Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti, visą bausmės atlikimo terminą uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. U. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ir pažeidė kitus kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2023 m. birželio 25 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio nustatymo priemone jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,60 promilių etilo alkoholio koncentracija), be to, vairuojamu automobiliu pasukęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pirmą eismo juostą iš dviejų, važiuojant (duomenys neskelbtini) link, pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje jo važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, tai yra, jis nepasirinko vairuojamo automobilio saugaus važiavimo greičio dėl ko praradęs galimybę savalaikiais veiksmais išvengti susidūrimo, nesustabdė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė juo į priekyje jo ta pačia kryptimi važiavusio (duomenys neskelbtini) maršruto troleibuso SOLARIS TROLINI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Šio eismo įvykio metu, dėl patirtų sužalojimų, automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei A. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais I. U. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. U. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, sukėlė avariją ir nesunkiai sužalojo žmogų. Labai gailisi, kad nukentėjo jo mergina. Tą dieną vartojo alų ir vyną, nežino, kiek alkoholio suvartojo. A. M. negalėjo vairuoti automobilio, nes neturi teisės vairuoti transporto priemones. Tą dieną važiavo į greitojo maisto restoraną „Hesburger“, esantį (duomenys neskelbtini). Jo mėnesinės pajamos yra apie (duomenys neskelbtini) Eur. Negali atsakyti, kodėl nepasirinko iki minėto restorano važiuoti kitu būdu, pvz. viešuoju transportu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis I. U. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus ir prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis I. U. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. birželio 25 d. vakarojo su savo drauge A. M., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jis vartojo alkoholį, alų ir vyną. A. buvo blaivi, alkoholio nevartojo. Blogai atsimena, kaip tiksliai rutuliojosi to vakaro įvykiai, atsimena, tik, kad A. užsimanė pavalgyti. Nežino, kaip atsitiko, kad pats, būdamas pavartojęs alkoholio, sėdo į jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. NR. (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad negalima taip elgtis ir vairuoti automobilį apsvaigusiam. Atsimena tik, kad į kažką atsitrenkė, tačiau į ką neatsimena, buvo ištiktas šoko, iš karto po įvykio išlipo iš automobilio ir paėmęs A. ant rankų ją kažkur nešė, tačiau kur nešė kodėl nelabai suvokė. Paskui A. pradėjo skųstis, kad jai skauda koją ir jie sugrįžo prie automobilio (b. l. 125-127).

Alkotesterio duomenimis, I. U. 2023 m. birželio 25 d. 20.57 val., nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, 2023 m. birželio 25 d. 21.15 val. – 2,91 promilių neblaivumas (b. l. 56-58).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. M. parodė, kad maždaug birželio pabaigoje, apie Jonines, grįžo namo pas savo tuometinį sugyventinį I. U. Ji pastebėjo, kad jis yra išgėręs alkoholinių gėrimų, bet jai nesukėlė abejonių, kad jis gali saugiai vairuoti, nemanė, kad jis yra išgėręs daugiau leistinos normos, prie jos jis alkoholio nevartojo, ji nematė, ką jis gėrė ir kiek. Nusprendė nuvažiuoti I. priklausančiu automobiliu „Mercedes“ pavalgyti. Tai buvo maždaug apie 18 val., bet tiksliai neatsimena. Jiems kylant (duomenys neskelbtini) nuo miesto centro link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, reikėjo pasukti į dešinę, link (duomenys neskelbtini). I. pasuko į dešinę degant žaliam šviesoforo signalui, tačiau jis padarė didelį posūkio kampą ir įvažiavo į antrą eismo juostą. Pirmoje eismo juostoje važiavo troleibusas, I. norėjo persirikiuoti į pirmą eismo juostą ir kaip jis jai paskui aiškino, jam koja nuslydo nuo stabdžių pedalo, jis nespėjo pristabdyti ir atsitrenkė į troleibuso galą. Po smūgio ji pajuto skausmą kairiajame šone, nes prieš pat smūgį, kai suprato, kad tuoj susidurs su troleibusu, ji bandė užsidengti veidą ir nusisukti, todėl kairiuoju šonu atsitrenkė į automobilio panelę. Ji važiavo neprisisegusi saugos diržų. Pabandė išlipti iš automobilio, bet suprato, kad jai pernelyg skauda, todėl I. paėmė ją ant rankų ir nunešė į šalia esančio pastato kiemą. Nežino, kodėl nuėjo į tą kiemą, nežino, kažkaip taip sureagavo. Netrukus atėjo kažkokie žmonės ir pasakė, kad jie grįžtų prie automobilio, nes tuoj atvažiuos policija. Tad I. nuėjo prie automobilio, o ji liko tame kieme. Netrukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir ją išsivežė į ligoninę, kur jai buvo nustatytas kryžkaulio šakų lūžis. Dėl šio įvykio pretenzijų I. neturi (b. l. 81-84). Papildomai apklausta nukentėjusioji A. M. parodė, kad papildomai prie anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad jai buvo išaiškinta galimybė kreiptis į draudimo bendrovę, kurioje eismo įvykio metu buvo draustas jos sugyventinio I. U. automobilis, tačiau ji į draudimo bendrovę nesikreipė ir nesikreips, nes jai šio įvykio metu materialinė, ar jokia kita žala padaryta nebuvo. Jokių materialinių pretenzijų I. U. neturi ir ateityje neturės, dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota, savo sugyventiniui atleido, jokių pretenzijų jam neturi (b. l. 91-93).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 2389/2023(01): 1. A. M. nustatyta kryžkaulio kairės lateralinės masės, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, nubrozdinimai ties kairiu klubu, kaire alkūne. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2023 m. birželio 25 d. 2. Nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. 3. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 76-77).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P .parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Tikslios datos neatsimena, bet maždaug birželio pabaigoje, vakare, maždaug 20-21 val., dar buvo šviesu, nelijo, kelio danga sausa, diena buvo saulėta, bet neakino važiuojant, jis važiavo (duomenys neskelbtini) maršruto troleibusu, borto numeris (duomenys neskelbtini), labai iš lėto, maždaug 5 km/h. Pravažiavus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sankryžą, važiuojant (duomenys neskelbtini) link, pirma eismo juosta iš dviejų, prieš (duomenys neskelbtini) stotelę, staiga pajuto smūgį į troleibuso galą. Troleibusu važiavo tik vienas keleivis - moteris, kuri po įvykio išlipo iš troleibuso ir nuėjo. Smūgis buvo stiprus. Jis sustojo, išlipo iš troleibuso ir pamatė, kad automobilis Mercedes, tamsios spalvos, v/n neatsimena, įvažiavo į troleibuso galą. Įvažiavo beveik lygiai į galą. Kaip ir iš kur atvažiavo tas automobilis, jis nematė. Jam priėjus prie automobilio, vairuotojas iššoko iš automobilio, apėjo savo automobilį, paėmė iš priekinės keleivio vietos merginą ant rankų ir pabėgo cerkvės link. Jis tuo metu paskambino į gaisrinę, nes iš to automobilio rūko dūmai, bei pranešė policijai. Netrukus atvažiavo gaisrinė, atrodo, kad ir policija buvo atvažiavusi. Netrukus atėjo tas vyras, kuris buvo už automobilio vairo, kuris prisipažino, kad buvo kaltas, kad vairavo. Sugrįžęs vyras buvo vienas. Kai vyras sugrįžo, buvo matyti, kad buvo vartojęs alkoholio, nes sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Daugiau jau tos keleivės jis nematė. Matė tik, kad į tą pusę buvo nuvažiavusi greitoji medicininė pagalba. To Mercedes vairuotojas nieko jam nepasakojo, kaip ir kodėl įvažiavo į troleibusą. Vyras tik sėdėjo ramus, galvą nuleidęs. Jis su minėtu vyru nebendravo. Kol pareigūnai tvarkė dokumentus, jis sėdėjo troleibuso kabinoje ir pildė savo darbo dokumentus. Daugiau nieko apie įvykio aplinkybes papasakoti negali (b. l. 97-100).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. K. parodė, kad tikslios datos neatsimena, bet tas buvo vasaros pradžioje, šviesiu paros metu, jis važiavo, ar tai (duomenys neskelbtini), ar tai (duomenys neskelbtini) maršruto troleibusu, jis sėdėjo maždaug ties viduriu. Su juo dar kažkas važiavo iš keleivių, bet šiaip troleibusas buvo tuščias. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Troleibusas kirto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Troleibusas važiavo pirma eismo juosta. Vos kirtus sankryžą, jis pajuto smūgį į troleibuso galą. Troleibuso durys atsidarė, jis išlipo ir pamatė, kad į troleibuso galą įvažiavo tamsios spalvos džipas. Jo modelio ir valstybinių numerių neatsimena. Automobilis stovėjo įstrižai, spėja, kad automobilis išsuko iš (duomenys neskelbtini) nuo miesto centro ir norėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini). Už minėto automobilio vairo sėdėjo vyras, šalia jo priekinėje keleivio vietoje sėdėjo moteris. Vyras išlipęs iš automobilio paėmė ant rankų moterį ir ją nusinešė pro bromą tarp pastatų. Jis iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Netrukus tas vyras sugrįžo, matėsi iš jo akių, kad jis yra nuo kažko apsvaigęs. Jis buvo aiškiai pasimetęs, rinko po eismo įvykio daiktus, kartais nueidavo vėl pro bromą tarp pastatų ir sugrįždavo, bet vienas. Jis su minėtu vyru nesikalbėjo, vyras apskritai nebuvo linkęs bendrauti. Netrukus atvažiavo visos tarnybos, jis parašė paaiškinimą apie eismo įvykio aplinkybes ir galėjo palikti įvykio vietą. Apie įvykį daugiau nieko nežino (b. l. 102-105).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta eismo įvykio vieta (b. l. 20-34).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Mercedes Benz“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso I. U. (b. l. 63-64).

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip elgtis. KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Teismo vertinimu, byloje surinkti ir ištirti įrodymai visiškai patvirtina I. U. pareikštą kaltinimą. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. U. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, sukėlė avariją ir nesunkiai sužalojo žmogų. Labai gailisi, kad nukentėjo jo mergina. Tą dieną vartojo alų ir vyną, nežino, kiek alkoholio suvartojo. A. M. negalėjo vairuoti automobilio, nes neturi teisės vairuoti transporto priemones. Tą dieną važiavo į greitojo maisto restoraną „Hesburger“, esantį (duomenys neskelbtini).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios A. M., liudytojų V. P., J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, eismo įvykio vietos bei automobilio apžiūros protokolai, alkotesterio duomenys, specialisto išvada, policijos įvykių registro išrašas.

Teismas nustatė, kad kaltinamasis I. U.vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir pažeidė kitus KET reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi kaltinamojo neteisėtais veiksmais buvo pažeistas ne tik BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų pagrindinis tiesioginis objektas – transporto eismo sauga, bet ir papildomas BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektas – sveikata. Be to, skiriasi ir minėtų nusikalstamų veikų baigtumo momentai – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti padarinių, ši veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo neblaiviam (kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), o BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, reikalaujanti padarinių, ši veika laikoma baigta tik kilus nurodytiems padariniams, t. y. nesunkiai sutrikdžius kito žmogaus sveikatą. Skiriasi ir padarytų nusikalstamų veikų kaltės formos – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, o BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką padarė būdamas nusikalstamai nerūpestingas, t. y. nors kaltinamasis nenumatė, kad, būdamas neblaivus, pažeisdamas KET, sukels eismo įvykį, dėl kurio bus nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Teismo vertinimu, kaltinamojo I. U. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281 straipsnio 2 dalyje, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis I. U. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ir pažeidė kitus kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2023 m. birželio 25 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio nustatymo priemone jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,60 promilių etilo alkoholio koncentracija), be to, vairuojamu automobiliu pasukęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pirmą eismo juostą iš dviejų, važiuojant (duomenys neskelbtini) link, pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje jo važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, tai yra, jis nepasirinko vairuojamo automobilio saugaus važiavimo greičio dėl ko praradęs galimybę savalaikiais veiksmais išvengti susidūrimo, nesustabdė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė juo į priekyje jo ta pačia kryptimi važiavusio (duomenys neskelbtini) maršruto troleibuso SOLARIS TROLINI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Šio eismo įvykio metu, dėl patirtų sužalojimų, automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei A. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad būdamas neblaivus (nustatytas 2,60 promilių neblaivumas) I. U. sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio variantą, t. y. vairuoti automobilį būnant tokios neblaivumo būklės. Jis suvokė rizikingą ir pavojingą savo veiksmų pobūdį bei galėjo ir turėjo numatyti, kad jo veikos padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami. Pagal kasacinio teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2K-7-98-628/2022).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, teismas sprendžia, jog kaltinamojo I. U. priešingi teisei veiksmai – neatsargiai padarytas eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, ir tyčiniai veiksmai, vairuojant automobilį neblaiviam, kai jam nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, teisingai kvalifikuoti kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir BK 281 straipsnio 2 dalies sutaptį.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis I. U. padarė vieną neatsargų nesunkų nusikaltimą ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, abu nusikaltimai susiję su transporto eismo saugumu – jam nustatytas girtumo laipsnis, kuris viršijo ne tik vidutinio, bet ir sunkaus neblaivumo laipsnį, transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei, šiuo atveju padariniai pasireiškė tuo, kad kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo tiek apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, tiek nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo sunkesnių tokio kaltinamojo poelgio padarinių. Kaltinamojo I. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis, teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka, byloje nėra duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas bausmes – baudas, jų dydžius nustatant didesnius už minimalų BK numatytą baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydį. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmės yra proporcingos I. U. padarytoms nusikalstamoms veikoms ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad I. U. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarytos idealiąja sutaptimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, už jų padarymą kaltinamajam paskirtos baudos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, didesnei bausmei apimant mažesnę bausmę, ir paskirtina subendrinta baudos bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, kaltinamajam I. U. paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į kaltinamojo nurodytas aplinkybes, nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas, t. y. 1 metai.

Atsižvelgiant į tai, kad I. U. atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo jam paskirta laisvės apribojimo bausmė, yra įsiteisėjęs, teismas skiriamą bausmę bendrina su šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis visiško bausmių sudėjimo būdu.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis I. U. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumas viršijo vidutinio girtumo ribą (daugiau nei 1,51 prom.), tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, automobilį jis vairavo mieste, vakaro metu, judriame kelyje, kur eismas yra intensyvesnis, tuo keldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems kelyje buvusiems ar galėjusiems būti eismo dalyviams, bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas bei nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikatai, ir tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti tokio jo poelgio padarinių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis automobilį vairavo neblaivus, remiantis jo paties parodymais, praėjus nedaug laiko po alkoholio vartojimo (past. – antro pūtimo metu nustatytas netgi didesnis neblaivumo laipsnis negu pirmojo pūtimo metu), jam nustatytas girtumo laipsnis viršijo ne tik vidutinio, bet ir sunkaus girtumo ribą, todėl šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad jis galėjo sąžiningai klysti vertindamas savo blaivumą ir galimybes vairuoti automobilį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga I. U. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams – artimam vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Teismas nustatė, kad I. U. 2023 m. birželio 26 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, tokiu būdu jis realiai nebegalėjo vairuoti automobilio nuo 2023 m. birželio 26 d. Taigi, I. U. skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. birželio 26 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Teismas nustatė, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis I. U. padarė nusikalstamas veikas, priklauso pačiam kaltinamajam. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo I. U. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis I. U. panaudojo šią transporto priemonę darydamas dvi nusikalstamas veikas, sąmoningai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo konfiskuojamas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

V. Kiti klausimai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Survilos 2023 m. birželio 29 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis tęstas iki 2024 m. birželio 29 d. Šios transporto priemonės saugotoju paskirtas I. U. Atsižvelgiant į tai, kad I. U. priklausantis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam I. U. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, o paimtas dokumentas – I. U. vairuotojo pažymėjimas, saugomas voke prie bylos (b. l. 139), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą;

I. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti jam subendrintą 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti I. U. galutinę 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę I. U. – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per 5 mėnesius nuo 2024 m. balandžio 17 d. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti, visą bausmės atlikimo terminą uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės dalį ir įskaitytus laikotarpius.

Paskirti I. U. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, I. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam I. U., palikti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

I. U. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir paimtą dokumentą – I. U. vairuotojo pažymėjimą, saugomą voke prie bylos, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 1 (vienerių) metų laikotarpį, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Urbo bankas (buvęs UAB Medicinos bankas)), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801).

Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.