- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-06
- Bylos Nr.
- 2S-176-280/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- UAB „Sigitos balansai“, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
- Ieškovas
- G. E. E.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, notarei L
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-176-280/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Sigitos balansai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-105-812/2015 pagal ieškovo G. E. E. ieškinį atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, UAB „Sigitos balansai“, tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, notarei L. K., T. S., A. B., Panevėžio apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, VšĮ „Aplinka visiems“, Panevėžio miesto visuomenės sveikatos centras, Panevėžio apskrities VPK, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, dėl statybos leidimo panaikinimo, įpareigojimo nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, sutikimo pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. E. E. pareiškė ieškinį teisme, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2012-12-10 Statybos leidimą LNS-51-121210-00230 ir įpareigoti UAB „Sigitos balansai“ per teismo nustatytą terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis; 2011-08-02 ieškovo sutikimą statytis dviejų aukštų pastatą pripažinti negaliojančiu sandoriu nuo jo sudarymo momento. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti atsakovui UAB „Sigitos balansai“ išduotą statybos leidimo galiojimą iki byla bus išnagrinėta iš esmės.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 30 d. tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2012-12-10 Statybos leidimo Nr. LNS-51-121210-00230 galiojimą iki civilinės bylos išnagrinėjimo.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Sigitos balansai“ 2014-08-18 pateikė prašymą dėl atsakovo UAB „Sigitos balansai“ nuostolių, galimų dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-30 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo sustabdė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2012-12-10 Statybos leidimo galiojimą iki civilinės bylos išnagrinėjimo, atlyginimo užtikrinimui įpareigoti atsakovą G. E. E. sumokėti 373 024,50 Lt į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti šiai sumai banko garantiją.
Atsakovas UAB „Sigitos balansai“ 2014-08-20 pateikė prašymą pakeisti taikytas 2014-07-30 nutartimi laikinąsias apsaugos priemones ir leisti atlikti ginčo pastato konservavimo darbus: atliekant stogo įrengimo darbus (apskardinti parapetus, baigti apskardinti stogą ir kaminą, sudėti langus).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi be kita ko pakeitė 2014-07-30 nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2012-12-10 Statybos leidimo Nr. LNS-51-121210-00230, galiojimo sustabdymą iki civilinės bylos išnagrinėjimo laikinąja apsaugos priemone – uždrausti atsakovui UAB „Sigitos balansai“, į.k. 300548665, atlikti statybos darbus statinyje, (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje, leido atsakovui UAB „Sigitos balansai“, į.k. 300548665, atlikti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), konservavimo darbus statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, gavus statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos leidimą. Įpareigoti atsakovą UAB „Sigitos balansai“, į.k. 300548665, atlikus statybos konservavimo darbus, pateikti teismui patvirtintą konservavimo darbų patikrinimo ir priėmimo akto kopiją ir atmetė atsakovo UAB „Sigitos balansai“ prašymą taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Teismas pažymėjo, kad pastatą būtina išlaikyti esamoje būklėje, apsaugoti nuo žalingo atmosferos poveikio, užtikrinti žmonių saugą statybvietėje, todėl yra pagrindas atsakovo prašymą tenkinti, o atsakovui UAB „Sigitos balansai“ nustatyti pareigą atlikti statinio konservavimo darbus. Teismas pažymėjo, kad nei galiojanti, nei keičiama laikinoji apsaugos priemonė šios atsakovo pareigos nešalina. Nagrinėdamas atsakovo prašymą taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą ir vertindamas atsakovo nurodytus patiriamus nuostolius, teismas paaiškino, kad nėra pagrindo sieti sutarties su darbuotoju sudarymą su atliekamais statybos darbais ginčo objekte, kadangi pagalbinio darbininko darbas įprastai būtinas kasdieninei bendrovės veiklai aptarnauti, be to, statybos objekte dirba ne atsakovas, o rangovas, statybos darbai pradėti iki darbo sutarties su darbuotoju sudarymo. Atsakovo įsipareigojimų AB „Lesto“ apimtis yra nežymi, o atlikdamas statybos konservavimo darbus jis dės langus, kas leidžia manyti, kad atsakovui nuostoliai dėl pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2014/07/30-A su UAB „Ankela“ įvykdymo termino pažeidimo nekils. Atsakovo sudaryta 2013-11-14 patalpų nuomos sutartis – terminuota, jos termino pabaigos data – 2015-12-01, byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią sutartį nutraukė ar ketino nutraukti anksčiau laiko, išsikelti iš patalpų 2014-12-01, todėl nėra pagrindo manyti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patirs po 315 Lt kas mėnesį patalpų nuomos išlaidų ir 8,33 Lt nekilnojamojo turto mokesčio kas mėnesį. Atsakovas nepagrindė teiginių, kad neteks 10 000 Lt pajamų kas mėnesį, kurios būtų gautos perkėlus darbuotojus į naujas patalpas ir papildomai priėmus du naujus darbuotojus, o sutartinė atsakomybė pagal 2014-05-25 statybos rangos sutartį Nr. 2014/1 dėl statybos darbų sustabdymo nenumatyta. Be to, rangovas UAB „Sigeta“ galėjo patirti nuostolių, o ne atsakovas UAB „Sigitos balansai“. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas G. E. E. nuosavybės teise valdo pakankamai didelę vertę turintį miesto centrinėje dalyje esantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namas su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), bylos duomenimis turtas nėra apsunkintas prievolėmis, trečiųjų asmenų teisėmis į turtą, todėl tikimybės, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali būti apsunkintas, nėra.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Sigitos balansai“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-28 nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: atsakovo UAB „Sigitos balansai“ nuostolių atlyginimo užtikrinimui įpareigoti atsakovą G. E. E. sumokėti 373 024,50 Lt į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti šiai sumai banko garantiją. Atsakovui neįvykdžius teismo nurodymo, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Darbo sutartis su V. L. sudaryta paprašius rangovui, kad būtų jo žinion perduotas pagalbinis darbininkas statybos darbams atlikti, kuriam atlyginimą mokėtų atsakovas. Šis darbuotojas kasdien dirbo tik objekte, adresu (duomenys neskelbtini), o dėl sustabdytos statybos šiuo metu darbuotojui mokamas atlyginimas už neatliekamą darbą. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovui šis darbuotojas būtinas kasdienei veiklai, kadangi atsakovas verčiasi buhalterinių paslaugų teikimu, o joks pagalbinis darbininkas nėra reikalingas. 91,96 Lt nuostoliai, sumokėti AB „Lesto“, mažai bendrovei yra reikšmingi. Atsakovas iki šiol jau patyrė 24 198 Lt nuostolius dėl negalėjimo UAB „Ankela“ suteikti galimybę sumontuoti langus, todėl teismas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas užkonservavęs statinį išlaidų nepatirs. Patalpų nuomos sutartį atsakovas gali bet kada nutraukti, todėl, jei būtų galėjęs įsikelti į naujas patalpas 2014-12-01, nebeturėtų mokėti po 315 Lt į mėnesį nuomos mokesčio. Atsakovas pažymėjo, kad teiginiai apie 10 000 Lt pajamų netekimą kas mėnesį yra pagrįsti preliminariais skaičiavimais, remiantis bendrovės veiklos finansiniais rodikliais ir ekonomine analize. UAB „Sigeta“ yra parašiusi įspėjimą dėl patiriamų nuostolių, kuriuos atsakovui teks atlyginti remiantis Statybos rangos sutarties 6 punktu. Atsakovas jau yra patyręs 46 570,22 Lt nuostolių dėl neatliktų statybos darbų – ši suma susidariusi dėl papildomų ir neišvengiamų darbų, kurie atsirado dėl statybos sustabdymo. 118 Lt žemės mokestį atsakovas taip pat priskiria prie nuostolių, kadangi neuždirbama pajamų, o išlaidas patiria pagal galiojančius įstatymus. Atsakovas paėmęs 15 000 Lt paskolą, už kurią už mėnesius, kai nevyko statyba jau turėjo sumokėti 300 Lt palūkanų, o nuo 2015-01-01 mokamos palūkanos sudarys 9 000 Lt per mėnesį iki to laiko, kol bendrovė persikels į naujas patalpas ir galės uždirbti pajamas paskolos grąžinimui.
Atsiliepimas
Ieškovas G. E. E. atsiliepimu prašo atsakovo UAB „Sigitos balansai“ atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas statinį stato neteisėtai, todėl galimai atsirasiantys nuostoliai tenka atsakovui, o ne ieškovui. G. E. E. nurodė, kad atsakovas sutartis su V. L., AB „Lesto“ gali nutraukti. Atsakovas neprotingai susitarė, kad langai bus pradedami montuoti rugpjūčio 18 d., kai šią dieną dar net neturėjo leidimo statyti. Pastato eksploatacijos išlaidos kelis kartus viršytų atsakovo mokamą nuomos mokestį, o atsakovas visada gali išnuomoti savo darbuotojams kitas patalpas, todėl nurodoma 10 000 Lt netektų pajamų suma yra nepagrįsta. UAB „Sigeta“, atlikdama darbus savavališkai statomame objekte, pati prisiėmė galimų nuostolių riziką. Apeliantas iki šios dienos neatliko statinio konservavimo darbų, o kadangi pastatą vis tiek teks griauti, 34 218,43 Lt bus atsakovo sutaupyti pinigai, o ne nuostoliai. Apeliantas, įsigydamas objektą, žinojo, kad turės mokėti žemės mokestį, todėl ieškovas su tuo nėra susijęs. Ieškovas pažymėjo, kad duomenų apie 15 000 Lt paskolos panaudojimą atsakovas nepateikė.
Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-28 nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ir klausimą išspręsti iš esmės. Atsakovė nurodė, kad ieškovo ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, todėl juos atmetus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra iš esmės nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Apeliantas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrė nuostolių, kurių išieškojimas gali pasunkėti netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Tikėtinų ir atsiradusių nuostolių mechanizmas yra a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tačiau atsakovė paliko teismui spręsti klausimą dėl nuostolių užtikrinimo preliminaraus dydžio ir pobūdžio.
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu nurodė, kad sprendimo priėmimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirųjų skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
Atsakovas UAB „Sigitos balansai“ atskiruoju skundu skundžia nutarties dalį, kuria atsisakyti tenkinti jo prašymą taikyti nuostolių, patiriamų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, todėl teismas pasisako tik dėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Siekiant proceso dalyvių interesų pusiausvyros CPK numato proceso dalyviui, kuris dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiria suvaržymus, teisę prašyti, kad būtų užtikrintas nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas (CPK 146 str. 1 d.). Taigi, gali būti užtikrinamas asmens, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiriančio neigiamus suvaržymus, dėl šių suvaržymų tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik to prašantis asmuo įrodo (CPK 12, 178 str.), kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių. Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Taigi asmuo, prašantis užtikrinti nuostolių atlyginimą, turi teismui pateikti duomenis, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių ir kad šalies patirtų nuostolių atlyginimo realus išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant šią veiklą ir bet kokias kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu atsakovas pateikia teismui ne konkrečius duomenis apie galimų nuostolių patyrimą bei jų dydį, o tik išdėsto bendro pobūdžio teiginius apie patiriamus nuostolius, teismas neturėtų tenkinti jo prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2269/2011).
Atsakovas prie būsimų nuostolių, atsirasiančių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, priskiria atlyginimą pagalbiniam darbininkui V. L., su kuriuo neterminuota darbo sutartis sudaryta 2014-06-26 (T. 1, b. l. 110), nurodo, kad šis darbuotojas buvo priimtas dirbti statybose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo patiriamos išlaidos jo darbuotojų atlyginimams priežastiniu ryšiu nėra susijusios su taikytomis laikinosiomis priemonėmis. Sudaryta sutartis yra neterminuota, tuo tarpu statybos ar perkraustymas, įkurdinimas yra laikini veiksmai, todėl darbuotojo šiai veiklai poreikis yra terminuotas. Atsakovas, neterminuotam laikui priimdamas darbuotoją, aiškiai parodė, kad šio darbuotojo pareigybė bus reikalinga ne tik statyboms, kurios sustabdytos pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pažymėtina, kad iš pateiktos darbo sutarties nėra aišku, kokias funkcijas atsakovo bendrovėje šis darbuotojas atlieka. Apeliantas, teigdamas, kad šis asmuo pasamdytas rangovo prašymu, siekiant šį darbuotoją perduoti rangovo pavaldumui, nepateikė jokių įrodymų. Pažymėtina, kad darbuotojas yra pavaldus jį priėmusiam darbdaviui, darbdavys yra atsakingas už darbo organizavimą, darbuotojo saugumą ir kt., todėl atsakovas, perduodamas rangovui savo darbuotoją, turėtų gauti tokio darbuotojo sutikimą, turi būti susitarimas tarp darbdavių dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbą, tačiau tokių duomenų ar dokumentų byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 22,99 Lt per mėnesį atsakovo patiriamos išlaidos AB „Lesto“ nėra reikšmingos turėdamas omenyje ieškovo G. E. E. finansinę padėtį, jog tokio dydžio nuostolius ieškovas būtų pajėgus atlyginti net ir netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo. UAB „Sigitos balansai“ nurodo, kad pagal sutarties su UAB „Ankela“ 5 p., turėjo suteikti galimybę sumontuoti langus jau rugpjūčio 18 d., todėl turi mokėti 222 Lt delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog UAB „Ankela“ langus iš tiesų pagamino ir siekė pristatyti nurodytu terminu. Be to, pateiktoje 2014-07-30 pirkimo-pardavimo sutartyje (T. 1, b. l. 115-116) atsakovas su UAB „Ankela“ susitarė tik dėl langų ir durų įsigijimo, tuo tarpu dėl montavimo darbų šalys nesitarė, tokie darbai nenumatyti ir sąmatoje. Pagal šios sutarties 5 p. atsakovas įsigytus langus priimti gali nepaisant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o kadangi teismui susitarimo dėl langų montavimo darbų nepateikta, nėra pagrindo išvadai, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones ir statybos darbus sustabdžius, atsakovui bus taikoma bauda už sutartinių pareigų nevykdymą. Apelianto nurodomų nuomos išlaidų taip pat negalima priskirti prie tikėtinų nuostolių, kadangi patalpų nuomos sutartis sudaryta iki 2015 m. gruodžio 1 d., įrodymų, jog buvo rengiamasi ją nutraukti, nėra, o tai, kad statybos darbus UAB „Sigeta“ buvo įsipareigojusi baigti iki 2014-12-01, nepatvirtina, kad būtent šią dieną atsakovas planavo ir būtų persikėlęs į patalpas, (duomenys neskelbtini). Atskirajame skunde UAB „Sigitos balansai“ nurodė, kad per mėnesį 10 000 Lt pajamų netekimas yra apskaičiuotas remiantis ekonomikoje ir ūkinėje analizėje naudojamais metodais, tačiau iš tiesų atsakovo skaičiavimai, pateikti prašyme taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, yra paremti niekuo nepagrįstais atsakovo nurodytais skaičiais. UAB „Sigitos balansai“ nurodė, kad pajamos iš vieno darbuotojo yra apie 500 Lt per mėnesį, o kadangi nuo 2014-12-01 būtų priėmę dar du darbuotojus, kurių kiekvienas uždirbtų po 10 000 Lt kas mėnesį, šios lėšos yra atsakovo nuostoliai. Tokie atsakovo skaičiavimo metodai yra ne tik nepagrįsti, bet ir matematiškai neįmanomi. Vien deklaratyvūs samprotavimai apie perspektyvą gauti tokio dydžio pajamas nėra tinkamas įrodymas pagal CPK reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog tokie nuostoliai nėra pagrįsti. Atsakovas teigia, kad turės nuostolių dėl to, kad UAB „Sigeta“ negali vykdyti statybos darbų, tačiau pagal Rangos sutarties (T. 1, b. l. 142-144) 6 p., nuostoliai užsakovui atsirastų tik jei Rangos sutartis būtų nutraukta ir tektų atlyginti rangovui jo išlaidas, tačiau įrodymų, kad rangovas nutraukė sutartį nėra, o UAB „Sigeta“ pateiktas raštas „Dėl patiriamų išlaidų“ (T. 1, b. l. 137) yra be datos, todėl nėra aišku, kada jis surašytas. Atsakovo UAB „Sigitos balansai“ prievolė mokėti žemės mokestį išlieka nepriklausomai nuo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl šios išlaidos nėra ir negali būti dėl laikinųjų patiriamais nuostoliais, kaip ir atsakovo paimta 15 000 Lt paskola, kurios paėmimą ir panaudojimą patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Atsakovas nurodo, kad dėl sustabdytų darbų buvo patirti 34 218,43 Lt nuostoliai, šiuos nuostolius grindžia 2014 m. rugpjūčio 7 d. aktu (T. 1, b. l. 138-139), t. y. surašytu praėjus vos savaitei nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiga vykdomą statybą ir pastatą kaip galima geriau apsaugoti nuo lietaus, vėjo ar kitų gamtos reiškinių tenka pačiam statytojui, tiek statybos vykdymo metu, tiek ir ją sustabdžius, o šiuo metu atsakovui yra leista kreiptis dėl statinio konservavimo darbų atlikimo bei, kaip nurodė atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija, išduotas statybos leidimas kito statytojo vardu.
Vis dėl to, teismas sutinka, kad tam tikrais atvejais laikinosios apsaugos priemonės gali nulemti nuostolių atsakovui atsiradimą, tačiau, kaip jau minėta, taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą taip pat turi būti vertinami ne tik galimi atsakovo nuostoliai, bet ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Nagrinėjamu atveju apeliantas visiškai neužsimena apie ieškovo turtinę padėtį, jo finansines galimybes ar kitas svarbias aplinkybes, kurios pagrįstų, jog netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, šių nuostolių atlyginimas ateityje pasunkės ar taps neįmanomas. Byloje esantys išrašai iš Nekilnojamojo turto registro (T. 1, b. l. 19-22) patvirtina, kad ieškovas turi žemės sklypą Panevėžyje, virš 100 000 Lt vertės statinių, duomenų apie tai, kad ieškovas slėptų turtą ar kitaip stengtųsi apsunkinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog nėra tikimybės, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti, ir pagrįstai UAB „Sigitos balansai“ prašymo netenkino.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.