Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. P. ir R. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paliktas nenagrinėtu pareiškėjų I. P. ir R. P. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nepašalinus prašymo trūkumų.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2019 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su prašymu, kuriuo prašė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukti santuoką, sudarytą 2012 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Pareiškėjai nurodė, kad kartu nebegyvena, bendro ūkio netvarko, mano, kad jų šeima iširo galutinai, išsaugoti santuoką nebeįmanoma. Nurodė, kad visus klausimus, numatytus CK 3.51 straipsnyje, pareiškėjai yra aptarę bei pasirašę santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurią prašė patvirtinti.

13. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į prašymą ir nurodė, jog neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo visos prievolės, kylančios iš su AB SEB banku sudarytos 2018 m. lapkričio 16 d. kredito sutarties ir toliau liktų solidariomis pareiškėjų prievolėmis AB SEB bankui, o bankui įkeistas turtas būtų padalytas tarp pareiškėjų teismo nuožiūra, atsižvelgiant į sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas.

14. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjų prašymas tenkintas. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2020 m. kovo 5 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje (nagrinėjamu atveju ir dėl santuokos nutraukimo, ir dėl jos pasekmių), nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

15. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiama 2020 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliko nenagrinėtą, konstatavęs, jog pareiškėjai per nustatytus terminus nepašalino prašymo dėl santuokos nutraukimo trūkumų, t. y. nepateikė patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

16. Narinėjamu atveju pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas ir byla buvo iškelta dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos.

17. Sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje (CK 3.51 straipsnio 1 dalis). Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis). Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią Civilinio kodekso 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus (CPK 539 straipsnio 2 dalis).

18. Iš to, kas paminėta anksčiau, matyti, kad pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru sutikimu pareiškėjai turėjo pareigą pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, šias aplinkybes turi patikrinti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priedas prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir jos teisėtumas bei pagrįstumas gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės. Vadinasi, jei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra (ji nėra sudaryta ir pateikta teismui), santuoka negali būti nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu, o pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką minėtu būdu tokiu atveju laikytinas neatitinkančiu įstatymo (CPK 539 straipsnio 2 dalies) reikalavimų. Ši aplinkybė (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvimas) sudaro pagrindą taikyti pareiškimo trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis).

19. Pareiškėja atskirajame skunde neginčija, kad šalys nepasiekė susitarimo dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 12 punkto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Vadinasi, šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Iš paminėtų bylos aplinkybių akivaizdu, jog teismui 2019 m. rugpjūčio 27 d. pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra šalių suderintos valios išraiška ir negali būti laikoma sudaryta. Taigi nagrinėjamu atveju nėra ir nebuvo esminės sąlygos nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu – nėra sutarties (susitarimo) dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

20. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas pareiškėjų prašymą du kartus – 2020 m. kovo 17 d. ir 2020 m. gegužės 27 d. nutartimis pareiškėjams nustatė terminus pašalinti prašymo trūkumus, t. y. naujai suderinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Byloje nėra ginčo, kad šios nutartys pareiškėjams buvo įteiktos ir kad pareiškėjai apie teismo nustatytus trūkumus bei terminus jiems pašalinti žinojo. Pareiškėjams buvo išaiškinta, kad nepašalinus trūkumų ir nepateikus patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bus paliktas nenagrinėtu. Taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjai per teismo nustatytą terminą nutarčių neįvykdė ir nepateikė patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vadinasi, pareiškėjai nepašalino esminio pareiškimo dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu trūkumo – nepateikė teismui šalių suderintą valią atitinkančios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko pareiškėjų pareiškimą nenagrinėtu.

21. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismui 2019 m. rugpjūčio 27 d. pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 12 punkto keitimo sąlygos paveikia suinteresuoto asmens teises ir pareigas ir kad be jo sutikimo negalima pareiškėjo pageidaujamu būdu keisti sutarties vykdymą. Tačiau pažymėtina, jog tik esant susitarimui tarp pareiškėjų suinteresuotas asmuo gali pateikti poziciją dėl sutartų sąlygų, taip pat kaip pateikė dėl teismui 2019 m. rugpjūčio 27 d. pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjos argumentai, taip pat, kad į teismo posėdį turėjo būti privalomai kviečiamas ir suinteresuotas asmuo, atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma patys pareiškėjai turėjo susitarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir tada, esant reikalui, derinti susitarimą su suinteresuotu asmeniu.

22. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjams pateikus naują sutartį, atitinkančią aptartą pareiškėjo valią, teismas tokios sutarties nebūtų galėjęs tvirtinti, nes tokia sutartis akivaizdžiai prieštarautų viešajai tvarkai. Pastebėtina, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuri galbūt galėtų būti sudaryta, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nepatvirtina pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo, todėl dėl šių pareiškėjos argumentų teismas plačiau nepasisako.

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad CPK nereglamentuoja, kiek kartų teismas gali siūlyti pareiškėjams pašalinti nustatytus ieškinio trūkumus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kelis kartus siūlė šalims pašalinti nustatytus trūkumus, rodo, kad teismas buvo aktyvus ir siekė padėti šalims įgyvendinti savo teises. Aplinkybė, kad teismas nepasiūlė bandyti spręsti ginčą mediacijos būdu, nėra susijusi su pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu, todėl dėl jos apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad jau Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartyje buvo atkreiptas šalių dėmesys, jog jos turi įvertinti būdą, kuriuo pasirinko nutraukti santuoką. Nors šeimos bylas nagrinėjantis teismas turi būti aktyvus, tačiau už pačias šalis jis negali nuspręsti, kaip jos gins savo teises ir negali tapti šalių atstovu ar teisės konsultantu. Juolab kad iš atskirojo skundo matyti, jog pareiškėja suvokia, kad gali būti atstovaujama advokato, taip pat kad yra galimybė kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Dėl šių priežasčių pareiškėjos teiginiai, kad teismas tik formaliai paaiškino galimybę pasirinkti būdą santuokai nutraukti, nepasiūlė pareiškėjai pasinaudoti teisine pagalba, atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad skundžiama nutartis neatima galimybės kreiptis į teismą pasirinkus kitą teisių gynimo būdą. Pareiškėjams nesutariant dėl santuokos nutraukimo pasekmių, galima kreiptis į apylinkės teismą ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Santuokos nutraukimą pagal ieškinį reglamentuoja CPK IV dalies XIX skyriaus antrasis skirsnis. Pareiškėjai nesugebant pačiai įgyvendinti savo teisių į teisminę gynybą, siūlytina pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pareiškėjams nepateikus galiojančios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtai ir pagrįstai nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti, o per nustatytus terminus pareiškėjams trūkumų nepašalinus, teisėtai ir pagrįstai paliko pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu nenagrinėtu.

Dėl laikino išlaikymo priteisimo

27. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi šioje byloje tenkino pareiškėjos atskirojo skundo prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš pareiškėjo nepilnametei dukrai L. P., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur, mokant nuo 2020 m. birželio 12 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėją skyrė nepilnametės dukros išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

28. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje (CPK 144 straipsnis), ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės (CPK 145 straipsnis) parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). CK 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių, galimų nagrinėjant šeimos santykių bylas, sąrašas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato teismui galimybę priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma atsižvelgiant į tėvų, vaikų interesus (CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Jos tikslas užtikrinti būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą laikotarpiu, kol bus išnagrinėta byla, nes bylos nagrinėjimas gali užtrukti. Laikinosios apsaugos priemonės neturi pažeisti atsakovo teisių, turi atitikti savo tikslą ir turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnis).

29. Apeliacinės instancijos teismui priėmus šią nutartį, įsiteisėja skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis, kuria pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliktas nenagrinėtu. Vadinasi, nebėra bylos, kurioje galėtų būti priimtas sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog išnyksta pagrindas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, todėl jos naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis pagal analogiją). Toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl išlaikymo, taip pat jo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3918-998/2020 taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iš pareiškėjo R. P. nepilnametei dukrai L. P. buvo priteistas laikinas išlaikymas.