- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-13
- Bylos Nr.
- I-6479-463/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, Nacionalinės visuomenės sveikatos centro, Klaipėdos apskrities teritorijų ir planavimo statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Paulius Čelkis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ryčio Krasausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui G. K., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, atstovui advokatui Pauliui Čelkiui ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Sonatai Pakalnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, Nacionalinės visuomenės sveikatos centro, Klaipėdos apskrities teritorijų ir planavimo statybos valstybinės priežiūros skyriaus, ir Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 1, 81–89), prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK), 2 896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti už jam padarytus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimus ir fizinius skausmus, laikant jį Klaipėdos AVPK areštinėje nuo 2014-02-27 (t. 1, b. l. 1), vėliau 2014-12-03 patikslino laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2014-10-30, neužtikrinus saugios ir sveikos gyvenamosios aplinkos bei 2014-03-05 neužtikrinus tinkamų sveikatos priežiūros teikimo paslaugų; 2) įpareigoti Klaipėdos AVPK: įrengti tualeto uždangą iš visų tualeto pusių; pasivaikščiojimo takelį padaryti uždengtą, o ne grotuotą, kad nuo avalynės prižiūrėtojų nekristų dulkės, purvas ant galvų vaikščiojančiam pasivaikščiojimų kiemelyje; uždažyti necenzūrinius užrašus, pornografinius piešinius ir visus piešinius bei užrašus kamerų sienose esančius; įrengti pasimatymų areštinėje kambarius, kad būtų užtikrinta teisė matytis, bendrauti pasimatyme 1.30 val.; įrengti pasimatymų kambariuose skaidraus matymo stiklą; areštinės maitinimo meniu padaryti tokį, koks yra nustatytas Kalėjimų departamento suimtųjų, nuteistųjų maitinimui; konvojavimo dienomis duoti prieš išvežant pusryčius; nekonvojuoti iš areštinės dienotvarkėje nustatytu maitinimo laiku; sauso maisto davinį išduoti tokį, koks yra nustatytas Kalėjimų departamento suimtiesiems, nuteistiesiems.
Pareiškėjas 2015-03-30 patikslino skundą ir papildė jį, prašydamas: priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, Klaipėdos apskrities teritorijų ir planavimo statybos valstybinės priežiūros skyriaus, 10 000 Eur ir įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją atlikti prašomus veiksmus, t. y. įpareigoti nustatyti ilgesnį minimalų buvimo laiką pasivaikščiojimų kiemelyje iki 2 valandų per parą bei nustatyti pasivaikščiojimų kiemelių dydį ir minimalią pasivaikščiojimo kiemelių kvadratūrą, turinčią tekti vienam asmeniui.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam žala buvo padaryta ir dėl to, jog 2014-03-05 apie 12 val. areštinės medicininiame punkte nebuvo suteiktos gydytojo sveikatos priežiūros paslaugos, kurias jis prašė suteikti. Turėjo būti suteikta kardiologo konsultacija, padaryta kardiograma, Klaipėdos AVPK pareigūnai nesuteikė medicininės pagalbos, neužtikrino jo teisių, elgėsi nepagarbiai, pažemino jo garbę ir orumą. Privalėjo jį nunešti į ligoninę, kad būtų suteikta pagalba.
Pareiškėjas nurodė, kad tualetas atitvertas viena 130 cm sienele tik nuo lovų pusės, o nuo šono ir durų visiškai neatitvertas. Postinės moterys nuolat stebi kameras ir, atliekant gamtinius reikalus, stebi kamerą, todėl, pareiškėjo nuomone, tualetas privalo būti atitvertas.
Be to, pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti taip, kad vaikščiodami pareigūnai ant kiemeliuose vaikštančių asmenų galvų purto purvą ir dulkes nuo jų batų. Teigė, kad pasivaikščiojimo takeliai turi būti įrengti šone ir uždengti, kad purvas nekristų ant galvų. Natūralus šviesos apšvietimas per mažas, oro judėjimo koeficientas neatitiko higienos normos reikalavimų. Taip pat kamerose sienos aprašinėtos necenzūriniais žodžiais, apipieštos pornografiniais piešiniais. Taigi, pareigūnai neatliko savo pareigų, jie turėjo stebėti, kad kameros nebūtų aprašinėjamos. Klaipėdos AVPK eksploatuodama tokias kameras pažeidė pareiškėjo teisę į orumą ir padarė jam žalą. Be to, netinkamai įrengti ir pasimatymų kambariai, atskirtas nešvariu stiklu, nesimato net artimųjų veidų. Neužtikrino jo teisės į pasimatymų trukmę, nes pasimatymas truko tik 20 min. Eksploatuojama tik viena kabina. Maitinimas yra netinkamas, meniu sudarytas netinkamai. Sausas maisto davinys neatitinka nustatytų reikalavimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2015-01-05 pateikė prašymą (skundo papildymą), kuriame nurodė, kad už jam padarytą žalą yra atsakinga ne tik Klaipėdos AVPK, bet ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija), nes pareiškėjui padidėjo nepasitikėjimas šiomis institucijomis (t. 2, b. l. 16).
Leidimą eksploatuoti Klaipėdos AVPK išdavė Policijos departamentas bei Vidaus reikalų ministerija, žinodami, kad Klaipėdos AVPK neatitinka higienos reikalavimų, areštinė yra sena ir joje laikomi asmenys netinkamomis sąlygomis, žeminant žmogaus orumą.
Pareiškėjas 2015-03-30 patikslintame skunde (t. 2, b. l. 51–54) remiasi Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2005-02-22 įsakymu Nr. 5-V-142, Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo aktu, Areštinės patalpų po rekonstrukcijos pripažinimo tinkamu naudoti aktu ir teigia, kad Klaipėdos AVPK areštinė yra netinkamai įrengta. Pareiškėjas nurodė, kad jis irgi buvo laikomas rūsyje. Pastatas pastatytas labai seniai 1862 m., rūsyje nėra įrengtos tinkamos ventiliacijos, oro judėjimo. Langai atsidaro tik iš lauko pusės. Išjungus dirbtinį apšvietimą, kamerose labai tamsu. Dirbtiniam apšvietimui per mažas lempučių skaičius. Pats pareiškėjas negali nei atidaryti, nei uždaryti lango. Tualetas neatitvertas.
Klaipėdos AVPK areštinės gyvenamosios kamerose neužtikrinamas natūralus kamerų apšvietimas, jose tamsu, todėl visą laiką yra įjungtas dirbtinis apšvietimas. Buvimas visą dieną prie dirbtinio apšvietimo kenkia pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjo nuomone, dėl to atsakinga Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministerija), kuri nustatė 0,5 natūralaus apšvietimo koeficientą ir taip pareiškėjui kilo žala. Prašo įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją nustatyti tokį koeficientą, kad kamerose būtų galima skaityti ir rašyti prie natūralaus apšvietimo. Taip pat teigė, kad Sveikatos apsaugos ministerija netinkamai nustatė ir buvimo gryname ore laiką – 1 val. Prašo įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją higienos normoje įtvirtinti ilgesnį buvimo lauke laiką iki 2 val., nustatyti pasivaikščiojimo kiemelių dydį ir atitinkamą kvadratūrą turinčią tekti vienam asmeniui. Pabrėžė, kad į mažo dydžio pasivaikščiojimo kiemelį nepatenka saulės šviesa, kiemelio plotas tėra apie 9 kv. m.
Be to, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras irgi padarė žalą pareiškėjui, nes nustatęs pažeidimus Klaipėdos AVPK, neskyrė areštinei administracinių baudų už nustatytus dirbtinio apšvietimo pažeidimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde ir jo papildymuose išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti bei atlyginti patirtą neturtinę žalą ir įpareigoti atlikti skunde ir jo papildymuose nurodytus veiksmus.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos AVPK, atstovaudamas ir Lietuvos valstybei, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus). Pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas ir saugomas Klaipėdos AVPK areštinės viršininko 2014-12-22 tarnybiniame pranešime nurodytais laikotarpiais ir sąlygomis. Teigė, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinės kamerose buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013-05-06 iki 2014-10-29 nepažeidžiant nustatyto minimalaus areštinės kamerų ploto vienam asmeniui reikalavimo.
Dėl laikymo areštinėje sąlygų nurodė, kad asmenys Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengtas apšvietimas, lempučių skaičius, langų dydis, įrengtos bei atitvertos prausyklos ir tualetai, atitinka sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) reikalavimus. Be to, yra galiojantys Lietuvos policijos generalinio komisaro leidimai visų areštinės kamerų eksploatavimui.
Dėl medicininės pagalbos suteikimo paaiškino, kad 2014-03-05 Klaipėdos AVPK areštinėje pareiškėjui buvo atlikta medicininė apžiūra ir pasiūlyta medicininė pagalba, kurios jis savaip atsisakė.
Šalies argumentai
Dėl prašymų, pareiškimų ar skundų registravimo nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų ir atsakovo atstovas neturi tokių duomenų, kad pareiškėjas kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Klaipėdos AVPK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pareiškėjo teisių pažeidimų. Byloje nėra duomenų dėl pažeistų pareiškėjo teisių į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas Klaipėdos AVPK areštinėje ir apie tai, kad pareiškėjui Klaipėdos AVPK areštinėje būtų kilusios kitos neigiamos pasekmės.
Atsiliepimas
Klaipėdos AVPK, atstovaudamas ir Lietuvos valstybę, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo 2015-03-30 patikslintą skundą ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (t. 2, b. l. 63–64).
Nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad areštinės kamerose įengtas apšvietimas, lempučių skaičius ir langų dydis atitinka Higienos normos HN 37:2009 reikalavimus, yra galiojantys policijos generalinio komisaro leidimai visų areštinės kamerų eksploatavimui. Pareiškėjas nesikreipė į Klaipėdos AVPK dėl netinkamų laikymo sąlygų. Kadangi byloje nėra duomenų apie pareiškėjo pažeistas teises ir jam kilusias neigiamas pasekmes, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras), prašo skundą, pareikštą jos atžvilgiu, atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 69–73).
Nurodė, kad Centras pagal pareiškėjo 2013-10-28 ir 2013-11-18 skundus bei 2014-10-09 persiųstą skundą iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos atliko patikrinimus Klaipėdos AVPK areštinėje ir apie patikrinimų rezultatus informavo pareiškėją. Pabrėžė, kad pareiškėjas skunde neginčijo patikrinimų rezultatų ar jų kokybės. Nustatyti Higienos normos HN 37:2009 pažeidimai nėra pagrindas Klaipėdos AVPK taikyti administracinę atsakomybę, taigi, ir skirti baudų. Dėl nustatytų higienos normų pažeidimų nėra areštinės darbuotojų kaltės. Pažeidimų pašalinimas susijęs su papildomų lėšų skyrimu. Akcentavo, kad Centro pareigūnai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, susijusias su pareiškėjo skundų nagrinėjimu, veiką pagal teisės aktų, reglamentuojančių Centro veiklą, reikalavimus, o administracinių teisės pažeidimų teisena už nustatytus higienos normų pažeidimus nebuvo pradėta, nesant areštinės pareigūnų veikose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp Centro pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
Atsiliepimas
Centro atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 96–98).
Atsiliepime nurodė, kad ministerijos priimti teisės aktai pareiškėjui jokios žalos nesukėlė. Jis nepagrindė reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, o tik nurodė subjektyvias Klaipėdos AVPK areštinėje buvusias kalinimo sąlygas. Tarp ministerijos veiksmų ir pareiškėjo manomos patirtos neturtinės žalos nėra jokio priežastinio ryšio, dėl to nėra būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Pažymėjo, kad sveikatos apsaugos ministro patvirtinta Higienos norma HN37:2009 nustato policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos apsaugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą. Įvertinusi pareiškėjo teiginius dėl apšvietimo reikalavimų laikymosi ir užtikrinimo atliekant bausmę, teigė, kad nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeisti sveikatos apsaugos ministro areštinėms nustatyti reikalavimai. Nurodė, kad pasivaikščiojimų gryname ore periodiškumas ir trukmė nustatyti Policijos komisariatų veiklos nuostatuose, patvirtintuose Vidaus reikalų ministro 2000-02-17 įsakymu Nr. 87. Ministerijos nuomone, G. K. prašymas įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją „<...>nustatyti ilgesnį minimalų buvimo laiką pasivaikščiojimų kiemelyje iki 2 val. per parą bei nustatyti pasivaikščiojimų kiemelių dydį ir minimalią pasivaikščiojimo kiemelių kvadratūrą, turinčią tekti vienam asmeniui<...>” neatitinka ministerijos reglamentavimo srityje suteiktų įgaliojimų, toks prašymas yra nepagrįstas visuomenės sveikatos apsaugos ir sveikatinimo požiūriu (pasivaikščiojimo kiemelio dydis neturi tiesioginės įtakos žmogaus sveikatai), būtų perteklinis ir dubliuotų kitų institucijų (Lietuvos policijos generalinio komisaro, vidaus reikalų ministro) teisės aktų nuostatas. Esant pagrindui, pasivaikščiojimo kiemelio plotą turėtų nustatyti Policijos departamentas arba Vidaus reikalų ministerija.
Sveikatos apsaugos ministerijai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, prašė pareiškėjo skundą atmeti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 99–101).
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodė, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius įsakymu Nr. VSI-141 pripažino tinkamą naudoti Klaipėdos AVPK areštinės antrąją dalį. Rekonstruoto pastato rūsio patalpos 2005-01-11 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažintos tinkamomis naudoti. Taigi, Aktu tik buvo patvirtintos aplinkybės, kad statinys rekonstruotas nenukrypstant nuo statinio projekto. Pareiškėjas skunde nepagrindė Inspekcijos galimai neteisėtų veiksmų, dėl kurių jis galimai patyrė žalą, ir nenurodė Inspekcijos kaltės.
Inspekcijos atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Policijos departamentas atsiliepime į skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 105–106).
Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokie konkretūs policijos ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Nepateikė įrodymų pagrindžiančių pareiškėjui padarytą neturtinę žalą. Be to, nurodyta žala yra nepagrįstai didelė ir neprotinga. Nurodė, kad nesant įrodymų dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, nesant įrodymų dėl policijos pareigūnų veiksmais pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Policijos departamentui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą, kurią jis teigia patyręs Klaipėdos AVPK areštinėje, kai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2014-10-30 ir įpareigojimo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pažymėtina, jog, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo taisykle, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11, 2013-01-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A858 -105/2013 ir kt.).
Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Higienos norma HN 37:2009. Vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse dirbančių policijos pareigūnų teises ir pareigas, taip pat į policijos areštines uždarytų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką nustato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-10-10 įsakymu Nr. 5-V-677 patvirtinta Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010-05-14) 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus). Šis teisinis reguliavimas lemia, kad viešojo administravimo subjektas – Klaipėdos AVPK – užtikrindamas tinkamas pareiškėjo laikymo sąlygas, turėjo vykdyti minėtų teisės aktų reikalavimus, kiek tai susiję su pareiškėjo teise būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažesnis, nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas.
Iš Klaipėdos AVPK 2014-12-22 tarnybinio pranešimo duomenų (T. I, b. l. 144) nustatyta, kad pareiškėjas 2013 ir 2014 metais buvo laikomas Klaipėdos aps. VPK areštinėje periodiškai laikotarpiais: 2013-05-06 kameroje Nr. 22, kurios plotas 19,61 m², kartu su 1 asmeniu, 2013-05-07 kameroje Nr. 26, kurios plotas 12,72 m², kartu su 1 asmeniu, 2013-08-08 – 2013-08-09 kameroje Nr. 26, kurios plotas 12,72 m² vienas, 2013-10-14 – 2013-10-17 kameroje Nr. 12, kurios plotas 13,16 m², vienas, 2013-12-19 – 2013-12-23 kameroje Nr. 15, kurios plotas 7,77 m², vienas, 2014-02-27 – 2014-03-13 kameroje Nr. 27, kurios plotas 13,62 m², vienas, 2014-03-25 – 2014-04-01 kameroje Nr. 13, kurios plotas 6,58 m², vienas, 2014-05-15 – 2014-05-20 kameroje Nr. 19, kurios plotas 18,48 m², vienas, 2014-07-28 – 2014-07-31 kameroje Nr. 30, kurios plotas 13,46 m² vienas, 2014-08-21 – 2014-08-26 kameroje Nr. 31, kurios plotas 13,14 m² vienas, 2014-09-18 – 2014-09-25 kameroje Nr. 15, kurios plotas 7,77 m² vienas, 2014-09-30 – 2014-10-02 kameroje Nr. 15, kurios plotas 7,77 m² vienas, 2014-10-16 – 2014-10-29 kameroje Nr. 39, kurios plotas 18,72 m² vienas.
Iš pateikto teisinio reglamentavimo ir faktinių bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinės kamerose nepažeidžiant minimalaus areštinės kamerų ploto vienam asmeniui ne mažiau kaip 3,6 m² ploto reikalavimo. Taigi, esminis reikalavimas, siekiant užtikrinti pareiškėjo teisę į tinkamą kameros plotą, turintį tekti vienam asmeniui, nebuvo pažeistas.
Pareiškėjas skundą argumentuoja saugios ir sveikos gyvenamosios aplinkos neužtikrinimu, nes kamerose netinkamas apšvietimas dėl lempučių skaičiaus ir langų dydžio, oro trūkumas dėl draudimo pilnai atidaryti langus, netinkamai įrengtas tualetas, nes neatitvertas iš durų pusės, sienos išrašytos necenzūriniais žodžiais, išpieštos pornografiniais piešiniais, pasivaikščiojimų kiemelis netinkamai įrengtas, nes ant vaikščiojančių kiemelyje asmenų krenta purvas. Pareiškėjo teigimu pasimatymų kambario stiklas purvinas, per jį nematyti artimųjų veidų.
Higienos norma HN 37:2009 nustato policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą. Higienos normos HN 37:2009 5–15 punktuose pateikiamos bendrosios nuostatos, nustatančios, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas); patiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas (8 punktas). Higienos normos HN 37:2009 18–33 punktuose reglamentuoti policijos areštinių įrengimo reikalavimai. Policijos areštinės kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą (20 punktas). Policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Areštinių kamerų dirbtinė šviesa turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (21 punktas). Kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose vyksta mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (23 punktas). Pagal minėtos Higienos normos 24 punktą, oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas turi būti šie: šiltuoju metų periodu oro temperatūra 18–28 laipsniai, santykinė drėgmė 30–75 proc., oro judrumas 0,15–0,5 m/s; o šaltuoju metų periodu oro temperatūra 18–26 laipsniai, santykinė drėgmė 30–75 proc., oro judrumas 0,05–0,2 m/s.
Faktinę aplinkybę dėl areštinės kamerų tinkamumo eksploatavimui įrodo Policijos departamento generalinio komisaro 1999-06-11 patvirtintas leidimas pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį (t. 1, b. l. 48–49) bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-02-22 įsakymas Nr. 5-V-142 leisti pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-ąją dalį nuo 2005-02-21 (t. 1, b. l. 42). Policijos departamento generalinio komisaro 1999-06-11 patvirtintame leidime pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį nurodyta, kad areštinėje yra <...> sanitarinė švarykla su dezinfekavimo kamera, 6 vietų dušinė, maisto pašildymo patalpa, 2 pasivaikščiojimo kiemeliai; sienos mūrinės, storis 80 cm; grindys dengtos PVC danga ant armuoto betoninio pagrindo, apšildymas centrinis; langai stikliniai; patalpų apšvietimas natūralus ir dirbtinis; vėdinimas natūralus ir mechaninis; areštinės patalpų techninė higieninė būklė gera. Policijos departamento 2005-02-18 Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo akte Nr. 5-IN-31 (t. 1, b. l. 44–45) nurodyta, kad šioje areštinės dalyje įrengtos 42 vietos kalinamiesiems (13 kamerų). Kiekvienoje kameroje įrengtos pritvirtintos lovos, individualios spintelės, taburetės, sieninės gembės rūbams, unitazai ir praustuvės, atskirti 1,20 m aukščio pertvara nuo kameros bendro ploto. Naujai įrengtos šios patalpos: <...> infekcinių ligonių izoliatorius, viena iš kamerų pritaikyta neįgaliesiems.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2013-11-25 rašte Nr. (10.37)V4-3947 „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 1, b. l. 122–123, T. 2, b. l. 92–93) nurodyta, kad pagal pareiškėjo skundą 2013-11-15 pavedimu 2013-11-18 buvo atliktas Klaipėdos AVPK areštinės operatyvusis patikrinimas (t. 1, b. l. 126–133, t. 1, b. l. 74–77), kurio metu nustatyta, kad areštinės kameroje Nr. 12 šildymas centralizuotas, šildymo prietaisai įrengti paslėptai statybinių konstrukcijų viduje. Statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-09 įsakymu Nr. D1-289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo, 18.1 punkto nuostatos skelbia, kad „šildymo ir šilumos tiekimo vamzdynai pastatuose tiesiami atvirai arba paslėptai - uždarais kanalais, nišomis, inžinierinių komunikacijų šachtomis, tuneliais arba statybinių konstrukcijų viduje apsauginiame šarve, išskyrus atvejus, kai vamzdynas ir statybinė konstrukcija sudaro vientisą šildymo elementą pavyzdžiui šiltas grindis, sienines šildymo paneles ir kt“. Sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje patalpoje, kurioje yra praustuvė su šalto vandens čiaupu, unitazas. Kamera vėdinama per atidaromus langus. 2013 m. spalio mėn. kameroje buvo perdažytos sienos. Patikrinimo metu nustatyta, kad kameros sienos lygios, neaprašinėtos, grindų danga lygi, lengvai valoma ir dezinfekuojama. Ant sienų, palangių pelėsių nebuvo. Kameros patalpas valo UAB „Radvydė“ bei patys kameroje laikomi asmenys, kurie pagal HN 37:2009 52 punkto nuostatas privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu. Areštinės teritorijoje įrengti septyni pasivaikščiojimo kiemai. Visuose kiemuose yra šiukšlių dėžės, patikrinimo metu kiemai buvo išvalyti, stovinčio gendančio vandens kiemuose nebuvo. Areštinės kameroje Nr. 12 atlikti matavimai parodė, kad: oro temperatūra 0,1 m. ir 1,1 m. aukštyje nuo grindų, įvertinus neapibrėžtį ± 0,2/0,2 (nustatyta 18,0/18,3° C, norma šaltuoju metų periodu – 18-26° C), santykinė oro drėgmė (nustatyta 49,7/55,9 %, norma šaltuoju metų periodu – 30-75 %) atitiko HN 37:2009 normuojamus parametrus, šaltuoju metų periodu, oro judėjimo greitis (nustatyta 0,01/0,02 m/s, norma šaltuoju metų periodu – 0,05-0,2 m/s) neatitiko HN 37:2009 normuojamų parametrų šaltuoju metų periodu; dirbtinė apšvieta (nustatyta 20 lx, norma – ne mažiau kaip 200 lx) neatitiko HN 37:2009 reglamentuojamų dydžių. Kameroje yra skaidraus stiklo langai. Nustatytas natūralaus apšvietimo koeficientas yra 1,85 % ir atitinka HN 37:2009 reglamentuojamą (turi būti 0,5 %).
Minėtu raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Oro judėjimo greičio parametrai šaltuoju metų laiku priklauso nuo vėdinimo sistemos įrengimo, dirbtinis apšvietimas - nuo elektros instaliacijos būklės. Šių pažeidimų pašalinimui reikalinga atlikti areštinės pastato ir patalpų rekonstrukciją. Šiuo metu kapitaliniam remontui lėšos nenumatytos. Pažymėjo, kad Klaipėdoje jau pradėti naujos areštinės statybos darbai.
Klaipėdos visuomenės centro 2013-11-25 raštas Nr. (10.37)V4-3947 ir 2013-11-27 patikrinimo aktas Nr. K3-540 patvirtina, kad kameroje Nr. 12 buvo nustatyti Higienos normos HN 37:2009 neatitikimai teisės aktų reikalavimams.
Klaipėdos visuomenės centro 2013-11-27 patikrinimo akte Nr. K3-540 taip pat nurodyta, kad 2013-18-19 buvo atliktos ir kamerų Nr. 13, Nr. 15, Nr. 18 patikrinimas, kurio metu buvo nustatyti oro judėjimo greičio šaltuoju metų periodu ir dirbtinės apšvietos neatitikimai HN 37:2009 reglamentuojamų dydžių, tačiau šiose kamerose pareiškėjas tikrinimo laikotarpiu nebuvo laikomas.
Klaipėdos visuomenės centro 2014-12-16 rašte Nr. (10.37)V4-3912 „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 2, b. l. 87–88) nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2014-11-19 raštu Nr. 4D-2014/1-1444/3D-3028 „Dėl skundo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo” (2. 2, b. l. 2–3) persiųstą pareiškėjo skundą 2013-11-15 pavedimu 2013-11-18 buvo atliktas Klaipėdos AVPK areštinės operatyvusis patikrinimas ir pagal pareiškėjo 2013-10-21 skundą dėl kameros neatitikties higienos normos reikalavimams(t. 1, b. l. 126–133, t. 1, b. l. 74–77), kurio metu nustatyta, „kad dvyliktoje kameroje šildymas centralizuotas, šildymo prietaisai įrengti paslėptai statybinių konstrukcijų viduje, sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje patalpoje, kurioje yra praustuvė su šalto vandens čiaupu, unitazas, kamera vėdinama per atidaromus langus. 2013 m. spalio mėn. kameroje buvo perdažytos sienos. Patikrinimo metu nustatyta, kad kameros sienos lygios, neaprašinėtos, grindų danga lygi, lengvai valoma ir dezinfekuojama. Ant sienų, palangių pelėsių nebuvo. Kameros patalpas valo UAB „Radvydė“ bei patys kameroje laikomi asmenys. Areštinės teritorijoje įrengti septyni pasivaikščiojimo kiemai. Visuose kiemuose yra šiukšlių dėžės, patikrinimo metu kiemai buvo išvalyti, stovinčio gendančio vandens kiemuose nebuvo. Areštinės dvyliktoje kameroje atlikti matavimai parodė, kad: oro temperatūra 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų, įvertinus neapibrėžtį ± 0,2/0,2 (nustatyta 18.0/18.3° C norma šaltuoju metu periodu – 18-26°, santykinė oro drėgmė (nustatyta 49,7/55,9 %. norma šaltuoju metu periodu – 30-75 %) atitiko HN 37:2009 normuojamus parametrus šaltuoju metų periodu, oro judėjimo greitis (nustatyta 0,01/0,02 m/s norma šaltuoju metu periodu – 0,05-0,2 m/s) neatitiko HN 37:2009 normuojamu parametru šaltuoju metų periodu – HN 37:2009 24 punkto reikalavimo pažeidimas; dirbtinė apšvieta (nustatyta 20 lx. norma – ne mažiau kaip 200 lx) neatitiko HN 37:2009 21 punkte reglamentuojamų dydžių. Dvyliktoje kameroje yra skaidraus stiklo langai. Nustatytas natūralaus apšvietimo koeficientas yra 1.85 % ir atitinka HN 37:2009 reglamentuojama (turi būti 0.5 %).“ Be to, patikrinimo akte nustatyta, kad visose aukščiau nurodytose kamerose, t. y. ir kameroje Nr. 12, yra skaidraus stiklo langai, langai sandarūs. Kamerose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvaromis. Čiužiniai poroloniniai, be užvalkalų iš nepralaidaus skysčiams patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėmis audinio arba audinio tinkamo skalbti – HN 37:2009 58 p. reikalavimo pažeidimas. Dušo patalpos tikrinimo metu buvo švarios. Kamerų patalpas valo UAB „Radvydė“ bei patys kameroje laikomi asmenys. Areštinėje profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą atlieka UAB „Dezderata“. Buitinių parazitų (skruzdėlių, tarakonų bei blusų) patikrinimo metu kamerose nepastebėta. Kiekvienam apgyvendintam asmeniui kameroje tenkančio ploto, rozečių būklės HN 37: 2009 nereglamentuoja. Patikrinimo išvada: Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro areštinėje operatyviosios kontrolės metu nustatyti Higienos normos HN 37:2009 pažeidimai, t. y. 21 punkto dvyliktoje kameroje dirbtinė apšvieta (nustatyta 20 lx, norma – ne mažiau kaip 200 lx), 24 punkto dvyliktoje kameroje oro judėjimo greitis (nustatyta 0,01/0,02 m/s, norma šaltuoju metu periodu – 0,05-0,2 m/s).
Pareiškėjas buvo informuotas, kad 2014-10-28 Centro užsakymu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus specialistas, nagrinėdamas kito pareiškėjo skundą dėl kameros Nr. 15 natūralios ir dirbtinės apšvietos bei mikroklimato parametrų atitikimo HN 37:2009 reikalavimams, minėtoje kameroje atliko dirbtinio ir natūralaus apšvietimo, oro temperatūros, santykines oro drėgmės ir oro judėjimo greičio matavimus. Atlikti matavimai parodė, kad: dirbtinė apšvieta (nustatyta 165,0 lx, norma – 200 lx) ir natūralaus apšvietimo koeficientas (nustatytas 0,06 %. norma -0.5 %) neatitiko HN 37:2009 reikalavimų: oro temperatūra 0,1/1,1 m. aukštyje nuo grindų (nustatyta 16,4°/16,6° C, norma šaltuoju metų periodu – 18-26°C) neatitiko HN 37:2009 reikalavimų; oro judėjimo greitis 0,1/1,1 m. aukštyje (nustatytas 0,14/0.09 m/s, norma šaltuoju metų periodu - 0,05-0,2 m/s) atitiko HN 37:2009 reikalavimus: nustatyta santykinė oro drėgmė (nustatyta 63,7/66.7 %, norma šaltuoju metų periodu - 30-75 %) atitiko HN 37:2009 reikalavimus.
Pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2013-05-06 iki 2014-10-29. Pareiškėjas skunde apibrėžė laikotarpį, kada jam kilo žala areštinėje, t. y. laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2014-10-30 buvo laikomas 72 paras. Nustatyti oro temperatūros neatitikimai šaltuoju metų periodu, t. y. nuo 2013-10-15 iki 2014-04-18 (http://www.klenergija.lt/?mact=News,cntnt01,detail,0&cntnt01articleid=255&cntnt01returnid=113). Šiuo laikotarpiu pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas 30 parų, pažeidžiant nustatytą oro temperatūros normą šaltuoju metų periodu. Nors ir buvo atlikti matavimai kamerose, kuriose buvo nustatyti oro judėjimo greičio, dirbtinės apšvietos neatitikimai higienos normos HN 37:2009 reikalavimams, kuriose tuo metu pareiškėjas nebuvo laikomas, tačiau teismui Klaipėdos AVPK areštinė nepateikė duomenų, kad nustatyti pažeidimai buvo pašalinti ir kad kai buvo laikomas pareiškėjas tose kamerose, tų pažeidimų nebuvo. Klaipėdos AVPK iš esmės pripažino pažeidimą dėl dirbtinės apšvietos ir per mažo natūralaus apšvietimo. Klaipėdos AVPK vadovybei buvo nurodyta pašalinti nustatytus HN 37:2009 reikalavimų pažeidimus. Oro judėjimo greičio parametrai šaltuoju metų laiku priklauso nuo vėdinimo sistemos įrengimo, dirbtinis apšvietimas – nuo elektros instaliacijos būklės. Šiems pažeidimams pašalinti reikalinga atlikti areštinės pastato ir patalpų rekonstrukciją. Pareiškėjas buvo informuotas, kad veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Klaipėdoje jau pradėti naujos areštinės statybos darbai. Šis pareiškėjo nurodytas pažeidimas laikytinas įrodytu ir pripažįstama, kad pareiškėjas 72 paras buvo laikomas pažeidžiant Higienos normos HN 37:2009 reikalavimus dėl dirbtinės apšvietos, oro judėjimo greičio ir kamerų temperatūros šaltuoju metų periodu (30 parų). Pažymėtina, kad teismas, pripažindamas pažeidimus, visus neaiškumus vertina pareiškėjo naudai. Pareiškėjas teigė, kad kameroje tualetas turėjo būti atitvertas sienele iš visų pusių. Teismas konstatuoja, kad šie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkto reikalavimus, t. y. sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Klaipėdos AVPK teigė, kad tualetas atitvertas tinkamai, nepažeidžiant minėtos normos reikalavimų, o pareiškėjas iš esmės irgi neginčijo, kad sanitarinis mazgas atskirtas viena sienele. Teismas daro išvadą, kad šis pareiškėjo nurodytas pažeidimas nepagrįstas. Reikalavimo atskirti tualetą pareiškėjo nurodytu būdu atsakovas neturėjo pareigos. Kaip minėta, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Įrengti pertvaras bus reikalaujama tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jo teisės nusiprausti po dušu. Klaipėdos AVPK viršininko 2008-12-30 įsakymu Nr. 30-V-227 patvirtintų Klaipėdos AVPK areštinėje, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūrinių padalinių areštinėse bei teismų patalpose laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių 4.12 punktas nustato, jog areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 7.12 punkte nustatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Pareiškėjas neneigė, kad jis turėjo teisę naudotis dušu. Centras nenustatė pažeidimų dėl netinkamo dušo įrengimo ar netvarkingų patalpų.
Pareiškėjas skunde teigia, kad jam 2014-03-05 nebuvo suteikta tinkama medicininė apžiūra. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir būtinosios pagalbos organizavimas atitinka Lietuvos medicinos normoje MN 129:2004 „Teritorinės policijos įstaigos areštinės medicinos punktas (kabinetas)“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-01-19 įsakymu Nr. V-8, Lietuvos medicinos normoje MN 57:2011 „Bendruomenės slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-06-30 įsakymu Nr. V-650, nustatytas bendruomenės slaugytojo teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę bei Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymu Nr. 208, reikalavimus. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių X skyriuje reglamentuojama Policijos areštinėje laikomų asmenų sveikatos priežiūra. Šių taisyklių 79 punkte nustatyta, kad yra pildomas sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalas, kuriame kaupiama informacija apie policijos areštinėje laikomų asmenų apžiūras bei jiems suteiktą medicinos pagalbą. Klaipėdos AVPK pateikti Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo, ambulatorinių ligonių registravimo žurnalo įrašai patvirtina, kad G. K. 2014-03-05 visa būtinoji medicinos pagalba buvo suteikta, t. y. pareiškėjas kreipėsi su prašymu pamatuoti kraujo spaudimą, skundėsi širdies veiklos sutrikimu, jautė nerimą ir baimę. Pareiškėjui buvo pamatuotas kraujospūdis, pasiūlyta išgerti širdies darbą gerinančių lašų, kuriuos jis atsisakė gerti motyvuodamas tuo, kad jį norima „nunuodyti“ (t. 1, b. l. 40–41). Be to, 2014-10-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jam 2014-03-05 buvo suteikta būtina medicininė pagalba ir pareiškėjas iš medicinos kabineto niekas nenešė (t. 1, b. l. 39). Teismas neturi pagrindo abejoti Klaipėdos AVPK pateiktais duomenimis ir daro išvadą, kad jam 2014-03-05 tinkamai buvo suteiktos medicininės paslaugos, o tai, kad pareiškėjas atsisakė gerti vaistus, negali paneigti, kad jam netinkamai buvo suteiktos medicininės paslaugos. Be to, kad nebuvo atlikti medicininiai tyrimai, kuriuos, pareiškėjo nuomone, jam turėjo atlikti, negali patvirtinti pareiškėjo teiginių dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų. Pažymėtina, kad pagal Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 75 punktą, jei policijos areštinėje laikomam asmeniui policijos areštinės sąlygomis negalima suteikti būtinosios medicinos pagalbos, šis asmuo turi būti transportuojamas į artimiausią laisvės atėmimo vietos arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, užtikrinus jo apsaugą. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų ar įrodytų aplinkybę, kad jam netinkami buvo suteiktos medicininės paslaugos ir buvo būtinybė jį transportuoti į sveikatos priežiūros įstaigą.
Pareiškėjo teigimu, netinkamai įrengti pasimatymų kambariai ir skirtas per trumpas 20 min. laikas.
Sprendimus dėl leidimo (neleidimo) suimtajam pasimatyti su artimaisiais gali priimti ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla (Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnis). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių V skyriuje įtvirtinta Pasimatymų su giminaičiais arba kitais asmenimis organizavimas ir tvarka. Areštinių vadovams ir kitiems pareigūnams nesuteikta kompetencija spręsti suimtųjų ar jų šeimos narių prašymų dėl pasimatymų. Pareiškėjas pasimatymų su artimaisiais leidimo klausimą nepagrįstai sieja su areštinės veikla ir jai priskirtomis funkcijomis. Nors pareiškėjas teigė, kad pasimatymų kambarių stiklas yra neskaidrus ir purvinas, tačiau šiuos jo teiginius paneigia Centro atliktas tyrimas, kurio metu nebuvo nustatyti pažeidimai dėl netinkamo pasimatymo kambarių įrengimo. Nors pareiškėjas teigia, kad pasimatymų kambaryje stiklas buvo nešvarus ir nesimatė artimųjų veidų, tačiau jis nepateikė duomenų, kad kreipėsi į administraciją dėl nurodyto pažeidimo. Pareiškėjas skunde detaliai nepagrindė, kada jis buvo pasimatyme, kai, jo manymu, tinkamai nebuvo įrengtas pasimatymų kambarys. Šiuo atveju areštinė tik vykdo poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas. Ilgalaikiai pasimatymai areštinėse nėra įtvirtinti. Pareiškėjo nurodytas įpareigojimas, kad pasimatymų trukmė būtų ilgesnė, nėra pagrįstas.
Pareiškėjas teigia, kad netinkamai įrengti pasivaikščiojimų kiemeliai. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 7.10 punkte nustatyta, kad policijos areštinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai, areštinėje laikomi asmenys turi teisę kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Minėtų taisyklių 54 punkte taip pat nustatyta, kad pasivaikščiojimas gali neįvykti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama dėl nepalankių pasivaikščiojimui meteorologinių sąlygų, esant policijos areštinėje laikomo asmens sutikimui ar prašymui, taip pat ekstremalių ar ypatingų situacijų metu. Pareiškėjas neneigia, kad jis areštinėje gaudavo minėtos įstatyme nustatytos trukmės pasivaikščiojimą. Taigi atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nėra. Be to, Centro atlikto tyrimo metu nebuvo nustatytų pažeidimų dėl netinkamų pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad netinkamai įrengti pasivaikščiojimų kiemeliai tėra tik jo subjektyvus vertinimas. Pareiškėjo teiginiai, kad kiemeliuose netinkamai įrengtos grotos, per kurias nuo pareigūnų batų krenta dulkės ant vaikščiojančių galvos, teismo vertinimu, laikytini nepagrįstais. Kaip minėta, pradėti naujos areštinės statybos darbai, todėl šios areštinės kapitalinis remontas nebus atliekamas ir tam nėra skirtų lėšų.
Pareiškėjas skunde teigia, kad netinkamai buvo nustatytas maisto davinys. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kaliniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės nustato, kad į policijos įstaigų areštines uždaryti asmenys turi būti laikomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų jiems saugią aplinką, turi būti užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai, o su asmenimis, laikomais policijos areštinėse, turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba (6 punktas), šie asmenys turi teisę gauti tinkamą maistą (7.11 punktas). Konkrečias policijos įstaigų areštinėje laikomų asmenų maitinimo taisykles nustato Taisyklių IX skyriuje įtvirtintos teisės normos, kurios detaliai reglamentuoja policijos įstaigų areštinėje laikomų asmenų maitinimo tvarką: asmenims, laikomiems policijos areštinėje, turi būti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis (59 punktas), šie asmenys privalo būti maitinami 3 kartus per dieną, o maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi viršyti 7 valandų (62 punktas). Galiojusios Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklės ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės asmenų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių nebuvo ir nėra įtvirtinusios. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės). Šios taisyklės numato, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. (31 punktas), įpareigoja kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas iš vakaro informuoti kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių bei, išvykus konvojui, nedelsiant informuoti apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių (32 punktas), o kalinimo įstaigų, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, įskaitos tarnybas - informuoti ūkio tarnybas apie atvykstančių asmenų skaičių (34 punktas). Maitinimo organizavimo taisyklių 4 punktas įpareigoja kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų administracijas nuolat turėti kaupiamų maisto produktų (negreit gendančių) atsargų ne mažiau kaip 7 dienų suimtųjų ir nuteistųjų maitinimui. Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punktas (2007-05-23 įsakymo Nr. V-141 redakcija) nustatė, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę, o asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.
Apibendrinus šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad visi minėti teisės aktai skirti tiek nuteistųjų, tiek ir suimtųjų tinkamam maitinimui užtikrinti nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra vienoje laisvės atėmimo arba kardomojo kalinimo įstaigoje, ar pervežamas į kitą. Valstybės institucijos, kurių žinioje yra nuteistas laisvės atėmimo ar arešto bausme arba suimtas asmuo, privalo tinkamai keistis informacija ir siekti, kad asmuo, kuris į areštinę arba laisvės atėmimo atlikimo vietą atvyksta po nustatyto maitinimo laiko, praėjus pakankamam laikotarpiui nuo paskutinio maitinimo ir pageidauja gauti maisto, nesant galimybės pamaitinti jį karštu maistu, turėtų teisę į sausą maisto davinį.
Remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2014-12-23 raštu Nr. 37V7-(37.5)-917 (t. 2, b. l. 1), atlikus patikrinimą pagal pareiškėjo skundą, areštinėje nuteistųjų ir suimtųjų asmenų maitinimą pagal sutartį (2014-01-06, areštinėje sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 30-4-ST2-14-3) organizuoja UAB „Rasytė“. Maistas ruošiamas patvirtintoje įmonėje. Patiekalai gaminami pagal valgiaraštį, suderintą su areštinės administracija. Visiems gaminamiems patiekalams įmonė turi patvirtintus technologijos aprašymus ir receptūras. Maistas į areštinę tiekiamas 3 kartus per dieną (pusryčiai nuo 7.0 val. iki 8.00 val.; pietūs nuo 12.00 val. iki 12.30 val.; vakarienė nuo 17.00 val. iki 18.00 val.), dienos kaloringumas pagal valgiaraštį atitinka fiziologines mitybos normas. Taigi, tarnyba teikiamo maisto kaloringumo atitiktį teisės aktais patvirtintoms fiziologinėms mitybos normoms ir pažeidimų nenustatė. Teismas neturi pagrindo abejoti šio patikrinimo rezultatais.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga nustatyta, kad maistą areštinėje laikomiems asmenims paruošia ir tiekia UAB „Rasytė“ pagal paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį. Maistas ruošiamas patvirtintoje įmonėje. Patiekalai gaminami pagal valgiaraštį, suderintą su areštinės administracija. Visiems gaminamiems patiekalams įmonė turi patvirtintus technologijos aprašymus ir receptūras. Maistas į Areštinę tiekiamas 3 kartus per dieną (pusryčiai nuo 7.0 val. iki 8.00 val.; pietūs nuo 12.00 val. iki 12.30 val.; vakarienė nuo 17.00 val. iki 18.00 val.), dienos kaloringumas pagal valgiaraštį atitinka fiziologines mitybos normas (t. 2, b. l. 1, 12).
Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 31 ir 34 punktais, išvežamiems asmenims iš areštinės išduodamas sausas maisto davinys. Priklausomai nuo išvežimo laiko ir vietos, davinys būna: pusryčiams maisto davinys – 4 sumuštiniai (duona 320 g, dešra 120 g, sūris 40 g, sviestas su augalinių riebalų mišiniu 40 g) 520 g ir vanduo 500 ml, pusryčiams ir pietums duodamas sausas davinys yra 8 sumuštiniai (1 040 g) ir vanduo. Jeigu asmuo išvežamas po pusryčių, jam duodamas pietų sausas davinys – 6 sumuštiniai (780g) ir vanduo. Tai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-04-26 įsakymu Nr. IR-144 dėl teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ pakeitimo skiriamų maisto produktų kiekį vienam asmeniui. Konvojuojant suimtus ar nuteistus asmenis iš areštinės į kitų teritorijų policijos įstaigas, jų maitinimas organizuojamas pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maitinimo ir sauso davinio skyrimo yra nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme).
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarime išaiškinta, kad materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) atlyginimo principu, nes jos paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai jokie pinigai ir joks materialus turtas negali atstoti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. 756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas 72 paras buvo laikomas pažeidžiant Higienos normos HN 37:2009 reikalavimus dėl dirbtinės apšvietos, oro judėjimo greičio ir kamerų temperatūros neatitikties šaltuoju metų periodu (30 parų), darytina išvada, jog tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais. Kadangi pareiškėjui neturtinė žala kilo dėl neteisėtų Klaipėdos AVPK veiksmų, žala priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK. Pareiškėjas kitų skunde nurodytų atsakovų atžvilgiu neįrodė jų neteisėtų veiksmų, todėl ši pareiškėjo skundo dalis negali būti tenkinama. Be to, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atlikti skunde prašomus veiksmus negali būti tenkinamas dėl to, kad pareiškėjas šiuo metu Klaipėdos AVPK areštinėje nėra laikomas, tuo metu, kai buvo laikomas su skunde nurodytais prašymais įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus nesikreipė, o teismas nenustatė kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų (išskyrus dėl dirbtinės apšvietos, oro judėjimo greičio ir kameros temperatūros šaltuoju metų periodu). Taigi, nėra pagrindo nei Klaipėdos AVPK, nei Sveikatos apsaugos ministeriją įpareigoti atlikti pareiškėjo 2014-12-03 ir 2015-03-30 skunduose nurodytus veiksmus. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad jam, kai jis buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje, būtų itin pablogėjusi sveikata ar jis būtų laikomas prastesnėmis sąlygomis nei kiti tuo metu areštinėje laikomi asmenys. Šiuo atveju, priešingai, esminė teisė į nustatytą minimalų kameros plotą nebuvo pažeista, jis ginčo laikotarpiu buvo laikomas vienas kamerose.
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, nepakanka pažeistai teisei apginti. Nustatyti pažeidimai sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią bei sumenkino jo žmogiškąjį orumą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 10 000 Eur suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatyto pažeidimo atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, įvertinus tai, kad pareiškėjas 72 paras buvo laikomas pažeidžiant Higienos normos HN 37:2009 reikalavimus dėl dirbtinės apšvietos, oro judėjimo greičio ir kameros temperatūros šaltuoju metų periodu (30 parų), su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatą, įvertinus ir tai, kad statoma nauja areštinė ir Klaipėdos AVPK nebuvo skirta lėšų areštinės remontui, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 500 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
G. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti G. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.