Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. A. ir jo gynėjo advokato Romano Lupeikos skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-09-28 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018-03-20 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu S. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, S. A. paskirti įpareigojimai – per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje, uždrausta 6 (šešis) mėnesius vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018-04-24.

Plungės apylinkės teismo 2018-09-28 nutartimi Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus (Plungės) (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas tenkintas, nuteistajam S. A. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-03-20 baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog nuteistasis nevykdė teismo skirto įpareigojimo nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų – per 5 savaičių laikotarpį nuteistajam S. A. 4 kartus nustatytas neblaivumas nuo lengvo iki vidutinio, šie duomenys patvirtina, kad be pateisinamų priežasčių nuteistasis S. A. tinkamai nevykdo teismo įpareigojimo nustatytą terminą nevartoti alkoholinių gėrimų, tai leidžia teismui pagrįstai manyti, jog nuteistasis tyčia vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

S. A. atsakingai pareiškia, kad jis nusikaltimo nepadarė, nežino nei įvykio vietos, nei nukentėjusiojo, padarytos turtinės žalos neatlygino. S. A. pagal sudarytą darbo sutartį iki 2018-03-02 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku. Šiai bendrovei vadovavo ir dabar vadovauja V. B.. V. B., būdamas bendrovės direktoriumi, S. A. paprašė, kad šis prisiimtų jo paties padarytą nusikaltimą ir už tai pasiūlė piniginį atlygį, aiškino, kad jam yra būtina išvažiuoti į užsienį dirbti ir labai prašė pagelbėti. S. A., nesusimąstęs dėl neigiamų pasekmių, sutiko su V. B. pasiūlymu ir nuvykęs į ikiteisminio tyrimo įstaigą pareiškė, kad padarė nusikaltimą. Tyrimą atlikusi tyrėja priėmė S. A. prisipažinimą, atliko procesinius veiksmus – įteikė pranešimą apie įtarimą ir atliko įtariamojo apklausą. Tyrėja į apklausos protokolą surašė tyrimui reikalingus duomenis, kurių S. A. nežinojo ir negalėjo žinoti, nes įvykio vietoje nebuvo ir nusikaltimo nepadarė. Baigus ikiteisminį tyrimą ir gavus pranešimą apie tyrimo pabaigą, atvykęs S. A. tyrimą atlikusiai tyrėjai žodžiu pranešė, kad jokio nusikaltimo nepadarė, tačiau tyrėja paaiškino, kad byla jau baigta ir nieko neketina taisyti, o jis gaus tokią bausmę, kurios praktiškai nereikės atlikinėti. Neturėdamas teisinės patirties ir teisinių žinių, S. A. su tuo sutiko ir prokuratūroje pasirašė dokumentus. Be kita ko, nukentėjusiajam žalą atlygino ne S. A., o V. B., t. y. nusikaltimą padaręs asmuo.

Skunde pažymima, jog S. A. supranta, kad dėl jo paties netinkamų veiksmų buvo priimtas neteisėtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės apribojimo bausme. Tačiau nežiūrint į tai, S. A. negali sutikti, kad jis turi būti nuteistas už nepadarytą nusikaltimą ir jam būtų paskirta bausmė, kai jis jokio nusikaltimo nepadarė. Todėl S. A. prokuratūrai teiks pareiškimą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Teismui bus pateiktas prokuratūros nutarimas.

Kadangi Probacijos tarnybos teikimą tenkinęs teismas nurodytų aplinkybių nežinojo ir negalėjo nežinoti, o tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas, todėl S. A. aukštesniojo teismo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir Probacijos tarnybos teikimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu iki apeliacinio proceso nepaaiškės prokuratūros priimti procesiniai sprendimai, arba panaikinti teismo nutartį ir priimti naują sprendimą (BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nuteistasis S. A. ir jo gynėjas skundu prašo jų skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BPK 364 straipsnio 6 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad tais atvejais, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundo nagrinėjimui privalomai, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Iš šios teisės normos išeina, kad aukštesniajam teismui, nagrinėjančiam skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, kuriuo neprašoma bloginti nuteistojo padėties, paliekama diskrecijos teisė pasirinkti, ar skundo nagrinėjimui tikslinga rengti teismo posėdį, į jį kviesti BPK 364 straipsnio 6 dalyje įvardytus proceso dalyvius, ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ar ne. Svarbu pažymėti ir tai, kad baudžiamasis įstatymas jokių sąlygų ar pagrindų, kuriems esant teismas privalo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, nenumato. Tai išskirtinė aukštesniojo teismo kompetencija. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jų kontekste susipažinus su nuteistojo S. A. ir jo gynėjo skundu, jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant jų pateiktas skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, rengiant teismo posėdį ir į jį kviečiant BPK 364 straipsnio 6 dalyje išvardytus proceso dalyvius, neįžvelgtina. Visi Plungės apylinkės teismo 2018-09-28 nutarties apskundimo motyvai nuteistojo S. A. ir jo gynėjo skunde išdėstyti pakankamai aiškiai, todėl nuteistojo S. A. ir jo gynėjo prašymas nagrinėti jų Klaipėdos apygardos teismui pateiktą skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2018-09-28 nutarties žodinio proceso tvarka atmetamas.

Klaipėdos apylinkės teismo 2018-03-20 baudžiamuoju įsakymu S. A. nuteistas pagal BK 284 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimo bausme 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje bei uždrausta 6 mėnesius vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatytos tvarkos pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

Kaip minėta, S. A. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-03-20 baudžiamuoju įsakymu buvo paskirti įpareigojimai per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje bei uždrausta 6 mėnesius vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Plungės apylinkės teismas, konstatuodamas, kad S. A. vengė atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, rėmėsi faktais, jog bausmės atlikimo metu S. A. be pateisinamų priežasčių nevykdė teismo įpareigojimo 6 mėnesius nevartoti alkoholinių gėrimų – per 5 savaičių laikotarpį jam 4 kartus nustatytas neblaivumas nuo lengvo iki vidutinio (2018-07-12, 2018-07-18 ir 2018-08-21 S. A. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis; 2018-08-26, t. y. po teikimo išsiuntimo teismui, nuteistajam buvo nustatytas vidutinis girtumas). Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, kurių nuteistasis S. A. Probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimo teisme metu neginčijo, apylinkės teismas padarė išvadą, jog nuteistasis tyčia vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, dėl to yra pagrindas šią bausmę pakeisti į arešto bausmę.

Apygardos teismo vertinimu, visas bylos medžiagoje esančias aplinkybes Plungės apylinkės teismas įvertino tinkamai, sprendimu pakeisti paskirtą S. A. laisvės apribojimo bausmę dėl jo nevienkartinio teismo įpareigojimo nevartoti alkoholinių gėrimų pažeidimo į kitą bausmę – areštą – baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadaryta, BK 48 straipsnio 10 dalies, 49 ir 65 straipsnių nuostatos pritaikytos teisingai, teisingumo principas nepažeistas, maksimali įstatyme numatyta skiriama arešto bausmė jam paskirta teisingai, teismo nutartis pagrįsta, motyvuota ir šiuo atveju apygardos teismas su nutartyje padarytomis išvadomis sutinka.

Kaip matyti iš nuteistojo S. A. ir jo gynėjo skundo, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutartį kaip neteisėtą, visi skunde dėstomi argumentai iš esmės susiję ne su skundžiamos nutarties neteisėtumu, kaip teigiama skunde, o su S. A. neva nepagrįstu nuteisimu Klaipėdos apylinkės teismo 2018-03-20 baudžiamuoju įsakymu, dėl kurio nuteistasis ir jo gynėjas nurodė ketinantys teikti pareiškimą prokuratūrai atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi nuteistajam S. A. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-03-20 baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę teismui konstatavus, kad nuteistasis S. A. be pateisinamų priežasčių nevykdė teismo įpareigojimo nevartoti alkoholinių gėrimų – per 5 savaičių laikotarpį S. A. 4 kartus nustatytas neblaivumas nuo lengvo iki vidutinio, tai leidžia teismui pagrįstai manyti, jog nuteistasis tyčia vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Šios aplinkybės S. A. ir jo gynėjo skunde nėra ginčijamos. Naikinti skundžiamą nutartį tuo pagrindu, kad, pasak S. A. ir jo gynėjo, S. A. buvo nuteistas už nusikaltimą, kurio nepadarė, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad tokią versiją nuteistasis iškėlė tik apygardos teismui pateiktame skunde, tuo tarpu Probacijos teikimo nagrinėjimo apylinkės teisme metu S. A. pripažino, kad elgėsi netinkamai, tačiau prašė jam baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės nekeisti į arešto bausmę, nurodydamas, kad žada pasitaisyti ir daugiau nebegerti. Apie tai, kad buvo nepagrįstai nuteistas, S. A. apylinkės teismui nenurodė, Klaipėdos apylinkės teismo 2018-03-20 baudžiamojo įsakymo neskundė. Šis baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs ir turi būti besąlygiškai vykdomas (BPK 346 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu dėl nuteistojo ir jo gynėjo kreipimosi šioje byloje būtų pradėtas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, sustabdyti baudžiamojo įsakymo vykdymą turi teisę tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (BPK 446-449 str.).

Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis skundo ribose yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo S. A. ir jo gynėjo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo S. A. ir jo gynėjo advokato Romano Lupeikos skundą ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-09-28 nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.