Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., būdamas atsakingu asmeniu esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų - darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 iki 2021 m. gegužės 11 d. (imtinai) T. J., laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. gegužės 11 d. (imtinai) E. M. leido dirbti automobilių ardytojų darbą, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 15 iki 2021 m. gegužės 11 d. (imtinai) K. K. leido dirbti pagalbinio darbininko darbą, kai darbuotojai, būdami pavaldūs darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkcijas, paklusdami darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai - (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini): T. J. ir E. M. ardė automobilius, K. K. tvarkė aplinką, šlavė kiemą, rinko šiukšles teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs darbo sutarčių raštu bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarčių su T. J., E. M. ir K. K. sudarymą ir jų priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai. Su minėtais darbuotojais po patikrinimo 2021 m. gegužės 12 d. buvo sudarytos darbo sutartys raštu. Apie T. J. ir E. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią (duomenys neskelbtini) VSDFV Marijampolės skyriui buvo pranešta 2021 m. gegužės 12 d. 9.48 val., apie K. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią (duomenys neskelbtini) VSDFV Marijampolės skyriui buvo pranešta 2021 m. gegužės 12 d. 12.47 val. Tokiais veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. B. įmonės darbuotojams paskelbus prastovas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka nuo 2021 m. sausio 1 d. ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo neinformavo Valstybinės darbo inspekcijos apie prastovų paskelbimą, o būtent: įmonės direktoriaus įsakymu prastovos darbuotojams buvo paskelbtos nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (imtinai), pranešimas Valstybinei darbo inspekcijai už minėtą prastovų laikotarpį buvo pateiktas 2020 m. gruodžio 7 d., tačiau prastovoms / dalinėms prastovoms tęsiantis iki 2021 m. gegužės 12 d. nuo 2021 m. sausio 1 d. Valstybinei darbo inspekcijai pranešimai dėl prastovų skelbimo nebuvo teikiami. Tokiais veiksmais A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. EV-92 patvirtinto Pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo 3 punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusižengimų pripažino, prašė skirti kuo mažesnę baudą.

A. B. kaltę ir nustatytas faktines aplinkybes, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma:

administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 21133814992, kuriame užfiksuota nusižengimų padarymo vieta, data, laikas, esmė (b. l. 2-3);

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurios 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus ir DK 32 straipsnis, kuriame reglamentuojama darbo sutarties sąvoka. Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui. Tuo tarpu darbo sutarties sudarymą reglamentuojantis DK 42 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje konstatuota, jog siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2021 m. gegužės 11 d. VĮ ,,Registrų centras“ išplėstinio išrašo nustatyta, kad įmonės (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. sausio 20 d. vadovu yra A. B. (b. l. 45). Visu pirma pažymėtina, kad pats A. B. tiek apklausiamas teismo posėdžio metu tiek duodamas paaiškinimus institucijos atlikusios tyrimą atstovui savo kaltę pripažino ir parodė, kad pažeidimo padarymo metu T. J., E. M. ir K. K. dirbo (duomenys neskelbtini) nelegaliai, t. y. nesudarius su minėtais asmenimis darbo sutarčių. Tai, kad T. J., E. M. ir K. K. dirbo (duomenys neskelbtini) nesudarę darbo sutarčių patvirtina ir byloje esantys minėtų asmenų paaiškinimai. Bylos duomenimis su T. J. ir E. M. darbo sutartys buvo sudarytos 2021 m. gegužės 11 d., o su K. K. darbo sutartis buvo sudaryta 2021 m. gegužės 12 d. Apie minėtų asmenų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui pranešta 2021 m. gegužės 12 d. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų visuma nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad protokole nurodytu laiku A. B. leido nelegaliai dirbti pirmiau nurodytiems asmenims, todėl jo veika Institucijos protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta juridinio asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą. Kaip matyti, šios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus

Pagal DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, paskelbus prastovą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. B. kaltė visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Bylos duomenimis, 2020 m. gruodžio 7 d. įsakymu, (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtos prastovos nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., taip pat 2021 m. kovo 31 d. įsakmu, buvo paskelbtos prastovos nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki pasibaigs Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas karantino rėžimo laikotarpis. Apie tai, jog (duomenys neskelbtini) direktorius A. B., būtų pranešęs apie darbuotų prastovas DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta tvarka Valstybinei darbo inspekcijai, byloje nėra.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų, ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Šiame kontekste pažymėtina, jog nelegalus darbas bet kokiu atveju sukelia neigiamas pasekmes tiek darbuotojui, tiek valstybei. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju nelegaliai dirbantys darbuotojai paliekami be socialinių garantijų. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas nelegalų darbą vertina kaip pavojingą pažeidimą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė.

A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi. A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti nusižengimai, susiję su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimai padaryti tiesiogine tyčia), A. B. asmenybę į nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, už ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymą A. B. skirtinos šių straipsnių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – minimalaus dydžio baudos, kurios vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis subendrinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. B., pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

A. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. B. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB“ bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21133814992. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.