Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. patikslintą ieškinį atsakovui R. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nustatyti, kad po atidalijimo patalpa/butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei R. S., a.k. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti ir žyminį mokestį.

Faktiškai ieškovė nuo pat santuokos nutraukimo butu nebesinaudojo. Jame gyveno tik atsakovas. 2005 m. atsakovas išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę iki pat savo grįžimo į Lietuvos Respubliką 2021 m. butą nuomavo - pirmus 4 - 5 m. savo pusseserei, o likusį laiką - sūnėnui su šeima. Sprendimas nuomoti butą su ieškove suderintas nebuvo, ieškovei nebuvo skiriama kokia nors dalis iš nuomos gautų pajamų.

Nors nuo šalių santuokos nutraukimo jau praėjo beveik 16 m., tačiau ieškovė iki šiol negali įgyvendinti savo nuosavybės teisių, butu naudotis, gauti iš jo ekonominės naudos. Atsakovas nėra suinteresuotas išpirkti iš ieškovės jos buto dalies ar kitaip bendrai turtu naudotis, nes jam naudinga situacija, kai jis vienas naudojasi visu butu - pats asmeniškai jame gyvena arba netgi nuomoja kitiems asmenims ir pasilieka visas gautas pajamas. VĮ Registrų centras duomenimis, buto rinkos vertė - 45 000,00 Eur. Ieškovė turi finansines galimybes sumokėti atsakovui 22 500,00 Eur kompensaciją už jo buto dalį. Tai leistų atsakovui įsigyti mažesnį būstą, o ieškovei pagaliau normaliai naudotis jai priklausančia nuosavybe.

Ieškovės žiniomis, atsakovas galimybių išpirkti buto dalį neturėtų, nes piktnaudžiauja alkoholiu. Be to, ieškovei keliant klausimą dėl jos dalies išpirkimo, atsakovas atremdavo neturįs, kur gyventi, iš ko galima spręsti, jog pinigų sumokėti kompensacijai neturintis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys-buvę sutuoktiniai. 2007-11-26 Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu c.b. Nr. 2-413-439/2007 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Sprendimu padalintas jų santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas- butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis atiteko po ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centas pažyma nustatyta, kad ieškovei R. S. nuosavybės teise priklauso ½ buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas 2007-11-26 apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-413-439/2007.

VĮ Registrų centas pažyma nustatyta, kad atsakovui R. L. nuosavybės teise priklauso ½ buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas 2007-11-26 apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-413-439/2007.

Buto bendras ir naudingas plotas -78,33 kv.m.; gyvenamas plotas 44,08 kv.m.

Remiantis VĮ Registrų centro pažyma, vidutinė buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 45 000 Eur.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios dalinės nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą.

Įstatymas suteikia teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal formuojamą teismų praktiką kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir, kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M. ir kt., Nr. 3K-3-485/2005). Kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnis). Tokia kompensacija reiškia, kad bendraturtis atidalijamas su sąlyga, jog piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę ir ji laikoma teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. Sprendžiant ginčą dėl atidalijimo, turi būti vertinamos šios aplinkybės: bendraturčių poreikis dalijamam daiktui; galimybė išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui, galimybė įsigyti kitą tokį, ar panašų daiktą, galimybė išsaugoti ir neprarasti daikto, kitos svarbios ir reikšmingos ginčo nagrinėjimui aplinkybės.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą. Atidalijimas gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu. Atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

Atidalijant turtą prioritetas teikiamas turto atidalijimui natūra.

Ieškovė prašo atidalinti ieškovei priklausančią 1/2 dalį nekilnojamojo turto iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu R. L., ir priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu, o iš jos atsakovui priteisiant kompensaciją.

Teismo vertinimu, nors prioritetas yra taikomas daikto atidalinimui natūra, nagrinėjamojoje byloje toks atidalinimo būdas esmingai pažeistų ieškovės teises į nuosavybę ir jos teisėtus interesus, susijusius su nuosavybės teisių įgyvendinimu.

Atsakovas su tokiu ieškovės siūlomu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės parinktu būdu nesutinka. Jis nurodo, kad šiai dienai gyvena tame bute, nori gyventi 1/2 to buto dalyje; kad jis neturi galimybės kompensuoti už 1/2 dalį buto ieškovei (neturi tiek lėšų); kad butas yra dalus ir galima įsirengti du atskirus butus, kiek tas įsirengimas kainuotų nežino ir įsirengimo kaštus turėtų dengti abi šalys.

Šiuo atveju sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo parinkimo, būtina įvertinti tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas butu nesinaudojo ilgą laiką (jie turėjo gyvenamąją vietą užsienio valstybėje) ieškovė nuo 2007 m iki šiol, atsakovas nuo 2005 m. iki 2021 m., o butas buvo nuomojamas. Atsakovo sprendimas nuomoti butą su ieškove suderintas nebuvo, ieškovei nebuvo skiriama kokia nors dalis iš nuomos gautų pajamų. Nuo 2021 m. atsakovas butu naudojasi vienas- faktiškai jis yra užėmęs visą ieškovei ir atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ieškovė beveik šešiolika metų negali įgyvendinti savo nuosavybės teisių į buto dalį, buto dalimi naudotis net atostogų metu parvykusi iš užsienio valstybės, gauti iš jo ekonominės naudos. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovas nėra suinteresuotas išpirkti iš ieškovės jos buto dalies ar kitaip bendrai turtu naudotis, nes jam naudinga situacija, kai jis vienas naudojasi visu butu - pats asmeniškai jame gyvena arba netgi nuomoja kitiems asmenims ir pasilieka visas gautas pajamas. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas vengė bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti abiem bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto. Teismas įvertina tas aplinkybes, kad šalių butas laikytinas nedaliu, nes techniškai nėra įmanoma suformuoti 2 atskirus butus, turinčius 2 san. mazgus, 2 virtuves, 2 atskirus įėjimus ir pan. Atsakovo tvirtinimas, kad yra galimas turto atidalinimas natūra, turtą atidalinant į du atskirus butus atmetamas, kadangi atsakovas teismui net nepateikė daikto atidalijimo natūra projektinio pasiūlymo. Teisminio civilinės bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų manyti esant realią galimybę atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės dalis natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Ginčo buto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji, trijų kambarių butas. Perplanuoti butą taip, kad jame būtų įmanoma atidalinti ieškovei priklausiančias buto ½ dalis į atskirą butą, su atskira virtuve ir sanitariniu mazgu, be neproporcingos žalos jo paskirčiai, neįmanoma. Įvertintina ir tai, kad ieškovė turi kitą gyvenamąją vietą ir jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). ½ dalimi bendrojoje nuosavybėje su atsakovu, gyventi ji neketina. Dėl aptartų priežasčių teismas sprendžia, kad atidalinti ieškovės buto dalių natūra galimybės nėra. Teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad ieškovė atidalijimo atveju turi realią galimybę sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją. Teismas remiasi ieškovės teismui pateiktu rašytiniu įrodymu-ieškovės momentinio taupymo sąskaitos išrašu. Nagrinėjamoje situacijoje buto dalies atidalijimas priteisiant ieškovei atsakovui priklausančią buto su rūsiu dalį, o iš ieškovės priteisiant atsakovui – piniginę kompensaciją, yra racionaliausias, labiausiai abiejų šalių interesus atitinkantis atidalijimo būdas.

Dėl kompensacijos dydžio

Nustačius, kad tinkamiausias bendrosios nuosavybės atidalijimo būdas nagrinėjamu atveju yra atidalijimas išmokant ieškovei atsakovo naudai kompensaciją pinigais, spręstinas klausimas dėl šios kompensacijos dydžio.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, kasacinis teismas išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).

Byloje nekilo ginčo dėl bendraturčių turto vertės ir kompensacijos dydžio Teismas remiasi ieškovės pateikta VĮ Registrų centras pažyma dėl šalių atidalijamo turto-buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), vertės-45 000 Eur.

Teismas, įvertinęs VĮ Registrų centras pažymą, ieškovės paaiškinimą, daro išvadą, jog šio ginčo turto – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu – (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 45 000 Eur yra teisinga, todėl, atidalijus buto su rūsiu dalį ieškovės reikalaujamu būdu, proporcingai kiekvienos iš šalių turimai turto daliai, iš ieškovės atsakovui priteistina 22 500 Eur dydžio kompensacija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė patyrė 1721,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 506,25 Eur žyminis mokestis, 1215 Eur už advokato padėjėjo teiktą pagalbą (teisines konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teisme). Įvertinęs šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą teismas sprendžia, kad jos pagrįstos rašytiniais įrodymais, atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodyto maksimalaus dydžio, todėl laikytinos protingomis.

Ieškinį pilnai tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 506,25 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 7 dalis) ir 1215 Eur už advokato padėjėjo teiktą pagalbą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 20,31 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo priteisiamos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Išnagrinėjus civilinę bylą nustatyta, kad ieškovė permokėjo mokėdama žyminį mokestį valstybei. Ieškovei paduodant ieškinį reikėjo sumokėti 506, 25 Eur žyminį mokestį, o ji sumokėjo 561 Eur. Ieškovei grąžinamas jos permokėtas žyminis mokestis -54,75 Eur. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktai ir 7 dalis bei 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 ir 5 dalys).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2023m. rugpjūčio 21 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės- padaryti įrašą viešame registre dėl ½ patalpos/buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo ar įkeitimo draudimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kurio ½ dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paliktina galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atidalinti ieškovei R. S., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu – (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu R. L., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei R. S. natūra priteisti atsakovui R. L., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu – (duomenys neskelbtini), o iš ieškovės R. S., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui R. L., a.k. (duomenys neskelbtini), 22 500 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) piniginę kompensaciją.

Nustatyti, kad po atidalijimo patalpa/butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei R. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. L., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei R. S., gim. (duomenys neskelbtini), 1721,25 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų dvidešimt vieno euro 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. L., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 20,31 Eur (dvidešimt eurų 31 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

2023 m. rugpjūčio 21 d. teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę- padarytą įrašą viešame registre dėl ½ patalpos/buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo ar įkeitimo draudimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kurio ½ dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Grąžinti ieškovei R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 54,75 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų permoką valstybei (sumokėtą 2023-08-05 Šiaulių banke mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini)). Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išmokėti ieškovei R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 54,75 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 75 ct), remiantis šiuo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.