- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- 2S-541-590/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16923-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- J. A. J.
- Atsakovas
- J. L.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. J. ieškinį atsakovui J. L. dėl nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 390 Lt nuostolių ir 2000 Lt neturtinės žalos.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, konstatavęs, kad ieškinys neatitinka CPK 111 str. 2 d. 2 p., 135 str. keliamų reikalavimų, kad sumokėtas ne visas žyminis mokestis, 2012-12-04 nutartimi nustatė ieškovui 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus.
Ieškovas, vykdydamas teismo įpareigojimą dėl trūkumų pašalinimo, 2012-12-10 pateikė atsakymą į trūkumų nutartį, tačiau teismas, konstatavęs, jog ieškovas 2012-12-04 nutartyje nurodytų trūkumų tinkamai nepašalino, 2012-12-13 nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas J. A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-13 nutartį ir bylą išnagrinėti iš esmės. Nurodo, kad atsakydamas į teismo 2012-12-04 nutartį, ieškovas nurodė, kad asmens duomenis saugo įstatymas, ir kad kreipėsi į policijos komisariatą, kad jis tinkamai įvertintų J. L. veiksmus, nustatytų kitą kartu dirbusį asmenį bei iškeltų baudžiamąją bylą, nes atsakovas, rašydamas įsipareigojimą, suklastojo savo asmens duomenis, tačiau Justiniškių Policijos komisariatas to netyrė. Pažymi, jog teismas įpareigojo ieškovą patikslinti atsakovo asmens duomenis iš anksto žinodamas, kad ieškovas negalės to padaryti, o tai prasilenkia su protingumo principu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.). Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismą. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą procesą, aiškinimą. Teismas vadovaujasi savo praktikoje nustatytais principais, pagal kuriuos taikomi apribojimai pirmiausia negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tada, jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Guerin v. France, judgment of 23 July 1998, Reports 1998-v., p. 1867, § 37; kt.).
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; 2011 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).
Nagrinėjamu atveju ieškovas J. A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-04 nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti. Ieškovas 2012-12-10 pateikė teismui atsakymą į nutartį dėl trūkumų šalinimo, tačiau teismas, konstatavęs, kad trūkumai pašalinti netinkamai, 2012-12-13 nutartimi ieškovo ieškinį dėl nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ieškovas J. A. J., nesutikdamas su minėta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-04 nutartimi įpareigojo ieškovą patikslinti atsakovo asmenybę, nes teismas, atlikęs J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) paiešką LR Gyventojų registre, nustatė, kad pagal tokius duomenis asmuo nerastas. Pažymėtina, jog iš byloje esančio Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Justiniškių policijos nuovados 2012-06-15 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 14) matyti, jog atsakovas J. L., gim. (duomenys neskelbtini), įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, SoDros duomenų bazėje apie šio asmens draudėjus duomenų nerasta, Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje taip pat nėra jokių duomenų. Minėtame nutarime taip pat nurodyta, jog pateikus ieškovui J. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuotrauką, ieškovas atpažino, kad tai tas pats asmuo, kuris prisistatė J. L. vardu, ir kuris darė balkono langų keitimo darbus, bei nebaigė jų. Taigi, iš šio nutarimo matyti, jog atsakovu nurodytas asmuo – J. L. egzistuoja, tačiau jis yra įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, t. y. atsakovas neturi gyvenamosios vietos, todėl negalima iš ieškovo reikalauti nurodyti duomenis apie atsakovo gyvenamąją vietą, nes tokių duomenų pateikti neįmanoma.
CPK 111 str. 2 d. 2 p. nustatyta, jog procesiniame dokumente dalyvaujančių byloje asmenų asmens kodai nurodomi, jeigu jie yra žinomi. Šiuo atveju ieškovui atsakovo asmens kodas nėra žinomas, todėl jis, vadovaujantis CPK 111 str. 2 d. 2 p., neprivalėjo jo nurodyti. Ieškovas ieškinyje nurodė atsakovo vardą – J. L., atsakovo gimimo datą – (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad atsakovas yra įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas pateikė pakankamai duomenų apie atsakovą, kad būtų galima ieškovo ieškinį priimti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-04 nutartyje nurodė, kad ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą ir įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą ieškinį, sprendžia, jog ieškinyje yra aiškiai išdėstytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, taip pat nurodytas pridedamų įrodymų sąrašas (UAB „Delta Goup“ sąmata, L. įsipareigojimas), bei aiškiai suformuotas ieškinio dalykas, t. y. ieškovo reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo pagrindo įpareigoti ieškovą pašalinti trūkumus šioje dalyje, todėl nebuvo ir pagrindo konstatuoti, kad trūkumai šioje dalyje nepašalinti.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CPK 135 str. 2 d. nustatyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Kaip jau minėta, ieškovas ieškinyje kaip pridedamus įrodymus nurodė UAB „Delta Goup“ sąmatą, L. įsipareigojimą, tačiau byloje šių įrodymų nėra. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančios medžiagos neturi galimybės nustatyti, ar minėtų įrodymų ieškovas apskritai nebuvo pateikęs, ar pirmosios instancijos teismas, laikydamas ieškinį nepaduotu ir grąžindamas jį ieškovui, grąžino ir kartu su ieškiniu teismui pateiktus įrodymus. Todėl ieškovas įpareigojamas iki 2013-04-26 pateikti pirmosios instancijos teismui ieškinyje nurodytus įrodymus – UAB „Delta Goup“ sąmatą, L. įsipareigojimą.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog kiti trūkumai, nurodyti 2012-12-04 nutartyje, t. y. dėl nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, dėl žyminio mokesčio primokėjimo buvo pašalinti tinkamai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas 2012-12-04 nutartyje nustatytų trūkumų tinkamai nepašalino, todėl 2012-12-13 nutartis, kuria ieškovo J. A. J. ieškinys atsakovui J. L. dėl nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, panaikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Įpareigoti ieškovą Juozapą A. J. iki 2013 m. balandžio 26 d. pateikti pirmosios instancijos teismui ieškinyje nurodytus įrodymus – UAB „Delta Goup“ sąmatą, L. įsipareigojimą.