Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB RENT & GO BALTIC apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB RENT & GO BALTIC ieškinį atsakovui UAB „Saltterra“ dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo – Lenkijos krašto kelių ir autostradų generalinė direkcija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Trečiasis asmuo Lenkijos krašto kelių ir autostradų generalinė direkcija apie bylą informuota tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovo reklaminiu pranešimu ir nuomos sutarties 1.3 punktu, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas turėjo prievolę apdrausti automobilį KASKO draudimu. Internetiniame tinklapyje ieškovo paskelbta reklama yra bendro pobūdžio, tačiau individualiai su atsakovu buvo susitarta 2013 m. sausio 19 d. sutartimi dėl konkrečių automobilio nuomos sąlygų, tarp jų ir dėl to, kad automobilis nedraustas KASKO draudimu. Teismas remiasi tik dalimi ieškovo reklamoje nurodytos informacijos ir neįvertino, kad atsakovas nevykdė kitų ieškovo reklamoje nurodytų sąlygų, o būtent, kad nemokėjo 700-1 000 Lt užstato, kuris negrąžinimas automobilio sugadinimo bei kitais atvejais, taip pat neteisėtai su nuomotu automobiliu išvykdo už Lietuvos ribų, nes pagal reklamoje skelbtas sąlygas automobilio buvo galima naudotis tik Lietuvos Respublikoje. Nuomos sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad į nuomos kainą įeina draudimas – ieškovas niekada neneigė, kad automobilis buvo apdraustas privalomu civilinės atsakomybės draudimu, kurio polisas ir buvo perduotas atsakovui. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovo vadovas su atsakovo vadovu ir asmeniu, kuris vairavo ginčo automobilį (atsakovo vadovo sūnumi), iki įvykio buvo artimi draugai, todėl susitarė dėl kitokių nei skelbiama tinklapyje nuomos sąlygų. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo kaltės dėl autoįvykio bei ginčo automobilio apgadinimo nėra. Pagal CK 6.526 straipsnį nuomininkas privalo apmokėti nuomojamos transporto priemonės naudojimo ir išlaikymo išlaidas, todėl atsakovas privalo sugadintą automobilį suremontuoti arba padengti jo remonto išlaidas, o to nepadaręs – atlyginti žalą nuomotojui. Teismas, atmesdama ieškinį, vadovavosi CK 6.263 straipsniu ir neatsižvelgė, kad šalis sieja sutartiniai santykiai ir nevertino šalių sudarytos transporto priemonės nuomos sutarties Nr. 005 nuostatų visa apimtimi, dėl ko neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas neįvertino, kad atsakovas pažeidė sutarties: 1.2 punktą, pagal kurį jis privalėjo grąžinti automobilį tokios būklės, kokios buvo išnuomotas; 2.7 punktą, pagal kurį atsakovas privalėjo laikytis saugaus eismo taisyklių, ir 2.10 punktą, pagal kurį nuomininkui rekomenduojama imtis visų priemonių, kad automobilis būtų apsaugotas nuo avarijų ir vagysčių, nes autoįvykis įvyko žiemą, gausiai sningant, tamsiu paros metu, nepasirinkus saugaus greičio; 3.1 punktą, pagal kurį atsakovas privalėjo kuo skubiau apie įvyki pranešti ieškovui, nes atsakovas apie įvykį ieškovui nepranešė, kaltininko nenurodė. Teismas nevertino sutarties 4.4.4 punkto, pagal kurį atsakovas buvo prisiėmęs visišką atsakomybę už bet kokią dėl neatsargumo ar tyčios padarytą žalą išsinuomotai iš nuomotojo transporto priemonei; taip pat nevertino 5.1 punkto, kuriuo šalys susitarė, kad nuomininkas yra visiškai atsakingas nuomotojui už automobilio tyčinį sugadinimą arba dėl neapdairumo įvykusį ir kitų nuotolių atlyginimą, tuo atveju, jei draudimo kompanija neatlygintų nuostolių; 5.4 punkto, kuriuo šalys susitarė, kad nuomininkas privalo padengti nuostolius, padarytus dėl autoįvykio nuomojama automobiliui, jeigu draudimas negalioja arba draudimas neapmoka padarytų nuostolių. Teismas neįvertino, jog ieškovo ir trečiojo asmens sutartiniai santykiai nesiejo. Sutartiniai santykiai siejo ieškovą ir atsakovą, ir atsakovas yra atsakingas už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas dalinai tenkintinas.

Nustatyta, kad Transporto priemonės nuomos sutartyje Nr. 0005 nebuvo nurodyta, kokiu draudimu yra apdraustas nuomojamas automobilis. Sutarties 1.3 punkte numatyta, kad į transporto priemonės nuomos mokestį įeina draudimas. Kokios rūšies draudimas įeina į nuomos mokestį, sutartyje nėra nurodyta, todėl byloje turi būti aiškinamos sutarties nuostatos, kokiu draudimu apdraustą automobilį įsipareigojo išnuomoti nuomininkui ieškovas. Sutartyje nėra numatyta, kad išnuomojamas automobilis nėra draustas KASKO draudimu, tuo nebuvo susitrata tarp[ šalių dėl kitokių nuomos sutarties sąlygų, nei skelbiamos ieškovo internetiniame tinklalapyje.

Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovo reklaminiu pranešimu ir nuomos sutarties 1.3 punktu padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas turėjo prievolę apdrausti automobilį KASKO draudimu. Pripažintina, kad viešai skelbiama informacija apie ieškovo, kaip verslo subjekto teikiamas paslaugas klientams, neturi klaidinti kliento ir joje esanti informacija apie tai, kokiu draudimu yra apdrausti nuomojami automobiliai, vertinama kaip sutarties, sudaromos su klientu dalis. Ieškovo internetiniame puslapyje skelbiama informacija apie automobilių nuomos sąlygas, galėjo būti kitokia, tačiau tai atskirai turėjo būti aptarta, t.y. nuomininkas turi teisę žinoti, kokia sąlyga, skelbiama viešai, jo atžvilgiu netaikoma.

Nustatyta, kad nuomos sutarties 1.3 punkto nuostata, jog į transporto priemonės nuomos mokestį įeina draudimas, tačiau nenurodant, kokios rūšies draudimas yra apmokamas sumokant nuomos mokestį, atsakovo galėjo būti suprantamas kaip apmokėjimas draudimo, kuris nurodytas ieškovo internetiniame puslapyje. Tuo atveju, jei ieškovas nuomojo automobilį, kuris turi tik vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą, tai turėjo būti nurodyta sutartyje, t.y. kad automobilis nuomojamas ne tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos viešai skelbiamoje informacijoje, kad sutartyje minimas draudimas yra tik vienos rūšies draudimas, t.y. tik civilinės atsakomybės. CK 6.193 straipsnio 2 dalis numato, kad, aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Tai, kad internetiniame ieškovo tinklalapyje buvo nurodytos nuomos sąlygas, jos vertintinos kaip įprastinės sąlygos, todėl, aiškinant sutartį, darytina išvada, kad atsakovas buvo informuotas, jog jam išnuomotas automobilis yra apdraustas civilinės atsakomybės ir KASKO draudimu. Tai, kad atsakovui buvo suteikta neaiški informacija apie draudimo apimtį, sutartyje nenurodant, kokios rūšies draudimas įskaičiuotas į nuomos mokestį, kad automobilis nebuvo apdraustas KASKO draudimu ir dėl to ieškovas neturi galimybės gauti draudimo išmokos, sugadinus automobilį dėl užvažiavimo ant kliūties, neturi būti atsakingas automobilio nuomininkas. Aiškinant Sutarties 5.4 punkto nuostatą, numatančią, kad nuomininkas turi apmokėti nuostolius, padarytus nuomojamam automobiliui tuo atveju, jei draudimas negalioja ar draudimas neapmoka padarytų nuostolių, darytina išvada, kad nuomininko atsakomybė remiantis šiuo punktu atsiranda tuomet, kai negalioja KASKO draudimas, t.y. pagal šį draudimą įvykis pripažįstamas nedraudiminiu ar dėl kitų aplinkybių draudimas neapmoka padarytų nuostolių, tačiau tuo atveju, kai draudimas negalioja dėl to, kad automobilio nuomininkas nebuvo sudaręs automobilio KASKO draudimo sutarties, atsakomybė nuomininkui negali būti taikoma, nes sutartyje nebuvo numatyta nuomininko pareiga sudaryti nuomojamo automobilio KASKO draudimo sutartį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad nuomotojas turėjo prievolę apdrausti automobilį KASKO draudimu, padaryta atsižvelgiant į ieškovo paskelbtą informaciją internetiniame tinklalapyje. Ieškovui skelbiantis, kad į automobilių nuomos kainą įskaičiuotas vairuotojo civilinės atsakomybės draudimas bei KASKO draudimas, pripažintina, kad atsakovas, apmokėdamas už automobilio nuomą 181,50 Lt, tuo sumokėjo ir už automobilio civilinės atsakomybės ir KASKO draudimą, nes būtent skelbiamoje informacijoje buvo tiksliau, nei sutartyje paaiškinta, kas įskaičiuota į nuomos mokestį. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už automobilio civilinės atsakomybės draudimą yra apmokėjęs 75 Lt, apdraudęs automobilį privalomu civilinės atsakomybės draudimu 1 mėn., t.y. nuo 2013-01-17 d. iki 2013-01-16 d., iš to matyti, kad automobilio vienos dienos draudimas kainuoja 2,50 Lt ( 75 Lt :30 dienų). Kokią dalį apmokėto atsakovo nuomos mokesčio sudarė draudimo įmoka, ieškovas duomenų nepateikė, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad, sumokėdamas nuomos mokestį, atsakovas apmokėjo tik draudimo įmoką, kuri taikoma tuo atveju, kai nuomojamas automobilis, turintis tik privalomos civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Iš informacijos internetiniame tinklalapyje apie automobilio Renault Megane vienos dienos nuomos kainą - nuo 70 Lt, galima daryti išvadą, kad nuomojant analogišką automobilį už 181,50 Lt, nuomininkas pagrįstai galėjo tikėtis, kad jam išnuomotam automobiliui taikomos visos sąlygas, skelbiamos tinklalapyje.

Byloje esančiame Lenkijos Respublikos Policijos komisariato pranešime nurodyta, kad įvykio, įvykusio 2013 m. sausio 20 d. 5.25 val., kurio metu nukentėjo M. Z., kaltininkas yra Šalies kelio Nr. 19 valdytojas, dėl to byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja Lenkijos Respublikos Krašto kelių ir autostradų generalinė direkcija. Iš šio įrodymo galima daryti išvadą, kad yra nustatytas įvykio ir ieškovui atsiradusios žalos kaltininkas, todėl tik tuo atveju, jei nebūtų galimybės gauti ieškovui žalos atlyginimo iš kaltininko, ieškovas turėtų pagrindo siekti, kad žalą atlygintų nuomininkas, jei sudarytoji šalių sutartis būtų aiškinama ne atsakovo naudai. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo kaltės dėl autoįvykio bei ginčo automobilio apgadinimo nėra, nes atsakovui perduotos transporto priemonės vairuotojas nebuvo nubaustas už pažeidimą, nebuvo pripažinta, kad eismo įvykis įvyko ir dėl vairuotojo kaltės. Jei sudarytoji šalių sutartis būtų aiškinama ne atsakovo nauda, t.y. kad nuomininko atsakomybė buvo numatyta tam atvejui, kai negalioja civilinės atsakomybės draudimo sutartis, ieškovas turėtų įrodyti, kad žala padaryta atsakovo vairuotojo neapdairumo pasekoje, nes sutarties 5.1. punktas numato tokią nuomininko atsakomybės sąlygą tuo atveju, jei draudimo kompanija neatlygina padarytų nuostolių. Pripažintina, kad vairuotojo neapdairumas byloje nebuvo įrodytas.

Kolegija daro išvadą, kad automobilio nuomininko atsakomybės apimtis buvo nurodyta ieškovo internetinio tinklalapio 7 punkte, nurodant nuomininko atsakomybės ribas – nuomininko asmeninė atsakomybė numatyta autoįvykio atveju nuo 750 iki 1000 Lt. Skelbiamos viešai nuomos sąlygos taikomos ir nagrinėjamu atveju, nors nuomos sutartyje nebuvo numatyta, kokios apimties yra nuomininko atsakomybė autoįvykio atveju. Taikant skelbiamas sąlygas susitarimui dėl draudimo rūšies, darytina išvada, kad atsakovo atžvilgiu galiojo atsakomybės ribos, numatytos automobilių nuomos sąlygų 7- ame punkte, t.y. galiojant automobilio KASKO draudimui, buvo numatyta nuomininko atsakomybė nuo 750 Lt iki 1000 Lt, todėl šiose ribose ji turėjo būti taikoma ir atsakovui. Byloje nustatyta, kad žala dėl autoįvykio ieškovui atsirado 17 900 Lt sumoje, ieškovui neteikiant įrodymų, kad šiuo atveju ji turėjo būti didesnė, nei minimali riba, teismas daro išvadą, kad remiantis tarp šalių sudaryta sutartimi atsakovas turi atlyginti ieškovui nuostolius sumoje 750 Lt. Teismo sprendimas keistinas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismui nepagrįstai netaikant įprastinės nuomos sutarties sąlygos atsakovo atžvilgiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 403 Lt žyminio mokesčio, dalyje, kurioje tenkinamas ieškinys, jo turėtas išlaidas turi apmokėti atsakovas. Šios išlaidos sudaro 20 Eur, nes nuo 750 Lt ( 217,22 Eur) sumos mokėtinas žyminis mokestis yra 20 Eur. Atsakovas byloje turėjo 117 Eur atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidų ir 47 Eur atsiliepimo vertimo į lenkų kalbą išlaidų. Ieškovas pateikė prašymą priteisti 300 Eur atstovavimo išlaidų, bei išlaidas žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti. Kadangi ieškinys ir skundas tenkinamas dalinai, abi šalys turėjo atstovavimo išlaidų, dėl to jos šalims nepriteisiamos.

Ieškovui atsakovas turi atlyginti išlaidas, turėtas žyminiam mokesčiui sumokėti už ieškinį ir apeliacinį skundą patenkintų reikalavimų dalyje, jos sudaro 40 Eur.

Pirmosios instancijos teismo turėtos išlaidos apmokėjimui už vertimo paslaugas priteistinos iš atsakovo, nes ir dalinai patenkinus ieškinį, jas turi atlyginti šalis, kurio nenaudai priimamas sprendimas. Atsakovo prašymas priteisti vertimo išlaidas netenkinamas, nes ir dalinai patenkinus apeliacinį skundą, jos nepriteistinos iš ieškovo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti ieškovui UAB RENT & GO BALTIC ( į/k 302830567) iš atsakovo UAB „Saltterra“ ( į/k 302305135) 217,22 Eur nuostolių atlyginimo ir 40 Eur išlaidų, turėtų žyminiam mokesčiui sumokėti.

Teismo sprendimo dalį, kuria priteistos iš ieškovo valstybės naudai vertimo paslaugų išlaidos, pakeisti ir priteisti vertimo paslaugų išlaidas 49,11 Eur valstybei iš atsakovo UAB „Saltterra“ ( į/k 302305135). Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.