Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-23 · Byla Nr. ATP-1127-487/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-23
Bylos Nr.
ATP-1127-487/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-10231-2015-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Pažeidėjas
S. G.
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-1127-487/2015Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-10231-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.1.; 3.26.1.; 2.7.4.7.; 3.10.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimo, kuriuo patenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto S. G. skundas ir panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. birželio 25 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-10949/15(1.1.56-SM3), kuriuo S. G. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 4 d. numatytą pažeidimą buvo paskirta 28 Eur bauda bei administracinio teisės pažeidimo bylos teisena S. G. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos ir teisenos poskyrio vyriausioji specialistė J. K. 2015 m. gegužės 20 d. S. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2015-02-03 12.34 val. J. Basanavičiaus g. 23, Vilniuje, vairuodamas automobilį sustojo ir paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių 150.5 p. draudžiamoje vietoje: sporto, vaikų žaidimo aikštelėje ar kitoje transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 4 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Administracinių bylų nagrinėjimo poskyrio vyriausioji specialistė N. J. 2015 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. A11-10949/15(1.1.56-SM3) už šį pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 4 d., S. G. paskyrė 28 Eur dydžio baudą.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas S. G. padavė teismui skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimu skundą patenkino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. A11-10949/15(1.1.56-SM3) bei administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 124¹ str. 4 d. S. G. atžvilgiu nutraukė.

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, paliekant galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. birželio 25 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-10949/15(1.1.56-SM3).

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodė, kad teismas, remdamasis byloje pateiktomis nuotraukomis, konstatavo, jog S. G. automobilis stovėjo apleistoje vietoje, kuri yra neasfaltuota, mėtosi betono luitai, plytos, ji nėra aiškiai atitverta nuo važiuojamosios kelio dalies. Apeliantas kategoriškai nesutinka su tokia teismo pozicija, kadangi jokių betono luitų ar plytų nuotraukose nėra užfiksuota. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo teiginiu, kad sąvoka „transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirta vieta“ yra pernelyg plati, nekonkreti ir konkuruojanti su bendruoju teisės principu, kad leidžiama viskas, kas nedraudžiama. Minėta sąvoka „transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirta vieta“ yra įtvirtinta 2014-10-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1086 patvirtintų naujos redakcijos KET 150.5 punkte. Apeliantas pažymi, kad S. G. automobilis pastatytas medžiais ir krūmais apsodintoje zonoje, esančioje šalia važiuojamosios kelio dalies. Nuotraukose aiškiai matyti, kad automobilis pastatytas taip, kad jo šonas beveik remiasi į medžio kamieną, iš to darytina išvada, kad tai tikrai nėra vieta, skirta automobilių statymui. Be to, ta vieta, kurioje stovi S. G. automobilis, yra atitverta borteliais nuo važiuojamosios kelio dalies ir tai aiškiai matyti nuotraukose. Kaip matyti iš Vilniaus miesto interaktyvaus žemėlapio, kurį galima rasti adresu http://www.vilnius.lt/lit/Interaktyvusis_zemelapis/71, ta vieta, kurioje pastatytas S. G. automobilis, plane aiškiai pažymėta, kad ji apsodinta medžiais ir jokių būdu negali būti traktuojama kaip vieta, kurioje leidžiama statyti automobilius. Atsižvelgiant į tai, apeliantas mano, kad S. G. padaryto pažeidimo tyrimas atliktas tinkamai ir pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. G. prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad prie atsiliepimo pateiktos foto nuotraukos visiškai pagrindžia, jog aplinkui yra vykdomos statybos, todėl negalima teigti, kad automobilis pastatytas neleistinoje vietoje. Automobilis buvo pastatytas šalia gyventojams priklausančių sandėliukų, todėl nelogiškas savivaldybės argumentas, kad minėtoje vietoje yra suformuota veja, kadangi tokiu atveju žmonėms nebūtų galimybės patekti į sandėliukų patalpas. Nurodė, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, jog transporto priemonė stovi šalia važiuojamosios kelio dalies, kur vejos vietoje yra tik suvažinėtas žemės gruntas, kas galimai asmenims leidžia manyti, jog tai yra transporto priemonių stovėjimui skirta vieta, o ne vieta, kurioje yra ar buvo veja. Pažymėjo, kad atsiliepimo surašymo metu, t. y. praėjus nuo tariamo pažeidimo 8 mėnesiams, toje vietoje nėra jokių vejos užuomazgų.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog S. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimu pagrįstai patenkino S. G. skundą ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. A11-10949/15(1.1.56-SM3) bei administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 124¹ str. 4 d. S. G. atžvilgiu nutraukė.

ATPK 124¹ str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

Kelių eismo taisyklių 150.5 p. numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. A11-10949/15(1.1.56-SM3) S. G. nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 4 d. už tai, kad 2015-02-03 12.34 val. J. Basanavičiaus g. 23, Vilniuje, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 150.5 punkto reikalavimų, nes vairuodamas automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti KET draudžiamoje vietoje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodo, kad S. G. automobilis pastatytas draudžiamoje vietoje, t. y. vietoje, kuri apsodinta medžiais, ji atitverta borteliais nuo važiuojamosios kelio dalies ir jokiu būdu negali būti traktuojama kaip vieta, kurioje leidžiama statyti automobilius. Apeliantas pažymi, kad S. G. automobilis pastatytas taip, kad jo šonas beveik remiasi į medžio kamieną.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad S. G. pastatė automobilį draudžiamoje stovėti vietoje. Kaip teisingai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, S. G. automobilio Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta negali būti laikoma veja ar šaligatviu KET 150.5 punkto prasme.

Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, pateiktų tiek apelianto, tiek ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. (b.l. 8-9, 29-30, 14, 29-30, 41-44), automobilis Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas šalia mūrinės sienos, kelio šalikelėje, ant smėlėtos-sutryptos žemės dangos, šalia auga keletas senų, neprižiūrėtų medžių. Vejos apibrėžimas Kelių eismo taisyklėse nepateiktas, tačiau Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 str. 20 p. numatyta, kad veja - tai lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas. Vieta, kurioje stovėjo S. G. automobilis, neapželdinta, neprižiūrima, specialiai nesuformuota, joje neauga žolė, matosi žvyro, skaldos gabaliukai, statybinės šiukšlės, todėl akivaizdu, kad ši vieta neatlieka specialios kultūrinės funkcijos, ir neatitinka Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 20 punkto nuostatuose įtvirtintos vejos sąvokos, todėl nėra objektyvaus pagrindo asmenį bausti už automobilio pastatymą ant vejos. Šios vietos negalima laikyti ir šaligatviu, kadangi pagal KET 3 p. šaligatvis – pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos, o važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis transporto priemonėms važiuoti, ginčo vieta nėra kaip nors pažymėta ar atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies. Nors apeliantas nurodo, kad ši vieta atitverta borteliais, iš fotonuotraukų matyti, kad jokių paaukštintų bortelių, trukdančių įvažiuoti į šią vietą, nėra, beveik viename lygmenyje su kelio važiuojamąja dalimi matyti jų likučiai, danga šioje vietoje nelygi, todėl ši vieta netinkama pėsčiųjų vaikščiojimui dėl pavojaus jų saugumui. Taip pat, dėl aukščiau nurodytų priežasčių nėra pagrindo laikyti šios vietos ir sporto ar vaikų žaidimo aikštele. Pažymėtina ir tai, kad vietoje, kurioje buvo pastatytas S. G. automobilis, nėra jokių draudžiančių statyti automobilius ženklų.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodė, kad nuotraukose aiškiai matyti, jog automobilis pastatytas taip, kad jo šonas beveik remiasi į medžio kamieną, iš to darytina išvada, kad tai tikrai nėra vieta, skirta automobilių statymui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors automobilis stovi greta medžių, kontakto tarp automobilio ir medžių ar kitokių želdinių gadinimo požymių nematyti. Ginčo vieta yra palei mūrinę sieną, vietos dangą sudaro suvažinėta žemė, smėlis, vieta yra greta gyvenamųjų namų, kas suponuoja manymą, jog tai yra vieta, specialiai gyventojų naudojama automobiliams statyti, o ne vieta, kurioje yra ar buvo veja. Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi pareigą rūpintis bei prižiūrėti jai priklausančius žaliuosius miesto plotus, imtis veiksmų, kad juose, jeigu tai yra numatyta pagal apželdinimo planą, augtų veja, kuri būtų atskirta nuo kelio dangos, būtų pastatyti kelio ženklai, draudžiantys statyti automobilius minėtoje vietoje ar imtis kitų prevencinių veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje nėra pagrindo bausti asmenį už automobilių statymą KET draudžiamoje vietoje. Pažymėtina, kad priimant atitinkamą sprendimą, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką panašiose bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. ATP-1325/2013, Nr. ATP-859/2014, Nr. ATP-1076/201).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje esančių fotonuotraukų akivaizdu, kad vieta, kurioje S. G. pastatė automobilį, neatitinka KET draudžiamoje statyti vietos požymių. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. G. veiksmuose nėra ATPK 124¹ str. 4 d. numatyto pažeidimo požymių, pagrįsta, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu pagrįstai nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą S. G. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 4 d., požymių, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja (parašas) Jolanta ČepukėnienėNuorašas tikrasTeisėja Jolanta Čepukėnienė