Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovui advokatui Robertui Skėriui, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei Kornelijai Rušinaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Klaipėdos apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo Klaipėdos apskrities VPK atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, ikiteisminio tyrimo medžiaga, nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Jūrų uosto policijos skyriuje, remiantis kriminalinės žvalgybos informacija, 2013-10-31 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 2 d. dėl sistemingai vykdomų dažų laivams dažyti bei metalų lakštų vagysčių iš saugomos Klaipėdos uosto bendrovės AB „Vakarų laivų statykla“ teritorijos Minijos g. 180, Klaipėdoje (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 30-1-00326-13 (toliau IT medžiaga), 1 t., b.l. 2). Ikiteisminio tyrimo metu nuo 2013 m. lapkričio mėn. buvo naudojamos procesinės prievartos priemonės – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, fiksavimas ir kaupimas, slaptas sekimas, darant vaizdo ir garso įrašus, kratos ir kitos (IT medžiaga 1 t., 2 t.). Procesinių prievartos priemonių pagalba nustatyta - veikų schemos, įtariamieji. Be kita ko nustatyta, kad pavogtus suvirinimo vielos rites bei elektrodus paslėptus sutartoje vietoje paima ir iš saugomos AB „Vakarų laivų gamykla“ teritorijos automobiliu Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išveža bei nuvežęs J. D. nuomojame garaže iškrauna A. B. (IT medžiaga 3 t., b.l. 37). 2014-08-11 prie J. D. ir jo nuomojamo garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini), garažų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas Renault Master automobiliu atvykęs A. B., kuris buvo atsirakinęs garažo vartus. 2014-08-11 atlikus neatidėliotiną kratą, kurios teisėtumas patvirtintas 2014-08-13 nutartimi, A. B. vairuotame AB „Vakarų laivų gamykla“ priklausančiame automobilyje Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta: paslėpti – uždangstyti dėvėtais rūbais, už vairuotojo bei keleivio sėdynių du masyvūs, apie 10-15 kg svorio metalo ruošiniai; tepaliniuose medžiaginiuose maišuose, raudonai nudažyti, metaliniai, neaiškios paskirties, įvairių formų ruošiniai – 9 vnt. detalių; dvi apie 3 l talpos skarinės dažų, du plastikiniai buteliai, pilni skaidraus skysčio, užsandarinti lipnia juosta (IT medžiaga 3 t., b.l. 72, 73, 80-81). 2014-08-11, dalyvaujant kviestiniui AB „Vakarų laivų gamykla“ kontrolės tarnybos vadovui, akivaizdoje A. B., J. D., Klaipėdos apskrities VPK Jūrų uosto policijos poskyrio viršininko, atlikta krata J. D. ir jo nuomojame garažuose bendrijoje (duomenys neskelbtini), garažų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kur rasti tyrimui reikšmingi daiktai. Šių kratų metu rasti ir paimti daiktai vėliau apžiūrėti, grąžinti bendrovėms ir dalis jų sunaudota gamybos procesuose (IT medžiaga 3 t., b.l. 107-121, 126, 127, 128-134, 135-136).

A. B. 2014-08-11 15.35 val. laikinai sulaikytas. Tą pačią dieną jam pareikšti įtarimai pagal LR BK 178 str. 2 d. dėl bendrininkaujant su J. D. AB „Vakarų laivų gamykla“ priklausančių materialinių vertybių pagrobimo, išvežant jas iš saugomos teritorijos. A. B. 2014-08-11 apklausiamas įtariamuoju kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad pamatė į konteinerį išmestus metalo dirbinius. Žinojo, kad jie vėliau išvežami priduoti į metalo laužą, todėl sugalvojo juos pasiimti. Be to prieš pusmetį buvo radęs ant laivo stovėjusio prie krantinės 2 skardines grunto, jas parsivežęs į savo bendrovės cechą laikė savo spintelėje. Vėliau iš nepažįstamo prie laivo dirbusio darbuotojo paprašė dažų tirpiklio, kurį įsipylė į 1 l talpos butelį nuo giros ir taip pat laikė savo spintelėje. 2014-08-11 apie 8.30 val. visus kratos metu automobilyje rastus daiktus – metalo ruošinius ir dažų gruntą bei skiediklį, paslėpė automobilyje ir išvežė iš teritorijos, norėjo pasidėti pas J. D. į garažą Jūrininkų pr., Klaipėdoje. Ir anksčiau buvo vežęs išmestų ir nereikalingų metalo ruošinių į jo garažą. Tuo tikslu J. D. jam buvo davęs garažo raktus (IT medžiaga 3 t., b.l. 165, 166, 169, 170). Tą pačią dieną buvo sulaikytas ir įtarimai pareikšti J. D.. Apklausiamas įtariamuoju J. D. be kita ko paaiškino, kad A. B. jo prašymu už atlygį 2 kartus išvežė iš teritorijos ir nuvežė į jo garažą dažus. Buvo jam davęs savo garažo raktus, nes jis norėdavo pas jį pasidėti metalą. Jam taip pat 2014-08-13 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, prokuroro nutarimu panaikinta nuo 2014-09-12 (IT medžiaga, 5 t., b.l. 11, 12, 15, 16-17).

AB „Vakarų laivų gamykla“ 2014-08-12 Klaipėdos VPK pateikė pareiškimą, kad vykdomame ikiteisminiame tyrime dėl turto vagystės iš AB „Vakarų laivų gamykla“ ir AB „Baltijos“ laivų statykla teritorijų pagal LR 178 str. 2 d., įtariamieji UAB „E. t.“ darbuotojas A. B. ir UAB „V. v. s.“ darbuotojas J. D., įmonių grupė neteko jai nuosavybės teise priklausančio turto – įrangos, įrankių, detalių, medžiagų, spalvoto metalo laužo ir kt., kurio vertė galimai viršija 50000 Lt, vertė bus patikslinta ir civilinis ieškinys reiškiamas po inventorizacijos (IT medžiaga, 3 t., b.l. 123).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė 2014-08-13 kreipėsi į teismą pareiškimu dėl kardomosios priemonės – suėmimo įtariamajam A. B. paskyrimo, prašydama skirti suėmimą 2 mėnesiams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-13 motyvuota nutartimi A. B. LR BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p. nustatytais pagrindais paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą dalyvavo įtariamasis A. B. ir jam paskirtas valstybės garantuojamas gynėjas (IT medžiaga, 3 t., b.l. 171, 172, 173-175, 176-178). Nuo 2014-08-14 pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį A. B. gynėju įstojo advokatas Robertas Skėrys, ieškovo atstovas šioje byloje (IT medžiaga, 4 t., b.l. 4, 5). Nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo skundžiama nebuvo. 2014-09-03 advokatas R. Skėrys pateikė prokuratūrai prašymą pakeisti A. B. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą į švelnesnę ir paskirti jam rašytinį pasižadėjimą neišvykti (IT medžiaga, 3 t., b.l. 182-183). Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2014-09-11 nutarimu A. B. kardomoji priemonė suėmimas panaikinta nuo 2014-09-12 11 val., paskiriant kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (IT medžiaga, 3 t., b.l. 187, 188). J. D. taip pat 2014-08-13 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, prokuroro nutarimu panaikinta nuo 2014-09-12 (IT medžiaga, 5 t., b.l., 25-27, 37).

Po įtariamųjų A. B. ir J. D. sulaikymo bei suėmimo, atliktos kratos, įtarimai pareikšti bei įtariamaisiais apklausti dar 3 asmenys (V. J., R. V., A. M.), jiems paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

Bendrovės - AB „Vakarų laivų gamykla“, UAB „Vakarų vamzdynų sistemos“, UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“, UAB Baltic Premator Klaipėda“, UAB „Elme Messer Lit“ – byloje pateikusios pareiškimus priklauso įmonių grupei BLRT Grupp. Įmonių grupės įmonė UAB Baltic Premator Klaipėda“ 2014-12-09 pateikė pareiškimą, kad žalos nepatyrė, nes dažai buvo tiekiami užsakovų ir nebuvo įtraukti į įmonės balansą (IT medžiaga 3 t., b.l. 135-136)

AB „Vakarų laivų gamykla“, atsakydama į paklausimą, 2015-02-10 pateikė pareiškimą Klaipėdos apskrities VPK, kad AB „Vakarų laivų gamykla“ dukterinių ir susijusių įmonių pateiktuose pareiškimuose nurodytos turto kainos be PVM. Pateikti iš įmonių dingusio turto įsigijimo dokumentus nėra galimybės, nes daiktai įsigyti labai seniai ir daiktų kiekis labai didelis. Didžioji UAB „Baltic Premator Klaipėda“ gamyboje naudotų dažų, kurie rasti ir išimti kratų metu, buvo tiekti Danijos kompanijos, kuri yra likviduota. Pareiškimus pateikusios įmonės civilinių ieškinių kaltiems asmenims nereikš (IT medžiaga, 4 t., b.l. 128).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2015-06-04 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę padarius nusikalstamas veikas.

A. B. pagal 2003-09-30 neterminuotą darbo sutartį dirbo UAB „E. t.“ autokrautuvo vairuotoju, jam 2014-09-04 įteiktas darbdavio 2014-08-20 nurodymas pasiaškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, atleistas 2014-09-08, ieškovo teigimu pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 1 d. 7 p. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, atleidimo pagrindą patvirtinančių objektyvių duomenų (įsakymo, įrašo teismui pateiktoje darbo sutartyje ar pan.) byloje nėra. Vidutinis darbo užmokestis 2014 m. per 7 mėnesius laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-07-31 sudarė 2204,47 Lt (638,46 Eur). A. B. nuo 2014-09-18 pagal 2014-09-17 neterminuotą darbo sutartį dirba UAB „Glassbel Baltic“ gamybos darbininku, vidutinis darbo užmokestis 2014 m. per 3 mėnesius laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2014-12-31 sudarė 1842,29 Lt (533,56 Eur), 2015 m. per 7 mėnesius laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-07-31 – 656,39 Eur. Laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2014-09-30, kai buvo suėmime ir keitėsi darbovietės, vidutinis darbo užmokestis sudarė po 898,62 Lt (260,26 Eur) per mėnesį.

Iš 2014-08-31 AB „Vakarų laivų gamykla“ vyr. kontrolieriaus paaiškinimo bei 2010-10-01 akto Nr. 1135 matyti, kad A. B. dalyvavo neteisėtai išvežant metalą iš įmonės teritorijos 2010 m. spalio mėnesį, už ką jam buvo paskirta drausminė nuobauda (IT medžiaga, 3 t., b.l. 84, 85, 87-94).

Ieškovas 2015-09-18 kreipėsi į teismą dėl žalos padarytos neteisėtu suėmimu atlyginimo.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo (kaltinamojo ar nuteistojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms (LR BPK 119 str.). Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamais padarė nusikalstamą veiką (LR BPK 121 str. 2 d.). Skiriant kardomąją priemonę ar atliekant kitus procesinius veiksmus, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami. Suėmimo pagrindus ir sąlygas bei skyrimo tvarką reglamentuoja LR BPK 121 str., 122 str., 123 str.

Žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (LR CK 6.272 str. 1 d.). Valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Valstybės civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė – ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aspektu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-381/2003, Nr. 3K-3-364/2008, Nr. 3K-3-5/2009, Nr. 3K-3-200/2010). Pažymėtina, kad ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Konstatuojant neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas, kaip tokie, nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas vien gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, o faktų patikrinimo galimybės LR BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-336/2010).

Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2013-10-31 remiantis žvalgybine informacija apie sistemingai vykdomas nusikalstamas veikas. Panaudojus LR BPK numatytas ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcionuotas procesines prievartos priemones, iš dalies nustatytos nusikalstamų veikų schemos ir įtariamieji. Įtariamasis ieškovas A. B. buvo sulaikytas 2014-08-11, praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios po panašų laikotarpį trukusio įvairių procesinių prievartos priemonių, įskaitant pokalbių pasiklausymą ir sekimą, taikymo, su neteisėtai iš saugomos teritorijos išvežtomis materialinėmis vertybės prie garažo, kuris priklausė kitam įtariamajam ir kuriame rasta iš tos pačios teritorijos išvežto turto. Apklausiamas įtariamuoju kaltu iš dalies prisipažino – pripažino nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Neigė subjektyvinę pusę nurodydamas, kad manė, jog neva išmestos vertybės niekam nebereikalingos. AB „Vakarų laivų gamykla“ 2014-08-12 pareiškime nurodė, kad įmonių grupė dėl neteisėtų veikų neteko jai nuosavybės teise priklausančio turto, kurio vertė galimai viršija 50000 Lt.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-13 nutartis, kuria A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, išsamiai motyvuota. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, pateiktoje ikiteisminio tyrimo teisėjui sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, buvo pakankami duomenų sudarančių pagrindą manyti, kad įtariamasis A. B. galėjo įvykdyti jam inkriminuojamą veiką – kvalifikuotą vagystę, apysunkį nusikaltimą, už kurį numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų. Suėmimas paskirtas visais LR BPK 122 str. 1 d. numatytais pagrindais: 1 p. bėgs (slėpsis), 2 p. trukdys procesui, 3 p. darys naujus nusikaltimus. Galima suabejoti tik LR BK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, realiu egzistavimu, nes įtariamasis anksčiau nebuvo teistas, sankcijoje už inkriminuojamą veiką be laisvės atėmimo numatytos dar trys alternatyvios bausmės, paprastai už apysunkį nusikaltimą pirmą kartą teisiamam asmeniui skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, įtariamasis turėjo tvirtus socialinius ryšius. Dėl kitų, LR BK 122 str. 1 d. 2 p., 3 p. numatytų suėmimo pagrindų egzistavimo, teismo išvados pagrįstos ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo pakankamai duomenų sudarančių pagrindą išvadai, kad turtas iš saugomos teritorijos buvo grobstomas sistemingai ir nuolat, bendrininkaujant ne dviem, bet daugiau asmenų. Paties įtariamojo A. B. ir kito įtariamojo parodymais, prieš tai A. B. ne kartą iš teritorijos vežė įvairius daiktus. Slapto sekimo duomenimis įtariamojo A. B. vairuota transporto priemonė ne kartą buvo stebėta prie garažo, kur vėliau sulaikytas įtariamasis su vogtais daiktais. Kratų metu garaže rasta taip pat iš saugomos teritorijos pargabentų daiktų, kurie vėliau grąžinti įmonių grupės įmonėms ir panaudoti gamyboje. Tuo tarpu įtarimai A. B. ir J. D. buvo pareikšti tik dėl dalies pagrobtų daiktų, kurie buvo rasti A. B. vairuotame automobilyje prie J. D. garažo. Bylos duomenimis, įtariamasis A. B. dar 2010 metais buvo dalyvavęs išvežant metalą iš tos pačios teritorijos, už ką jam buvo taikyta drausminė nuobauda. Aplinkybę, kad iš įmonės teritorijos neteisėtai veždavo turtą, patvirtino ieškovas ir nagrinėjant civilinę bylą teismo posėdyje, nurodydamas, kad apie pusę metų turėjo J. D. garažo raktus ir nuolat ten veždavo įmonės teritorijoje rastas lentas kūrenimui. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos yra ir sprendžiant kardomosios priemonės klausimą buvo matyti, kad įtariamųjų buvo ne mažiau kaip penki. Tuo tarpu įtarimai buvo pareikšti tik dviem iš jų – J. D. dėl kurio buvo gauta žvalgybinė informacija ir kurio atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės (telefoninių pokalbių pasiklausymas ir sekimas), ir ieškovui A. B., kuris buvo sulaikytas nusikalstamos veikos vykdymo metu. Kiti asmenys dar nebuvo nustatyti. Po suėmimo paskyrimo dar atlikti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai (kratos) ir įtarimai pareikšti dar trims asmenims. Šios aplinkybės sudarė pagrindą manyti, kad įtariamieji A. B. ir J. D. galimai anksčiau buvo įvykdę ne vieną analogišką inkriminuojamai vagystę iš saugomos teritorijos. O tai sąlygojo ir pagrįstą išvadą, kad įtariamasis, nepaisant to, kad anksčiau neteistas, yra linkęs nusikalsti. Kadangi ne visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti, ne visi įtariamieji nustatyti ir apklausti, pagrįstai buvo manoma, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali su jais susisiekti, pats ar per kitus asmenis paslėpti nusikaltimo padarymo įrankius ir priemones bei tokiu būdu trukdyti procesui. Šios išvados pagrįstos ir retrospektyviai vertinant jokių abejonių nekelia. Pažymėtina, kad suėmimas buvo paskirtas neilgam terminui – 1 mėnesiui, įtariamasis iš suėmimo paleistas likus vienai dienai iki suėmimo termino pabaigos. Duomenų, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo klausimą, būtų buvusi pažeista šios kardomosios priemonės skyrimo tvarka nenustatyta.

Ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad būnant suėmime turėjo galimybę susirašinėti. Vietoje valstybės garantuojamo gynėjo kitą dieną po suėmimo paskyrimo įtariamojo ginti įstojo gynėjas pagal teisinių paslaugų sutartį. Pažymėtina, kad nei suimtas įtariamasis, nei privatus gynėjas nutarties dėl suėmimo neskundė. Nėra įsiteisėjusio aukštesniojo teismo sprendimo, kad suėmimas būtų buvęs paskirtas neteisėtai. Tai, kad įtariamasis ir gynėjas nutarties dėl suėmimo neskundė, leidžia manyti, kad jie su nutartimi ir joje išdėstytais motyvais sutiko. Ieškovo atstovo šioje civilinėje byloje ir gynėjo ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimai dėl nutarties neskundimo motyvų - prokuroro pažado paleisti įtariamąjį po 10 dienų ir jo nesilaikymo, kad vėliau teikti skundą buvo netikslinga, nes aukštesnysis teismas skundus dėl suėmimo nagrinėja nesilaikydamas LR BPK 130 str. 1 d. imperatyviai nustatyto 7 d. termino, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl laikytini deklaratyviais ir atmestini.

Pažymėtina, kad sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą, ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio juridinio asmens pareiškimas ir duomenų, kad dėl turto pagrobimo padaryta galimai didesnė nei 50000 Lt žala. Civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje gali būti pareiškiamas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (LR BPK 109 str. 112 str. 1 d.). Ieškovo atstovo argumentai, kad sprendžiant suėmimo klausimą byloje nebuvo nukentėjusio asmens pareiškimo ir duomenų apie padarytą žalą, ir kad ikiteisminio tyrimo teisėjas privalėjo nustatyti žalos dydį, nepagrįsti nei faktine, nei teisine prasme.

Ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BPK 212 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nes ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl inkriminuojamų veikų. Šis pagrindas reiškia, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta, tačiau pritrūko duomenų įtarimams pagrįsti. Sprendžiant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, labiausiai tikėtina tokiai bylos baigčiai esminę įtaką turėjo tai, kad dalis pagrobtų materialinės vertybės buvo seniai įgytos, neišsaugoti ir nepateikti jų įgijimą patvirtinantys dokumentai, todėl įmonės, kurioms jie priklausė, nurodė, kad civilinių ieškinių nereikš, dalis materialinių vertybių neapskaitytos įmonių apskaitoje, nes buvo tiekiamos užsakovų.

Ieškovas nenurodo ir bylos duomenimis nenustatyta, kokius neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras. Ieškiniu keliamas valstybės civilinės atsakomybės klausimas dėl neteisėto suėmimo, t.y. teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Išdėstytais motyvais, nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovui suėmimas buvo paskirtas nepagrįstai ir neteisėtai. Vien tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą bei ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindą, nesudaro pagrindo išvadai, kad baudžiamasis procesas A. B. atžvilgiu buvo pradėtas, jam procesinės prievartos priemonės taikytos ir kiti procesiniai veiksmai jo atžvilgiu buvo atlikti nepagrįstai ir neteisėtai.

Pažymėtina, kad procesinių prievartos priemonių taikymas neišvengiamai sukelia asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos, nepatogumų ir kitų neigiamų tiek turtinių, tiek neturtinių padarinių.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1914,77 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovo veiksmuose buvo nusikaltimo – kvalifikuotos vagystės - požymių, su tuo sutinka ir to neigia pats ieškovas. Ieškovas turtinę žalą kildina iš netiesioginių nuostolių - negauto ir sumažėjusio darbo užmokesčio, dėl atleidimo iš darbo. Pažymėtina, kad veikos, turinčios vagystės požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, padarymas laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (LR DK 235 str. 1 d. 7 p.). Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (LR DK 136 str. 3 d. 2 p.). Ieškovas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – neskundė. Darbdavys atleido ieškovą ne dėl jam paskirtos kardomosios priemonės, bet dėl ieškovo veiksmų, turinčių nusikaltimo požymių. Suėmimas, kuris anksčiau išdėstytais motyvais nebuvo neteisėtas, nėra priežastiniame ryšyje su ieškovo galimai patirtais netiesioginiais nuostoliais – darbo užmokesčio sumažėjimu. Tai teismo posėdyje pripažino ir pats ieškovas, atsakydamas į prokurorės klausimą, kad iš darbo buvo atleistas dėl to, kad netinkamai pasielgė. Beje panašiai netinkamai ieškovas toje pačioje darbovietėje buvo pasielgęs ir prieš 4 metus iki tiriamo įvykio, kuomet buvo apsiribota švelnesne drausmine nuobauda.

Nenustačius būtinos civilinės atsakomybės sąlygos - ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nekyla ir valstybės deliktinė atsakomybė. Nenustačius neteisėtų veiksmų, sudarančių pagrindą civilinei atsakomybei, bei nesant priežastinio ryšio tarp suėmimo ir galimai patirtų turtinių nuostolių, reikalavimai dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo netenkintini, todėl žalos dydis nenustatinėtinas.

Atmetus ieškinį, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė ir tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro mažiau nei rekomenduojama priteisti suma, todėl iš ieškovo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.