Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. N. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), išsituokusi, UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. N. kaltės nepripažino. Parodė, kad tai įvyko 2023 m. rugpjūčio 17 d., oro uoste, neatkurs visų įvykio aplinkybių, nes tai vyko senai, todėl tiksliai neatsimena. Ji praėjo postą, jos dukra padavė pasus, o ji pati iš lėto ėjo. Patikrintus pasus atidavė ir dukra ėjo paskui ją, o kitame poste ją sustabdė. Kai pareigūnas sustabdė, iš pradžių pasakė palaukti, nesuprato, kam tai yra sakoma, nes žmonių buvo daug, nepagalvojo, kad tai sakoma jai, galvojo, kad žmonės kalba tarpusavyje. Iš pradžių pareigūnas E. K. pradėjo „kolioti“, ji įpyko. Vėliau pareigūnas paėmė už rankos, pargriovė, įsirėmė keliu į nugarą, užlaužė rankas už nugaros ir surakino antrankiais ir ties juosmeniu ją laikė. Sulaikydamas sužalojo, tai tvirtina medicinos ekspertizė. Apdraskyti nukentėjusiojo buvo neįmanoma, nes jai užlaužė rankas, o nagai buvo trumpi su geliniu manikiūru, kuriais neįmanoma apdraskyti. Iš vis jokių veiksmų prieš pareigūną atlikti negalėjo, kadangi kai paguldė, rankos buvo užlaužtos, o kojos užspaustos. Praeinanti kolegė pasakė pareigūnui, kad paleistų, nes jam bus blogai. Tada paleido ir nuėjo į postą paimti vaiką ir pasų. Negali paaiškinti specialisto išvadoje užfiksuotų nukentėjusiojo sužalojimų, nes tai buvo neįmanoma. Įvykio metu buvo šiek tiek išgėrusi, laukiamajame vartojo brendį, kurį pirko parduotuvėje. Buvo supykusi, nes atšaukė skrydį, buvo užėjęs panikos priepuolis. Dukra supyko ir puolė į isteriją, pradėjo panikuoti ir verkti, o ji susinervino. Kelionę atšaukė, kadangi už pusės metų baigėsi dukros paso galiojimas. Apie paso galiojimą sužinojo įvykio metu, praktiškai jau lipant į lėktuvą. Lipant kartu su dukra į lėktuvą buvo informuotos, kad skristi negali, jas sustabdė moteris pareigūnė. Grįžtant iš lėktuvo su dukra skyrė 2-3 metrai. Oro uoste šalintis nebandė, vaizdo įrašą galima sumontuoti, tikrai nebėgo, o tiesiog ėjo. Šiuo metu negali atsakyti, kodėl nepilnametę dukrą paliko vieną, verkiančią, nes įvykis vyko seniai. Jokia pareigūnė neprašė eiti kartu su ja. Įvykio vietoje buvo tik tai vienas E. K. Nebendravo su pareigūnu, nes jis atsivijo ir iš karto pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, kitaip sureaguoti negalėjo, todėl šalinosi. O kodėl šalinosi iš oro uosto, kai pareigūnas prašė sustoti, negali atsakyti, nes tai vyko senai. Kai sulaikė, prie pareigūno tikrai galėjo vartoti necenzūrinius žodžius, nes buvo įpykus ir skaudėjo nugarą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaityti kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamoji A. N. parodė, kad su įtarimu susipažino, esmę suprato, visiškai nepripažįsta padariusi nusikalstamą veiką, kuria yra įtariama. 2023 m. rugpjūčio 17 d. ji su dukra turėjo išskristi į užsienį, jos buvo tarptautiniame Vilniaus oro uoste, tačiau jų skrydį atšaukė, kadangi jos dukros pasas baigė galioti, o prieš skrydį jos nepastebėjo. Dėl to jos dukra labai susinervino, kad taip nutiko, puolė į isteriją, ji taip pat buvo dėl to pikta, bet ramino dukrą. Jos buvo prie vartų, ten gal prabuvo apie 10 min. ir prie jų priėjusi darbuotoja pasakė, kad jas palydės link išėjimo ir palydėjo iki pirmo posto. Jos ir dukros pasai buvo pas dukrą. Jos praėjo vieną postą, dukra parodė dokumentus, praėjo, priėjo kitą postą, taip pat dukra parodė dokumentus, praėjo ir nuėjo tolyn koridoriumi. Ji ėjo pikta dėl susiklosčiusios situacijos ir aplink nieko nematė ir negirdėjo, dukra buvo pasilikusi pasų tikrinimo poste, laukė, kada jai grąžins jų dokumentus, o ji taip ir praėjo tiesiai. Jai tik vėliau pasakė, kad ją kažkas kvietė, šaukė, tačiau kaip ir minėjo, ji tuo metu nieko negirdėjo. Ji tik eidama pajautė, kad kažkas ją sugriebė už kairės rankos ir pradėjo tąsyti, ji nesuprato, kas čia įvyko, kai atsisuko, pamatė, kad tai pareigūnas, tada paprašė, kad ją paleistų. Jis ją tempė už rankos ir liepė eiti su juo. Ji tada paprašė, kad leistų jai nusiraminti ir tada eis su juo, nes kaip ir minėjo, buvo susinervinusi ir pikta dėl visos susiklosčiusios situacijos. Tada jis ją paleido, ji atsirėmė į sieną ir pasakė, kad tuoj nusiramins ir eis kartu su juo. Ji jam nesipriešino. Ji jam pasakė tik, kad jai prasidėjo panikos priepuolis ir jai reikia kelias minutes pastovėti, nusiraminti ir tada eis su juo. Ji tada stovėjo atsirėmusi į sieną, o jis buvo ją paleidęs, bet pastoviai ragino, kad greičiau eitų, ji pastovėjo maždaug 2 minutes ir jis nesulaukęs, kol ji pilnai nusiramins, ją greitai sugriebė už dešinės rankos, net nepastebėjo kaip jis greitai jos dešinę ranką surakino antrankiais, paguldė ją ant žemės ir užlaužė dešinę ranką. Iki to laiko ji jam nesipriešino, tačiau, kai jis ją paguldė ant žemės, ji jam jau nedavė kitos rankos surakinti, klausė jo, kokią teisę jis turi su ja taip elgtis, ji klykė, kad jai skauda, kad paleistų. Ji tiksliai nepamena, ką jis jai pasakė, tik pamena, kad jis sakė, jog ji praėjo postą nesustojusi ir jis turi pilną teisę jai uždėti antrankius. Tada jis toliau bandė surakinti jos kairę ranką, bet ji tiesiog ją laikė po pilvu, kadangi gulėjo paguldyta ant pilvo, keliu jis buvo jai atsirėmęs į nugarą ir rankos neištraukė ir nedavė surakinti. Tada pribėgo kita pareigūnė, bandė toliau ją surakinti, tačiau jos kairės rankos taip ir nesurakino. Ji jiems neleido surakinti ir visą laiką laikė ranką po pilvu, jokių tyčinių smūgių nesudavė, nagais apdraskyti taip pat negalėjo, kadangi jos nagai yra labai trumpi, nulakuoti geliniu nagų laku, dėl ko neįmanoma įbrėžti odos bei jos viena ranka sulaikymo metu buvo po pilvu, o kita buvo surakinta antrankiais ir ją laikė pareigūnas, nebent jis galėjo susibraižyti delną su antrankiais, kurie jai buvo uždėti. Tada jie ją gulinčią laikė surakintą viena ranka, bet tada pareigūnė pasakė ją sulaikinėjusiam pareigūnui, kad ją atrakintų ir paleistų, kažką kalbėjo pakeltu tonu apie galimas problemas jam, bet tiksliai kaip buvo pasakyta ji nepamena, bet pareigūnas jos pilnai dar nepaleido, bet jau atleido jos ranką, kadangi iki tol ją laikė užlaužęs. Ji jiems pasakė, kad ją paleistų ir ji pati nueis iki patikros punkto. Pareigūnas dar jos paklausė, ar tikrai nueis, ji atsakė, kad taip, nueis pati. Tada ją pareigūnas atrakino ir ji nuėjo pati į patikros punktą, tačiau iš vienos pusės dar ėjo pareigūnė, o iš kitos pareigūnas. Viso šio įvykio jos dukra nematė, kadangi ji buvo pasilikusi poste, laukė dokumentų, o visas įvykis įvyko pakankamai greitai. Tada jau išėjusi iš patikros punkto išsikvietė policiją ir greitąją pagalbą, kadangi kol jie ją bandė surakinti, tampė už rankų, buvo paguldę ant žemės, jai ant kūno liko daug mėlynių ir mano, kad jų tokie veiksmai buvo neteisėti. Tada atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Jos dar buvo atvykimo salėje. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, užfiksavo jos mėlynes. Jos pareigūnas tik paklausė, kas nutiko, ji labai trumpai papasakojo, o po to visi išėjo į lauką prie pareigūnų automobilio. Ji kvietė pareigūnus dėl to, kad pati turėjo pretenzijų dėl jai padarytų sužalojimų, o jie automobilyje priėmė pareiškimą tik iš ją sulaikinėjusio pareigūno, o jai įteikė šaukimą atvykti į policijos komisariatą ir paklausus, ar gali pateikti pareiškimą, jai buvo atsakyta, kad jei turi pretenzijų, pareiškimą rašytų per e.policija.lt. Sekančią dieną po įvykio ji pateikė pareiškimą per e.policija.lt, kaip jai buvo ir nurodyta. Iki šios dienos ji nežino, ar pareiškimas buvo priimtas, neturi jokio atsakymo. Kadangi šioje situacijoje nukentėjusioji yra ji, jai padaryti sužalojimai, tai yra daugybę mėlynių ant abiejų rankų, kairės kojos kelio ir kairės kojos prakirstas kulnas. Dėl minėtų priežasčių pageidauja, kad jai būtų įteikta užduotis atlikti tyrimą dėl sužalojimų masto nustatymo (1 t., b. l. 103-106). Kaltinamoji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad po įvykio kreipėsi su pareiškimu į policiją, rašė du pareiškimus, nes vienas iš jų buvo dingęs iš e. policija sistemos, todėl pateikė pareiškimą antrą kartą. Nežino, kokia yra proceso eiga, jos niekas neinformavo ir niekas nesusisiekė. Pirmą pareiškimą parašė rugpjūčio mėnesį, antrą – kovo ir iki šiol negavo jokio atsakymo. Pareiškimas buvo parašytas, nes dėl šio įvykio TV3 interneto svetainėje žurnalistai parašė straipsnį. Ji buvo apšmeižta ir parašyta, tai ko visai nebuvo, vėliau straipsnis dingo. Straipsnyje parašė, kad nukentėjusysis buvo apkandžiotas, todėl turi pretenzijų, bet tai nėra susiję. Straipsnyje buvo apibūdinta kaip nusikaltėlė.

Liudytojas E. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad praeitą vasarą patruliavo kartu su porininku D. K., gavo iškvietimą, kad oro uosto pasienio punkte buvo pasipriešinimas pasienio pareigūnui, koks buvo tiksliai pranešimas, neatsimena. Atvažiavo į įvykį ir pradėjo aiškintis aplinkybes, kad pro punktą bandė prasmukti asmuo, kuris nepateikė savo dokumento, ėjo sparčiais judesiais, pasienio pareigūnas ėmė gaudyti. Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo moteris su vaiku. Minėjo, kad ji priešinasi ir tuo metu sužalojo pareigūną. Matė sužalotą pareigūną, buvo sužalojimai ant rankų, nudrėskimai, pabraižymai, kraujosruvos, susidariusios nuo padraskymo. Pasienio pareigūnas nuvedė į įvykio vietą, rodė, kur yra kameros, kurioje vietoje viskas įvyko ir aprodė savo rankas. Apžiūrėjo vietą, kurioje viskas įvyko, priėmė pareiškimą, įteikė šaukimą asmeniui, kuris priešinosi. Į įvykio vietą atvažiavo vaikų teisės, kadangi asmuo, kuris priešinosi, buvo neblaivus. Moteris atrodė neblaivi, nes bendravo emociškai, balso toną tai pakeldavo, tai nuleisdavo. Pradėjo sakyti, kad ji yra nukentėjusioji, kad ją sumušė. Po to nustatė blaivumą ir paaiškėjo, kad yra išgėrusi. Buvo nustatytas mažas girtumo laipsnis, bet tiksliai nepamena. Jo nuomone, elgesys buvo nulemtas labiau dėl emocinio susijaudinimo, o ne dėl alkoholio. Asmeniškai su juo moteris bendravo tik šiek tiek, daugiau bendravo su kolega. Apie ką bendravo su juo, neprisimena. Ar moteris buvo sužalota, neprisimena, buvo atvažiavę medikai. Galimai buvo du iškvietimai vienu adresu. Jei vienu adresu yra kviečiami policijos pareigūnai, paskambina vienas asmuo, po to kitas, tada įvykiai susidubliuoja ir visa informacija įkrenta į vieną ir reaguoja į pirmą iškvietimą. Fiksuojamas pirmas iškvietimas, bet ne pareiškimas. Mato, kas skambino, kiek kartų, tą informaciją žino, tiesiog atvykę į įvykio vietą turi paspausti, kad atvyko ir negali kelių iškvietimo numerių vienu metu aptarnauti. Kai paspaudžia, kad yra įvykio vietoje, tai yra matoma pagal abiejų pareiškėjų iškvietimą. Negali atsakyti į klausimą, kodėl nepriėmė kaltinamosios pareiškimo, nes šių aplinkybių neprisimena. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas E. K. parodė, kad įvykį prisimena, tą dieną dirbo kartu su vyr. patruliu D. K., kai iš Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniaus oro uoste pasieniečiai kviečia policiją dėl neblaivios moters su vaiku. Atvykus į oro uostą, juos pasitiko Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūnai, kurie palydėjo iki įvykio vietos. Atvykus pastebėjo sėdinčią moterį ir nepilnametę mergaitę. Moteris iš karto pradėjo teigti, kad ją užpuolė VSAT pareigūnai, kad sudaužė jos telefoną. Moteris isterikavo, kėlė balsą ir t. t., nuo moters sklido savotiškas alkoholio kvapas. VSAT pareigūnas papasakojo, kad moteris ir jos dukra buvo tikrinami patikros poste prieš skrydį, bet buvo kilusios problemos su nepilnametės dukros dokumentais. Moteris paliko dukrą patikros poste ir pradėjo bėgti kita linkme. Pareigūnas pavijęs moterį nurodė grįžti atgal į patikros postą, bet moteris pradėjo priešintis aktyviais veiksmais, vartoti necenzūrinius žodžius. VSAT pareigūnas įspėjęs apie ketinimą naudoti spec. priemones sulaikė moterį. VSAT pareigūnas teigė, kad sulaikant moterį, moteris apdraskė jį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Išklausius VSAT pareigūną ir minėtą moterį, buvo pasiūlyta moteriai pasitikrinti blaivumą, moteris iš pradžių atsisakinėjo atlikti testą, neigė alkoholio vartojimą. Po ko, buvo atliktas patikrinimas, tačiau rodmenų neatsimena. Nepilnametė mergaitė buvo rami. Moteris žodžiu prieštaravo dukros išvežimui pas jų giminaičius. Užpildžius beveik visus atitinkamus dokumentus oro uoste, moteris pradėjo elgtis nekorektiškai, t. y. mosikuoti rankomis, vaikščioti po oro uostą ir t. t., dėl ko buvo įsodinta į laikino sulaikymo kamerą automobilyje (trumpam). Nusiraminus, moteriai buvo įteiktas šaukimas atvykti pas tyrėjus, moteris bandė atsisakyti šaukimo ir minėjo, kad jei nereikia niekur vykti ir kad nevyks į Vilnių, kadangi gyvena kitame mieste (1 t., b. l. 65-68). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad papildomų aplinkybių neprisimena.

Liudytoja R. T., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dienos ir laiko tikrai nepasakys, bet galbūt dar buvo ruduo. Laikas tikriausiai buvo po pietų, skrydis vyko į šiltus kraštus, tikriausiai į (duomenys neskelbtini). Buvo išvykstančių keleivių aptarnavimo agentė, dirbo prie vartų. Keleivė nebuvo išleista į skrydį, nes jos dukros pasas per trumpai galiojo, neatitiko reikalavimų į tą šalį, į kurią keliavo. Informavo moterį, kad dukros pasas galioja per trumpai. Pagal reikalavimus, pasas turi galioti pusę metų, dukros pasas tiek negaliojo. Perspėjo, kad dukros pasas galiojo per trumpai, paaiškino situaciją, kad dukra negali keliauti. Mama atsisakė neskristi kartu su dukra. Tiksliai negali atsakyti, ką moteris sakė dėl susiklosčiusios situacijos ir kaip elgėsi. Visada, kai aiškina keleiviams, dėl ko jie neišleidžiami į skrydį, kylą klausimų. Keleivę ir jos dukrą palydėjo nuo (duomenys neskelbtini) vartų iki trečiame aukšte esančių pasienio pareigūnų. Kai ją vedė, nepamena nieko išskirtinio jos elgesyje. Moteris daug nekalbėjo, ėjo iš paskos, tai nelabai ir matė, ar ji galėjo būti neblaivi, kvapo nejuto. Kai palydėjo iki pasienio pareigūnų, keleivė jiems atidavė savo pasą ir kai atsidarė durys, keleivė paliko dukrą vieną ir ėmė bėgti. Matė, kaip ji nubėgo pro duris. Kiek pamena, bėgdama moteris rėkavo, tačiau ką, nelabai klausė, nes tuo metu prižiūrėjo moters dukrą, nes jos buvo gaila. Mergaitė tuo metu verkė. Ji palaukė, kol atėjo kita pasienio pareigūnė, o buvęs tame poste pasienio pareigūnas bandė vytis bėgančią moterį. Jo pavardės nežino, pagal išvaizdą irgi negali pasakyti. Tada atėjo kitos pasienio pareigūnės ir pasakė, kad gali palikti mergaitę jų priežiūrai ir išėjo dirbti toliau.

Liudytoja A. J., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykis įvyko beveik prieš metus. Jie dirbo atvykimo kryptyje, buvo vasara, daug lėktuvų. Per pirmą pertrauką, apie 3 val. išėjo pavalgyti ir per raciją išgirdo, kad E. K. prašo pagalbos atvykimo salėje. Atbėgo į atvykimą, ten nieko nebuvo. Žiūrėjo toliau ir pamatė, kad stovi E. K., o moteris sėdi ant grindų. Viena moters ranka buvo su antrankiais, kita prispausta prie jos. Taip pat ten buvo ir kolegė M. S. Bandė padėti E. K. pakelti moterį. Prisėdo prie jos, o ji įkando į ranką. Atsistojo ir pasakė, kad negali prie jos prieiti, nes ji elgėsi agresyviai. Kai agresijos priepuoliai aprimdavo, bandė su ja kalbėtis, kad nėra prasmės neateiti į patikrinimo vietą. Tiesiog reikia užfiksuoti sienos kirtimą, kad ji neišvyko, pavyko su ja susitarti, moteris atsistojo ir grįžo prie jų darbo vietos. Įvykio metu E. K. bandė su moterimi pasikalbėti, kad ji ateitų į jų darbo vietą, bet ji nenorėjo klausyti, labai keikėsi, grasino, reikalavo pinigų, ko ten tik nebuvo. M. S. stovėjo šalia ir jie tikrai bandė kalbėtis, bet per agresijos priepuolius moteris jų negirdėjo. Buvo momentų, kai truputėlį nusiramindavo, ir tik tada pavykdavo su ja kalbėtis ir kažką paaiškinti. Žino, kokia buvo situacija, moteris su dukra vyko į (duomenys neskelbtini), poilsinę kelionę, bet jos dukros dokumentas neatitiko reikalavimų, galiojimas buvo per trumpas. Įvykio metu moters dukra stovėjo atvykimo salėje, prieš patikrą. Po įvykio su E. K. nekalbėjo. Kai atėjo, matė, kad jis kraujuotas. Nesuprato, ar veidas kraujavo, ar ranka, nes jis turėjo žaizdą ir buvo išsitepęs krauju. Kai jis nuėjo į apačią nusiprausti, išgirdo, kad jam sužeista ranka, nors atrodė, kad veidas. Ji toliau dirbo savo darbą, o E. K. bendravo su policija. Policiją iškvietė kaltinamoji, ji prašė, kad iškviestų ir jie. Ji bandė skambinti policijai, sakė, kad neveikia jos telefonas, tada bandė paimti dukros telefoną, bet dukra nenorėjo duoti, nes bijojo, kad sudaužys, tada visgi iškvietė policiją savo telefonu. Jiems paskambino budintis, kad patikslinti informaciją, kadangi nelabai suprato, ką kaltinamoji norėjo pasakyti. Tai ne pirmas atvejis, kai žmogus neįlaipinamas į lėktuvą ir jie tikrai tuo nebūna patenkinti. Čia turbūt buvo įvykių visuma, alkoholis gal nedavė blaiviai mąstyti. Pastebėjo, kad kaltinamoji buvo neblaivi, kai ji įkando į ranką, jautėsi alkoholio kvapas. Nepamena, ant kurios rankos buvo uždėtas antrankis, kai kaltinamoji klūpėjo. Kitą ranką buvo palėpusi tarp savo kojų. Kaltinamoji sėdėjo ant savo kojų. Nematė, kurioje vietoje buvo sužalotas pareigūnas, nes kraujas buvo ir ant rankų, ir ant veido. Pareigūnas nuėjo nusiprausti, o jie liko atvykimo salėje, kas vyko toliau, nežino. Kaltinamoji buvo sulaikyta, nes pasišalino iš patikros vietos. Pasišalinti iš patikros vietos negalima, nes tai yra sienos kirtimas. Yra Šengeno sienų kodeksas, kuris reglamentuoja, kaip reikia kirsti sieną. Čia buvo sienos kirtimas ir jis turėjo būti užfiksuotas. Tai yra teisėtas reikalavimas, žmogus turi pateikti pasą, nes jie turi sutapatinti ir įvesti sienos kirtimą, todėl kaltinamosios sulaikymas buvo teisėtas. Pas juos yra kameros.

Liudytoja M. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad buvo įvykis, kai moteris bandė pasišalinti iš patikros vietos ir nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Tai vyko darbo dieną, ji buvo atvykimo kryptyje, vyko daug reisų. Patikrino žmones, atvykusius paskutiniais reisais iš poilsinės kelionės, ir atėjo moteriškė su vaiku. Kiek tiksliai buvo žmonių, negali pasakyti, bet vyko paskutinių keleivių patikra, kai įvyko šis įvykis. Sėdėjo gretimoje būdelėje, šalia tos vietos, kur ją atvedė ir pamatė, kad moteris išbėgo iš patikros, jai iš paskos nubėgo pareigūnas. Liko vienas pasimetęs vaikas, šalia jo stovėjo registratorė. Kaip tik baigė tikrinti paskutinius keleivius, tada priėjo prie registratorės ir paklausė, kas čia vyksta. Registratorė negalėjo atsakyti, nes ir pati nelabai suprato, kas įvyko. Vaikas buvo išsigandęs, apsiverkęs. Nuėjo link galerijoje girdimų garsų. Girdėjo, kad pareigūnas kvietė pagalbą ir girdėjosi lyg vyktų grumtynės. Atėjusi pamatė, kad moteris gulėjo ant grindų, o pareigūnas bandė jai uždėti antrankius. Ji draskėsi, šaukė, keikėsi. Norėjo situaciją išspręsti ramiai. Bandė raminti ir moteriškę, ir pareigūną, kad nurimtų emocija, nes manė, kad ji vis vien nepabėgs nuo jų. Jei nusiramins, tai bus galima taikiau visą šią situaciją išspręsti. Kaltinamoji elgėsi agresyviai. Tada atėjo A. J., kuri pabandė E. K. padėti uždėti antrankius kaltinamajai arba pakelti ją, bet kaltinamoji įkando jai į ranką. Tada moteris šiek tiek apsiramino, jai nuėmė antrankius ir nuvedė į atvykimo salę. Dėl moters blaivumo negali nieko pasakyti, nes nebuvo prie jos labai prisiartinusi, bet elgesys buvo labai neadekvatus ir agresyvus. Kai pamatė atvykimo salėje paliktą vaiką, jo buvo gaila ir nesinorėjo dar labiau išgąsdinti. Kai kaltinamoji gulėjo ant žemės, vaikas tuo metu buvo atvykimo salėje. Po įvykio matė pareigūno E. K. sužalojimus, buvo nubrozdinimai ant rankų, A. J. parodė įkandimą ant savo rankos.

Liudytojas D. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kai jie atvyko, įvykis buvo pasibaigęs, pasieniečiai palydėjo iki įvykio vietos, o ten buvo A. N. ir nukentėjęs pasienietis, su kuriais išsiaiškino aplinkybes, kad moteris neišskrido, nepraėjo pro punktą, nes buvo pasibaigęs paso galiojimas. Jai pasienietis išaiškino teises ir reikalavimą, kad moteris nevaikščiotų, kur jai negalima, bet ji nevykdė reikalavimų, toliau vaikščiojo draudžiamoje zonoje ir buvo sulaikyta. Ką moteris pasakojo, neatsimena, tik ji minėjo, kad taip pat nori rašyti pareiškimą. Atliko procesinius veiksmus, tai apklausė pasienietį, bendravo su vaikų teisėmis, norėjo bendrauti su moterimi, bet ji buvo piktai nusiteikusi, jai nustatė neblaivumą, įteikė šaukimą ir paaiškino, kad ji galės kreiptis į komisariatą. Procesinius dokumentus supildė prie automobilio. Neatsimena, ką dar pasieniečiai pareigūnai sakė, koks buvo moters neteisėtas elgesys. Jie ją patikrino, nes sukėlė įtarimų, sklido alkoholio kvapas. Matė, kad pasienietis buvo apdraskytas, neatsimena, ant kurios vietos, bet nebuvo, kad labai bėgtų kraujas. Pasienietis dėl sužalojimų paaiškino, kad buvo kažkokios grumtynės, kad sudužo telefono, bet tiksliai neatsimena. Pretenzijos buvo iš abiejų šalių, pirma jie apsiklausė pasienietį, o A. N. prašė palaukti, kadangi ji buvo labai nerami, todėl pasodino ją į laikino sulaikymo patalpą ir paaiškino, kad tada ją apsiklaus, kai pabendraus su pasieniečiu ir vaikų teisėmis. Kai moteris sužinojo, kad atvažiuos vaikų teisės, pradėjo bendrauti dar negražiau. Kai atėjo laikas apklausti moterį, ji atsakė, kad jie jai nenori padėti, nors taip nebuvo, todėl iš moters pareiškimas nebuvo priimtas, kadangi ji atsisakė duoti parodymus. O laikino sulaikymo vietą uždarė moterį todėl, kad ji elgėsi neadekvačiai, mosikavosi rankomis, stangrino raumenis, kėlė pavojų, vaikščiojo iš vienos vietos į kitą, nors buvo prašyta palaukti prie automobilio, ėjo bendrauti prie vaikų teisių, nevykdė reikalavimų, tokiais veiksmais trukdė dirbti. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas D. K. parodė, kad tą dieną patruliuodamas kartu su vyr. patruliu E. K., iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniaus oro uoste pasieniečiai kviečia policiją, kadangi negali susitvarkyti su neblaivia moterimi. Atvykus į oro uostą, juos pasitiko VSAT pareigūnas, kuris palydėjo juos iki įvykio vietos. Atvykus pastebėjo sėdinčią moterį ir nepilnametę mergaitę. Moteris iš karto pradėjo teigti, kad ja užpuolė VSAT pareigūnai, kad sudaužė jos telefoną, pyko, kad ji su dukra neišskrido į (duomenys neskelbtini). Nuo moters sklido savotiškas alkoholio kvapas. VSAT pareigūnas papasakojo, kad moteris ir jos dukra buvo tikrinami patikros poste prieš skrydį, bet galimai nepilnametės dukros pasas buvo negaliojantis, dėl ko moteris paliko dukrą patikros poste ir pradėjo šalintis iš patikros posto greitu tempu. Pareigūnas pavijęs moterį nurodė grįžti atgal į patikros postą, bet moteris pradėjo priešintis aktyviais veiksmais, vartoti necenzūrinius žodžius, sudaužė savo telefoną ir t. t. VSAT pareigūnas įspėjęs apie ketinimą naudoti spec. priemones sulaikė moterį. VSAT pareigūnas teigė, kad sulaikant moterį, moteris apdraskė jį, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Išklausus VSAT pareigūną ir minėtą moterį, buvo pasiūlyta moteriai pasitikrinti blaivumą, atlikus pirmą pūtimą, neprisimena tikslaus skaičiaus rodmenų, apytiksliai tai buvo 0,7 promilių, antru pūtimų - galimai 0,5 promilių. Prisimena, kad į įvykio vietą buvo atvykę asmenys iš vaikų teisių ir nepilnametė dukra buvo išvežta pas jų giminaičius. Nepilnametė mergaitė buvo rami. Moteris (dukros mama) žodžiu prieštaravo dukros išvežimui pas jų giminaičius. Užpildžius visus atitinkamus dokumentus oro uoste, moteris pradėjo elgtis nekorektiškai, t. y. rėkti, mosikuoti rankomis, vaikščioti po oro uostą ir t. t., dėl ko buvo nuvesta iki tarnybinio automobilio ir įsodinta į laikino sulaikymo kamerą automobilyje. Nusiraminus, moteriai buvo įteiktas šaukimas atvykti pas tyrėjus (1 t., b. l. 45-47). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Iš registruojamų duomenų apie įvykį, matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. 16.53 val. gautas pranešimas, jog oro uoste pasienietė prašo policijos, negali susitvarkyti su neblaivia moterimi, kuri triukšmauja ir kandžiojasi (1 t., b. l. 17).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos jaunesniojo specialisto E. K. 2023 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl specialiųjų priemonių panaudojimo nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. apie 16.30 val. Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte tikrino atvykstančių keleivių dokumentus tarnybos vietoje „Atvykstančių keleivių tikrinimas“. Antžeminio aptarnavimo grupės „BGS“ darbuotoja R. T. į atvykimo salę atvedė dvi Lietuvos Respublikos pilietes, neišvykusias į (duomenys neskelbtini), reisu (duomenys neskelbtini): A. N., gimusią (duomenys neskelbtini), ir D. N., gimusią (duomenys neskelbtini). Tikrinant minėtų piliečių dokumentus, A. N. pasišalino iš pasienio patikros ir pradėjo bėgti link bagažo skyriaus. Jam pradėjus ją vytis ir reikalauti, kad grįžtų prie pasienio kontrolės, asmuo nevykdė teisėtų reikalavimų ir naudojo necenzūrinius žodžius. Vėliau, pasivijus minėtą asmenį, vėl reikalavo grįžti į pasienio patikrą bei vykdyti teisėtus pareigūno reikalavimus. Asmuo vėl kartojo tuos pačius necenzūrinius žodžius. Pilietė metė savo išmanųjį telefoną į grindis, dėl ko jis sudužo. Asmuo fiziniais veiksmais priešinosi, skeryčiojo ir mosikavo rankomis sugniaužusi kumščius, dėl ko pakartotinai buvo įspėta, kad bus panaudotos spec. priemonės – antrankiai. Asmuo ir toliau elgėsi agresyviai, todėl buvo panaudoti kovinių imtinių veiksmai (stipriau suėmė dešinę ranką ir paguldė ant žemės), vyko grumtynės, dėl ko buvo uždėti antrankiai ant dešinės rankos. Asmuo fiziniais veiksmais priešinosi sulaikymui, todėl sukėlė jam fizinį skausmą (nagais apdraskė kairės rankos delną iki kraujo, bei dešinės rankos bevardį pirštą). Taip pat, nuplėšė vaizdo medžiagos įrašymo priemonę nuo uniformos ir ją numetė. Iškvietus į pagalbą pareigūnus (A. J. ir M. S.) antrankiai buvo nuimti nuo dešinės rankos ir asmuo pakluso reikalavimams grįžti atgal į pasienio patikros punktą. Pilietei paprašius į tualetą ir ją lydint, ji pavadino jį necenzūriniu žodžiu. Visa informacija apie įvykį buvo perduota pamainos vyresniajai specialistei J. V. (1 t., b. l. 18).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio D. K. 2023 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patruliuodamas 2023 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniu automobiliu VW Caddy, šaukimu V1750, kartu su vyr. patruliu E. K. iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), oro uosto pasienietė prašo policijos, negali susitvarkyti su neblaivia moterimi, kuri triukšmauja ir kandžiojasi. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Atvykus į įvykio vietą pasitiko VSAT pareigūnas, kuris palydėjo iki įvykio vietos, esančios oro uosto viduje, pasienio kontrolės punkto veikimo teritorijoje. Vietoje buvo minėta moteris A. N., gimusi (duomenys neskelbtini), ir kartu jos dukra D. N., gimusi (duomenys neskelbtini). VSAT pareigūnas E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad iš aptarnavimo grupės „BGS“ darbuotoja R. T. į atvykimo salę atvedė moterį A. N. ir kartu su ja buvusią nepilnametę D. N., kurios neišvyko į (duomenys neskelbtini). Jam tikrinant minėtų asmenų dokumentus, A. N. pasišalino iš pasienio patikros ir pradėjo bėgti link bagažo skyriaus. E. K. pradėjo bėgti iš paskos jos, t. y. ją vytis ir išreiškė jai teisėtą reikalavimą, kad ji sustotų ir grįžtų prie pasienio kontrolės, minėta moteris nevykdė jo teisėtų reikalavimų ir pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, minėtą moterį pasivijus jai dar kartą pasakė, kad grįžtų į pasienio kontrolės punktą ir kad vykdytų E. K. reikalavimus. A. N. dar kartą kartojo necenzūrinius žodžius ir po tokių žodžių į žemę metė rankoje turėtą išmanųjį telefoną, taip jį sudaužydama ir bandė toliau eiti, pasišalinti, toliau savo aktyviais veiksmais priešinosi, E. K. moterį įspėjo, kad bus panaudotos spec. priemonė antrankiai, moteris toliau priešinosi t. y. mosikavo rankomis sugniaužusi kumščius, aktyviais veiksmais priešinosi, E. K. panaudojus fizinę jėgą moteris buvo sulaikyta, jai buvo uždėti antrankiai. Sulaikymo metu moteris VSAT pareigūnui E. K. nagais apdraskė kairės rankos delną, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą, bei dešinės rankos bevardį pirštą, dėl ko jis pajuto fizinį skausmą. Pabendravus su A. N., tai ji paaiškino, kad turėjo išskristi į (duomenys neskelbtini), bet jos pasas baigė galioti, todėl jos nepraleido pro patikros punktą, taip pat paaiškino, kad ją sumušė minėtas VSAT pareigūnas E. K., t. y. prie jos priėjo ir pargriovė ją ant žemės, dėl ko ji susižalojo kairės pusės koją, dešinės pusės ranką, taip pat iš rankų iškrito jos mobilusis telefonas, dėl ko sudužo stiklas. Moteris nieko apie įvykio aplinkybes paaiškinti nenorėjo, tik pasakė, kad prie jos priėjo ir ją sumušė pareigūnas, daugiau nieko nepaaiškino. Bendraujant su moterimi nuo jos sklido alkoholio kvapas, patikrinus moters blaivumą alkotesteriu, buvo nustatytas 0,72 promilės. Kartu su ja buvo nepilnametė D. N., todėl į įvykio vietą buvo iškviesti vaikų teisių atstovai. Įvykio vietoje buvo apklaustas VSAT pareigūnas E. K., atlikta įvykio vietos apžiūra, A. N. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. Vaikų teisių atstovai pasirūpino nepilnamete D. N., ją pristatė pas A. N. brolį. A. N. įteikus šaukimą ir paklausus, ar turi pretenzijų pareigūnui, ji paaiškino, kad pretenzijų turi ir rašys pareiškimą savarankiškai kreipdamasi į policijos komisariatą, nes pasak jos, jie nenori jai padėti ir ji nieko nepadarė. Filmuota BODY Pridedama: surinkta medžiaga (1 t., b. l. 19).

Iš 2023 m. rugpjūčio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas dokumentų patikros vietos punktas, esantis pasienio kontrolės punkto veikimo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), yra vaizdo stebėjimo kameros. Nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (1 t., b. l. 20-28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 2558/2023 (01) nurodyta, kad E. K. padaryti odos nubrozdinimai dešinės plaštakos 4-me piršte, kairiame delne, kietu buku, mažą kontaktuojantį paviršių ar/ir briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugpjūčio 17 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimų padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą; sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais, neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybės, neužfiksuota. E. K. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 41-42).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus tyrėjo D. J. 2024 m. kovo 6 d. tarnybiniame pranešime dėl oro uosto vaizdo įrašų nurodyta, kad buvo bandyta apžiūrėti įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), oro uoste, pasienio kontrolės punkto veikimo teritorijoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kurie galėjo užfiksuoti 2023 m. rugpjūčio 17 d. apie 16.30 val., pasipriešinimą valstybės tarnautojui. Patikslina, kad išreikalauti vaizdo įrašai buvo persiųsti per platformą „wetransfer.com“ ir šiuo metu vaizdo įrašų atsiuntimo nuoroda yra negaliojanti, turimi vaizdo įrašai yra „DATA File“ tipo, dėl kurių buvo kreiptasi į Informacinių technologijų pagalbos skyrių, po ko buvo paaiškinta, kad vaizdo įrašų failų tipas yra sugadintas. Taip pat buvo kreiptasi į specialistą, kuris dirba Vilniaus oro uoste, bet specialistas patikslino, kad vaizdo įrašai praėjus kažkuriam laikui pasišalina iš serverio, taip pat informavo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto užkarda, taip pat neturi ankščiau minėtų išsaugotų vaizdo įrašų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, peržiūrėti (atlikti apžiūrą) vaizdo įrašus iš oro uosto nepavyko dėl techninių kliūčių (1 t., b. l. 83).

Iš 2023 m. gruodžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 6 vaizdo įrašai iš pareigūnų kūno kameros (Body). Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20230817-171258UTC+0300“, kurio trukmė yra 30 min., užfiksuota, kad policijos pareigūnai atvyksta į oro uostą, užeina į vidų. Darbuotoja nukreipia pareigūnus pas pasienio pareigūną, kuris ateina pasitikti. Policijos pareigūnas paklausia pasienio pareigūno, kas nutiko, o jis paaiškina: „ji turėjo išskristi, mes neišleidome, nes pas dukrą per trumpai pasas galioja ir prasidėjo cirkai“. Paklausus, kas informavo medikus, atsako, kad ji pati. Tada pareigūnai laukia greitosios, vaikšto po oro uosto patalpas. Visi nuėjo į salę, kurioje sėdi moteris. Policijos pareigūnas paklausia, kas atsitiko, o moteris paaiškina: „nu kas, va, pareigūnai sudaužė. Surakino rankas, mėlynės. Tas ir atsitiko. Telefoną sudaužė“. Paklausus, dėl ko kilo konfliktas, moteris atsako: „Dėl to, kad aš nuėjau truputį toliau nuo patikros. Aš nežinojau, kad reikia sustoti. Nežinojau. Tiesiog. Va, kas iš telefono liko (moteris parodo telefoną). Ir tą, kad turiu priekaištų. Kojos visos apgadintos, rankos, viską. Galėjo gražiai paaiškinti, o iš karto mane griovė, iš karto daužyti. Čia to ne nėra, kuris mane čia. Rašau pareiškimą“. Policijos pareigūnas paklausia, ar iš niekur nieko sumušė, o moteris atsako: „nu taip, rankos nuo antrankių visos, va keliai. Taip nesidaro. Jie iš vis apsauginiai. Jie neturi teisės fizinio smurto naudoti“. Pasienio pareigūnė atsako, kad jie ne apsauginiai, o moteris atsako, kad neturi teisės taip elgtis vis tiek, pareigūnė nurodo, kad ji neturi teisės pasišalinti iš pasienio patikros. Moteris toliau sako, kad ji tik gražiai nuėjo ir galima buvo gražiai pasakyti, o ne iš karto griauti, daužyti. Užsirašomi moters asmens duomenys. Paklausus moters, ar ji vartojo alkoholį, moteris atsako, kad ne, tačiau pasitikrinti blaivumą atsisako. Tada moteris ginčijasi su pasienio pareigūnais. Vėliau atvyksta greitoji medicinos pagalba ir apžiūri moterį, moteris reikalauja teismo medicinos ekspertizės. Tada ateina pasienio pareigūnas ir policijos pareigūnas paklausia, ar tai jis nukentėjo ir jis atsako, kad taip. Paklausus, kur jį sužeidė, atsako, kad ranką ir pirštą. Paklausus, ar pajuto fizinį skausmą, atsako, kad taip. Tada policijos pareigūnas užsirašo pasienio pareigūno asmens duomenis. Dar kartą moteriai paaiškinama, kad reikia pasitikrinti blaivumą, tačiau moteris neigia vartojusi alkoholį, vėliau sako, kad vartojo raminamuosius, o vėliau pripažįsta, kad šiek tiek vartojo alkoholio ir sutinka pasitikrinti blaivumą. Moteriai yra patikrinamas blaivumas alkotesteriu ir nustatytas 0,72 promilių neblaivumas. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20230817-174258UTC+0300“, kurio trukmė yra 24.35 min., užfiksuotas pirmojo vaizdo įrašo tęsinys. Pareigūnas paaiškina moteriai, kad jie gali priimti pareiškimą iš jos ir ji gali iš gydymo įstaigos pasiimti išrašą, ir savarankiškai kreiptis į policijos komisariatą. Moteris sako, kad yra pasipiktinusi tokiu elgesiu, yra pikta dėl visos situacijos. Vėliau policijos pareigūnas moteriai aiškina apie tolimesnę veiksmų eigą. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20230817-183517UTC+0300“, kurio trukmė yra 02.33 min., užfiksuota, kad moteris jau yra išėjusi iš oro uosto patalpų, sėdi lauke ir bendrauja su vaiko teisių apsaugos darbuotojais, sprendžia klausimą dėl vaiko perdavimo, kadangi moteris yra neblaivi ir su ja yra nepilnametė dukra. Vaido įrašas pavadinimu „PSS-20230817-184703UTC+0300“, kurio trukmė yra 02.07 min. Užfiksuotas policijos pareigūnas, kuris lauke prie tarnybinio automobilio bendrauja su moterimi. Moteris kalba pakeltu tonu, pareigūnas jai sako, kad ji kelia jam pavojų, yra agresyviai nusiteikusi, mosikuojasi rankomis, todėl bus sulaikyta, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, todėl moteris yra uždaroma į tarnybiniame automobilyje esančią įrengtą sulaikymo patalpą. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20230817-190023UTC+0300“, kurio trukmė yra 05.13 min., užfiksuota, kad moteris yra išleidžiama iš tarnybiniame automobilyje įrengtos sulaikymo kameros, jai yra įteikiamas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. Moteris atsako, kad ji tikrai į Vilnių nevažiuos, tai parašo ir ant šaukimo. Šaukimo kopija įteikiama moteriai. Pareigūnas paaiškina, kad yra priimtas pareiškimas iš pasienio pareigūno, o iš jos gali būti priimtas pareiškimas arba dabar, arba ji gali savarankiškai kreiptis į policiją. Tada moteris reiškia priekaištus policijos pareigūnui dėl jo darbo, kad iš jos yra atimtas vaikas. Policijos pareigūnas paaiškina, kad jis dirba savo darbą. Moteris sako pareigūnams, kad jie nori užstoti savo kolegas ir ji nueis pas kitus pareigūnus parašyti pareiškimą ir kreipsis savarankiškai dėl pareiškimo. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20230817-183914UTC+0300“, ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra (1 t., b. l. 86-89).

Alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB0131“ šaknelėje užfiksuota, kad A. N. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, patikros sertifikato Nr. 1015, galioja iki 2023 m. gruodžio 7 d., 2023 m. rugpjūčio 17 d. 17.43.04 val., iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo nustatyta 0,72 promilės (1 t., b. l. 90-91).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą – fizinio smurto panaudojimą arba grasinimą tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-467/2014, 2K-95-511/2022 ir kt.). BK 286 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Kaltinamoji A. N. kaltės padarius nusikalstamą veiką nepripažino, nurodydama, kad sužalojimų nukentėjusiajam nepadarė, tai buvo neįmanoma dėl jos manikiūro, be to, kai ją paguldė, rankos buvo užlaužtos, o kojos prispaustos, jokių veiksmų prieš pareigūną neatliko. Kaltinamosios teigimu, pareigūnas iš pradžių sakė palaukti, tik nesuprato kam, vėliau pradėjo koneveikti, paėmė už rankos, pargriovė, šio įvykio metu sužalota buvo ji.

Pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali neatskleisti tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Šiuo atveju, teismas kaltinamosios pateiktą poziciją laiko gynybine, ji yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma.

Nukentėjusiojo E. K., taip pat išvardintų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, sutampantys tarpusavyje, juos patvirtina ir kiti teisme iširti įrodymai, todėl netikėti jų parodymų teisingumu ir objektyvumu teismas neturi pagrindo. Byloje nustatyta, kad A. N. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vengdama sulaikymo, pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnui, panaudodama fizinį smurtą, t. y. rankos nagais apdraskydama pastarojo kairės rankos delną bei dešinės rankos bevardį pirštą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamoji A. N. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamoji neteista (1 t., b. l. 142-143), bausta administracine tvarka, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtus (1 t., b. l. 100-113), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 130-133), duomenų apie registravimąsi psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje nėra.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji A. N. buvo neblaivi (alkotesteriu nustatytas 0,72 promilės neblaivumas), kad moteris buvo apsvaigusi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, patvirtino ir teisme apklausti nukentėjusysis bei liudytojai, kurie nurodė, kad ji elgėsi agresyviai. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad kaltinamoji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, turėjo įtakos veikos padarymui ir tai pripažintina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Visos šios išvardintos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, skirtinam už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), t. y. 75 MGL (3 750 Eur). Teismo vertinimu, parinkta bausmės rūšis bei dydis yra proporcingas pirmą kartą teisiamos kaltinamosios asmenybei bei padarytai nusikalstamai veikai. Įvertinus baudos dydį, tai, kad kaltinamoji augina nepilnametę dukrą, nustatytinas ilgesnis terminas baudai sumokėti, t. y. 8 mėnesiai.

V. Kiti klausimai

A. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 107-110), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina.

Daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. N. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, ir paskirti jai 75 (septyniasdešimt penkių) MGL, t. y. 3 750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) Eur dydžio baudą.

Nustatyti 8 (aštuonių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą ir išaiškinti A. N., kad bauda turi būti sumokėta per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

CD laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.