- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-02
- Bylos Nr.
- 1A-200-348-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-3-00048-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
- Kaltinamasis
- A. R., A. B.
- Nukentėjusysis
- R. N.
- Advokatai
- Lina Gervelienė
- Kategorijos
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-200-348/2012
Teisėja Asta Jakučiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-13-3-00048-2011-4
2012 m. kovo 2 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos S. J., teisėjų: Romualdo Lincevičiaus ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, išteisintiesiems A. R. ir A. B., jų gynėjai advokatei Linai Gervelienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privačios kaltintojos nukentėjusiosios R. N. apeliacinį skundą dėl 2011 m. lapkričio 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. R. ir A. B. išteisinti dėl kalinimo pagal LR BK 155 str. 1 d. neįrodžius jų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. ir A. B. kaltinti tuo, kad 2009 m. rugsėjo 23 d. nuo 12 val. 43 min. iki 14 val. prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), R. N. nepagrįstai sulaikydami ir laikydami uždarytą apsaugos darbuotojų patalpose, nepagrįstai kaltino padarius nusikalstamą veiką – vagystę, įžeidinėdami ir žemindami veiksmais ir žodžiais, A. R. vartojant žodžius „vagiše“, „vagių gauja“, „mergužėle, papuolei“, „vagiam ir vagiam“, „pažiūrėkit, kaip dirba rankos, neina net sužiūrėti“; A. B. vartojant jos atžvilgiu žodžius „vagiše“, „mergužėle, papuolei“.
Alytaus rajono apylinkės teismas A. R. ir A. B. pagal LR BK 155 str. 2 d. išteisino tuo pagrindu, kad neįrodytą jų dalyvavimas darant šią nusikalstamą veiką. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, jog iš nagrinėjus baudžiamąją bylą nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų kaltę.
Šalies argumentai
Privati kaltintoja nukentėjusioji R. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti A. R. ir A. B. kaltais pagal LR BK 155 str. 1 d. ir nubausti teismo nuožiūra bei priteisti 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir atstovavimo išlaidas.
Skunde nurodo, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai vertino visas įvykio aplinkybes, nepagrįstai nesivadovavo jos parodymais. Nurodo, kad 2011-09-23 jos duotas paaiškinimas policijos pareigūnams nuosprendyje neanalizuotas, nevertintas. Taip pat nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino LR BK 155 str. 1 d., nes jos atžvilgiu atliekamus veiksmus – sulaikymą ir sakomus žodžius ji suvokė ir suvokia kaip jos asmens įžeidimą, nes tiek A. R., tiek A. B. ją įžeidinėjo, vadino įvairias, žodžiais, kalbėjo pakeltu tonu. Be to, mano, kad bylos nagrinėjimo metu buvo įrodytas ir kitas svarbus elementas – įžeidžiantys žodžiai pasakyti girdint kitiems asmenims, žodžiai tariami konkrečiu tikslu – pažeminti ją. Pasak skundo autorės, teismas, priimdamas kaltinamuosius išteisinantį nuosprendį, rėmėsi pačių kaltinamųjų pozicija dėl jiems pareikštų kaltinimų ir jų parodymus nepagrįstai pripažino teisingais. Taip pat teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį nepagrįstai neįvertino policijos pareigūnams duotame paašikinime užfiksuotų duomenų apie apsaugos darbuotojų įžūlų elgesį.
Apeliantė pažymi, jog A. R. priėjusi prie jos neprisistatė, griežtu tonu pareiškė, jog oficialiai ją sulaiko, nors negalėjo jos sulaikyti. Tai, kad A. R. nemandagiai kalbėjo, patvirtina ir liudytoja J. A.. Taip pat liudytojai I. B. ir J. A. patvirtino, kad jai ir A. R. užėjus į kambariuką buvo užrakintos jo durys, nes girdėjosi užrakinimo garsas. Skundo autorės nuomone, teismas nepagrįstai patikėjo ir kaltinamojo A. B. parodymais ir jį nepagrįstai išteisino. Apeliantė pažymi, jog vertina policijos pareigūnų parodymus būtina įvertinti ir tai, jog jie į parduotuvę buvo iškvieti dėl vagystės. Be pagrindo buvo atmesti ir liudytojo A. N. parodymai apie tai kokios ji buvo būklės ir kad apsaugos darbuotojų elgesį tik stebėjo. Skundo autorė nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino, jog kaltinamieji pažeidė Asmens ir turto saugos įstatymą, kuris tiesiogiai reglamentuoja apsaugos darbuotojų teises ir pareigas, be to teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras, ištesintieji A. R. ir A. B. bei jų gynėja advokatė L. Gervelienė prašė privačios kaltintojos nukentėjusiosios R. N. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Privačios kaltintojos nukentėjusiosios R. N. apeliacinis skundas atmetamas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes.
LR BK 2 str. 3 d. nustatyta, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir, jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena iš įstatyme nustatytų kaltės formų.
LR BK 2 str. 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai visuma baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą. Jei veikoje nėra bent vieno iš tokių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.
Lietuvos Respublikos BK 155 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą. Minėtame straipsnyje, nustatančiame įžeidimo požymius, numatyti šie žmogaus užgaulaus pažeminimo būdai: veiksmu, žodžiu ir raštu. Įžeidimas žodžiu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas, išteisindamas A. R. ir A. B. neįrodžius jų dalyvavimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 str. 1 d., padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas.
Nors apeliantė skunde tvirtina, kad kaltinamieji A. R. ir A. B. jos atžvilgiu vartojo ją įžeidžiančius žodžius bei ji buvo neteisėtais sulaikyta ir taip įžeista, tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tiek A. R., tiek A. B. neigia nukentėjusiosios atžvilgiu vartoję, įžeidžiančius, niekinančius žodžius. Taip pat kaltinamoji kategoriškai neigia sakius nukentėjusiajai jog ji yra oficialiai sulaikoma. Apeliacinės instancijos teismo nuomone nėra pagrindo netikėti kaltinamųjų A. R. ir A. B. parodymais, nes jų nepaneigi byloje esantys kiti duomenys. Apylinkės teismo apklausti liudytojai policijos pareigūnai R. Z. bei A. K., kurie buvo iškvieti į parduotuvę nepatvirtino nukentėjusiosios keliamų kaltinimų apsaugos darbuotojams. Taip pat iš byloje esančio paaiškinimo surašyto 2009-09-23 matyti, jog policijos pareigūnams R. N. nenurodė, kad apsaugos darbuotojai ją įžeidinėjo. Taip pat iš minėto paaiškinimo matyti, jog ji policijos pareigūnui paaiškino, kad jai bededant produktus į krepšį prie jos priėjo parduotuvės apsaugos darbuotoja, kurie liepė eiti su ja kartu į tarnybines patalpas, tikslo nenurodydama (b. l. 10).
Liudytojos I. B. parodymais nustatyta, jog ji pokalbio tarp R. N. ir apsaugininkės negirdėjo, taip pat negirdėjo ir pokalbio vykusio apsaugos patalpoje. Taip pat liudytoja J. A. apklausos metu parodė, jog įžeidžiančių žodžių negirdėjo, tik R. N. po įvykio papasakojo, jog ją vadino mergužėle, vagile. Nukentėjusiosios išsakytų kaltinimų apsaugos darbuotojams nepatvirtino ir apklausta liudytoja D. U., kurios darbo vieta šalia apsaugos kabineto.
Taip pat byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog kaltinamojo A. R. priėjusi prie kasos nukentėjusiajai R. N. pasakė, kad pastaroji yra oficialia sulaikoma. Apeliacinės instancijos teismo nuomone yra nepaneigi kaltinamosios A. R. parodymai, kad ji priėjusi prie nukentėjusiosios prisistatė ir paprašė jos eiti kartu į tarnybines patalpas. Kaip jau buvo anksčiau paminėta, nukentėjusioji tokias pačias aplinkybes nurodė ir paaiškinime, kuris surašė policijos pareigūnas (b. l. 10).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo liudytojo A. N. parodymų įvertinimu. Teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymima, kad jis yra nukentėjusiosios vyras. Be to, jis paries įvykio pradžios nematė. Apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai įvertino ir sulaikymo teisėtumo ir tikslingumo klausimą, nes A. R. kaip apsaugos tarnybos darbuotoja vykdė savo pareigines instrukcijas – sulaikyti asmenį padariusį administracinės teisės pažeidimą. Kolegijos nuomone, taip pat byloje nėra neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios teiginį apie apsaugos patalpos durų užrakinimą, nes jos parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs ir neginčytini duomenys. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas teisingai aiškino įžeidimo sampratą LR BK 155 str. taikymo aspektu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Priimdamas A. R. ir A. B. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas tinkamai taikė įstatymą, nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
privačios kaltintojos nukentėjusiosios R. N. apeliacinį skundą atmesti.