- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 2A-137-370/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-01304-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- B. M.
- Atsakovas
- Šilutės rajono savivaldybės administracijai, J. Š., VĮ „Šilutės miškų urėdija“
- Kategorijos
- 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-137-370/2013
2013 m. sausio 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-58-385/2012 pagal ieškovo B. M. ieškinį atsakovams Šilutės rajono savivaldybės administracijai, J. Š., VĮ „Šilutės miškų urėdija“ dėl nuomos sutarčių panaikinimo, įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį bei atsakovo J. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-08-22 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė panaikinti atsakovų Šilutės miškų urėdijos ir J. Š. 2007-10-02 sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2007/02, Šilutės rajono savivaldybės ir J. Š. 2010-09-07 sudarytą gyvenamosios patalpos (socialinio būsto) nuomos sutartį, ir įpareigoti savivaldybę sudaryti gyvenamųjų patalpų sutartį su ieškovu. Nurodė, kad nuo 1991 m. pradėjo dirbti Šilutės miškų pramonės ūkyje darbininku. Tuo metu jis neturėjo kur gyventi, todėl darbdavys suteikė gyvenamąjį būstą – dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 8899-8004-0014, (duomenys neskelbtini). Rašytinė nuomos sutartis sudaryta nebuvo. Darbo santykius ieškovas nutraukė 1994-11-24, tačiau patalpose liko gyventi ir gyvena iki šiol. Per visą laiką iki 2009 m. mokėjo nuomos mokestį. 2010 m. sužinojo, kad gyvenamąjį namą urėdija perdavė savivaldybei. Savivaldybė po perėmimo taip pat atsisakė sudaryti su ieškovu patalpų nuomos sutartį. Tik iš savivaldybės atsiliepimo į ieškinį ieškovas sužinojo, kad 2010-09-07 savivaldybė išnuomojo tą patį gyvenamąjį namą atsakovui J. Š.. Taip pat paaiškėjo, kad J. Š. namą 2007-10-02 buvo išnuomojusi ir Šilutės miškų urėdija. Abi šios sutartys yra neteisėtos, pažeidžia ieškovo teises, nes J. Š. išnuomotas visas namas, tai yra ir tos patalpos, kuriose gyveno ieškovas. Ta namo dalis, kurioje ieškovas negyvena, yra netinkama gyventi. Eigulys iš tų patalpų išsikėlė gal 1998 m. ir nuo momento niekas daugiau negyveno, nes patalpoms reikalingas kapitalinis remontas, nėra elektros. Ieškovo nuomone, savivaldybė turi sudaryti su juo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, nes jis apsigyveno patalpose teisėtai, mokėjo mokesčius, teisės į patalpų nuomą nėra praradęs.
Atsakovė Šilutės rajono savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su J. Š. nuomos sutartis pasirašyta dėl to, kad jis turėjo sutartį su urėdija. Ar ieškovas name gyveno, nežino, nuomos sutarties jis nepateikė. Savivaldybėje nėra dokumento apie tai, kokiu pagrindu šis namas tapo socialiniu būstu. Tiesiog savivaldybė kitokių patalpų neturi. Su ieškovu negali sudaryti nuomos sutarties, kadangi yra galiojanti sutartis su J. Š.. Jei nebūtų pastarosios sutarties, nebūtų ir kliūčių pripažinti ieškovą patalpų nuomininku.
Atsakovas J. Š. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas neįgijo teisės į gyvenamąsias patalpas, nes nebedirba urėdijoje, su ieškovu nebuvo sudaryta rašytinės nuomos sutartis. Atsakovas J. Š. dirbo urėdijoje, jam buvo suteiktas gyvenamas namas, surašyta nuomos sutartis, todėl jis pagrįstai turi teisę jame gyventi.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-08-28 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas konstatavo, kad 2007-10-02 gyvenamosios patalpos Šilutės miškų urėdijos butų fondo namuose sutartis Nr. 2007/0, kurios pagrindu Šilutės miškų urėdija suteikė J. Š. ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui 164,82 kv. m. bendro naudingo ploto gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), t. y. išnuomojo visą gyvenamąjį namą – ir tas patalpas, kuriose tuo metu gyveno ir iki šiol gyvena ieškovas, akivaizdžiai pažeidžia ieškovo teises. Nuomotojo veiksmai, susiję su šios nuomos sutarties sudarymu, yra neteisėti, nes jis žinodamas, kad šiame name 16 metų gyvena buvęs darbuotojas, kuris moka nuomos mokestį, kitus mokesčius, tas pačias patalpas išnuomojo ir kitam asmeniui (CK 6.586 str. 1 d.). Neteisėtai atsakovė Šilutės miškų urėdija pasielgė ir dėl to, kad išnuomojo 164,82 kv. m. namą vienam asmeniui. Taip pat ir savivaldybės 2010-09-07 nuomos sutartis J. Š. išnuomojant namą, kurio naudingas plotas 164,82 kv. m, yra neteisėta ir pripažintina negaliojančia, kaip pažeidžianti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 9 straipsnio 1 dalies imperatyvią nuostatą, nustatančią, kad savivaldybės socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neturi viršyti 14 kv. m., išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus (CK 1.80 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, kad J. Š. atitiktų minėto įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas išimtis. Be to, savivaldybė žinodama, kad name gyvena nuomininkas su šeima, tas pačias patalpas išnuomojo kitam asmeniui. CK 6.581 straipsnis numato, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų. Savarankiškos nuomos sutarties dalyku negali būti kambario dalis arba kambarys, susijęs su kitu kambariu bendru įėjimu (pereinamieji kambariai), taip pat pagalbinės patalpos (virtuvės, koridoriai, sandėliukai ir pan.). Iš 2011-01-25 Šilutės rajono savivaldybės administracijos socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo teisėtumo patikrinimo akto matyti, kad komisija patikrinimo metu nuomojamame name nei J. Š., nei jo daiktų nerado, name gyveno tik ieškovo šeima. Apžiūrėjusi patalpas komisija nustatė, kad tapetai atplyšę, patalpos nekūrenamos, nuo lubų ir sienų nutysę voratinkliai, nesimato žmogaus veiklos ir gyvenimo požymių. Elektra šiose patalpose atjungta, laidai nutraukyti. Ieškovo teigimu J. Š. niekada nebuvo užėjęs, name negyveno.
Dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti savivaldybę su juo sudaryti nuomos sutartį teismas nurodė, kad nesant tokių įrodymų, savivaldybė nepagrįstai ginčo namą su priklausiniais laiko socialiniu būstu. Teismas nusprendė, kad nors ieškovo su Šilutės miškų urėdija nuomos teisiniai santykiai privalėjo būti įforminti rašytine sutartimi, tačiau sutarties formos nesilaikymo įstatymas šiuo atveju nesieja su sutarties negaliojimu. Tarp Šilutės miškų urėdijos ir ieškovo susiklostė faktiniai neterminuoti nuomos santykiai, jie tęsiasi ir po namo perdavimo Šilutės rajono savivaldybei. Nuomos sutarties dalyko teisinis statusas gali būti pakeistas keičiamas atitinkamu nuomotojo (šiuo atveju– savivaldybės) sprendimu tik tada, kai gyvenamoji patalpa yra laisva. Kadangi ieškovas name gyvena nuo 1991 m., yra teisėtas dalies namo nuomininkas, jam negali būti taikomi reikalavimai, numatyti savivaldybės socialinio būsto fondo formavimo ir nuomos suteikimo tvarkos apraše. Teismas padarė išvadą, kad savivaldybei nepagrįstai atsisakant sudaryti su ieškovu nuomos sutartį, ji įpareigotina tai padaryti (CK 1.138 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Atsakovas J. Š. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas besąlygiškai tikėjo jokiais įrodymais nepatvirtintais ieškovo teiginiais ir atmetė visus apelianto paaiškinimus, nepriėmė pastarojo pateiktų įrodymų (vaikų gimimo liudijimų). Teismas nepagrįstai pripažino ieškovą teisėtu buto nuomininku, nes ieškovas nuo 1994-11-24 urėdijoje nebedirba su juo niekada nebuvo sudaryta rašytinė nuomos sutartis. Išnuomoto daikto nuosavybei perėjus savivaldybei, nuomos sutartis neliko galioti, kadangi sutartis neįregistruota viešame registre. Dėl tos pačios priežasties ieškovas negali panaudoti sutarties fakto prieš trečiuosius asmenis. Ieškovui pripažinus nuomos teisę į 61,22 kv. m namo patalpų, teismui nebuvo pagrindo spręsti dėl likusių namo patalpų dalies, į kurią ieškovas net nepretenduoja ir kurioje apeliantas nuo 2007-10-02 faktiškai gyvena ir moka nuompinigius. Kad apeliantas ginčo name gyvena, patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Teismas padarė neteisingą išvada, kad apelianto šeima susideda iš vieno asmens ir todėl su juo sudaryta nuomos sutartis neva prieštarauja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 9 straipsnio 1 dalies imperatyviai nuostatai. Apeliantas teismui pateikė įrodymus apie faktinę šeimą, kuria sudaro 9 asmenys: apeliantas, jo sugyventinė ir septyni vaikai, tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių šių įrodymų nepriėmė. Teismas buvo šališkas, kadangi ieškovas savo ieškinio CK 1.80 str. 1 dalimi net negrindė.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti pirmosios instancijos teismo motyvais.
Atsakovė VĮ „Šilutės miškų urėdija“ atsiliepime nurodo, kad nėra ginčo turto valdytoja, todėl apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują. Nurodo, kad ieškovas negali būti laikomas ginčo patalpų nuomininku, kadangi nebuvo sudaręs rašytinės sutarties, sutartis neįregistruota viešame registre.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 1991-04-19 ieškovas pradėjo dirbti Šilutės miškų pramonės ūkyje darbininku. Tais pačiais metais darbdavys jam leido apsigyventi dalyje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas užėmė patalpas, inventorinėje byloje pažymėtas indeksais 2-1, plotas 2,89 kv. m., 2-2, plotas 4,97 kv. m., 2-3, plotas 12.65 kv. m., 2-4, plotas 15,88 kv. m., 2-5, plotas 12,32 kv. m., 2-6, plotas 12,51 kv. m., bendras plotas 61,22 kv. m. (t. 1., b. l. 7, 17, 18-21). Ieškovas šiose patalpose gyvena iki šiol. Nuo apsigyvenimo iki 2009 m. jis mokėjo Šilutės miškų urėdijai nuomos mokestį bei mokesčius už komunalinius patarnavimus (t. 1, b. l. 22-28, 29, 30, 31). Iš 2007-10-02 gyvenamosios patalpos Šilutės miškų urėdijos butų fondo namuose tipinės nuomos sutarties Nr. 2007/02 matyti, kad Šilutės miškų urėdija suteikė J. Š. ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui 164,82 kv. m. bendro naudingo ploto gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44–46). 2010-07-01 namas perduotas į savivaldybės balansą (t. 1, b. l. 12, 13). 2010-09-07 savivaldybė su J. Š. sudarė viso namo nuomos sutartį (t. 1, b. l. 49–51). 2011-01-25 savivaldybės komisija nustatė, kad J. Š. name negyvena ir niekada negyveno (t. 1, b. l. 53, 54). 2011-02-01 savivaldybė įspėjo J. Š. dėl sutarties nutraukimo (t. 1, b. l. 56). 2011-02-08 savivaldybė atsisakė ieškovą pripažinti pagrindiniu namo dalies nuomininku (t. 1, b. l. 14).
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus susijusius su ieškovo kaip ginčo namo nuomininko teisėmis. Aplinkybė, kad ieškovas faktiškai gyvena ginčo name byloje nebuvo ginčijama. Tokiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tarp ieškovo ir urėdijos, o paskiau – savivaldybės, susiklosčius faktinius nuomos santykius. Kaip pripažįsta ir pats apeliantas, faktas, kad su ieškovu nebuvo sudaryta rašytinė nuomos sutartis, nuomos sutarties nedaro negaliojančia (CK 1.93 str. 1 d.). Įstatymo nuostata, kad viešame registre įregistruota nuomos sutartis lieka galioti naujam išnuomoto daikto savininkui, visiškai nereiškia, kad tuo atveju, jei sutartis neįregistruota nuomos sutartis tampa negaliojančia ir kad naujas savininkas negali perimti buvusio nuomotojo teisių ir pareigų ir tęsti nuomos teisinius santykius su nuomininku. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus (CK 6.610 str.). Savivaldybė perėmė ginčo namą 2010-07-01, tačiau iki ieškovo kreipimosi į teismą jokių pretenzijų ieškovui dėl patalpų atlaisvinimo nepareiškė, teisme priešinių reikalavimų ieškovui nepareiškė, pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jei ne sutartis su atsakovu J. Š., nebūtų jokių kliūčių įforminti gyvenamųjų patalpų nuomą su ieškovu. Todėl byloje pagrįstai buvo konstatuota, kad ieškovą su namo valdytoja VĮ „Šilutės miškų urėdija“ siejo, o su dabartine namo savininke savivaldybe – sieja faktiniai nuomos teisiniai santykiai. Tokiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai įpareigojo savivaldybę faktinius nuomos teisinius santykius su ieškovu tinkamai įforminti rašytine sutartimi (CK 6.579 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino su atsakovu J. Š. sudarytas nuomos sutartis negaliojančiomis visa apimtimi. Apelianto pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 2, b. l. 41) patvirtina, kad apeliantas ir ieškovas naudojasi atskiromis gyvenamojo namo patalpomis, ieškovas į jo nenaudojamas namo patalpas pretenzijų neturi, taigi ieškovo ginčijamos sutartys ieškovo teises pažeidė tik tiek, kad sutartyse nuomos objektu nurodytas visas gyvenamasis namas, t. y. į nuomos objektą formaliai patenkant ir ieškovo nuomojamoms gyvenamosioms patalpoms buvo pažeistos ieškovo pagrįstos teisės į jo naudojamas gyvenamąsias patalpas (CK 6.586 str. 1 d.). Tokiomis aplinkybėmis, ieškovo ieškinio faktinis pagrindas nesudarė teisinio pagrindo pripažinti su atsakovu J. Š. sudarytas nuomos sutartis negaliojančiomis visa apimtimi, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad J. Š. nori išsaugoti nuomos teisę bent į dalį namo (CK 6.226 str. 1 d.), ir tokia padėtis nepažeis nei ieškovo, nei nuomotojo teisių bei teisėtų interesų. Teismas šioje byloje nepagrįstai rėmėsi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata konstatuodamas su apeliantu sudarytų nuomos sutarčių prieštaravimą imperatyviai teisės normai, kadangi ieškovas pareiškė ieškinį gindamas tik savo teises į savo naudojamas gyvenamąsias patalpas, bylos dalyku nebuvo atsakovo faktiškai naudojamų patalpų teisėtumo klausimas, nei viena sutarties šalis dėl to jokių pretenzijų nereiškė, teismas iš esmės nenagrinėjo atsakovo šeimos sudėties klausimo atsisakydamas priimti įrodymus, kuriais atsakovas norėjo įrodinėti šeimos sudėtį (t. 1, b. l. 178). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas tankinant ieškinį iš dalies – pripažįstant ginčijamas su atsakovu J. Š. sudarytas nuomos sutartis negaliojančiomis ta dalimi, kuria jam buvo išnuomotos ir ieškovo faktiškai nuomojamos gyvenamosios patalpos (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 331 str. 6 d.).
Iš bylos duomenų matyti, kad nors viešame registre ginčo namas įregistruotas kaip vieno buto (t. 1, b. l. 5), faktiškai gyvenamajame name yra du butai – dvi izoliuotos gyvenamosios patalpos iš kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų. Tai patvirtino pats ieškovas, nurodydamas, kad kitame bute iki 2000 m. gyveno kitas urėdijos darbuotojas, pastarajam išsikėlus šis butas liko tuščias. Ši aplinkybė patvirtinta Juknaičių seniūnijos seniūno 2011-01-21 rašte (t. 1, b. l. 15), taip pat 2012-08-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 2, b. l. 41–47) konstatuota, kad atsakovo naudojamos patalpos turi atskirą įėjimą, virtuvę. Taigi ginčo gyvenamajame name yra dvi atskiros izoliuotos gyvenamosios patalpos galinčios būti gyvenamųjų patalpų sutarties dalyku (CK 6.581 str.).
Pripažinus ieškovo ir savivaldybės nuomos teisinių santykių egzistavimą ir todėl pripažinus atsakovo J. Š. sudarytas nuomos sutartis iš dalies negaliojančiomis, nuomojamų patalpų savininkė įpareigotina su ieškovu B. M. ir atsakovo J. Š. tinkamai įforminti nuomos teisinius santykius – sudaryti rašytines nuomos sutartis (CK 6.579 str. 1 d.), sutartyse aiškiai apibrėžiant jos dalyką: nurodant išnuomojamų patalpų adresą, kambarių ir kitokių patalpų skaičių, plotą, kitus juos identifikuojančius duomenis (plane pažymėtus indeksus / inventorinius numerius), patalpose esančią inžinerinę (techninę) įrangą, priklausinius ir naudojimosi bendro naudojimo patalpomis ir priklausiniais (ūkiniu pastatu, sandėliu, kiemo rūsiu) sąlygas ir tvarką, taip pat nuomos mokesčio dydį ir šio mokesčio mokėjimo terminus, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarką (CK 6.580 str. 1, 2 d.). Šiam tikslui atsakovei Šilutės rajono savivaldybei nustatytinas vieno mėnesio terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 273 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismo sprendimas sprendimu paskirstė 400 Lt valstybės išlaidų už Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato teisinę pagalbą ieškovui, 142 Lt žyminio mokesčio ir 60 Lt pašto išlaidų. Pakeitus sprendimą šios išlaidos perskirstytinos laikant, kad buvo patenkinta pusė ieškinio reikalavimų (CPK 93, 98 str.): iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistina 200 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 71 Lt žyminio mokesčio ir 30 Lt pašto išlaidų, t. y. iš viso po 100 Lt iš kiekvieno atsakovo.
Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovui priteistina pusė pastarojo už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 71,50 Lt (t. 2, b. l. 60, CPK 93 str. 1, 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
Šilutės miškų urėdijos ir J. Š. 2007-10-02 sudarytą 164,82 kv. m. ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. 8899-8004-0014, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 2007/02 pripažinti negaliojančia iš dalies, t. y. ta apimtimi, kuria atsakovui J. Š. buvo išnuomotos ieškovo B. M. nuomojamos 61,22 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo patalpos, inventorinėje byloje pažymėtos indeksais 2-1 (2,89 kv. m), 2-2 (4,97 kv. m), 2-3 (12.65 kv. m), 2-4 (15,88 kv. m), 2-5 (12,32 kv. m), 2-6 (12,51 kv. m).
Šilutės rajono savivaldybės ir J. Š. 2010-09-07 sudarytą 164,82 kv. m. ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. 8899-8004-0014, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį pripažinti negaliojančia iš dalies, t. y. ta apimtimi, kuria atsakovui J. Š. buvo išnuomotos ieškovo B. M. nuomojamos 61,22 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo patalpos, inventorinėje byloje pažymėtos indeksais 2-1 (2,89 kv. m), 2-2 (4,97 kv. m), 2-3 (12.65 kv. m), 2-4 (15,88 kv. m), 2-5 (12,32 kv. m), 2-6 (12,51 kv. m).
Įpareigoti Šilutės rajono savivaldybę per vieną mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos, atsižvelgiant į ankstesnes šios nutarties rezoliucines dalis, tinkamai įforminti nuomos teisinius santykius su B. M. ir J. Š. – sudarant rašytines nuomos sutartis, sutartyse aiškiai apibrėžiant jos dalyką: nurodant išnuomojamų patalpų adresą, kambarių ir kitokių patalpų skaičių, plotą, kitus juos identifikuojančius duomenis (plane pažymėtus indeksus / inventorinius numerius), patalpose esančią inžinerinę (techninę) įrangą, priklausinius ir naudojimosi bendro naudojimo patalpomis ir priklausiniais (ūkiniu pastatu, sandėliu, kiemo rūsiu) sąlygas ir tvarką, taip pat nuomos mokesčio dydį ir šio mokesčio mokėjimo terminus, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarką.
Priteisti iš atsakovų Šilutės rajono savivaldybės administracijos, J. Š., Valstybės įmonės „Šilutės miškų urėdija“ valstybės naudai po 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo B. M. atsakovui J. Š. 71,50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.