- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-13
- Bylos Nr.
- 1A-1110-332-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00449-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- V. K., ir M
- Advokatai
- Algirdas Juška
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012-09-12 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2011-08-03 iki 2011-08-05 – 2 (dvi) dienos, ir suėmimo laikas nuo 2011-08-05 iki 2011-09-05.
Tuo pačiu Telšių rajono apylinkės teismo 2012-09-12 nuosprendžiu nuteistas ir M. D., jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su M. D. ir asmeniu, kurio paskelbta paieška, 2011 m. liepos 30 d. 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto, kilusio tarp jo ir nukentėjusiojo G. I. metu, jam tyčia kambaryje suduodant nukentėjusiajam G. I. ne mažiau vieno smūgio į veido kairiąją pusę bei vieną kartą spiriant koja, asmeniui, kurio paskelbta paieška, suduodant ne mažiau vieno smūgio ranka į veidą ir vieną kartą į kairįjį šoną, M. D. suduodant ne mažiau kaip po vieną smūgį ranka į kaklą ir į šoną, po to, tęsiant nusikalstamą veiką, poilsiavietėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) ežero, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., jam suduodant nukentėjusiajam G. I. ne mažiau trijų smūgių rankos kumščiu į veidą ir ne mažiau kaip tris kartus koja spiriant į veido sritį, asmeniui, kurio paskelbta paieška, spiriant į kairįjį petį, o M. D. suduodant nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į veido sritį ir ne mažiau kaip tris kartus spiriant koja į veido sritį, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam G. I. galvos sumušimą su masyviomis poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, viršutinės lūpos kairėje – kairiajame žande, kairio skruosto minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu kairiojo pusrutulio srityje, lydimu smegenų suspaudimo, pabrinkimo, komos, poodine kraujosruva kaklo kairėje, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. I. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2012-09-12 nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti: pašalinti nepagrįstai nurodytas faktines aplinkybes, esant pagrindui, perkvalifikuoti jo veiksmus, ir paskirtos jam laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis jo atžvilgiu nėra visiškai teisėtas, pagrįstas ir teisingas. Bylos aplinkybės nėra ištirtos objektyviai ir visapusiškai, todėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados ne visiškai atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, grindžiamos prieštaringais įrodymais, kurie vertinti klaidingai, ir prielaidomis. Atsižvelgus į tai, baudžiamasis įstatymas pritaikytas ir bausmė paskirta netinkamai, todėl skundžiamas nuosprendis jo atžvilgiu keistinas.
Nuteistasis V. K. teigia, kad nuosprendyje nepagrįstai pripažinta įrodyta jo padarytų nusikalstamų veiksmų apimtis, ir jie, apelianto manymu, kvalifikuoti netinkamai. Nurodo, kad teismas pripažino jį kaltu tyčia sudavus nukentėjusiajam G. I. bute, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ne mažiau vieno smūgio į veido kairiąją pusę bei vieną kartą spyrus koja, ir prie (duomenys neskelbtini) ežero - sudavus nukentėjusiajam ne mažiau trijų smūgių rankos kumščiu į veidą ir ne mažiau kaip tris kartus koja spyrus į veido sritį, ir šiuos jo veiksmus susiejo su kilusiomis pasekmėmis, t.y. sunkiu nukentėjusiojo sveikatos sužalojimu. Tačiau, apelianto manymu, tokios teismo išvados nėra pagrįstos įrodymais ir neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, yra klaidingos, grindžiamos prielaidomis.
Apeliantas nurodo, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir visą ikiteisminio tyrimo laiką bei teisminiame bylos nagrinėjime nuosekliai tvirtino, kad bute nukentėjusiajam sudavė 1 smūgį ranka į veidą bei 1 smūgį į sprandą, o poilsiavietėje - tik 1 kartą spyrė į šoną. Daugiau faktinių duomenų, galinčių individualizuoti jo veiksmus nusikalstamos veikos padarymo metu byloje nėra.
Nuteistasis V. K. teigia, kad nuteistasis M. D. ne tik patvirtino jo parodymus dėl suduotų smūgių skaičiaus ir lokalizacijos, bet ir pripažino prie ežero nukentėjusiajam sudavęs ranka į veidą bei spyręs koja į pakaušio sritį. Liudytojas T. M. taip pat patvirtino, kad jis (apeliantas) sudavė nukentėjusiajam tik 1 smūgį bute, tuo tarpu K. S. – 3-4 smūgius, pastarąją aplinkybę patvirtino ir liudytoja J. S.. Apelianto nuomone, šie nuosprendyje paminėti įrodymai nepagrindžia jo kaltės sunkiai sužalojus nukentėjusįjį ir neleidžia net daryti tokios prielaidos, kad nukentėjusysis sunkiai sužalotas dėl jo veiksmų, atvirkščiai, leidžia pagrįstai įtarti, kad nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas kitų bendrininkų veiksmais. Apeliantas nurodo, kad taip pat liko nepašalinta nukentėjusiojo susižalojimo neblaiviam griūvant bei atsitrenkiant į kietus daiktus galimybė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, neįrodytos faktinės aplinkybės, apelianto nuomone, šalintinos iš nuosprendžio, o jis atsakyti turėtų tik už nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą, atitinkamai perkvalifikuojant jo veiksmus, kadangi bendrininkų vieninga tyčia sunkiai sužaloti nukentėjusįjį nenustatyta.
Apeliantas nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, jog vienintelė teisinga bausmė jam yra realus laisves atėmimas. Mano, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. nuostatas. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis dirba ir gyvena pilnavertį gyvenimą, nuolat gyvendamas namuose, rūpinasi ir prižiūri kartu gyvenančius savo garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos tėvus, taip pat, kad nėra padaręs daugiau jokių teisės pažeidimų, kad nusikalto visai atsitiktinai ir spontaniškai, nesusivaldęs dėl jam skaudžios nukentėjusiojo provokacijos. Mano, kad teismas vadovavosi išankstine nepalankia jam nuostata, nes, kaip matyti iš nuosprendžio motyvų, teismas visiškai nesvarstė galimybės skirti jam kitokią bausmę, nors to buvo prašoma.
V. K. apeliaciniame skunde teigia, kad Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Mano, kad tokios aplinkybės, kaip tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsižvelgiant į jo elgesį prieš nusikaltimą, nusikaltimo darymo metu bei po nusikaltimo, duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo metu, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kad jis nėra teistas, dirba, yra pakankamos manyti, jog sankcijoje numatytos bausmės rūšies jam paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principams, todėl nuosprendis bausmės dalyje keistinas. Mano, kad bausmės tikslai tikrai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.
Teismo posėdžio metu nuteistojo V. K. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Telšių rajono apylinkės teismo 2012-09-12 nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. K. kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., tačiau pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą dėl nuteistojo V. K. veiksmų apimties darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog V. K., veikdamas bendrininkų grupėje su M. D. ir asmeniu, kurio paskelbta paieška, 2011-07-30 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, asmeninio konflikto, kilusio tarp jo ir nukentėjusiojo G. I. metu, tyčia kambaryje sudavė nukentėjusiajam G. I. ne mažiau vieno smūgio į veido kairiąją pusę bei vieną kartą spyrė koja, po to, tęsiant nusikalstamą veiką, poilsiavietėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) ežero, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., sudavė nukentėjusiajam G. I. ne mažiau trijų smūgių rankos kumščiu į veidą ir ne mažiau kaip tris kartus koja spyrė į veido sritį. Taip pat pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šiais V. K. ir kitų bendrininkų veiksmais nukentėjusiajam G. I. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis teismo išvadomis sutinka tik iš dalies, nes byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog V. K. 2011-07-30 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą spyrė koja nukentėjusiajam G. I..
Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistasis V. K. neneigia, kad jis naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį G. I., tačiau nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo veiksmų apimties ir nurodo, kad jis bute nukentėjusiajam sudavė 1 smūgį ranka į veidą bei 1 smūgį į sprandą, o poilsiavietėje - tik 1 kartą spyrė į šoną.
Nagrinėjamu atveju, aplinkybes, kad nuteistasis V. K., veikdamas bendrininkų grupėje su M. D. ir asmeniu, kurio paskelbta paieška, 2011-07-30 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, asmeninio konflikto, kilusio tarp jo ir nukentėjusiojo G. I. metu, tyčia kambaryje sudavė nukentėjusiajam G. I. ne mažiau vieno smūgio į veido kairiąją pusę, po to, tęsiant nusikalstamą veiką, poilsiavietėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) ežero, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., sudavė nukentėjusiajam G. I. ne mažiau trijų smūgių rankos kumščiu į veidą ir ne mažiau kaip tris kartus koja spyrė į veido sritį, patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – nuteistųjų V. K. ir M. D. parodymai pirmosios instancijos teisme (2 t. 26 b. l.), ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistojo M. D. (1 t. 122, 123 b. l.) ir liudytojo T. M. (1 t. 55, 56 b. l.) parodymai, kuriuos jie patvirtino pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje (2 t. 26, 27 b. l.), įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys (1 t. 86-89 b. l.).
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. K. parodė, kad jis 2011-07-30 22 val. bute nukentėjusiajam G. I. ranka 1 kartą sudavė į veidą, paskui 1 kartą į sprandą, o poilsiavietėje 1 kartą koja spyrė nukentėjusiajam į šoną (2 t. 26 b. l.). Nuteistasis M. D. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad 2011-07-30 bute V. K. arba Karolis trenkė nukentėjusiajam vieną smūgį į veidą, tačiau jis nelabai pamena nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis nurodė, kad 2011-07-30 bute begeriant V. K. pradėjo kabinėtis prie nukentėjusiojo ir su rankos kumščiu trenkė jam į veidą, pataikė į kairiąją veido pusę. Prie (duomenys neskelbtini) ežero iš pradžių visi atsigėrė alaus, paskui visi trys (M. D., V. K. ir K. S.) pradėjo mušti nukentėjusįjį, sudavė smūgius rankomis ir spyrė koja. Pirmiausia smūgius nukentėjusiajam sudavė V. K., jis rankos kumščiu trenkė du tris kartus nukentėjusiajam į veidą ir du tris kartus spyrė koja į veido sritį. Po jo (nuteistojo M. D.) spyrio nukentėjusiajam pargriuvus ant žolės, V. K. nukentėjusiajam sudavė smūgius koja į veidą ir gal į petį (1 t. 122, 123 b. l.). Liudytojas T. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-07-30 bute V. K. pradėjo kabinėtis prie nukentėjusiojo G. I. ir porą kartų ranka sudavė nukentėjusiajam į veidą (1 t. 55, 56 b. l.). Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurioje jis bute nukentėjusiajam ranka sudavė vieną smūgį į kairiąją veido pusę ir vietą poilsiavietėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) ežero, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., kurioje jis koja spyrė nukentėjusiajam į krūtinę (1 t. 86-89 b. l.). Taigi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs įrodymų visumą, pagrįstai ir teisingai nustatė, kad nuteistasis V. K. 2011-07-30 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto, kilusio tarp jo ir nukentėjusiojo G. I. metu, tyčia kambaryje sudavė nukentėjusiajam G. I. ne mažiau vieno smūgio į veido kairiąją pusę, po to, tęsiant nusikalstamą veiką, poilsiavietėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) ežero, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., sudavė nukentėjusiajam G. I. ne mažiau trijų smūgių rankos kumščiu į veidą ir ne mažiau kaip tris kartus koja spyrė į veido sritį. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, V. K. nepagrįstai inkriminuota aplinkybė, jog jis 2011-07-30 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą spyrė koja nukentėjusiajam G. I., nes šios aplinkybės nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Nuteistasis V. K., apklausiamas pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis bute nukentėjusiajam nespyrė (2 t. 26 b. l.). Tokios aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiami pirmosios instancijos teisme nenurodė nei kitas nuteistasis M. D., nei liudytojai. Kadangi įrodymų, patvirtinančių, kad V. K. 2011-07-30 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą spyrė koja nukentėjusiajam G. I., byloje nėra, ši aplinkybė iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.).
Pažymėtina, kad minėtos aplinkybės pašalinimas neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes nuteistojo V. K. nusikalstamoje veikoje yra kiti Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Nors, apelianto nuomone, nuosprendyje paminėti įrodymai nepagrindžia jo kaltės sunkiai sužalojus nukentėjusįjį, o atvirkščiai, leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas kitų bendrininkų veiksmais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad net ir patikėjus V. K. iškelta versija, jog jis tokių veiksmų, kokie jam inkriminuoti skundžiamu nuosprendžiu, nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, t. y. sudavė mažiau smūgių nei pripažinta įrodyta skundžiamu nuosprendžiu, tačiau jis savo draugų (M. D. ir asmens, kurio paskelbta paieška) fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu nesustabdė, veikė su jais bendrai, pats naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, savo veiksmais nusikaltimui pritarė, pagalbos nukentėjusiajam nesuteikė, kas patvirtina V. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.
Šalies argumentai
V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad liko nepašalinta nukentėjusiojo susižalojimo neblaiviam griūvant bei atsitrenkiant į kietus daiktus galimybė. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai nurodyta, kad dėl G. I. padarytų sužalojimų (galvos sumušimas su masyviomis poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, viršutinės lūpos kairėje – kairiajame žande, kairio skruosto minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu kairiojo pusrutulio srityje, lydimu smegenų suspaudimo, pabrinkimo, komos, poodine kraujosruva kaklo kairėje) jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kadangi sužalojimai išsidėstę ne vien galvos veidinėje dalyje, bet ir kaklo šoniniame paviršiuje, neįtikima, kad šiuos sužalojimus G. I. galėjo patirti griūdamas ir kontaktuodamas su žeme (1 t. 15-16 b. l.).
V. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, jog vienintelė teisinga bausmė jam yra realus laisves atėmimas.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam V. K. bausmę už padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.
Paskirdamas nuteistajam V. K. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tyčia, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, į V. K. asmenybę – neteistas, iš dalies atlygino žalą civilinei ieškovei ir pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. K. už padarytą nusikaltimą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams. Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcija nustato laisvės atėmimą iki 10 metų. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. K. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., paskirta laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis ir nėra per griežta, švelninti ją V. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis skunde nurodo, kad jis dirba ir gyvena pilnavertį gyvenimą, nuolat gyvendamas namuose, rūpinasi ir prižiūri kartu gyvenančius savo garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos tėvus, nėra padaręs daugiau jokių teisės pažeidimų. Šios aplinkybės nuteistąjį V. K. apibūdina teigiamai, tačiau tai nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.
Pažymėtina, kad švelnesnės bausmės paskyrimas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. pagrindu iš esmės yra išimtinis, nes teismas skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d.). Tik tuo atveju, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Tuo tarpu apeliantas sureikšmina tai, kad anksčiau jis neteistas, dirba, rūpinasi ir prižiūri savo tėvus, arba netgi remiasi ne byloje nustatytomis, o priešingai – teismo paneigtomis aplinkybėmis, t. y. tuo, kad esą nusikalto visai atsitiktinai ir spontaniškai, nesusivaldęs dėl nukentėjusiojo provokacijos. Taigi apelianto argumentai nepagrįsti, šioje byloje objektyvių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad V. K. paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, nenustatyta. Todėl teisinio pagrindo taikyti V. K. BK 54 str. 3 d. nuostatas nėra.
Šalies argumentai
Apeliantas skundu prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kadangi nuteistasis V. K. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra nuteistas už nusikalstamą veiką priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, nėra teisinio pagrindo taikyti pastarajam Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2012-09-12 nuosprendį pakeisti:
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nurodytą aplinkybę, jog 2011-07-30 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), V. K. asmeninio konflikto, kilusio tarp jo ir nukentėjusiojo G. I. metu, tyčia kambaryje nukentėjusiajam G. I. vieną kartą spyrė koja.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.