- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- 1-223-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00537-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- J. P.
- Nukentėjusysis
- A. V., P. S.
- Advokatai
- Dmitrijus Fomkinas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. P. (J. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ bagažo tvarkytoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Marijampolio sen., Vilniaus raj., deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2 veikos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 23:00 val., viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje prie pramogų centro „Forum Palace“, Konstitucijos pr. 26, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo įžūliais veiksmas, pasireiškusiais tuo, kad kitų žmonių akivaizdoje žodinio konflikto metu ranka sudavė nukentėjusiajai A. V. į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu dešinio skruosto srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais savo veiksmais J. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Taip pat jis 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 23:15 val., viešoje vietoje - viešojo transporto stotelėje „Lietuvos sąjūdžio kelias“, esančioje netoli pramogų centro „Forum Palace“, Konstitucijos pr. 26, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad A. V. bei kitų aplinkinių žmonių akivaizdoje nepilnametę P. S. tampė už plaukų, po ko koja spyrė jai vieną kartą į nugarą ir vieną kartą į ranką, stumdė ją, kumščiu sudavė jai į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose, kairėje nosies šnervėje, nugaros kairėje, dešiniame šone, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais savo veiksmais J. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
J. P., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iš dalies bei paaiškino, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte, jis tik netempė iš automobilio nukentėjusiosios P. S.. Tą dieną jis su draugu vartojo alkoholinius gėrimus, atvažiavo jo mergina A. V. kartu su savo drauge P. S., jie ruošėsi važiuoti į „Forum Palace“. Jie A. automobiliu nuvažiavo į „Forum Palace“, buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, kur renkasi pažįstami. Kartu su jais buvo E. ir D. V.. Jis norėjo pasikalbėti su savo mergina A., tačiau prie jų priėjo kažkoks nepažįstamas vaikinas, matyt galvodamas, kad A. yra skriaudžiama. Jis norėjo trenkti tam vaikinui, tačiau netyčia pataikė A. į veidą. Kai sudavė A. ji ar P. pradėjo rėkti. Tada prie jo pribėgo matyt to vaikino draugai bei pradėjo jį mušti. Tuo metu A., P. ir D. V. įsėdo į A. automobilį ir nuvažiavo iki stotelės. Jis nubėgo paskui juos, norėdamas pasikalbėti ir atsiprašyti A., įsėdo į A. automobilio galą dešinėje pusėje. A. sėdėjo už vairo, o P. - šalia jos. Jis prašė A., kad ši nuvežtų jį namo, tačiau A. tik prašė, kad jis išliptų iš automobilio. Jis išlipo iš automobilio, P. tuo metu taip pat jau buvo išlipusi iš automobilio. Tada tarp jo ir P. S. prasidėjo konfliktas dėl A. suduoto smūgio. Jis įspėjo P., kad ji baigtų rėkti ir nesikištų, nes jis jai trenks, tačiau P. jo nepaklausė ir jis trenkė P. dešine ranka į žandą. Nukentėjusiosios P. S. jis už plaukų netampė. Po to jis pabėgo, įsėdo į taksi automobilį ir atvažiavo prie namų. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Mano, kad šiam konfliktui įtakos turėjo alkoholis, todėl jis daugiau negeria, gailisi, kad taip įvyko.
Nukentėjusioji A. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ji draugauja su kaltinamuoju. Nagrinėjamo įvykio dieną jie buvo atvažiavę į „Forum Palace“ automobilių stovėjimo aikštelę. Janas buvo išgėręs, todėl su juo įvyko konfliktas. Ji ir P. norėjo važiuoti namo, tačiau J. nenorėjo, todėl jos nutarė apvažiuoti ratuką bei grįžti paimti J., kai šis apsiramins. Joms apsukus ratuką J. atbėgo paskui jas, rėkė. Kai ji išlipo iš automobilio, J. sudavė jai į veidą. Ji mano, kad tai jis padarė tyčia, nes tuo metu jie stovėjo vienas šalia kito ir ji neatsimena, ar šalia buvo kitų žmonių. Viskas įvyko pievoje ant žolės, maždaug 5 metrų atstumu nuo jos automobilio. Po smūgio sudavimo pribėgo vaikinai, kurie laikė J.. Ji pasakė J., kad jo namo neveš ir su P. nuėjo prie automobilio, atsisėdo į jį ir nuvažiavo prie stotelės. Po kelių sekundžių atbėgo J., įsėdo į jos automobilį, norėdamas pasikalbėti ir tarp jų vėl prasidėjo konfliktas. Paskui P. išlipo iš automobilio. Kai ji pati išlipo iš automobilio, P. jau klūpėjo ant kelių ir verkė. Ji ieškojo bintų ir prašė, kad atbėgę žmonės iškviestų greitąją, nes P. kraujavo. P. sakė, kad ji nieko nemato, jos veidas buvo kruvinas, taip pat sakė, kad J. jai sudavė į veidą bei spyrė su koja. Prieš tai kaltinamasis labai ginčijosi su P., ji jam sakė, kad taip elgtis, t.y. muštis negalima. Po smūgių sudavimo P., J. pabėgo. Jos tada nežinojo, kad J. išvažiavo su taksi.
Nukentėjusioji P. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ji kaltinamąjį pažįsta apie 10 metų, jų nesieja jokie santykiai. Nagrinėjamo įvykio dieną ji, A. V., J. P., E. V. ir jo brolis D. važiavo prie „Forum Palace“. Būnant ten J. P., būdamas neblaivus, su kažkuo sukonfliktavo, buvo atvykusi policija ir Janas buvo įspėtas. Tada J. pradėjo kabinėtis prie A., tarp jų kilo konfliktas. Ji, A. ir D. sėdo į automobilį ir nuvažiavo į apatinę aikštelę, norėjo apsukti ratuką. Tada prie jų pribėgo Janas, užstojo kelią, neleido A. važiuoti. Jis ištraukė ją (P. S.) iš automobilio, pradėjo ją tampyti už plaukų. Tada iš automobilio išlipo ir A., o D. liko sėdėti automobilyje. Išlipusi iš automobilio ji pamatė, kaip J. spaudė rankomis A., po to sudavė jai į veidą, tačiau neatsimena, kuria ranka. A. pradėjus rėkti, prie jų artinosi žmonės, todėl ji su A. įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Pavažiavę truputį toliau jie sustojo ir tuomet prie jų pribėgo sumuštas ir kruvinas J.. A. pasakė, kad J. jai neišteptų krauju automobilio salono ir išlipo iš automobilio. Ji taip pat išlipo iš automobilio ir tarp jos (P. S.) bei J. įvyko konfliktas, kurio metu J. spyrė jai koja į nugarą bei kumščiu trenkė į kairę veido pusę. Tuo metu aikštelėje buvo žmonių, jie matė, kas vyksta, nes bėgo pas jas teikti pagalbos. D. taip pat matė, kaip J. jai trenkė. Nuo smūgio ji priklaupė, nes bėgo kraujas ir ji nieko nematė. Greitoji medicinos pagalba išvežė ją į Santariškių ligoninę, kur jai susiuvo randą ir po kelių valandų paleido namo. Ryte jai pablogėjo sveikata, todėl ji vėl grįžo į Santariškių vaikų ligoninę. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2807/2016(01), 2016 m. rugsėjo 13 d. atlikus tyrimą, nurodyta, kad A. V. padaryta poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu dešinio skruosto srityje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, paveikus kietais bukais daiktais, galimai tiriamosios nurodytu laiku, t.y. 2016 m. rugsėjo 9 d. A. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 17).
A. V. 2017 m. gegužės 22 d. pareiškime nurodoma, kad ji J. P. dėl 2016 m. rugsėjo 9 d. įvykio prie pramogų centro „Forum Palace“ pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Jis jos atsiprašė ir ji jam atleido, sutiktų su juo taikytis (b.l. 37).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2805/2016(01), pradėjus tyrimą 2016 m. rugsėjo 12 d., baigus 2016 m. rugsėjo 26 d., nurodyta, kad P. S. nustatyta poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairėje nosies šnervėje, nugaros kairėje, dešiniame šone, muštinė žaizda nosies nugarėlėje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, 1-4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 50-51).
Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo pateikta epikrizė patvirtina, kad P. S. šioje ligoninėje gydėsi nuo 2016 m. rugsėjo 11 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d. Skundėsi galvos svaigimu, pykinimu (b.l. 49).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009).
Kaltinamasis, apklaustas teisiamajame posėdyje, pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų kaltinamajame akte aplinkybių, kai kurias visgi neigdamas, o būtent, nurodė, kad viskas buvo taip, kad nurodyta kaltinamajame akte, bet jis P. S. neištempė iš automobilio ir jos netampė už plaukų.
Dėl pirmosios kaltinamajam inkriminuotos veikos – t. y. epizodo su A. V., kaltinamasis pripažino, kad nurodytu laiku ir vietoje sudavė A. V. į veidą, tačiau, kaip jis teigia, jis tai padarė netyčia, norėdamas trenkti kitam pribėgusiam vaikinui. Vis dėlto, įvertinus nukentėjusiųjų A. V. ir P. S. parodymus, kad tuo momentu prie kaltinamojo ir nukentėjusiosios A. V. arti nebuvo jokių kitų pašalinių asmenų, kuriais, teismo nuomone, netikėti pagrindo nėra, įvertinus tai, kad jie (nukentėjusiųjų parodymai) sutampa tarpusavyje, teismas minėtus kaltinamojo parodymus, kad jis netyčia sudavė nukentėjusiajai vertina kritiškai, kaip seikį sušvelninti savo atsakomybę. Taigi šiuo aspektu teismas vertina, kad nustatyta, jog kaltinamasis tyčia sudavė nukentėjusiajai A. V. į veidą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2807/2016(01) konstatuota, kad, galimai A. V. nurodytu laiku (t. y. 2016 m. rugsėjo 9 d.), jai padaryta poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu dešinio skruosto srityje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, paveikus kietais bukais daiktais, ir taip padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi šioje išvadoje užfiksuoti duomenys patvirtina aplinkybę, jog dėl kaltinamojo tyčinių (tiesioginė tyčia) veiksmų, sudavus nukentėjusiajai A. V. į veidą, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, pripažintina įrodyta ir aplinkybė, kad nurodytus veiksmus kaltinamasis įvykdė neblaivus, kadangi pats kaltinamasis tai pripažįsta, be to, tai patvirtina ir nukentėjusiųjų parodymai.
Įvertinus situaciją, kurioje buvo atlikta nurodyta veika – t. y. viešoje vietoje, be nukentėjusiųjų esant ir kitiems pašaliniams asmenims, be to, aplinkybę, jog, kaip išplaukia tiek iš kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiųjų parodymų, po suduoto smūgio A. V., pribėgę kiti asmenys sulaikė kaltinamąjį, akivaizdu, jog nurodytais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Taigi be to, kad tiesiogiai smurtiniai kaltinamojo veiksmai buvo atlikti nukentėjusiosios A. V. atžvilgiu, tuo pačiu (tais pačiais nurodytais veiksmais) kaltinamasis demonstravo ir nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Pažymėtina, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje erdvėje be priežasties arba dėl menkavertės priežasties, matant kitiems asmenims, prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai yra laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, aplinkiniai asmenys pasijuto šokiruoti ir pažeidžiami ir pan. Nors konkrečiu atveju kaltinamasis viena ir ta pačia veika pažeidė du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką ir rimtį, tačiau nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas apima BK 284 straipsnio sudėtį ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji požymiai J. P. veikoje, pripažįsta jį kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, t. y. padarius viešosios tvarkos pažeidimą dalyje dėl kaltinimo 2016 m. rugsėjo 9 d., nurodytu laiku ir vietoje konflikto metu ranka sudavus nukentėjusiajai A. V. į veidą, ir taip demonstravus nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamajam taip pat inkriminuotas kitas epizodas, kaip atskira nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, susijęs su smurtinių veiksmų atlikimu nukentėjusiosios P. S. atžvilgiu.
Kaltinamajame akte J. P. inkriminuota tai, kad jame nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamojo, apsvaigusio nuo alkoholio, įžūlus elgesys pasireiškė tuo, kad jis atsistojo ant važiuojamosios kelio dalies ir taip neleido išvažiuoti automobiliui Fiat Stilo, A. V. bei kitų aplinkinių žmonių akivaizdoje ištraukė iš šio automobilio nukentėjusiąją- nepilnametę P. S., tampė ją už plaukų, po ko koja spyrė jai vieną kartą į nugarą ir vieną kartą į ranką, stumdė ją, kumščiu sudavė jai į veidą.
Kaltinamasis, duodamas parodymus dėl šio epizodo, parodė, kad jis iš esmės pripažįsta jam suformuluotame kaltinime nurodytas aplinkybes, tik nepripažįsta, kad jis ištempė nukentėjusiąją P. S. iš automobilio ir tampė ją už plaukų. Nukentėjusioji A. V. teisiamajame posėdyje parodė dėl pastarojo epizodo, kad po to, kai jai (A. V.) sudavė kaltinamasis, ji su P. S. ir D. V. minėtu automobiliu nuvažiavo iki stotelės, D. pasakė, kad jis nepaliks Jano, ir tada atbėgo J. P., iš pradžių įsėdo į automobilį, po to išlipo, tada išlipo ir Paulina, o kai ji (nukentėjusioji A. V.) išlipo, jau pamatė P. klūpančią ant kelių, jos veidas buvo kruvinas, ji sakė, kad nieko nemato, todėl nukentėjusioji ieškojo bintų, prašė kitų žmonių, kad iškviestų greitąją. Nukentėjusioji P. S. parodė, kad po to, kai kaltinamasis sudavė A., jie įsėdo į automobilį ir nuvažiavo į stotelę, kai jie ten stovėjo, atbėgo J. P., A. išlipo iš automobilio, ji (P. S.) taip pat išlipo ir tarp jų – P. S. ir J. P., kilo konfliktas, kurio metu J. spyrė jai su koja į nugarą bei kumščiu trenkė į kairę veido pusę; tuo metu aikštelėje buvo žmonių, kurie matė, kas vyksta, jie bėgo pas jas teikti pagalbos.
Taigi įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymus susietai, pripažintina, jog aplinkybių, kad prieš pat smurto panaudojimą prieš P. S. kaltinamasis būtų atsistojęs ant važiuojamosios kelios dalies, taip neleisdamas išvažiuoti automobiliui, ir kad jis būtų iš automobilio ištraukęs nukentėjusiąją P. S., nė vienas jų nenurodė. Savo ruožtu iš būtent P. S. parodymų išplaukia, jog galimai tokios aplinkybės buvo prieš tai, kai kaltinamasis panaudojo smurtą prieš nukentėjusiąją A. V.. Kaltinamasis ir nukentėjusioji A. V. tokių aplinkybių iš viso nenurodė. Taigi įvertinus šiuos argumentus, spręstina, jog dalyje dėl kaltinimų tuo, jog J. P. įžūlus elgesys pasireiškė, be kita ko, neleidimu išvažiuoti automobiliui, atsistojus ant važiuojamosios kelio dalies, bei P. S. ištempimu iš automobilio bei tampymu už plaukų betarpiškai prieš tai, kai prieš ją buvo panaudoti smurtiniai veiksmai, pakankamais ir patikimais įrodymais yra neįrodyti, todėl šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo.
Kita vertus, jau minėti tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiųjų parodymai (jų visuma) yra pakankama daryti išvadą, jog kitoje dalyje inkriminuotos aplinkybės yra nustatytos, o būtent, kad nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis, konflikto su nukentėjusiąja P. S. metu, panaudojo smurtinius veiksmus prieš ją – koja spyrė jai vieną kartą į nugarą ir vieną kartą į ranką, stumdė ją, kumščiu sudavė jai į veidą. Pažymėtina, kad be minėtų parodymų, šios aplinkybės nustatytos ir iš duomenų, užfiksuotų Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2805/2016(01), kurioje nurodyti P. S. nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairėje nosies šnervėje, nugaros kairėje, dešiniame šone, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, kurie padaryti paveikus kietais bukais daiktais, kadangi šie užfiksuoti sužalojimai (kurių padarymo laikas iš esmės atitinka veikos laiką) visiškai atitinka minėtas sužalojimų padarymo aplinkybes. Atitinkamai nors, kaip minėta, kai kurios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo, tai neturi įtakos veikos kvalifikacijai. Nustatyti smurtiniai kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusiąją P. S., kaip matyti, tuo pačiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į vietą, situaciją, kurioje buvo atlikti nurodyti veiksmai (vieša vieta, kitų (be nukentėjusiųjų bei D. V.) pašalinių asmenų buvimas), tai, kad nurodyti veiksmai sukėlė sumaištį ir jais buvo akivaizdžiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka (kaip išplaukia iš nukentėjusiosios A. V. paaiškinimų, kiti asmenys bėgo joms į pagalbą, ji prašė jų kviesti greitąją pagalbą P. S.), taigi jais buvo tuo pačiu pademonstruota ir aplinkiniams ir aplinkai. Kaip jau minėta, fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje erdvėje be priežasties arba dėl menkavertės priežasties (kaip išplaukia iš kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymų, konfliktas tarp nukentėjusiosios P. S. ir kaltinamojo kilo iš esmės dėl prieš tai jo panaudoto smurto prieš A. V.), matant kitiems asmenims, prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai yra laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji požymiai (t. y. tiesioginė tyčia) J. P. veikoje, pripažįsta jį kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, t. y. padarius viešosios tvarkos pažeidimą ir dalyje dėl 2016 m. rugsėjo 9 d., nurodytu laiku ir vietoje konflikto metu atliktų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją P. S., kuriais tuo pačiu buvo pademonstruota ir nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Pažymėtina, kad nurodyti kaltinamojo veiksmai pripažintini dviem atskiromis nusikalstamos veikoms, atsižvelgiant į duomenis, kad nenustatyta vieninga kaltinamojo tyčia pažeisti viešąją tvarką, nepaisant to, kad nurodytas veikas skiria palyginus neilgas laiko tarpas bei jie atlikti nedideliu atstumu. Kaip išplaukia tiek iš nukentėjusiųjų parodymų, tiek iš esmės ir kaltinamojo parodymų, kaltinamojo veiksmus prieš nukentėjusiąją P. S., sekusius po jo pavartoto smurto prieš nukentėjusiąją A. V., iššaukė, be kita ko, būtent jo pirmieji smurtiniai veiksmai, t. y. kaip parodė nukentėjusiosios, konfliktas tarp P. S. ir kaltinamojo kilo būtent dėl jo pirmiau atliktų smurtinių veiksmų prieš A. V., kas rodo, kad jo tyčia pažeisti viešąją tvarką, įžūliais veiksmais pavartojant smurtą prieš P. S., susiformavo iš naujo, jau po baigtos ankstesnės nusikalstamos veikos.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo J. P., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padarytos nusikalstamos veikos – smurtiniai, tyčiniai (tiesioginė tyčia), nesunkūs nusikaltimai viešajai tvarkai, padarytą žala nukentėjusiųjų sveikatai.
Nors teisiamojo posėdžio metu J. P. prisipažino kaltu dėl jam suformuluoto ir pripažinto įrodytu kaltinimo, bei nurodė, kad gailisi dėl to, visgi teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus, kuriais iš esmės jis siekė sušvelninti savo atsakomybę (tai, kad jis teigė nukentėjusiajai A. V. sudavęs netyčia, tai, kad dėl civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos, aplinkybių, susijusių su išlikusiu randu, jis išreiškė abejones dėl tokio rando, dėl išlaidų šio rando gydymui ir pan.), nepripažįsta, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. nepripažintina, kad kaltinamojo gailestis iš tikrųjų nuoširdus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, pripažintina, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas (b. l. 94), administracine tvarka baustas (b. l. 91-93), duomenų apie psichiatrinį gydymą, gydymą nuo priklausomybės ligų nėra (b. l. 88-90), dirba (b. l. 83).
Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, be to, jauną kaltinamojo amžių, atsižvelgdamas ir į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiosioms padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina baudos bausmė. Į jau nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir nustatant konkretų skirtinos baudos dydį, nustatant jį mažesnį nei galimos skirti už nesunkų nusikaltimą baudos vidurkis (BK 47 straipsnio įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-10-06), didesnio dydžio bausmę skiriant už antrąjį epizodą, įvertinus didesnį kaltinamojo veiksmų pavojingumą ir nukentėjusiajai padarytus sužalojimus.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis dirba, kad jis, kaip nurodė, planuoja išvykti į užsienį dirbti, be to, tai, kad nors kaltinamasis neteistas, visgi jis ne kartą baustas administracine tvarka, kas rodo jo polinkį pažeidinėti teisės aktuose nustatytas taisykles, teismas sprendžia, kad netikslinga skirti kaltinamajam švelniausios rūšies bausmę – viešuosius darbus.
Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų
Nukentėjusioji P. S. pateikė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 3000 eurų neturtinės žalos, 69,17 eurų turtinės žalos ir 500 eurų nuostolių, skirtų žalai sumažinti (už būsimą rando gydymą). Taip pat prašo pripažinti advokatui sumokėtus 500 eurų proceso išlaidomis ir priteisti jas iš J. P.. Nurodoma, kad dėl J. P. nusikalstamų veiksmų ji patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, buvo sukrėsta, patyrė emocinę depresiją, pažeminimą, t. y. patyrė neturtinę žalą. J. P. panaudojo prieš ją smurtinius veiksmus, po ko ji buvo pristatyta į ligoninę, kur jai nustatė, kad jos kairės pusės veidas yra sutinęs, sumušta galva, veidas, nugara, matosi nosies žaizda, ir nors tą dieną ją išleido iš ligoninės, kitą dieną jos būklė pablogėjo, pradėjo labai skaudėti galvą, todėl vėl buvo pristatyta į ligoninę ir paguldyta į Neurochirurgijos poskyrį, kur nustatyta diagnozė – sukrėtimas, ligoninėje ji gydėsi iki 2016 m. rugsėjo 16 d. Po gydymo ji mėnesį nelankė mokyklos, ilgą laiką jos veide buvo mėlynės, skaudėjo sumušimus, iki šiol yra likęs randas, kurį reikės gydyti, tuo metu ji jautėsi labai pažeminta, buvo gėda išeiti į lauką, išvažiuoti į miestą, eiti į mokyklą. Taip pat patyrė turtinę žalą – Valstybinei teismo medicinos tarnybai už atliktą tyrimą ji sumokėjo 24,17 eurų, Estetikos ir lazerinės medicinos klinikoje jai suteikta konsultacija dėl rando veide gydymo, už kurią ji sumokėjo 45 eurus. Planuojama, kad randas bus gydomas CO2 lazeriu, reikalingas gydymo kursas, planuojama, kad rando gydymas vyks 140 mėnesių (po vieną kartą per mėnesį) ir kainuos 500 eurų, todėl šią sumą prašo priteisti kaip nuostolius, skirtus žalai sumažinti.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).
Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį turtinės žalos samprata (kiek tai aktualu vertinant klausimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo) apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą; b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos; c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji turėjo išlaidų – t. y. sumokėjo Valstybinei teismo medicinos tarnybai už tyrimą, po ko buvo surašyta jau minėta specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad P. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (24,17 eurus), be to, ji sumokėjo 45 eurus už konsultaciją Estetikos ir lazerinės medicinos klinikoje dėl rando, likusio po nukentėjusiojo suduotų smūgių. Šios išlaidos pripažintinos įrodytomis, jos kilo betarpiškai dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, todėl priteistinos.
Be to, nukentėjusioji pateikė duomenis, kad minėto rando gydymo (žalai sumažinti) išlaidos sudarys 500 eurų. Kaip minėta, turtine žala pripažintinos išlaidos, susijusios su nusikalstama veika sukeltų padarinių pašalinimu (t. y. išlaidos, skirtos žalai sumažinti, CK 6.249 str. 4 d. 1 p.). Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, jog minėtas gydymas, akivaizdu, negali būti priskiriamas prie gydymo, už kurį gali būti apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, be to, akivaizdu, jog šios išlaidos betarpiškai kilusios būtent dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, pripažįsta, jog minėta suma taip pat priteistina iš kaltinamojo.
Nukentėjusioji taip pat pateikė prašymą priteisti jai neturtinę žalą – 3000 eurų.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina vadovautis, be kita ko, CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kur neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Būtina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijais, o būtent: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius, sužalojimo būdą ir kt. reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl aktualios nusikalstamos veikos, susijusios su kaltinamojo atliktais smurtiniais veiksmais viešoje vietoje, nukentėjusioji patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes - fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, pažeminimą bei stresą. Kaip nurodė nukentėjusioji ir teismas neturi pagrindo tuo abejoti (be to, pateikta ir nuotrauka), dėl ilgą laiką veide išlikusių mėlynių nukentėjusioji negalėjo išeiti į laiką, gyventi pilnaverčio gyvenimo, dėl sveikatos sutrikimo mėnesį ji nėjo į mokyklą ir pan. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusioji yra nepilnametė. Todėl įvertinęs nurodytas aplinkybes, be to, teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos sumas tais atvejais, kai dėl nusikalstamų veiksmų asmenims padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas (taip pat ir tais atvejais, kai sužalojimas padaromas sutrikdant viešąją tvarką), taip pat aplinkybę, kad nukentėjusiajai priteistina turtinė žala, sprendžia, kad dalyje dėl neturtinės žalos nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jai priteistina 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos 263,32 eurų žalos, kilusios dėl P. S. gydymo (b. l. 60-63). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nurodyta žala kilo dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, ji yra įrodyta, sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
P. S. prašo pripažinti proceso išlaidomis 500 eurų sumą, kurią ji sumokėjo advokatui, ir priteisti šias išlaidas iš J. P..
Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, tai, kad nukentėjusioji nepilnametė, taigi natūralu, kad ji realizavo savo teisę procese pasitelkti profesionalų teisininką, be to, tai, kad byloje advokatas parengė civilinį ieškinį, pateikiant atitinkamas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, taip pat dalyvavo dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, sprendžia, kad nurodytos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jos priteistinos iš kaltinamojo, įvertinus, be kita ko, kad nėra pagrindo šių išlaidų vertinti kaip neadekvačių ir neprotingų (BPK 104-106 str.).
Atsižvelgdamas į tai, kad iš kaltinamojo priteistinos pakankamai reikšmingos sumos nukentėjusiajai, tenkinant iš dalies jos civilinį ieškinį, taip pat Teritorinės ligonių kasos naudai, teismas sprendžia, kad siekiant pirmiausia civilinių ieškovų interesų patenkinimo, tikslinga kaltinamajam nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą (2 mėnesiai), tai yra nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per vienerius metus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. P. (J. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (smurto panaudojimas A. V. atžvilgiu), ir skirti jam bausmę – 20 MGL dydžio baudą.
J. P. (J. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (smurto panaudojimas P. S. atžvilgiu), ir skirti jam bausmę – 25 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti bausmes taikant dalinį bausmių sudėjimą ir skirti J. P. galutinę subendrintą bausmę – 30 MGL, t. y. 1129,80 (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų ir 80 centų) dydžio baudą.
J. P. nustatyti vienerių metų skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
P. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti P. S. iš J. P. 569,17 eurų (penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 17 centų) turtinės žalos atlyginimo ir 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš J. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 263,32 eurus (du šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 32 centus) turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Tenkinti nukentėjusiosios P. S. prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo ir priteisti P. S. naudai iš J. P. 500 (penkis šimtus) eurų išlaidų, sumokėtų advokatui už suteiktas paslaugas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.