- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-01
- Bylos Nr.
- 2A-131-44/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- A. L., L. L., L.
- Atsakovas
- UAB „Roventa“
- Trečiasis asmuo
- B. Š., Žurnalistų, E. L.
- Advokatai
- Muradas Bakanas, Vidas Peikštenis
- Kategorijos
- 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 26.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Povilaičio ir kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Roventa“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-104-715/2007 pagal ieškovų L. L. ir A. L. ieškinį atsakovui UAB „Roventa“ ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje Žurnalistų Etikos inspektoriui, tretiesiems asmenims B. Š. ir E. L. dėl teisės į atvaizdą, privatų gyvenimą ir jo slaptumą, asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad atsakovas UAB „Roventa“ 2005-01-31 savo kabelinės televizijos „Roventa“ informacinėje laidoje „Žinios“ pažeidė ieškovų teisę į atvaizdą, privatų gyvenimą ir jo slaptumą, o taip pat L. L. asmens garbę ir orumą, įpareigoti atsakovą paskelbti paneigimą, priteisti iš atsakovo ieškovams po 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad 2005m. sausio 31 d. atsakovui priklausanti Mažeikių kabelinė televizija „Roventa“ informacinėje laidoje „Žinios“ parodė reportažą apie Mažeikių policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio suorganizuotą reidą, kuriame buvo rodomi ieškovai, jų automobilis, jo valstybinis numeris ir demonstruojamas ieškovų pokalbio su policijos pareigūnais ir žurnalistais garso įrašas. Atsakovas, neturėdamas ieškovų leidimo ne tik nufilmavo, bet ir parodė reportažą žinių laidoje, tokiu būdu paskelbdami visuomenei tikrovės neatitinkančius duomenis, neva ieškovė L. L. pažeidė kelių eismo taisykles ir už tai bus nubausta administracine nuobauda ir apie tai, kad ieškovas neseniai buvo praradęs vairuotojo pažymėjimą. Šiaulių apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2005-03-18 nutarimu administracinėje byloje nustatė, kad ieškovė L. L. jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė ir administracinę bylą nutraukė. Tokiais atsakovo veiksmais buvo pažeistos ieškovų teisės į atvaizdą, privatų gyvenimą ir jo slaptumą bei asmens garbę ir orumą. 2006-01-17 ieškovai įteikė atsakovui reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir atlyginti neturtinę žalą, tačiau atsakovas paneigimo nepaskelbė, neturtinės žalos neatlygino. Dėl parodyto reportažo ieškovo šeima patyrė moralinę žalą ir emocinį šoką, pablogėjo sveikata, todėl neturinę žalą ieškovai bendrai įvertino 10 000 Lt.
Mažeikių rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino, pripažino, kad atsakovas UAB ,,Roventa“ 2005m. sausio 31 d. savo kabelinės televizijos „Roventa" Mažeikių informacinėje laidoje „Žinios" pažeidė ieškovų L. L. ir A. L. teisę į atvaizdą, privatų gyvenimą ir jo slaptumą, L. L. asmens garbę ir orumą, įpareigojo atsakovą UAB ,,Roventa“ per 30 dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos Mažeikių informacinėje laidoje ,,Žinios“ paskelbti paneigimą dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo, priteisė L. L. ir A. L. po 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise nevaržomai skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta LR CK 2.24 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 10 straipsnis taip pat numato, kad informacija turi būti renkama etiškais ir teisėtais būdais. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu ir jeigu informacijos paskelbimas nedaro jam žalos. Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai informacijos paskelbimas nedaro žalos asmeniui arba kai informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama nagrinėjant bylą atvirame teismo procese. Be to, informacija apie viešojo asmens (valstybės politikų, valstybės tarnautojų, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų vadovų bei kitų visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujančių asmenų) privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes (LR CK 2.23 str. 1 d., Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas konstatavo, kad reportaže pateikiama informacija nesusijusi su viešais asmenimis, neatskleidžia įstatymų pažeidimų ar nusikalstamų veikų, nebuvo pateikiama viešame teismo posėdyje, todėl pateikiant filmuotą medžiagą apie ieškovus ir su jais susijusią informaciją buvo būtina gauti ieškovų sutikimą. Nors filmuojant viešoje vietoje asmens sutikimo nereikia, nagrinėjamu atveju sutikimas pateikti filmuotą medžiagą visuomenei buvo būtinas, nes, net ir būdamas viešoje vietoje asmuo nepraranda savo individualumo ir privatumo, todėl svarbi filmuojamo asmens nuostata. Asmens sutikimas filmuotis nereiškia sutikimo davimo filmuotojui transliuoti padarytą vaizdo įrašą.
Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tik tais atvejais, kai jos paskelbimas susijęs su teisėtu ir pagrįstu visuomenės interesu (Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 39 straipsnis). Nagrinėjamu atveju filmuotos medžiagos ir kitos informacijos pateikimas visiškai nesusijęs su teisėtu ir pagrįstu visuomenės interesu, nes informacija apie privatų gyvenimą (vairuotojo pažymėjimo praradimą ir tai, jog asmuo įtariamas padaręs administracinį teisės pažeidimą) nesusijusi su būtinybe apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves nuo neigiamų pasekmių. Reportaže teisės pažeidimas nėra nufilmuotas. Jei asmuo filmuojamas viešoje vietoje, tačiau tokioje situacijoje, kad joks protingas asmuo nenorėtų būti filmuojamas, tokie veiksmai vertintini kaip ieškovų teisės į atvaizdą bei teisės į privatų gyvenimą pažeidimas.
Nagrinėdamas garbės ir orumo gynimo ginčą teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, kiekvienu atveju sprendžia, ar paskleistos žinios, ar pareikšta nuomonė. Atriboti žinią nuo nuomonės yra būtina, nes asmens teisės pagal LR CK 2.24 straipsnį ginamos paskelbus tikrovės neatitinkančias žeminančias asmens garbę ir orumą duomenis - žinias. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas paskleidė naujo pobūdžio informaciją apie ieškovus, suponuojančią negatyvų jų apibūdinimą, t. y. žinias, o ne nuomonę. Reportaže pateikta informacija yra ne bendro pobūdžio nuomonė, bet konkrečiai susieta su ieškovais informacija, kurią atsakovas paskleidė visuomenei. Atsakovo paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, nes iš byloje pateiktų duomenų – 2005-03-18 Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarimo administracinėje byloje Nr. II-190-355/2005 matyti, kad ieškovė nepažeidė KET reikalavimų.
Teismas byloje nustatė, kad 2005 m. sausio 31 d. atsakovas UAB „Roventa" savo kabelinės televizijos „Roventa" Mažeikių informacinėje laidoje „Žinios" parodė su atsakovu darbo sutartiniuose santykiuose esančių trečiųjų asmenų B. Š. ir E. L. parengtą reportažą apie Mažeikių policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko V. G. 2005 m. sausio 28 d. suorganizuotą reidą, kuriuo pažeidė ieškovų L. L. ir A. L. teisę į atvaizdą, privatų gyvenimą ir jo slaptumą, L. L. asmens garbę ir orumą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas į LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnį, į tai, kad atsakovas atsisakė geranoriškai tenkinti ieškovo reikalavimą paneigti informaciją, į tai, kad reportažą išplatino Mažeikių kabelinė televizija per laidą, kuri yra kartojama, į tai, kad atsakovai patyrė pažeminimą iš kaimynų, artimųjų, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, ieškovų pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino pilnai, priteisdamas po 5000 Lt kiekvienam ieškovui.
Atsakovas UAB „Roventa“ apeliaciniu skundu ir prie apeliacinio skundo prisidėję tretieji asmenys B. Š. ir E. L. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Asmens sutikimo demonstruoti jo atvaizdą nereikia, jeigu tai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje (LR CK 2.22 str. 2 d.). Tiek šalys, tiek teismas pripažino, kad reportažas buvo filmuotas viešoje vietoje, todėl filmuojant ieškovų sutikimo nereikėjo. Teismas konstatavo, kad jeigu asmuo aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nenorą būti fotografuojamas, to turi būti paisoma. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad ieškovai prieštaravo jų filmavimui.
2. Teismas sprendime nurodo, kad atsakovo paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, tačiau nenurodo kokia konkrečiai atsakovo paskleista informacija neatitinka tikrovės. Nei sakinys, kad „už KET pažeidimą vairuotojai bus skiriami 8 baudos balai ir piniginė bauda nuo 300 Lt iki 500 Lt“, nei sakinys, kad „automobilyje kartu važiavęs jos vyras, neseniai pats praradęs vairuotojo pažymėjimą, bandė aiškintis kai kuriuos Kelių eismo taisyklių punktus ir reiškė pretenzijas tiek policijos pareigūnams, tiek mūsų televizijai, ir tik įjungus vaizdo kamerą teisybės ieškotojas apsiramino“ negali būti laikomi neatitinkantys tikrovės, nes ieškovei L. L. tikrai buvo paskirta administracinė nuobauda, o ieškovas praradęs vairuotojo pažymėjimą.
3. Teismas nesprendė klausimo ar konkrečiu atveju yra patrauktas tinkamas atsakovas, nes byloje yra duomenų, kad atsakovas su trečiaisiais asmenimis B. Š. ir E. L. yra sudaręs tiek darbo, tiek autorines sutartis. Ieškovų reikalaujamos sumos priteistinos ne iš atsakovo, o iš trečiųjų asmenų, nes byloje minimas reportažas buvo sukurtas pagal autorines sutartis su trečiaisiais asmenimis, o ne joms dirbant pagal darbo sutartis.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė ieškovų teisę į atvaizdą, privatų gyvenimą ir jo slaptumą, L. L. asmens garbę ir orumą, iš kurių vieni buvo padaryti tik vienam ieškovui, o kiti abiems ieškovams, tačiau priteistinos žalos nustatymo sprendime nemotyvavo ir priteisė abiems ieškovams po lygiai – po 5000 Lt.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų reikalavimų, nes ieškovai šioje byloje visiškai įrodė, kad atsakovas juos nufilmavo ir parodė savo žinių laidoje, negavęs ieškovų sutikimo ir tokiu būdu pažeidė ieškovų teisę į atvaizdą, privatų gyvenimą ir jo slaptumą, be to, paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie L. L., tuo pažeisdamas garbę ir orumą. Nustatyta tvarka atsakovas šių duomenų nepaneigė, todėl privalo atlyginti neturtinę žalą. Atsakovas vilkino teismo procesą, autorinės sutarties su trečiaisiais asmenimis B. Š. ir E. L. nepateikė net ir teikiant apeliacinį skundą.
Apeliacinis skundas atmestinas ir štai dėl ko.
Asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė (LR CK 1.114 str.). Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu (LR CK 2.22 str. 1 d.). Minėta kodekso norma nenumato asmens sutikimo formos, todėl asmuo savo sutikimą būti fotografuojamas ar filmuojamas gali išreikšti bet kuria forma: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Taigi sutikimas yra fakto klausimas ir, duotas jis ar ne, turi būti nustatoma atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Kaip nurodyta ieškinyje, televizijos informacinėje laidoje „Žinios“ buvo parodytas siužetas apie L. L. KET pažeidimą ir pakomentuota, jog „automobilyje kartu važiavęs L. L. vyras, neseniai pats praradęs vairuotojo pažymėjimą, bandė aiškintis kai kuriuos Kelių eismo taisyklių punktus ir reiškė pretenzijas tiek policijos pareigūnams, tiek ir mūsų televizijai, ir tik įjungus vaizdo kamerą teisybės ieškotojas apsiramino“. Iš pateikto komentaro matyti, kad ieškovas A. L. reiškė nepasitenkinimą ne tik policijos pareigūnais, bet ir televizija, todėl nors tiesiogiai ir nebuvo pasakyta, kad ieškovas nesutinka, jog jis būtų filmuojamas, tačiau iš jo veiksmų galima tai suprasti. Nors ir gavus atsakovo sutikimą filmuotis, dar nereiškia, kad jis davė sutikimą transliuoti vaizdo įrašą per televiziją. LR CK 2.22 straipsnio 2 dalis numato, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jo dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Parodytas reportažas nėra susijęs nei su ieškovų visuomenine veikla, nei su jų tarnybine padėtimi, nei su teisėsaugos institucijų reikalavimu ar su pagristu visuomenės interesu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad parodytas reportažas pažeidė ieškovų teises į atvaizdą, teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, asmens garbę ir orumą.
Antrąjį apeliacinio skundo argumentą atsakovas grindžia ta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė, kokia atsakovo paskleista informacija neatitiko tikrovės. Iš bylos duomenų matyti, kad 2005m. vasario 3 d. Mažeikių rajono PK Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio administracinio teisės pažeidimo nutarimu, ieškovė L. L. nubausta 400 Lt bauda ir KET pažeidimas įvertintas 8 balais. Šiaulių apygardos teismo 2005m. kovo 18 d. nutarimu 2005-02-03 Mažeikių rajono PK Eismo priežiūros poskyrio pareigūno nutarimas panaikintas ir administracinė byla nutraukta. Nutarimas nebuvo apskųstas ir šiuo metu yra įsiteisėjęs. Panaikinus nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo ir administracinę bylą nutraukus, laikytina, kad asmuo kelių eismo taisyklių nepažeidė, todėl atsakovo visuomenės informavimo laidoje „Žinios“ paskleista informacija neatitiko tikrovės ir pirmosios instancijos teismas tai pagrįstai konstatavo.
LR CK 2.24 straipsnio 5 dalis numato, kad visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, tai pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai.
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad B. Š. nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2006 m. vasario 24 d. dirbo pas atsakovą žinių redaktore - žurnaliste, o E. L. nuo 2004m. spalio 1d. iki 2005-08-01– videooperatore (b.l. 21-23). Su jomis sudarytos darbo sutartys (b.l. 21, 22). Nuo 2004 m. spalio 1 d. su minėtomis darbuotojomis pasirašytos ir autorinės kūrybinio užsakymo sutartys Nr. 04/07 ir Nr. 04/08 (b.l. 18-20, 23-25). Iš darbo sutarčių matyti, kad tretieji asmenys B. Š. ir E. L. reportažo rengimo metu buvo atsakovo UAB „Roventa“ darbuotojos, nors joms buvo leidžiama dirbti ir pagal autorines sutartis. Tretieji asmenys yra atsakovo darbuotojos, visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi duomenis, neatitinkančius tikrovės, yra UAB „Roventa“, todėl ji privalo prisiimti atsakomybę ir atlyginti ieškovams padarytą neturtinę žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2d.). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovams po 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į tai, kad atsakovas atsisakė geranoriškai tenkinti ieškovų reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, į tai, kad reportažą išplatino Mažeikių kabelinė televizija per laidą, kuri yra kartojama ir į tai, kad ieškovai patyrė pažeminimą iš kaimynų bei artimųjų. Teismo sprendimas priimtas vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. LR CPK 185 str. 1dalis reglamentuoja, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti sprendimą nėra įstatyminio pagrindo. Apeliacinis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Absoliučių Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (LR CPK 329 str. 2d.), todėl motyvais, nurodytais atsakovo apeliaciniame skunde, naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra įstatyminio pagrindo.
Sutinkamai su LR CPK 88 str., 93 str. iš atsakovo priteistinos pašto išlaidos valstybei – 9,44 Lt ir ieškovams – po 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n u taria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007m. gruodžio 22d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Roventa“ ieškovei L. L. 500 Lt ir A. L. 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Roventa“ valstybei 9,44 Lt pašto išlaidų.