- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- II-48-1122/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03425-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. A.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Darius Ališauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. spalio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23176-2020 (ROIK: 20122849910).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. spalio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23176-2020 (toliau – ir Nutarimas) M. A. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2020 m. liepos 28 d. 16.17 val. Laivės pr., Vilniuje, vairuodamas automobilį Lexus (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) persirikiavo į pirmą eismo juostą, nerodydamas posūkio signalo, pralenkė antra eismo juosta važiavusį automobilį VW Bora (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. M., staigiai, nerodydamas posūkio, persirikiavo į antrą juostą prieš automobilį VW Bora ir stabdė, kai tai nebuvo būtina užtikrinti eismo saugumui, dėl ko automobilis VW Bora atsitrenkė į Lexus galinę dalį, t. y. šiais savo veiksmais M. A. sukėlė pavojingą situaciją ir privertė VW Bora staigiai keisti judėjimo greitį, stabdyti, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 82.2 ir 135.4 punktų reikalavimus, todėl jam skirta 200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 4 mėnesiams (b. l. 8).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. A. pateikė skundą (Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje gautas 2020 m. spalio 26 d.), kuriame prašo panaikinti skundžiamą 2020 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-23176-2020 ir skirti autotechninę ekspertizę susidūrimo priežasčiai nustatyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad tądien važiavo automobiliu Lexus Savanorių žiedu ir įsuko į Tūkstantmečio g. (link Gariūnų). Važiavo žiedu ir Tūkstantmečio gatvę jungiančio kelio dalimi, pirma eismo juosta, kuri buvo tuščia. Aplenkė lėtai antra juosta važiavusį VW Bora, kurio vairuotojas nesilaikė KET (119 p. – vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto). Pralenkęs minėtą automobilį, persirikiavo į antrą juostą, nes jam reikėjo laikytis kairės juostos, norint važiuoti link Gariūnų. Persirikiavęs, staigiai nestabdė, o tik šiek tiek pristabdė (be to, automobilis pats pradėjo lėtėti, kadangi šioje vietoje yra įkalnė). Taip darė, kadangi priekyje laukė įsiliejimas į intensyvią gatvę su daug eismo juostų, reikėjo įvertinti situaciją. Tuo metu pajuto smūgį į automobilio galą. Sustojo, iš kito automobilio išlipęs vairuotojas pradėjo reikšti pretenzijas, kodėl jis prieš jį „užlindo“, nors pats važiavo lėtai ir nekreipė dėmesio į kitus eismo dalyvius. Minėtas vairuotojas pradėjo aiškinti, kad visiškai nestabdė (važiavo, kol į jį atsitrenkė), nes nesitikėjo tokioje vietoje į nieką atsitrenkti. Tai pakartojo ir atvykusiems pareigūnams. Jis (pareiškėjas) atkreipė pareigūnų dėmesį į vairuotojo apavą (krentančios nuo kojų šlepetės, su kuriomis sunku greitai perkelti koją nuo vieno pedalo ant kito), prašė tai užfiksuoti, tačiau pareigūnai lyg ir palinksėjo galvas, bet susipažinęs su bylos medžiaga suprato, kad jie to nepadarė. Jis tvirtina, kad persirikiuodamas prieš automobilį VW Bora, nepažeidė KET, nes privalėjo laikytis šios juostos, važiuojant link Gariūnų. Persirikiuodamas rodė posūkio signalą (filmuotoje medžiagoje sunkiai, bet matosi jo rodomas posūkio signalas), persirikiavo ne staigiai, jokios pavojingos situacijos nesukėlė, susidūrimas įvyko dėl automobilio VW Bora vairuotojo kaltės, nes jis visiškai nestabdė. Jo (pareiškėjo) kaltė nustatyta nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, kurie, be abejo, yra subjektyvūs. Nukentėjusysis S. M. yra suinteresuotas pats išvengti atsakomybės, todėl jo paaiškinimai vertintini kritiškai. Liudytojai pro įvykio vietą pravažiavo labai greitai, nesustodami, įvykio metu buvo gerokai toliau ir negalėjo objektyviai įvertinti situacijos. Administracinio nusižengimo byloje yra prijungta vaizdo medžiaga, kurioje vaizdas nufilmuotas netoliese važiavusio troleibuso vaizdo kamera. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad automobilių susidūrimo vieta yra gerokai toliau, nei persirikiavimo vieta (jas skiria ne mažesnis nei 50-55 m atstumas, kaip kad matyti iš pridedamo maps.lt žemėlapio). Tuo tarpu, remiantis viešuose šaltiniuose internete skelbiama informacija, automobilio, važiuojančio 50 km/h, stabdymo kelias yra 16,3 m; 60 km/h – 23,5 m. Pastebėtina, kad eismo įvykis įvyko dieną, esant sausam orui, t. y. nebuvo jokių veiksnių, turinčių įtakos stabdymo kelio pailgėjimui. Tai yra, stabdymo kelias buvo dvigubai mažesnis, nei nuvažiavo automobiliai nuo persirikiavimo iki susidūrimo, kas patvirtina, kad stabdymas nebuvo staigus, o S. M. turėjo galimybę išvengti susidūrimo, jei būtų vairavęs įdėmiai ir atsakingai. Taigi yra įsitikinęs, kad susidūrimas įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl automobilio VW Bora vairuotojo S. M. kaltės, jam pažeidus KET 127, 128 punktų reikalavimus arba dėl jo automobilio techninės būklės (stabdymo sistemos problemų). Šiuo atveju, anot jo, nebuvo jokių priežasčių, dėl kurių VW Bora vairuotojas negalėjo laiku pastebėti prieš jį važiuojančio, persirikiavusio automobilio ir laiku sustabdyti savo automobilio. Papildomai pažymi, kad šį susidūrimą vertinant kaip abipusę kaltę (t. y. nustačius ir jo kaltę dėl kokio nors KET pažeidimo), mano, kad toks pažeidimas negalėtų būti kvalifikuojamas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Ši teisės norma numato atsakomybę už pavojingą vairavimą, kuris apibūdinamas kaip pavojingą situaciją sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Pavojinga situacija pagal šį straipsnį apibūdinama kaip veiksmas, privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Tuo tarpu jis tokio KET pažeidimo nepadarė. Jo tariamai padarytas nusižengimas – įspėjamojo signalo nerodymas persirikiuojant, jokios pavojingos situacijos nesukėlė. Persirikiavimo metu joks susidūrimas neįvyko, automobilio VW Bora vairuotojas dėl to nepakeitė nei važiavimo greičio, nei krypties. Kitas tariamai padarytas pažeidimas – staigus stabdymas – dėl šio stabdymo pats vairuotojas irgi nieko nedarė – nei staigiai stabdė, nei keitė judėjimo greitį, nei ėmėsi kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Šis vairuotojas vairavo tiek neįdėmiai ir neatsakingai, kad nesugebėjo laiku įvertinti padėties kelyje, kitų eismo dalyvių veiksmų ir imtis atitinkamų priemonių, kad išvengtų kliūties ir susidūrimo. Tai, kad jo paties stabdymas nebuvo staigus, galėtų patvirtinti byloje skirtina autotechninė ekspertizė, kuri galėtų nustatyti susidūrimo priežastį – ar ji kilo dėl staigaus stabdymo, ar dėl kitų priežasčių (S. M. neveikimo). Mano, kad byloje esanti filmuota vaizdo medžiaga, eismo įvykio schema ir kiti įrodymai leistų ekspertams objektyviai nustatyti automobilių judėjimo greitį, stabdymo kelią, todėl padėtų teismui nustatyti, dėl kurio iš vairuotojų kaltės kilo eismo įvykis (b. l. 2–3).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašoma pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti Nutarimą nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, jog prie bylos pateiktas vaizdo įrašas iš viešojo transporto vaizdo kameros, kuri užfiksavo automobilių VW Bora ir Lexus judėjimo trajektoriją iki susidūrimo ir patį susidūrimą. Šis vaizdo įrašas paneigia M. A. versiją, jog neva jis nuo žiedo važiavo pirma eismo juosta, be to, paneigia ir tai, kad jis tik pristabdė automobilį. Įraše matyti, kad jis stabdo visiškai, iki sustojimo. Be to, įraše matyti, kad kelyje nėra įkalnės, kurią pareiškėjas mini kaip priežastį dėl automobilio greičio mažėjimo. Pažymėjo, kad iki susiliejimo su iš kairės einančiu keliu yra pakankamai toli, šioje vietoje, kur pareiškėjas stabdė, net fiziškai nėra įmanoma vertinti nuo Tūkstantmečio gatvės atvažiuojančių automobilių srauto, kadangi minėtas kelias yra daug aukščiau. Be to, važiuojant antra eismo juosta, pagal pirminę automobilių judėjimo kryptį, susiliejimas su kitu keliu yra atskirtas ištisine kelio ženklinimo linija su užbrūkšniuotu plotu, todėl M. A. norint važiuoti visiškai nebuvo pagrindo stabdyti savo automobilio, važiuojant antra eismo juosta. Šiuo atveju staigų Lexus persirikiavimą į antrą eismo juostą, priešais pat važiuojantį automobilį be įspėjamojo posūkio signalo, vargu ar galima būtų traktuoti kaip iš anksto numatomą kliūtį (KET 127 p.) (b. l. 1).
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu važiavo (duomenys neskelbtini), Tūkstantmečio gatve. Tą kartą buvo labai daug automobilių, tai važiavo Gerosios Vilties gatve ir suko į Savanorių gatvę. Išvažiuodamas iš Savanorių žiedo, link Lazdynų, išvažinėjo antra juosta, lenkimą darė į pirmą juostą ir pravažiavęs keletą šimtų metrų grįžo į antrą juostą ir nuvažiavo į Lazdynų pusę, link Gariūnų. Pajautė smūgį į galą. Per veidrodį matė, kad atvažiuoja link jo ir nestabdo, bet kad smūgiuos į galą, nesitikėjo, nesuprato, kodėl taip atsitiko. Kai aplenkė Volkswagen automobilį, jis gana toli nuo jo dar buvo, apie 50 m. Jis (pareiškėjas) aplenkė, truputį pristabdė ir nuvažiavo. Nebuvo staigaus užkišimo. Patikslino, kad paskui nukentėjusįjį išvažiavo jau iš žiedo antra juosta, kai baigėsi ištisinė linija, jį aplenkė ir nuvažiavo tiesiai ir grįžo į antrą juostą. Aplenkęs stabtelėjo, nes gal viršijo truputį greitį. Tikrai nepiktybiškai. Būna inerciškai, pristabdė truputį ir toliau nuvažiavo. Ten gal kalniukas buvo, todėl pristabdė truputį. Ne iš karto aplenkęs stabdė, šiek tiek paspaudė pedalą ir toliau nuvažiavo. Eismo įvykis įvyko tik po kelių sekundžių, nes pristabdęs dar pavažiavo dar į priekį. Nuo žiedo atstumas gal 300-400 m. Jokio garsinio signalo nenaudojo, nes nebuvo reikalo, o aplenkė įvertinęs situaciją. Kai aplenkė gal ir pasižiūrėjo į vairuotoją. Jį pamatė, jau kai žiede važiavo, nes paskui jį žiede važiavo. Jis važiavo antra juosta, ir jis (pareiškėjas) paskui antra juosta. Persirikiuodamas į pirmą juostą rodė posūkio signalą, taip pat ir kai grįžo į antrą juostą mano, kad rodė posūkio signalą. Nukentėjusysis turėjo laiko išvengti susidūrimo ir pristabdyti. Po susidūrimo abu išlipo. Jis (pareiškėjas) pasakė: „ką, Jūs atstumo nesilaikote?“, o jis (nukentėjusysis) pasakė: „Tu išmok važiuoti“ ar kažką panašaus. Jis (nukentėjusysis) buvo su paplūdimio šlepetėmis, todėl pareiškėjas pasakė: „Gal nesugaudei pedalų, ar kas tau yra?“ ir daugiau jis (nukentėjusysis) su juo nekalbėjo, policiją iškvietė. Jie (pareiškėjas ir nukentėjusysis) nematavo atstumų, tai darė atvažiavusi policija.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjo veiksmuose nėra pavojingo vairavimo sudėties. Aplinkybės, kad M. A. persirikiavo nerodydamas posūkio signalo ir staigiai sustabdė automobilį, nors tam nebuvo jokios priežasties, liko iki galo neišsiaiškintos, nei vienas iš liudytojų negalėjo prisiminti ir nenurodė tiksliai, ar buvo rodomas posūkio signalas ar nebuvo. Iš vaizdo medžiagos tos aplinkybės irgi negalima vienareikšmiškai pasakyti, nors iš dalies galima matyti, kad persirikiavimo signalas buvo rodomas. Nors stabdymas iš pareiškėjo pusės buvo, tačiau aplinkybė, kad nebuvo galima išvengti susidūrimo iš nukentėjusiojo pusės, abejotina, be to, nėra patvirtinta, kad stabdymas buvo staigus, nereikalingas ir pavojingas. Automobiliui stabdyti nebūtinai turi atsirasti kelyje kliūtis, kuri verčia staigiai stabdyti automobilį, vairuotojas ir taip dažnai važiuodamas dažnai naudoja stabdžio pedalą ir pristabdo automobilį, jei to reikia pagal jo vairavimo ypatybes, tos vietos sąlygas ir pan. Šiuo atveju M. A. nurodė, kad jis pristabdė dėl to, nes priekyje laukė įsiliejimas į intensyvią gatvę su daug eismo juostų, reikėjo įvertinti situaciją, tai logiška, kad tokiu atveju, jei vairuotojas jaučiasi neužtikrintai, nežinoma vieta, ar sudėtingesnė, jis gali pristabdyti tam, kad būtų daugiau laiko įvertinti situaciją. Lenkdamas priekyje važiavusį automobilį (nors tai buvo iš esmės persirikiavimas), padidino kažkiek greitį, o aplenkęs greitį sumažino, ir tam panaudojo stabdžio pedalą. Yra ir nukentėjusiojo automobilio vairuotojo kaltė, nes jis tuo momentu nestabdė visiškai, nes galbūt nesitikėjo, bet tai nepašalina atsakomybės, vairuotojas visą laiką turi aktyviai dalyvauti eisme, įdėmiai stebėti situaciją ir tikėtis, kad gali kažkokios kliūtys atsirasti ir imtis veiksmų. Nukentėjusysis vairuotojas taip pat turėjo stabdyti ir jeigu ir jis būtų stabdęs, išvydęs prieš save automobilį, to įvykio ir nebūtų buvę. Kad tas stabdymas buvo staigus, kad tai buvo pavojingas vairavimas, kad tokie veiksmai visiškai panaikino nukentėjusiojo vairuotojo galimybes išvengti susidūrimo, nėra galimybės nustatyti ir auto techninės ekspertizės metu. Šios abejonės turi būti vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kaip ir visos abejonės, kurių nėra galimybių išsiaiškinti. Staigus stabdymas lieka abejone, kad galbūt jis stabdė per staigiai, galbūt persirikiavo per arti, bet ar tikrai jis taip užkirto kelią kitam automobiliui, ar jis vienintelis kaltas dėl avarijos, taip ir lieka abejone. Prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, tačiau jeigu teismas manytų, kad pažeidimas buvo, jis turėtų būti įvertintas, ne kaip pavojingas vairavimas, o kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas, persirikiuojant nepaliko vietos ir pan. (pvz., pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį), ir dėl to įvyko susidūrimas. Šiuo atveju nei chuliganiškų veiksmų, nei įžūlių veiksmų, nei ypatingai pavojingo manevravimo neįžiūriu, tai kasdieninė situacija, kaip neatsargus, per artimas lenkimas.
Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas S. M. parodė, kad kaip visada važiavo į darbą apie 16:30 val., gal anksčiau, iš Savanorių prospekto įvažiavo į Gerosios vilties žiedą, ir iškart žiede Lexus automobilis pradėjo jį „šalinti“ iš antros juostos, kuria jis važiavo, t. y. lenkti iš kairės pusės, bet jam neišėjo, jis greitai važiavo, kažkur skubėjo, naudojo garsinį signalą. Jau tada pradėjo chuliganiškai vairuoti. Išvažiavo abu iš žiedo (jis – liudytojas – antra juosta, pareiškėjas – pirma), pasižiūrėjo vienas į kitą, jis (liudytojas) jam parodė „ką tu darai?“, „kokius manevrus darai? Man ir kitiems eismo dalyviams“, ir jis parodė ženklą „nedaryk nesąmonių, čia ne lenktynės“. Išvažiavus iš žiedo link Gariūnų prie monetų kalyklos, ties autobusų stotele dešinėje pusėje, Lexus automobilis per ištisinę juostą nerodydamas posūkio greitai aplenkė jį (liudytoją) ir neturėdamas kliūties priekyje sustabdė. Įvyko susidūrimas. Jis (liudytojas) pristabdė prieš tai, nes galvojo, kad žmogus pristabdė ir važiuos toliau, tačiau jis toliau nevažiavo ir jis (liudytojas) jau greitai pradėjo stabdyti, bet nebespėjo. Lexus automobilis ne pristabdė, o sustojo. Kai jis sustojo, tai daugiau nebuvo pajudėjęs. Eismo įvykį sukėlė ne persirikiavimas, o sustabdymas. Jis (liudytojas) esant greičiui ir Lexus automobilio stabdymui nieko negalėjo padaryti. Jis (liudytojas) tik kiek galėjo sustabdė. Jis (liudytojas) buvo su vasarinėmis šlepetėmis, tačiau jos tvirtai laikėsi ant kojų ir nekrito.
Liudytoju teismo posėdžio metu paklaustas M. B. parodė, kad įvykio metu jis važiavo popiet namų link ir išsukus iš Savanorių žiedo, link tilto, toje vietoje matė kaip priekyje jo antroje juostoje įvyko eismo įvykis, t. y. į Lexus automobilio galą įsirėžė sidabrinis Volkswagen markės automobilis. Yra vaizdo medžiaga iš jo vaizdo registratoriaus. Jis pats matė patį susidūrimą, kuris įvyko antroje eismo juostoje. Važiavo antra juosta iš paskos. Jam pačiam dėl to teko staigiau persirikiuoti į pirmą juostą ir toliau važiuoti savo kryptimi. Kiek matė, Lexus automobilis priekyje važiuojantis prieš Volkswagen automobilį pradėjo stabdyti, stabdymas buvo stipresnis, agresyvesnis ir automobilis Volkswagen įsirėžė jam į užpakalį. Priekyje jokios kliūties nebuvo, bėgančio šuns ar kito automobilio, ar kitų kliūčių kelyje ir vaizdo registratorius tą patvirtina. Lexus automobilis aplenkė Volkswagen automobilį, iš pirmos juostos persirikiavo į antrą juostą. Dėl posūkio signalo negali atsakyti, neatsimena, ar rodė iš pirmos juostos į antrą rikiuodamasis. Patį juostų pakeitimą, tą Lexus manevrą atsimena. Jo akimis, šis manevras buvo pakankamai greitas ir pagal Kelių eismo taisykles, rikiuodamasis jis turėjo praleisti važiuojančius kitus eismo dalyvius, iššokimas į antrą juostą buvo pakankamai greitas, ar objektyviai galėjo Volkswagen vairuotojas sustabdyti, kad nebūtų eismo įvykio, negali atsakyti, tai yra paties vairuotojo įgūdžiai. Tačiau Lexus turėjo praleisti antra juosta važiuojančius automobilius, tuomet atlikti juostos keitimo manevrą. Atstumas tarp automobilių, kai Lexus aplenkė Volkswagen ir atsidūrė antroje eismo juostoje, kažkur apie 5 metrus, nebuvo pakankamas. Jo akimis, stabdymas buvo gana šiurkštus užkirtimas, užlindimas į antrą juostą, nepaliekant Volkswagen vairuotojui pakankamai vietos sulėtinti greitį ir sustabdyti. Stabdymo atstumas buvo nedidelis.
Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas V. R. parodė, kad tą kartą išvažinėjo iš serviso, esančio už monetų kalyklos, į Laisvės prospektą, toje vietoje stovėjo autobusas ar troleibusas, norėjo išsukti iš greitėjimo juostos į pirmą juostą ir pamatė, kad Lexus automobilis per pirmą juostą aplenkė Volkswagen automobilį, užlindo priekyje jo, stabdė ir įvyko auto įvykis, o jis bandė rikiuotis į pirmą juostą, tada iš Volkswagen paskos važiuojantis dar vienas automobilis metėsi į pirmą juostą, vėl vos neatsitrenkė į jį (liudytoją). Prieš susidūrimą abu automobiliai važiavo antroje eismo juostoje, Lexus automobilis Volkswagen aplenkė per pirmą eismo juostą, grįžo į antrą eismo juostą ir stabdė. Volkswagen atsitrenkė jam į užpakalį. Tikrai matė, kad Lexus aplenkęs VW stabdė, ir staigiai stabdė be priežasties (girdėjo padangų cypimą, dėl to susidarė įspūdį, kad stabdė). Priežasties stabdyti tikrai nebuvo. Susiliejimas su Tūkstantmečio gatve yra, bet eismo įvykis įvyko prieš tai, nesibaigus viadukui. Ar buvo rodomi posūkio signalai, negali atsakyti. Jo manymu, Lexus automobilis sukėlė pavojingą situaciją, dėl ko Volkswagen automobilis atsitrenkė į jį. Tikėtina, kad stabdė Volkswagen automobilis, nes smūgio metu priekinė jo dalis buvo pasvirusi į priekį.
Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta pareigūnė G. K. nurodė nežinanti, dėl kokio įvykio yra pakviesta liudyti, pagarsinus jos tarnybinį pranešimą, jį palaikė. Eismo įvykio neatsimena, seniai buvo, daug eismo įvykių turi.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas M. A. dalyvaujant buvo surašytas remiantis parodymais ir vaizdo įrašais, kuriuos pateikė Vilniaus viešasis transportas iš troleibuso. Vėliau jis dar surado vieną liudytoją, kuris Toyota visureigį vairavo M. B. Jis taip pat pateikė vaizdo įrašą ir buvo apklaustas. M. A. neigė, nesutiko su pažeidimu, sakė, kad jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir jis nėra kaltas. Šiuo atveju matė, kad Lexus automobilis pralenkė pirma juosta važiuodamas automobilį Volkswagen Bora, kuris važiavo antra juosta, pralenkė, užvažiavo į priekį ir stabdė. Kai rikiavosi į pirmą juostą, aiškiai matosi, kad be posūkio. Paskui grįžo į antrą juostą, taip pat nesimato, kad rodytų posūkio signalą. Tai buvo padaryta tyčia. Visi liudytojai nurodė, kad staigiai pralenkė, užkirto kelią, užvažiavo į priekį ir stabdė. Minėjo Volkswagen vairuotojas, kad kažkur žiede Savanorių prospekto tarp jų kažkas įvyko, konfliktinė situacija neiškilo, bet ar pagrasino vienas kitam ar apsižodžiavo, kažkas panašaus buvo. Panašu, kad konfliktas užsimezgė anksčiau. Matyt, buvo nutarta pamokyti VW Bora vairuotoją. Surašant protokolą, M. A. dėl pristabdymo nieko neminėjo, kodėl jis turėjo pristabdyti. Kiek žino, tik paskui buvo jo tokia versija iškelta, kad jis norėjo įsilieti į Tūkstantmečio atšaką ir važiuoti link Gariūnų, tačiau ten yra dar didelis atstumas. Šioje vietoje net gi ne pabaiga viaduko yra ir apie įsiliejimą dar anksti kalbėti, nes toliau eina ir ištisinė ženklinimo linija, ir užbrūkšniuotas plotas, gerokai anksti stabdyti, kad įsilieti. Kad buvo staigus stabdymas, tą patvirtina ir liudytojai, vaizdo įrašas. Nukentėjęs visiškai teisingai vairavo, nes priekyje Lexus automobilio nebuvo. Jis atsirado staiga, įvažiavo į juostą. Nukentėjęs stabdė, nes stabdė priekyje važiavęs, o tas priekyje važiavęs atsirado antroje eismo juostoje. Pažeidimas, kad persirikiavo staiga, neparodęs posūkio signalo, ir staiga stabdė. Saugus persirikiavimas yra pakankamas nutolimas nuo automobilio, važiuojančio gretima juosta. Šiuo atveju nebuvo saugus.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl įvykio surašė skundžiamą Nutarimą. Byloje buvo du vaizdo įrašai – vienas iš Viešojo transporto, kitas – iš lengvojo automobilio, kuris važiavo iš paskos. Buvo ir liudytojų. Priimant Nutarimą M. A. dalyvavo, tačiau savo pozicijos nesakė, kai jo paklausė, ar paaiškins kažką, jis (pareiškėjas) pasakė, kad jo paaiškinimas yra byloje. Iš jo paaiškinimo suprato, kad jis nepripažįsta kaltės. Dėl to jam ir buvo vidurkis baudos ir priemonės paskirtas, nes nebuvo lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jis surašė ir atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Kadangi vaizdo įraše nebuvo matyti posūkio signalo, tai ir kaltinime surašyta, kad nerodė posūkio signalo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad tai buvo tyčinis veiksmas, transporto priemonė (Lexus) važiuoja pradžioje iš paskos Volkswagen automobilio, tam tikru momentu rikiuojasi į pirmą eismo juostą, pralenkia jį, staigiai persirikiuoja į antrą juostą ir užstabdo. Tai yra tyčiniai veiksmai. Matyti, kad kažkas buvo prieš tai nutikę, kad nuspręsta taip pamokyti vairuotoją. Šiuo atveju nebuvo pristabdymo, tai buvo visiškas transporto priemonės sustabdymas. Iš paskos važiavusiam automobiliui buvo atimta galimybė laiku sureaguoti.
Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad susipažinus su vaizdo įrašais, buvo matyti, kad automobilis Lexus, jo vairuotojas, persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmą, kertant siaurą ištisinę ženklinimo liniją, o po to pralenkęs priekyje važiavusį automobilį Volkswagen Bora, rikiavosi iš antros eismo juostos į pirmąją, tuo pat metu, rikiavimosi metu matyti, kad automobilyje Lexus degė stop signalai, tai yra, šis automobilis buvo stabdomas. Pagal pateiktą medžiagą nėra galimybės nustatyti, koks buvo atstumas tarp automobilio Lexus užpakalinės dalies ir Volkswagen Bora priekinės dalies. Tuo momentu, kai buvo persirikiuojama iš pirmos eismo juostos į antrąją, taip pat pagal pateiktą medžiagą negalima apskaičiuoti transporto priemonių judėjimo greičio, taip pat lėtėjimo parametrų automobilio Lexus, kai buvo persirikiuojama iš pirmos eismo juostos į antrąją ir stabdant. Dėl šių priežasčių atlikti eismo įvykio matematinės analizės nėra galimybės ir tokiu būdu negalima nustatyti, ar automobilio Volkswagen Bora vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti atsitrenkimo į priekyje buvusio automobilio Lexus užpakalinę dalį. Šiuo atveju pagrindinė sąlyga eismo įvykio tai, kad automobilio Lexus vairuotojas persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą nedavė kelio ta eismo juosta, jam iš paskos važiavusiam automobiliui Volkswagen Bora. Iš vaizdo įrašų matyti, kad persirikiuojant iš pirmos eismo juostos buvo vizualiai paliktas per mažas tarpas ir persirikiuojant buvo stabdoma. Priekyje jokių transporto priemonių nebuvo ir kliūties, dėl ko Lexus vairuotojas buvo priverstas stabdyti, tikrai nebuvo užfiksuota. Bet kuriuo atveju matyti, kad automobilio Lexus vairuotojas stabdė prieš eismo įvykį, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą. Dėl kokios priežasties jis tai darė, pasakyti negalima, bet bent jau iš vaizdo įrašų matyti, kad tas stabdymas nebuvo sąlygotas prieš jį susidariusios kelio situacijos. Tai, ar pristabdė, ar stabdė, Lexus automobilis, neturi reikšmės pagrindinei eismo įvykio sąlygai, o ši sąlyga ta, kad persirikiuojant Lexus automobiliui iš pirmos eismo juostos į antrąją ir stabdant automobilį, jis sudarė kliūtį antra eismo juosta tiesiai važiavusiam automobiliui Volkswagen Bora. Šiais savo veiksmais privertė automobilį Volkswagen Bora stabdyti, nedavė kelio. O ar susidūrimas įvyko jau tuo momentu, kai automobilis Lexus buvo pilnai sustabdytas, ar dar buvo stabdomas, jokios įtakos eismo įvykio kilimui neturi.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pažymėtina, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu pareiškėjas M. A. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 200 Eur dydžio bauda ir jam skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 4 mėnesiams už pavojingą vairavimą, t. y. kad 2020 m. liepos 28 d. 16.17 val. Laivės pr., Vilniuje, vairuodamas automobilį Lexus, persirikiavo į pirmą eismo juostą, nerodydamas posūkio signalo, pralenkė antra eismo juosta važiavusį automobilį VW Bora, ir staigiai, nerodydamas posūkio, persirikiavo į antrą juostą priešais automobilį VW Bora ir stabdė, kai tai nebuvo būtina užtikrinti eismo saugumui, dėl ko automobilis VW Bora atsitrenkė į Lexus galinę dalį, tuo sukeldamas pavojingą situaciją ir priversdamas VW Bora staigiai keisti judėjimo greitį, stabdyti, pažeisdamas KET 82.2 ir 135.4 punktų reikalavimus.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 iki 600 eurų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių (ANK 420 str. 5 d.).
Pagal KET 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 82.2 punkte numatyta, jog vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka, prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.
Be to, pagal KET 135.4 punktą vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.
Taip pat KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Pagal KET 104 punktą persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
Pareiškėjas M. A., nesutikdamas su Nutarimu, skundą grindžia tuo (patvirtino ir teismo posėdžio metu, bei nurodė ir atstovas), jog įvykio vietoje antra eismo juosta važiavęs VW Bora pats važiavo lėtai, nesilaikydamas KET 119 punkto reikalavimų, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o jis (pareiškėjas), pralenkęs minėtą automobilį, persirikiavęs į antrą juostą, nes jam reikėjo laikytis kairės juostos, norint važiuoti link Gariūnų, staigiai nestabdė, o tik šiek tiek pristabdė, be to, automobilis pats pradėjo lėtėti, kadangi šioje vietoje yra įkalnė, taip pat priekyje laukė įsiliejimas į intensyvią gatvę su daug eismo juostų, reikėjo įvertinti situaciją, kai tuo metu pajuto smūgį į automobilio galą. VW Bora automobilio vairuotojas visiškai nestabdė (važiavo, kol į jį atsitrenkė), pats tai patvirtino. Be to, dėl šio vairuotojo apavo (krentančių nuo kojų šlepečių, su kuriomis sunku greitai perkelti koją nuo vieno pedalo ant kito), galimai taip pat įvyko eismo įvykis. Pats persirikiuodamas prieš automobilį VW Bora, nepažeidė KET, rodė posūkio signalą, persirikiavo ne staigiai, jokios pavojingos situacijos nesukėlė, susidūrimas įvyko dėl automobilio VW Bora vairuotojo kaltės, jam pažeidus KET 127, 128 punktų reikalavimus. Kita vertus, nustačius abipusę kaltę, mano, kad koks nors jo paties pažeidimas negalėtų būti kvalifikuojamas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nebent pagal ANK 417 straipsnį. Teismo posėdžio metu M. A. patikslino, kad pralenkęs VW Bora automobilį ne iš karto, tačiau truputį pristabdė ir nuvažiavo; stabtelėjo, nes gal viršijo greitį, gal kalniukas buvo.
Teismas pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžių metu ištirtus duomenis (įrodymus), kurie vienas kitam neprieštarauja, yra logiški ir nuoseklūs, gauti teisėtomis priemonėmis, šiuo atveju sprendžia, kad pareiškėjo argumentai nepagrįsti, todėl jo skundas negali būti tenkinamas.
Kaip nurodė VW Bora automobilio vairuotojas S. M. savo rašytiniame paaiškinime iš karto po įvykio, važiavo iš darbo namo, žiedinėje sankryžoje įvažiuodamas į žiedą, važiavo link Gariūnų, o jam signalizavo Lexus, pradedant važiuoti į žiedą, Lexus bandė jį lenkti, galiausiai pralenkė, nuvažiavus apie 30-50 metrų, prieš jo automobilį Lexus staigiai sustabdė, o jis nespėjo sureaguoti, todėl neišvengė susidūrimo su Lexus ir į jį atsitrenkė (b. l. 25). Iš esmės tai patvirtino ir teismo posėdžio metu nurodydamas, kad iš Savanorių prospekto įvažiavus į Gerosios vilties žiedą, iškart žiede Lexus automobilis pradėjo jį lenkti, naudojo garsinį signalą, jau tada pradėjo chuliganiškai vairuoti, o išvažiavus iš žiedo link Gariūnų prie monetų kalyklos, ties autobusų stotele dešinėje pusėje, Lexus automobilis per ištisinę juostą nerodydamas posūkio greitai jį (S. M.) aplenkė ir neturėdamas kliūties priekyje sustabdė, dėl ko įvyko susidūrimas. Jis (S. M.) pats taip pat pradėjo stabdyti, bet nebespėjo.
Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti liudytojai. Liudytojas M. B. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad Lexus važiavo antra juosta, tada persirikiavo į pirmą juostą, aplenkė antra juosta važiavusį VW Bora, grįžo į antrą juostą ir pradėjo stabdyti, dėl ko VW atsitrenkė į Lexus (b. l. 22). Teismo posėdžio metu papildė, kad įvykio metu Lexus automobilis aplenkė Volkswagen automobilį, iš pirmos juostos persirikiavo į antrą juostą ir pradėjo stabdyti, stabdymas buvo stipresnis, agresyvesnis, priekyje jokios kliūties nebuvo, tai matyti ir iš jo vaizdo registratoriaus, kurio įrašą pridėjo byloje. Jo nuomone, Lexus nepraleido važiuojančio VW Bora. Atstumas tarp šių automobilių prieš jiems susiduriant buvo apie 5 metrus, nebuvo pakankamas. Jo akimis, stabdymas buvo gana šiurkštus užkirtimas, užlindimas į antrą juostą, nepaliekant Volkswagen vairuotojui pakankamai vietos sulėtinti greitį ir sustabdyti.
Liudytojas V. R. rašytiniame paaiškinime taip pat nurodė, kad antra juosta važiavo VW automobilis, tada iš antros juostos rikiavosi į pirmą automobilis Lexus, apvažiavo automobilį VW per pirmą juostą, staigiai į antrą juostą ir stabdė, dėl ko automobilis VW atsitrenkė į „Lexus“ (b. l. 21). Teismo posėdžio metu patvirtino, kad Lexus automobilis per pirmą juostą aplenkė Volkswagen automobilį, užlindo priekyje jo, stabdė ir įvyko auto įvykis, Volkswagen atsitrenkė jam į užpakalį. Tikrai matė, kad Lexus aplenkęs VW stabdė, ir staigiai stabdė be priežasties. Susiliejimas su Tūkstantmečio gatve ne toje vietoje, eismo įvykis įvyko prieš tai, nesibaigus viadukui. Jo manymu, Lexus automobilis sukėlė pavojingą situaciją, dėl ko Volkswagen automobilis atsitrenkė į jį. Tikėtina, kad Volkswagen automobilis stabdė, nes smūgio metu priekinė jo dalis buvo pasvirusi į priekį.
Kaip nurodė teismo posėdžio metu apklausti institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą bei skundžiamą Nutarimą, atstovai, liudytojų parodymai, vaizdo įrašai, patvirtina, kad Lexus automobilis pralenkė pirma juosta važiuodamas automobilį Volkswagen Bora, kuris važiavo antra juosta, užvažiavo į priekį (staigiai persirikiavo į antrą juostą) ir staigiai stabdė. Kai rikiavosi į pirmą juostą ir į antrą, nerodė posūkio signalo. Tai buvo padaryta tyčia. Iki įsiliejimo į Tūkstantmečio atšaką dar didelis atstumas, gerokai anksti stabdyti, kad įsilieti. Šiuo atveju persirikiavus nebuvo pakankamai nutolta nuo VW automobilio. Iš paskos važiavusiam VW Bora automobiliui buvo atimta galimybė laiku sureaguoti.
Visus šiuos duomenis patvirtina ir byloje pateikti du vaizdo įrašai iš Vilniaus viešojo transporto bei liudytojo M. B. automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus. Vaizdo įrašuose matyti staigus (nepalikus pakankamo atstumo priekyje) M. A. vairuojamo Lexus automobilio persirikiavimas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą priešais pat VW Bora automobilį ir stabdymas iš karto, pakankamai nenutolus, taip pat matyti, kad nėra rodomi posūkių signalai, bei, kad VW automobilis buvo stabdomas.
Eismo įvykių ekspertas apklaustas teismo posėdžio metu, susipažinęs su bylos medžiaga, atsakydamas į klausimus dėl ekspertizės tikslingumo, taip pat patvirtino, kad šiuo atveju pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio Lexus vairuotojas (pareiškėjas) persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą nedavė kelio ta eismo juosta, jam iš paskos važiavusiam automobiliui Volkswagen Bora (vairuojamam S. M.), kadangi iš vaizdo įrašų matyti, kad persirikiuojant iš pirmos eismo juostos buvo vizualiai paliktas per mažas tarpas ir persirikiuojant buvo stabdoma, nors priekyje jokių transporto priemonių nebuvo ir kliūties, dėl ko Lexus vairuotojas buvo priverstas stabdyti, neužfiksuota. Bet kuriuo atveju matyti, kad automobilio Lexus vairuotojas stabdė prieš eismo įvykį, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, tačiau stabdymas nebuvo sąlygotas prieš jį susidariusios kelio situacijos. Pagrindinė eismo įvykio sąlyga šiuo atveju ta, kad persirikiuojant Lexus automobiliui iš pirmos eismo juostos į antrąją ir stabdant automobilį, jis sudarė kliūtį antra eismo juosta tiesiai važiavusiam automobiliui Volkswagen Bora, dėl ko privertė automobilį Volkswagen Bora stabdyti, nedavė kelio. Tai, ar susidūrimas įvyko jau tuo momentu, kai automobilis Lexus buvo pilnai sustabdytas, ar dar buvo stabdomas, jokios įtakos eismo įvykio kilimui neturi.
Taigi, įvertinus tai, kas aptarta, paneigiama M. A. keliama versija, kad jis jokių KET pažeidimų nepadarė, staigiai nestabdė ir nesukėlė pavojingos situacijos įvykio metu. Visi apklausti liudytojai nurodė, kad Lexus automobilis staigiai pralenkė VW Bora automobilį, užkirto jam kelią, užvažiavo į priekį ir staigiai stabdė, nors kelyje nebuvo jokios kliūties. Tai patvirtina ir vaizdo įrašai. Šiuo atveju pagrindinė kilusio eismo įvykio priežastis buvo būtent M. A. veiksmai, padaryti KET 82.2 bei 135.4 punktų pažeidimai (posūkio signalų nerodymas ir staigus stabdymas, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti), dėl ko buvo sukelta pavojinga situacija, kurios metu būtent VW automobilio vairuotojas S. M. buvo priverstas staigiai keisti judėjimo greitį, stabdyti automobilį savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Tokiu būdu M. A. kėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tai, kad S. M. stabdė arba bandė stabdyti, patvirtina ne tik jo paties parodymai, tačiau ir liudytojo V. R. parodymai, vaizdo įrašai, be to, kaip matyti, situacija buvo tokia, kad S. M. vargu ar apskritai būtų galėjęs iki galo sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, ar bent pradėti ją stabdyti, nes atstumas tarp automobilių buvo labai nedidelis, tačiau net ir tai šiuo atveju nešalina pareiškėjo M. A. kaltės dėl kilusio eismo įvykio. Nors skundžiamame Nutarime ir nenurodyta, tačiau, teismo vertinimu, M. A. pažeidė ir KET 101, 104 punktų reikalavimus, persirikiuodamas į antrą eismo juostą neduodamas kelio VW automobiliui, vairuojamam S. M. Vis dėlto, tai nepaneigia Nutarime konstatuoto nusižengimo esmės ir nedaro jo dėl to neteisėtu bei nepagrįstu. Papildomai šie KET pažeidimai pareiškėjui neinkriminuotini.
Taigi, teismo vertinimu, M. A. vairavimas šiuo atveju buvo nesuderinamas ne tik su KET, tačiau ir su atsakingo, atsargaus, rūpestingo ir pagarbaus kitiems eismo dalyviams vairuotojo standartu (KET 9 p.), nepaisant to, kas iššaukė tokius jo veiksmus kelyje. Dėl šių priežasčių M. A. nurodytų veiksmų nėra pagrindo kvalifikuoti pagal kitą ANK straipsnį, kaip tik pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kaip pavojingą vairavimą.
Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų neabejotinai patvirtinančių M. A. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, o Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba, nustatydama M. A. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė teisingą sprendimą. Taip pat, teismo vertinimu, atsižvelgus į nustatytas nusižengimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, Nutarimu paskirta teisinga ir proporcinga administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas netenkintinas, o skundžiamas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
M. A. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. spalio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23176-2020 (ROIK: 20122849910) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.