- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-02-21
- Bylos Nr.
- A6.-223-716/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00169-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. Š.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. Š. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. Š. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir –Bendrovė) vadovu ir žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei įsipareigojimus nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 27 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tuo pažeidžiant kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI ir FM) interesus.
Šalies argumentai
M. Š. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose kaltės nepripažino ir prašė nutraukti jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja skolininkus – fizinį ar juridinį asmenį – kurie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymus privalomai atlikti šia eile:
Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nesilaikyti ir atsiskaitymus vykdyti kitu eiliškumu. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930 straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad M. Š. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2017 m. gegužės 9 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos ir tuo pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų operacijos banko sąskaitoje ir balansas patvirtina, kad nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d. Bendrovė gavo 241 576,80 Eur pajamų ir patyrė 244 560,08 Eur išlaidų. Tokiu būdu akivaizdžiai matomas bendrovės veiklos finansinis nuostolis, bet ne pelningumas. Iš 2021 m. gruodžio 31 d. teiktą VĮ „Registrų centras“ balanso už 2021 metus matyti, kad Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (300 545 Eur) viršijo nuosavą kapitalą (220 880 Eur). Pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2021 metus pati Bendrovė deklaravo (- 12 022 Eur) veiklos nuostolį. Tokie faktiniai duomenys ir finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie privalomai žinomi ir Bendrovės direktoriui, yra pagrindas pripažinti, kad 2021 metais bendrovė buvo nemoki ir neturėjo pakankamai lėšų visiems reikalavimams padengti. Tai patvirtina ir Bendrovės 2021 m. balandžio 21 d. ir 2021 m. birželio 9 d. kreipimaisi į Valstybinę mokesčių inspekciją, kuriuose išreikšta valia bei noras sudaryti su VMI mokestines paskolos sutartis išdėstant mokestinės nepriemokos sumokėjimą.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, M. Š. teismui teiktus rašytinius paaiškinimus, kuriais jis pripažino vykdęs atsiskaitymus su kitais kreditoriais ne pagal eilę, aukščiau minėtą kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl Bendrovės vadovo specifinio statuso, CK 6.930¹ straipsnio paskirtį bei šio straipsnio taikymo sąlygas - teismas nustatė ir pripažįsta, kad M. Š. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie Bendrovės sunkią finansinę padėtį, dėl kurios neturint pakankamai lėšų nebuvo galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, tyčia ir sąmoningai teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais. Tokiu būdu M. Š. neužtikrino imperatyvaus įstatymo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto) reikalavimo atsiskaitymus vykdyti privalomo eiliškumo tvarka, ir tokiu būdu pažeidė aukštesnės eilės kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. VMI sprendimai išdėstyti Bendrovės mokestinę nepriemoką nešalina įmonės vadovo atsakomybės dėl ne pagal eilę įvykdytų atsiskaitymų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad M. Š. kaip Bendrovė vadovas žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, ką patvirtina mokestinių prievolių dydis, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą leido ir sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su Bendrovės kreditoriais ne pagal įstatymo nuostatas, pažeidžiant minėtas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies normas. Administracinio nusižengimo byloje surinktų ir teismo ištirtų aukščiau išdėstytų įrodymų visuma verčia teismą daryti pagrįstą išvadą, kad M. Š. kaltė padarius administracinį nusižengimą yra įrodyta, pažeidėjo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
Pažeidėjo M. Š. administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas M. Š. nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, sukeltas pasekmes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę.
M. Š. padarė nusižengimą, susijusį su vadovaujamos Bendrovės kreditorių teisių pažeidimu. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis M. Š. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi, yra dirbantis. Teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Pažeidėjas veikė sąmoningai, įžūlaus jo veikimo turinio teismas nenustatė.
Tokiu būdu įvertinęs visas reikšmingas ir išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą M. Š. tinkamam nuobaudos tikslų įgyvendinimui pakanka skirti sankcijoje numatytą artimą minimaliam dydžiui baudą, kurios mažinti nėra teisinio pagrindo nenustačius būtinų ANK 34 straipsnio 6 dalies sąlygų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
M. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 600 (vieno tūkstančio šešių šimtų) eurų dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-223-716/2023.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.