Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. atsakovei E. V., trečiajam asmeniui UAB „Snoro lizingas“ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įstatymų nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje (LR CK 3.24 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad nei LR CK, nei kituose įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (LR CK 1.8 str. 1 d.) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (LR CK 3.49 str.), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (LR CK 3.24 str.) nuostatos. Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (LR CK 3.49 str.).

Vadovaujantis LR CK 3.53 str. 1 d., teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. LR CK 3.53 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka laikoma faktiškai iširusia, jeigu sutuoktiniai daugiau nei metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (LR (duomenys neskelbtini) str. 6 d.). Iš ieškovo paaiškinimo nustatyta, kad sutuoktiniai daugiau kaip trys metai kartu negyvena, neveda bendro ūkio, jų vaikų atžvilgiu neterminuotai apribota tėvų valdžia, atsakovė nepateikė jokių prieštaravimų dėl ieškinio, kas patvirtina, kad ji sutinka nutraukti santuoka, todėl laikytina, kad jų santuokiniai ryšiai yra nutrūkę.

LR CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

Remiantis ieškovo paaiškinimais, civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais - santuokos liudijimo kopija (b. l. 5), 2012-11-12 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo kopija (6-9 b.l.), išrašais iš nekilnojamo turto duomenų banko (10-19 b.l.), santuokos sudarymo įrašu (32 b.l.), nustatyta, kad ieškovas su atsakove susituokė 1999 m. gegužės 29 d. Šiaulių Šv.Bazilijaus RKB ir santuoka 2001 m. spalio 17 d. buvo įtraukta į apskaitą Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 225. Santuokoje gimė sūnus A. V., sūnus L. V., sūnus D. V., sūnus A. V.. 2012-11-12 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu abiem tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžią visų vaikų atžvilgiu. Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Vadovaujantis LR CK 3.69 str. 1 d., sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Santuoką nutraukus, ieškovo reikalavimu po santuokos nutraukimo jam paliktina pavardė – V, o atsakovei – V.

Ieškovas nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo iš atsakovės sau priteisimo, todėl nutraukiant santuoką nespręstinas klausimas dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo. Kadangi sutuoktiniams neterminuotai apribota tėvų valdžia jų vaikų atžvilgiu, klausimai dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo ar materialinio išlaikymo priteisimo nespręstini.

Įgyto santuokos metu registruojamo turto neturi, skolos jau yra priteistos atskirais teismų sprendimais ir vykdomas išieškojimas, todėl turto padalijimo klausimas nespręstinas.

Šalys kitą smulkų kilnojamą turtą pasidalins pasidalins gera valia.

Sutuoktiniams išaiškintina, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Panaikinus santuokos apskaitos įrašą Civilinės metrikacijos įstaigoje, santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įrašas, kurio pagrindu buvo išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio teismo.

LR CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovui yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis yra atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl pusę šių išlaidų priteistina iš atsakovės, nes santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš atsakovės išieškotinos išlaidos: už santuokos nutraukimą 72,00 Lt; už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalba 200,00 Lt į valstybės pajamas (CPK 93 str.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 15,25 Lt, todėl, remiantis LR CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nurodytų išlaidų pusę sumos valstybės naudai priteistina iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 262-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Panaikinti Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriaus santuokos metrikų knygoje 2001 m. spalio 17 d. padarytą akto įrašą Nr. 225, dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos tarp sutuoktinių G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. V. („P), a. k. (duomenys neskelbtini) įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, dėl abiejų kaltės.

Po santuokos akto įrašo panaikinimo ieškovui palikti santuokinę pavardę „V“, atsakovei palikti pavardę - „V“.

Priteisti iš E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. , Mažeikių r., 272,00 Lt (du šimtus septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. k., Mažeikių r., 7,63 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Išaiškinti, kad panaikinus santuokos apskaitos įrašą Civilinės metrikacijos įstaigoje, santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įrašas, kurio pagrindu buvo išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio teismo.

Sprendimo kopiją per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo išsiųsti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.