- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-01
- Bylos Nr.
- 2A-248/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Vincas Verseckas
- Atsakovas
- akcinės bendrovės ,,Žemaitijos pienas“
- Ieškovas
- A. A., I. A., R. A.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Žalvaris“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės ,,Žemaitijos pienas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-160-357/2007 pagal ieškovų A. A., I. A. ir R. A. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Žemaitijos pienas“ (trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Žalvaris“) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai A. A., I. A. ir R. A. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB ,,Žemaitijos pienas“ A. A. 50 000 Lt, I. A. ir R. A.– po 40 000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti. Be to, prašė priteisti A. A. 4 500 Lt turtinei žalai atlyginti (laidojimo išlaidoms). Nurodė, kad ieškovų vyras ir tėvas A. A., dirbdamas vairuotoju pas atsakovą AB ,,Žemaitijos pienas“, 2006 m. rugpjūčio 23 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo sužalotas ir dėl patirtos traumos 2006 m. rugpjūčio 27 d. ligoninėje mirė. Nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo netinkamas metalo laužo sandėliavimas ir darbuotojams privalomo vykdyti saugos ir sveikatos norminio akto reikalavimų pažeidimas. Darbdavio neteisėta veika pasireiškė saugos darbe norminių aktų pažeidimu, nelaimingo atsitikimo metu galiojusio 2003 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 3 straipsnio pažeidimu, kur nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę ir kt. Tiesioginės neigiamos pasekmės kilo dėl paties nukentėjusiojo A. A. veiksmų, tačiau jas įtakojo darbdavio padarytas DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas. Priežastinis ryšys tarp darbuotojo veiksmų bei kilusių neigiamų pasekmių nenutraukė priežastinio ryšio grandinės tarp neteisėtų darbdavių veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovo neteisėti veiksmai yra pakankama priežastis priskirti jiems atsiradusį žalingą rezultatą civilinės atsakomybės prasme, o saugos darbe norminių aktų pažeidimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nelaimingo atsitikimo pasekoje kilusia nukentėjusiojo A. A. mirtimi ir atsiradusia žala. Žala nukentėjusiajam atsirado jam vykdant darbines pareigas, todėl darbdavio kaltė, kad jis nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama. Ieškovai nurodė, kad nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai. Dėl 2006 m. rugpjūčio 23 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo ieškovai patyrė didelę moralinę žalą, į kurios atlyginimą turi teisę. Atsakovas AB ,,Žemaitijos pienas“ yra pelno siekianti, stabilios turtinės padėties įmonė, kurioje buvo netinkamai įgyvendinamos priemonės, skirtos užtikrinti darbuotojams saugias darbo sąlygas. Ieškovų patirta turtinė žala nėra didelė, nes jos pagrindą sudaro tik lėšos antkapiui, todėl į turtinės žalos dydį, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, nereikėtų atsižvelgti. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šioje byloje yra sutuoktinės ir vaikų, nors ir suaugusių, patirti dvasiniai išgyvenimai netekus brangaus žmogaus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2008 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo AB ,,Žemaitijos pienas“ ieškovei A. A. 50 000 Lt, ieškovui R. A. 40 000 Lt, ieškovei I. A. 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė.
Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, padarė išvadą, kad žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, nustatytos CK 6.245 straipsnyje. Teismas sprendė, kad ieškovai įrodė, jog nustatyta darbdavio kaltė, neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp jų, o darbdavio materialinei atsakomybei atsirasti yra ir kitos sąlygos – pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, o žalos atsiradimas yra susijęs su darbine veikla (DK 246 str.).
Teismas nukentėjusiojo veiksmų, jo pasišalinimo iš remonto dirbtuvių nevertino kaip didelio neatsargumo, nes sprendė, kad nukentėjusysis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog jo išėjimas iš remonto dirbtuvių ir prisilietimas prie teritorijoje ant asfalto dangos stovinčios automobilio KaMAZ kabinos sukels neigiamas pasekmes. Teismas nurodė, kad ieškovai pagrįstai minėtus nukentėjusiojo veiksmus vertina kaip neatsargumą dėl nerūpestingumo ir toks paprastas neatsargumas neatleidžia kaltos dėl nelaimingo atsitikimo šalies, t.y. atsakovo AB ,,Žemaitijos pienas“, nuo civilinės atsakomybės. Teismas padarė išvadą, kad Nelaimingo tyrimo akto 17 punkte nurodyti Autošaltkalvio instrukcijos Nr. 797 pažeidimai neatleidžia AB ,,Žemaitijos pienas“ nuo civilinės atsakomybės taikymo ir CK 6.253 straipsnio 1,5 dalyse numatyta galima dalinė atsakomybė dėl nukentėjusiojo kaltų veiksmų netaikytina.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad nors neigiamos pasekmės kilo po nukentėjusiojo A. A. veiksmų, t.y. palietus automobilio KaMAZ kabiną, kuri virsdama į priekį jį prispaudė ir sužalojo, tačiau tokius nukentėjusiojo veiksmus, atliekant darbdaviui skirtą darbą, įtakojo darbdavio padarytas DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies pažeidimas, neužtikrinus tinkamos darbinės aplinkos, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus, ir tai sukūrė tiesioginę neigiamų pasekmių galimybę, kuri ir buvo realizuota. Teismas sprendė, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra pakankama priežastis priskirti jiems atsiradusį žalingą rezultatą, o saugos darbe norminių aktų pažeidimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su dėl nelaimingo atsitikimo kilusia nukentėjusiojo A.A.mirtimi ir atsiradusia žala. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, preziumavo darbdavio kaltę, nes jis nesudarė saugių darbo sąlygų. Teismas nurodė, kad, esant atsakovo kaltei, nukentėjusiojo veiksmai neeliminuoja atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės ir nėra pagrindo taikyti kaltės proporcingumo principo.
Teismas, atsižvelgęs į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr.(75) 7 rekomendaciją bei į neturtinės žalos reikalaujančių asmenų šeimos santykių pobūdį, kurie buvo draugiški iki mirties, pasižymėjo nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, artumu, padarė išvadą, kad ieškovai I. A. ir R. A., kaip žuvusiojo A. A. vaikai, nepaisant darbingumo, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų pagrindu yra visos įstatyme numatytos sąlygos priteisti neturtinę žalą ir nėra sąlygų šią žalą mažinti atsakovo nurodytais motyvais.
Šalies argumentai
Atsakovas AB ,,Žemaitijos pienas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 22 d. sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priimti naują sprendimą – atmesti reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
Teismas netinkamai vertino tiek ieškovo, tiek atsakovo kaltės laipsnį, veikimą priešingumo teisei aspektu, nes A. A. lokaliaisiais teisės aktais buvo įpareigotas neatlikti tokių veiksmų, kurie gali sukelti jam neigiamas pasekmes. Teismas nepagrįstai nepripažino A. A. veiksmų kaip didelio neatsargumo, nepagrįstai netaikė kaltės proporcingumo principo (CK 6.248 str. 4 d.).Teismas netinkamai įvertino civilinei atsakomybei atsirasti būtinąją sąlygą – priežastinį ryšį. Ginčo atveju nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių (žalos), kadangi pats nukentėjusysis savo veiksmais įsiterpė į priežastinio ryšio grandinę.Teismas nepagrįstai taikė CK 6.250 straipsnį, tenkindamas ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkinimo, nes šioje normoje įtvirtintos bendrosios neturtinės žalos atlyginimo taisyklės ir ji laikytina blanketine, nukreipiančia į kitas teisės normas. Teismas nepagrįstai taikė CK 6.250 straipsnį, bet netaikė CK 6.284 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad tik šioje dalyje nurodyti asmenys (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai) turi teisę į žalos atlyginimą. Ši norma nesuteikia teisės pilnamečiams asmenims teisės į žalos atlyginimą.Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis pats pažeidė lokaliuosius teisės aktus, nesielgė tiek apdairiai, kad išvengtų kenksmingų pasekmių. Teismas, tenkindamas reikalavimą dėl neturtinės žalos, išvadą dėl glaudaus ryšio tarp tėvo ir vaikų padarė remdamasis vien tik subjektyviais ieškovų išdėstytais argumentais. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad AB ,,Žemaitijos pienas“ dalį pareigų darbų saugos sityje perdavę UAB ,,Žalvaris“.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus dėl trečiojo asmens UAB ,,Žalvaris“ atsakomybės už darbų saugos pareigų nevykdymą, motyvuojant tuo, kad atsakovą AB ,,Žemaitijos pienas“ ir nukentėjusįjį A. A. siejo darbo santykiai, kad žala padaryta darbo metu, atliekant darbo funkcijas atsakovo AB ,,Žemaitijos pienas“ teritorijoje, todėl civilinė atsakomybė tenka atsakovui. Su šia pirmosios instancijos išvada negalima sutikti dėl šių motyvų.
Nukentėjusysis A. A. dirbo pas atsakovą AB ,,Žemaitijos pienas“ vairuotoju. Nelaimingas atsitikimas įvyko darbo metu bendrovės ,,Žemaitijos pienas“ teritorijoje, toje darbo vietoje, kur buvo sukrautas metalo laužas. Ant A. A. užgriuvo metalo laužas (automobilio KAMAZ kabina), ko pasekoje A. A. buvo sužalotas ir po keleto dienų mirė. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, sprendžiant darbdavio AB ,,Žemaitijos pienas“ civilinės atsakomybės klausimą, negalima apsiriboti tik AB ,,Žemaitijos pienas“, kaip darbdavio ir nukentėjusiojo A. A. santykiais.
AB ,,Žemaitijos pienas“ 2006 m. kovo 30 d. buvo sudaręs su trečiuoju asmeniu UAB ,,Žalvaris“ metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 111-115). Šalys šia sutartimi susitarė, kad UAB ,,Žalvaris“ iš AB ,,Žemaitijos pienas“ perka metalo laužą. Šalys šia sutartimi aptarė ir darbo saugos klausimus, t. y. kad UAB ,,Žalvaris“ yra atsakinga už darbų saugą, priešgaisrinę, ekologinę ir gamtos apsaugą bei darbo higieną darbo vietoje, taip pat gretimos aplinkos apsaugą ir greta dirbančiųjų ir judančių žmonių apsauga nuo demontavimo darbų sukeliamų pavojų ir nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir interesų. Baigus darbą sutvarko aikštelę (sutarties 4.3 punktas). Pagal sutarties 3.4 punkto sąlygas UAB ,,Žalvaris“ metalo laužą demontuoja, supjausto ir išsiveža. Taigi, iš sutarties sąlygų matyti, kad AB ,,Žemaitijos pienas“ teritorijos dalyje, kur ši bendrovė sandėliavo metalo laužą, metalo laužo darbus (demontavimą, pjaustymą, išvežimą) vykdė kita bendrovė – UAB ,,Žalvaris“. Šia sutartimi dvi bendrovės susitarė, kad už darbo saugą šioje darbo vietoje yra atsakinga UAB ,,Žalvaris“. Tai reiškia, kad UAB ,,Žalvaris“ turėjo rūpintis darbų sauga vietoje, kur buvo demontuojamas, pjaustomas ir iš kur buvo išvežamas metalo laužas.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str. numatyta, kad du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirbo.
Darbo vietoje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, yra AB ,,.Žemaitijos pienas“ teritorijos dalis, kurioje buvo sandėliuojamas, apdorojamas ir išvežamas metalo laužas. Metalo laužo savininkas yra AB ,,Žemaitijos pienas“. Ši bendrovė savo teritorijoje sandėliavo metalo laužą. Tačiau toje vietoje, kur buvo sandėliuojamas metalo laužas, darbus atliko ir kita bendrovė UAB ,,Žalvaris“, kuri metalo laužą demontuodavo, pjaustydavo ir išsiveždavo. Taigi AB ,,Žemaitijos pienas“ teritorijoje, kur buvo sandėliuojamas metalo laužas, ir įvyko nelaimingas atsitikimas, darbus vykdė ir UAB ,,Žalvaris“. Todėl atsakomybės klausimas už saugių darbo sąlygų pažeidimą negali būti apribotas tik nukentėjusiojo A. A. ir jo darbdavio AB ,,Žemaitijos pienas“ santykiais. Ginčo santykiui yra reikšmingos faktinės aplinkybės, ar UAB ,,Žalvaris“, vykdydamas darbus toje darbo vietoje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas, užtikrino tinkamą darbinę aplinką, kad būtų apsaugota nuo galimų traumų, kad darbo aplinkoje nebūtų pavojingų rizikos veiksnių, atsirandančių metalo laužo demontavimo, pjaustymo ir išvežimo pasekoje. Šalys sutartimi buvo susitarę, kad UAB ,,Žalvaris“ užtikrina darbų saugą darbo vietoje, kur vykdomi metalo laužo apdorojimo darbai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių netyrė, nevertino ir motyvuotai nepagrindė, kodėl atmetė atsakovo išdėstytus argumentus dėl UAB ,,Žalvaris“ atsakomybės. Dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino visų bylai reikšmingų minėtų aplinkybių, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d.).
Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turi išsiaiškinti minėtas ginčo santykiui reikšmingas faktines aplinkybes ir nustatyti, ar AB ,,Žalvaris“ pažeidė saugos darbe norminių aktų reikalavimus, jeigu taip, tai, ar padaryti darbų saugos reikalavimų pažeidimai sąlygojo nelaimingą atsitikimą, t. y., ar yra priežastinis ryšys. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų priežastinį ryšį tarp abiejų bendrovių darbo saugos reikalavimų pažeidimų ir nukentėjusiojo mirties, tai civilinė atsakomybė taikintina abiems bendrovėms.
Ieškovai reikalavimo atlyginti žalą UAB ,,Žalvaris“ nėra pareiškę. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas, nenutraukdamas bylos, turi ieškovams pasiūlyti UAB ,,Žalvaris“ patraukti byloje atsakovu (CPK 43 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėjimui pirmos instancijos teismui.