Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-05-26 · Byla Nr. Ik-762-95/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-26
Bylos Nr.
Ik-762-95/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02614-2010-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius, Bronius Januška
Pareiškėjas
UAB „Veido“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-762-95/2011(Proceso Nr. 3-61-3-02614-2010-9)Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovei R. P., atsakovės atstovams Edmundui Kiškiui ir Evaldui Kašėtai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Veido“ periodikos leidyklos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „Veido“ periodikos leidykla (toliau – ir pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (I t., b. l. 3-4) kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti Lietuvos Respublikos finansų ministeriją (toliau – ir atsakovė, FM, Ministerija) suteikti pareiškėjai prašomą informaciją, t. y. nurodyti paskolas suteikusius asmenis, paskolų suteikimo sąlygas (terminus ir palūkanų dydį) ir sumas, kurias Ministerija valstybės vardu gavo kaip paskolas Valstybės skolos įstatymo nustatyta tvarka 2008 m. gruodžio mėn.

Skunde nurodė, kad pareiškėjos leidžiamo žurnalo „Veidas“ žurnalistas V. N. 2009-01-08 elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovės Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoją V. L. ir pateikė keletą klausimų, susijusių su valstybės skolinimosi mastu 2008 m. gruodžio mėn. Atsakovės tarnautojas pateikė dalį prašomos informacijos, taip pat nurodė, kur galima rasti detalesnius duomenis, tačiau atsisakė pateikti detalią informaciją dėl valstybės pasiskolintų 600 mln. litų užsienio rinkose dvišaliais sandoriais atskirai nurodant paskolas suteikusius asmenis ir konkrečias paskolų sumas, taip pat kokiam terminui buvo skolintasi ir kokios palūkanos bus mokamos už paskolos suteikimą. Savo atsisakymą suteikti informaciją apie konkrečias sumas, paskolintas užsienio rinkose dvišaliais sandoriais, motyvavo tuo, kad tai yra komerciniai sandoriai, ir jų detalės nėra skelbiamos. Pareiškėjos nuomone, toks atsisakymas yra nepagrįstas. Pareiškėja yra visuomenės informavimo priemonės – savaitraščio „Veidas“ – leidėjas, kurio darbuotojai yra žurnalistai ir turi Konstitucijos 25 str. garantuojamą teisę ir pareigą gauti bei skleisti informaciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 str., pareiškėjos darbuotojas kreipėsi į atsakovės Viešųjų ryšių skyriaus darbuotoją elektroniniu laišku su prašymu suteikti viešintiną informaciją, tačiau Ministerija atsisakė suteikti prašomą informaciją, motyvuodama pagrindais, kurie nėra numatyti Įstatyme ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatyme. Pagal Įstatymo 6 str. 4 d., bet kuri valstybės institucija privalo viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams pateikti prašomą informaciją ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o jeigu reikia kaupti papildomus duomenis – ne vėliau kaip per savaitę. Vadovaujantis Įstatymo 6 str. 5 d. ir 18 str., valstybės institucija ar įstaiga neteikia viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams tik tos informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privataus pobūdžio informacija, ir apie tai pareiškėją informuoja per vieną darbo dieną nurodydamas atsisakymo priežastis. Taigi, visa informacija, susijusi su valstybės vardu disponuojamomis lėšomis, yra vieša ir turi būti prieinama visuomenei. Bendrovė yra viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, kuris turi konstitucinę teisę ir pareigą teisingai, tiksliai ir nešališkai informuoti visuomenę apie įvairias valstybės institucijų veiklos sritis. Todėl laiko, kad FM atsisakymas suteikti informaciją yra neteisėtas, nesuderinamas su Konstitucijos 5 ir 25 str. ir Įstatymo nuostatomis, taip pat konstituciniu valstybės institucijų veiklos viešumo principu ir pagrįstu visuomenės interesu žinoti, kaip atsakovė, turinti įgalinimus valstybės vardu skolintis įstatymų nustatyta tvarka, įgyvendina jos kompetencijai priskirtas funkcijas.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad, jos nuomone, atsakovė iki šiol nepateikė visos informacijos. Pareiškėja buvo prašiusi informacijos apie vieną sumą, o atsakovė informaciją pateikė apie kitą sumą, neįvardijo priežasčių. Laiko, kad atsakovė tokiais savo veiksmais suvaržė žiniasklaidos teisę gauti informaciją (žr. teismo posėdžio protokolą).

Atsakovė Lietuvos Respublikos finansų ministerija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Veido“ periodikos leidyklos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 18-21) nurodė, kad Įstatymo 18 str. 1 d. yra nustatyta, kad valstybės įstaigos ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ar organizacijos neteikia viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, kitiems asmenims informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privataus pobūdžio informacija. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. 3 d. 6 p. taip pat nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 7 straipsnyje nustatytą privačios informacijos teikimą ir viešojo administravimo funkcijų vykdymą, netaikomas informacijai, kuri yra įstatymais pripažįstama kaip neteiktina dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų panaudojimo apribojimo arba kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę, profesinę, banko paslaptį, kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.116 str. 1 d., informacija laikoma komercine paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2006-09-20 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-499/2006) aiškindamas CK 1.116 str. nurodė, kad komercine paslaptimi gali būti duomenys, atitinkantys tokius požymius: 1) nevieša informacija, t. y. informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymus nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; 2) saugoma informacija, t. y. informacija, kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; 3) turinti komercinę vertę informacija, t. y. informacija, kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas. Ministerija, vadovaudamasi Valstybės skolos įstatymo 5 straipsniu, 2008-12-09 valstybės vardu sudarė paskolos sutartį su užsienio kreditoriumi dėl paskolos gavimo. Ši sutartis atitinka visus duomenų, laikytinų komercine paslaptimi, požymius: 1) teisės aktai nenumato, kad Finansų ministerijos valstybės vardu sudaromų paskolų sutarčių sąlygos privalo būti skelbiamos ir kad šias paskolų sutartis draudžiama pripažinti komercine paslaptimi, paskolos sutarties sąlygos nėra skelbtos ir nėra žinomos trečiosioms šalims; 2) paskolos sutartyje nurodyta, kad konfidenciali informacija yra visa informacija, susijusi su skolininku, finansiniais dokumentais arba paskola, kurią, pagal savo kompetenciją sužino sutarties šalis būdama sutarties šalimi, arba informacija, susijusi su finansiniais dokumentais, arba paskola, kurią gauna sutarties šalis; paskolos sutarties 19.7 p. nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis sutinka laikyti visą konfidencialią informaciją konfidencialia ir jos niekam neatskleisti, išskyrus numatytas išimtis; 3) Valstybės skolos įstatymo 5 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės vardu gaunamų paskolų sutartys, dokumentai, susiję su Vyriausybės vertybinių popierių platinimu, ir kiti įsipareigojamieji skolos dokumentai yra komerciniai susitarimai. Pažymėjo, kad tokiuose susitarimuose esanti informacija turi komercinę vertę ir dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys. Šios informacijos atskleidimas neigiamai paveiktų skolinimosi valstybės vardu procesus ir sumažintų sėkmingo skolinimosi galimybes ateityje. Atsižvelgiant į finansų rinkose susiklosčiusias itin sunkias skolinimosi galimybes, tokios informacijos atskleidimas būtų ne tik netikslingas, bet ir žalingas valstybei, nes informacijos apie paskolas suteikusius asmenis, paskolų terminus, palūkanas ir kitas paskolos sąlygas atskleidimas leistų kitiems tiek vidaus, tiek užsienio kreditoriams derybų metu turėti geresnę padėtį, dėl kurios FM būtų sudėtinga derybų metu susitarti dėl geresnių skolinimosi sąlygų. Akcentavo, kad Ministerija nuolatos pateikia visuomenei bendrą informaciją apie skolinimąsi valstybės vardu. Kiekvienais metais išleidžia leidinį apie valstybės skolą, kuriame nagrinėjama iki praėjusių metų pabaigos susidariusi valstybės skola, jos struktūra bei valdymo išlaidos.

Šalies argumentai

Atsakovės atstovai teismo posėdyje patvirtino atsiliepsime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad atsakovė 2010-11-17 raštu suteikė pareiškėjai jos prašomą informaciją, taigi, pareiškėjos reikalavimą įvykdė (žr. teismo posėdžio protokolą).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai (I t., b. l. 1-202; II t., b. l. 1-72) tvirtina, kad Lietuvos valstybė 2008 m. gruodžio mėn. vidaus ir užsienio rinkose pasiskolino 1 168 994 000 Lt (vieną milijardą vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis milijonus devynis šimtus devyniasdešimt keturis tūkstančius litų), inter alia 2008-12-09 paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurią valstybės vardu su užsienio kreditoriumi sudarė Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

UAB „Veido“ periodikos leidyklos, leidžiamo žurnalo „Veidas“ žurnalistas V. N. 2009-01-08 elektroniniu laišku (I t., b. l. 5) kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoją V. L., prašydamas suteikti informaciją apie valstybės skolinimąsi 2008 m. gruodžio mėn., t. y. pateikė šiuos klausimus: 1) Kiek kartų ir kuriomis dienomis valstybė skolinosi 2008 m. gruodžio mėn.?; 2) Kokias sumas valstybė skolinosi 2008 m. gruodžio mėn.?; 3) Kokiam laikotarpiui skolintos tos sumos ir kokias palūkanas reikės mokėti?; 4) Iš ko skolintasi kiekviena suma?.

Ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas V. L., 2009-01-08 pateikė atsakymą (I t., b. l. 5), kuriame nurodė, kad: – per 2008 m. gruodžio mėn.valstybė iš viso (vidaus ir užsienio rinkose) pasiskolino šiek tiek daugiau negu vieną milijardą litų; – aukciono būdu vidaus rinkoje platinant Vyriausybės vertybinius popierius pasiskolinta 384 milijonai litų nominalia verte (konkrečios aukciono būdu vidaus rinkoje pasiskolintos sumos, datos, trukmės ir pelningumai skelbiami Finansų ministerijos interneto tinklalapyje www.finmin.lt); – 2008-12-23 vidaus rinkoje buvo išplatinta nevieša 20,35 milijonų eurų nominalios vertės Vyriausybės vertybinių popierių emisija, išperkama 2010-01-29, 2008-12-24 – 40 milijonų eurų nominalios vertės nevieša Vyriausybės vertybinių popierių emisija, išperkama 2009-03-24; – užsienio rinkose dvišaliais sandoriais pasiskolinta dar beveik 600 milijonai litų; dvišaliai sandoriai bei privačių vertybinių popierių platinimo sandoriai yra komerciniai susitarimai ir pagal susitarimą su sandorių šalimis sandorių detalės nėra skelbiamos.

V. N., negavęs išsamios informacijos, tą pačią dieną, 2009-01-08, pakartotinai kreipėsi į FM atstovą, prašydamas atsakyti, kokiu įstatymu remiantis neteikiama platesnė informacija apie dvišaliais santykiais pasiskolintą sumą, ir nurodė, kad informacija apie valstybės skolą nėra valstybės paslaptis, todėl visa informacija turi būti prieinama (I t., b. l. 7).

Atsakovės atstovas V. L. 2009-01-08 atsakyme (I t., b. l. 7) nurodė, kad visa informacija apie valstybės skolą yra vieša ir prieinama ministerijos tinklalapyje ir „Valstybės skolos“ leidinyje. O dvišaliai sandoriai yra komerciniai susitarimai, kurių detalių neskelbiama. Tikrai aišku, kad atskleidęs detales gali pakenkti kitam arba net ir tam pačiam sandoriui.

Kaip matyti iš paminėtų rašytinių bylos įrodymų, byloje ginčas kilo dėl atsakovės atsisakymo pateikti pareiškėjai informaciją apie 2008 m. gruodžio mėn. pagal dvišalius sandorius su užsienio kreditoriais Lietuvos Respublikos vardu gautas paskolas (paskolas suteikusius asmenis, paskolų suteikimo sąlygas (terminus ir palūkanų dydį) bei jų sumas. Atsisakymo suteikti pareiškėjai jos prašomą informaciją pagrindiniu ir vieninteliu motyvu atsakovė nurodė, kad paskolų sutarčių sąlygos laikytinos komercine paslaptimi, todėl, vadovaujantis nacionaline teise ir šių sutarčių nuostatomis, negali būti viešai atskleidžiamos.

Tačiau, byloje nustatyta ir tai, kad Ministerija 2010-11-17 raštu Nr. (20.2)-6K-1010221 „Dėl informacijos apteikimo“ (II t., b. l. 46) atsakė į bendrovės 2009-01-08 žurnalisto paklausimą, susijusį su valstybiniu skolinimusi 2008 m. gruodžio mėn., bei atsakydama į 2009-01-19 pareiškėjos skunde teismui pareikštą prašymą, taip pat atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu situacija finansų rinkose yra stabilesnė ir dėl to valstybė turi palankesnes skolinimosi sąlygas nei 2008 m. antroje pusėje ir 2009 m. pirmoje pusėje, o taip pat įvertinusi tai, kad šiuo metu informacijos apie paskolas suteikusius asmenis, paskolų terminus, palūkanas ir kitas paskolos sąlygas pateikimas nebesudarys palankių sąlygų kietiems tiek vidaus, tiek užsienio kreditoriams derybų metu turėti geresnę derybinę poziciją, dėl kurios FM būtų sudėtinga susitarti dėl geresnių skolinimosi sąlygų (ypač dėl palūkanų dydžio), informavo pareiškėją, kad: 1) 2008 m. gruodžio mėn. skolinantis valstybės vardu paskolos forma buvo gauta viena paskola – 92 mln. Paskola, kurios metinė palūkanų norma – 10,65 proc., paskolos grąžinimo terminas – iki 2015-12-09, suteikė bankas „Credit Suisse International“. Be kita ko, šiame rašte atsakovė pažymėjo, kad ji nuolatos ir reguliariai informuoja žiniasklaidą ir visuomenę bei skelbia suvestinę informaciją apie skolinimosi valstybės vardu dydį, būdus bei priemones, pateikia informaciją apie skolos grąžinimus ir kitą esminę su skolinimusi ir skolos vykdymu susijusią informaciją, kuri gali būti teikiam nepažeidžiant komercinių, valstybės paslaptis ginančių teisės aktų.

Bylos rašytiniai įrodymai tvirtina ir tai, kad atsakovė, vykdydama teismo įpareigojimus, 2010-11-19 raštu Nr. (9.7-5K-0737095) „Dėl įpareigojimo pateikti įrodymus“, pateikė 2008-12-09 paskolos sutarties kopiją ir kitus, su ja susijusius, dokumentus (I t., b. l. 90-202; II t., b. l. 1-46).

Inter alia, teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėja, pateikdama teismui prašymą dėl skundo dalyko pakeitimo ir prašydama, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2010-11-22 pareiškėjai atsiuntė raštą, kuriame nurodė įmonės prašomą informaciją praėjus vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių nuo kreipimosi į atsakovę datos, pakeisti skundo dalyką, pati bendrovė pripažino, kad atsakovė reikalavimą įvykdė, tačiau, jos nuomone, pavėluotai ir taip pažeidė pareiškėjos konstitucinę teisę gauti ir skleisti informaciją (II t., b. l. 53, 54).

Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nustačiusi, kad atsakovė pareiškėjos reikalavimą pateikti informaciją apie valstybės skolinimusi 2008 m. gruodžio mėn. įvykdė, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad išnyko ginčo dalykas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Veido“ periodikos leidyklos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Liuda ArlauskienėRaimondas BlauzdžiusBronius Januška