Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T.K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo T.K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1d., ir nuteistas 1 metams ir 7 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1d., 3d., prie Šakių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T.K. nuteistas pagal LR BK 138 str. 1d. už tai, kad jis 2007 m. gegužės 29 d. apie 18 val. A.Ž. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių raj., asmeninio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sudavė ne mažiau 3 smūgių kumščiais į veido sritį A.Ž., tuo padarydamas jam veido, krūtinės ląstos sumušimus su kairės krūtinės ląstos VI, IX šonkaulių lūžimu, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis T.K. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-11-19 nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę. Skunde nurodė, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, pažadėjo atlyginti žalą valstybinei ligonių kasai už nukentėjusio gydymą. Paskirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas neatsižvelgė, jog nuteistasis nuo ankstesnio nuosprendžio priėmimo iki naujo nusikaltimo padarymo beveik 9 mėnesius nenusikalto. Dėl visumos šių priežasčių, paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo T.K. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę bei subendrino bausmes, laikantis bausmių skyrimo, bendrinimo pagrindų (LR BK 54 str., 64 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis T. K. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bei subendrinta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

T. K. pripažintas kaltu padaręs tyčinį smurtinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Teismas, už šią nusikalstamą veiką skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad jo veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma, tarpusavio konflikto metu, keršto motyvais. Teismas nustatė T. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo tam įtakos, ir nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visišką kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Vertinant kaltininko asmenybę, pažymėtina, jog jis prieš inkriminuojamos veikos padarymą jau 4 kartus buvo teistas, tame tarpe ir už smurtines veikas, tačiau išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė ir vėl nusikalto, yra baustas administracine tvarka (b.l. 155), seniūnijos ir pataisos inspekcijos charakterizuojamas tik patenkinamai (b.l. 154, 157). Nustatyta, kad T. K. padarė tyčinį nusikaltimą būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1d.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kitos bausmės rūšies T. K. skirti nėra pagrindo. Apylinkės teismo už nusikalstamą veiką paskirta 1 metų ir 7 mėnesių, laisvės atėmimo bausmė yra artima straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo. Bausmių bendrinimo pagal BK 64 str. 1d., 3d. nuostatos nepažeistos ir pritaikytos teisingai, nes nuteistasis padarė nusikaltimą (realioji nusikaltimų sutaptis) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Bausmės nebuvo subendrintos visiško sudėjimo būdu. Teisėjų kolegijos nuomone, tik realus galutinės subendrintos 4 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimas sulaikys T. K. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks jį taip, kad laikytųsi įstatymų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus. Tai, kad nuteistasis pasižadėjo valstybinei ligonių kasai atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, kad prisipažino ir gailisi, kad susitaikė su nukentėjusiu, negali būti pagrindas labiau švelninti jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę, nes šios aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teisme ir į jas jau buvo atsižvelgta sprendžiant bausmės skyrimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmos instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo T.K. apeliacinį skundą atmesti.