- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-08-04
- Bylos Nr.
- 1-57-834/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Dirgėlienė
- Civilinis ieškovas
- S.
- Nukentėjusysis
- S. V.
- Kaltinamasis
- J. K.
- Advokatai
- Darius Karvelis
- Kategorijos
Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Astai Palaimienei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Kupiškio r., Adomynės k., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis Anykščiuose, (duomenys neskelbtini) teistas 2009-11-12 pagal LR BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d., laisvės apribojimu 1 m. vadovaujantis LR BK 48 str. 2 d., 3 d. 1 p., 6 d. 1 p. paskirti įpareigojimai per bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir uždrausta be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, kaltinamas pagal LR BK 284 str.1d., 302 str.1d., 178 str.4d. ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
J. K. 2009 m. rugsėjo 14 d. apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – Anykščių miesto parke, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, iš chuliganiškų paskatų įžūliai prikibo prie S. V., tyčia smogė kumščiu jam į veidą ir jam nuo šio smūgio pargriuvus ant žemės, kelis kartus spyrė į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam S. V. poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame skruoste, smakre ir kakle, kraujosruvas ir nubrozdinimus viršutinės lūpos gleivinėje, juosmens minkštųjų audinių sumušimą, odos nubrozdinimus alkūnėse, kas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. V. sveikatą.
Be to, J. K. 2009 m. rugsėjo 14 d. apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Anykščių miesto parke pagrobė iš S. V. kišenės iškritusį dokumentą – jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 11276211.
Kaltinamasis J. K. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, jog ėjo su T. K. į miesto parką. Parke ant suoliuko sėdėjo S. V.. Jie nešėsi butelį degtinės. S. V. paprašė atsigerti degtinės ir po to S. V. jam pasiūlė trenkti buteliu. Tada jis nelaukdamas, kol S. V. trenks, atėmė butelį ir pats trenkė. S. V. pargriuvus dar kelis kartus spyrė. Po to nuėjo tolyn, bet persigalvojo ir vėl grįžo į parką. S. V. gulėjo prie suoliuko. Pamatė, jog prie S. V. guli asmens tapatybės kortelė. Ją pasiėmė. Kam paėmė kortelę negali pasakyti. Būtų sekančią dieną grąžinęs. Tačiau išėjus iš parko, prie Maximos juos sulaikė policija.Buvo dar Norfos nuolaidų kortelės, kurias taip pat paėmė. Telefono neėmė, todėl telefono vagystės nepripažįsta. Valstybinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta, S. V. civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies ir jam atlygintų 200 Lt neturinės žalos. Dėl savo poelgio gailisi.
N. S. V. parodė, jog rugsėjo mėnesį apie 10 valandą buvo mieste, eidamas namo susitiko draugą T. L., kuris pasiūlė atsigaivinti alumi.Nuėję prie upės, išgėrė dviejų litrų talpos alaus butelį. Po to nuėjo į miesto parką. Draugas su drauge nuėjo į parduotuvę, o jis liko parke. Tada prie jo priėjo trys jaunuoliai. Praeidami jį užkabino, ką pasakė negali pasakyti. Po to atsidūrė ligoninėje. Pirmą smūgį pajuto į veidą, po to smūgiavo rankomis, kojomis. Atsipeikėjo ligoninėje. Piniginė buvo išnaršyta, pasigedo banko kortelės, nuolaidų kortelės, paso, prezervatyvo. Prašo patenkinti civilinį ieškinį. Patyrė fizinę ir moralinę žalą.. Turėjo nakvoti namuose, tačiau dėl patirtų sužalojimų negalėjo grįžti namo, kitą dieną turėjo važiuoti darbintis, tačiau dėl šių įvykių nebegalėjo išvažiuoti, drabužiai buvo krūvini. Nepatogiai jautėsi dėl to, kad buvo sumuštas ir sveikatos istorijoje įrašyta, jog rastas sumuštas parke. Tačiau po to į gydytojus nesikreipė, nes buvo gėda, kad buvo nuvežtas į ligoninę tokios būsenos.
L. T. (duomenys neskelbtini)parodė, jog eidamas mieste, susitiko Svajūną, einantį namo. J. S. pasiūlė išgerti alaus. Jie buvo prie upės, nusipirko gėrimų, dar susitiko tris paneles. Nutarė su jomis išgerti. Po to, jis su viena ar dviems panelėmis nuėjo į Maximą, o Svajūną paliko su kita panele. Po to grįžtant iš Maximos susitiko likusią panelę. Jos nuėjo. Jis pamatė ropojantį Svajūną, norėjo kviesti policiją, bet išsikrovė telefonas. Sustabdė pravažiuojančią policijos mašiną. Svajūnui bėgo kraujas nuo galvos, veidas buvo kruvinas. Greitąją iškvietė policijos pareigūnai. Svajūnas nenorėjo važiuoti į ligoninę, norėjo eiti namo. Po įvykio su Svajūnu ieškojo telefono. Kai ieškojo Svajūno telefono skambino į jo telefoną, signalas buvo kviečiantis.Svajūnas buvo išgėręs stipriai. Tą vakarą jie išgėrė apie 8-10 litrų alaus.
L. T. (duomenys neskelbtini)parodė, jog su J. K. ir dar vienu jaunuoliu ėjo miesto parke. Julius nešėsi butelį degtinės. Parke nukentėjusysis paprašė atsigerti degtinės ir pasiūlė trenkti į galvą. Tada J. K. trenkė S. V. į galvą, S. V. nugriuvo. Kai nugriuvo dar spyrė iš kojos. Po to grįžtant J. K. paėmė korteles, parodė, kad paėmė,bet nesakė kam paėmė. Telefono neėmė.
L. N. (duomenys neskelbtini) parodė, jog datos nepamena, atėjusi į darbą grėbė lapus aikštėje. Grėbdama išgrėbė juodos spalvos telefoną. Telefonas neveikė.
Iš byloje, esančio 2009-09-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta vietovė, esanti šalia Kultūros namų. Apžiūros metu nieko nerasta ( b.l. 5-6).
Iš byloje, esančio 2009-09-16 specialisto išvados Nr.G1157/09(05) matyti, jog S. V. padarytos kraujosruvos kaktoje, kairiame skruoste, smakre ir kakle, kraujosruvos ir nubrozdinimai viršutinės lūpos gleivinėje, juosmens minkštųjų audinių sumušimas, nubrozdinimai alkūnėse. Sužalojimai S. V. padaryti ne mažiau aštuonių smūgių pasekoje, suduodant smūgius kumščiais bei spardant. S. V. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 13).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2009-09-14 asmens kratos protokolo matyti, jog asmens kratos metu pas J. K. rasta ir paimta S. V. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, „Norfa „ nuolaidų kortelės( b.l.26).
Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, jog J. K. 2009-09-14 23.29 val. buvo nustatytas girtumas 1.26 promilės ( b.l.28 ).
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo J. K. kaltė, jog jis 2009 m. rugsėjo 14 d. apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – Anykščių miesto parke, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, iš chuliganiškų paskatų įžūliai prikibo prie S. V., tyčia smogė kumščiu jam į veidą ir jam nuo šio smūgio pargriuvus ant žemės, kelis kartus spyrė į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam S. V. poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame skruoste, smakre ir kakle, kraujosruvas ir nubrozdinimus viršutinės lūpos gleivinėje, juosmens minkštųjų audinių sumušimą, odos nubrozdinimus alkūnėse, kas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. V. sveikatą, visiškai įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str.1d.
Be to, J. K. kaltė, jog jis 2009 m. rugsėjo 14 d. apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Anykščių miesto parke pagrobė iš S. V. kišenės iškritusį dokumentą – jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 11276211, visiškai įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 302 str.1d.
Ikiteisminio tyrimo metu J. K. buvo pateiktas įtarimas pagal LR BK 178 str.4 d., už tai jog jis pagrobė svetimą, S. V. priklausantį turtą - iš S. V. kišenės iškritusį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6080“. Tačiau teisme šis kaltinimas nepasitvirtino. Kaip parodė, pats kaltinamasis išėjus iš parko jį iš karto sulaikė policija. Asmens kratos metu pas J. K. buvo rasta tik S. V. asmens tapatybės kortelė ir „Norfa“ nuolaidų kortelės. L. T(duomenys neskelbtini)parodė, jog S. V. rado ropojantį, ir jie po įvykio ieškojo telefono. Telefono signalas buvo kviečiantis. Todėl J. K. išteisintinas pagal LR BK 178 str. 4 d. , nenustačius pakankamai įrodymų, jog J. K. pavogė telefoną.
J. K. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Savo poelgį vertina blogai. Atsakomybę sunkinanti aplinkybe yra tai, kad baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( BK 60 str.1d.9p.). Teismas skirdamas bausme atsižvelgia į tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, yra jauno amžiaus. Taip pat atsižvelgtina ir į tai jog po šių nusikaltimų padarymo padarė naujas nusikalstamas veikas, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog iki šių nusikaltimų padarymo buvo neteistas, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės. Paskirtoji bausme subendrintina su Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-11-12 nuosprendžiu.
Byloje Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, t.y. Valstybinės ligonių kasos interesus, pateikė ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo J. K. priteisti 404, 06 Lt ligonių kasai už S. V. gydymo išlaidas. Šis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, nes dėl nusikalstamų J. K. veiksmų S. V. buvo sužalotas ir buvo gydomas VŠĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje.
N. S. V. byloje pareiškė ieškinį ir prašo priteisti jai 29 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturinės žalos. Teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė. Paaiškino, jog dėl patirtų sužalojimų jam skaudėjo galvą, buvo gėda, kad sumuštas buvo atvežtas į ligoninę, sekančią dieną turėjo važiuoti darbintis, tačiau dėl to, jog buvo sumuštas nebeišvažiavo darbintis. Iki šiol jam žala neatlyginta. Civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamojo 29 Lt turtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, jog teisminio nagrinėjimo metu, nenustatyta, jog J. K. pavogė S. V. telefoną ir banko kortelę, 29 Lt turtinė žala nepriteistina. Taip pat prašė priteisti 2000 Lt neturtinės žalos. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nuo kaltinamojo J. K. veiksmų S. V. buvo sutrikdyta sveikata nežymiai, jam skaudėjo galvą, buvo gėda dėl to, jog į ligoninę buvo atvežtas sumuštas, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pats kaltinamasis yra jauno amžiaus, nedirba, turto neturi. Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo S. V. prašymą tenkina iš dalies ir priteisia jam iš kaltinamojo 800 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas .
Kaltinamajam J. K. skirtina poveikio priemonė, numatyta LR baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje- įmoka nuo nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kardomoji priemonė iki įsiteisės nuosprendis paliktina rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
J. K. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį ir nubausti;
pagal LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį dėl viešosios tvarkos pažeidimo laisvės atėmimu - devyniems mėnesiams;
pagal LR Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį dėl asmens tapatybės kortelės pagrobimo laisvės atėmimu - vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis 65 straipsnio 1dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti su 2009-11-12 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant ir J. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.
Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1d., 2 dalies 7 punktą, ir J. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Pritaikyti LR baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir J. K. skirti 5 MGL (130 Lt x 5= 650 litų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą . Įmoka turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (banke į sąskaitą Nr. LT 267300010002455919).
Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį patenkinti ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM iš J. K. 404,06 Lt žalai atlyginti.
S. V. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš J. K. 800 Lt neturtinei žalai atlyginti . Kitoje dalyje ieškinį atmesti .
Kardomąją priemonę, kol įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią, – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
J. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį išteisinti ( LR BPK 3 str.1d.1p.)
Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.