- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- 1-1096-673/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04985-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- D. Ž.
- Kaltinamasis
- L. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, kaltinamojo tvirtinimu – pradėjęs dirbti pas ūkininką šiltnamiuose, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014-12-15 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos) – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimu; 2) 2015-04-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; 3) 2017-01-26 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams; 2017-11-07 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 4) 2017-12-22 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį – paskirta galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 5) 2018-10-12 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 str. 7 d. – 50 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019-02-05 nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas), 145 straipsnio 1 dalyje (2019-02-05 9.00 val. grasinimas nužudyti) ir 145 straipsnio 1 dalyje (2019-02-05 9.30 val. grasinimas nužudyti).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2019 metų vasario 5 d. laike nuo 09.00 val. iki 09.30 val., L. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo virtuvėje, tarpusavio konflikto su savo šeimos nare – sugyventine D. Ž. metu, pasakęs „netiki, kad aš tave prismeigsiu“, iš spintelės stalčiaus pasiėmė peilį ir tyčia vieną kartą juo dūrė sėdinčiai nukentėjusiajai D. Ž. į dešinį sėdmenį, padarydamas odos pažeidimą dešinio sėdmens srityje, taip padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, po to, kai sužalota nukentėjusioji pabėgo pas kaimynus ir vėl sugrįžo atgal, pasakydamas „papjausiu, ką mažai pripjoviau“, vėl pagrasino nukentėjusiąją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis L. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad 2019-02-05 apie 09.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sesers namuose - (duomenys neskelbtini), kur nuvažiavo atšvęsti nukentėjusiosios D. Ž., su kuria gyvena du metus gimtadienio, kilus konfliktui, sugyventinei sudavus jam į veidą, pagrasino sugyventinę prismeigti peiliu, pasiėmė peilį ir dūrė jai į sėdmenis. Matė, kad nukentėjusiąją sužalojo, supranta, kad jai skaudėjo. Nukentėjusioji jį apipylė alumi, visaip išvadino ir išėjo, grįžo po pusvalandžio. Kai ji grįžo, jie toliau konfliktavo ir jis dar kartą pagrasino ją papjauti, buvo įpykęs. Grasinimas, tai tik išsakyti žodžiai. Pripažįsta, kad nukentėjusioji galėjo išsigąsti grasinimo, manyti, kad grasinimas yra realus. Grasindamas norėjo nukentėjusiąją įbauginti. Po nusikaltimo jis atsiprašė nukentėjusiosios, jie susitaikė, sutiktų gydytis dėl alkoholio vartojimo, sugyventinė laukiasi jo kūdikio, jis pradėjo dirbti. Anksčiau jis nėra smurtavęs prieš sugyventinę. Gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nuketėjusioji D. Ž. protokole-pareiškime nurodė, kad 2019-02-05 jai su sugyventiniu L. K. būnant pas jo sesę namuose (duomenys neskelbtini), sėdint virtuvėje, L. K., būdamas neblaivus, grasino ją pripjauti, ir paėmęs virtuvinį geltonos spalvos peilį vieną kartą peiliu dūrė jai į dešinės pusės sėdmenis. Po to, norėjo dar kartą smūgiuoti, tačiau ji užstūmė ant jo virtuvinį stalą, pagriebusi stiklinę su alumi, pylė jam į veidą alų, ir išbėgo į lauką. Nubėgusi pas greta gyvenantį kaimyną, paprašė, kad parvežtų namo. Sugrįžus į tuos namus susirinkti daiktų, L. K. jai ir toliau grasino pripjauti, sakė, kad mažai dar pripjovė. Po įdūrimo jai buvo suplėšytos kelnės ir atsirado žaizda sėdmenyse, buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuo metu virtuvėje jie buvo tik dviese, L. K. sesuo su vyru miegojo ir konflikto nematė (1 t., b. l. 13-16).
Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2019-02-05 15.55 val. socialinė darbuotoja pranešė, jog pas ją atėjusi D. Ž. teigė, kad sugyventinis L. K. svečiuose puolė ją su peiliu bei šakute, peiliu sužalojo sėdmenis, bijo, kad sugyventinis gali grįžti namo ir vėl prieš ją smurtauti (1 t., b. l. 21).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad virtuvėje, spintelės stalčiuje rastas ir paimtas peilis su geltona rankena (1 t., b. l. 22-30).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas virtuvinis peilis yra su geltonos ir baltos spalvos rankena, su užrašu SWITZERLAND, jo bendras ilgis 33 cm, rankenos ilgis 14 cm, peilio geležtės plotis 3 cm. Peilio ašmenys dantyti. Peilio geležtė ir ašmenys nešvarūs, ant peilio į kraują panašių dėmių nesimato (1 t., b. l. 32-36).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus vaizdo įrašą iš įvykio vietos, jame matyti, kaip D. Ž. pasako, kad L. K. jai vieną kartą peiliu dūrė į dešinės pusės sėdmenį, parodo padarytą sužalojimą (1 t., b. l. 44-49).
Apžiūrėjus 2019-02-05 vaizdo įrašą iš tarnybinio automobilio, apžiūros protokole nurodyta, kad begarsiame įraše matoma kaip tarnybiniame policijos automobilyje D. Ž. bendrauja su pareigūnais G. I. ir M. Ž., linksi galvą, šypsosi, yra rami, rankomis rodo stūmimą nuo savęs, vėliau skaito pareigūnės surašytą dokumentą. Po to išlipa iš automobilio ir po kelių minučių vėl sugrįžta, padeda gelsvos spalvos maišelį, pasirašo pareigūnės atspausdintus dokumentus ir išlipa iš automobilio (1 t., b, l. 58-62).
Nukentėjusioji D. Ž. nurodė, kad 2019-02-05, apie 9 val. kartu su sugyventiniu L. K., su kuriuo gyvena kartu apie pusantrų metų ir veda bendrą ūkį, buvo svečiuose pas jo seserį, (duomenys neskelbtini)., kur jai sėdint virtuvėje, L. K. žodinio konflikto su ja metu, pradėjo jai grasinti, sakydamas „netiki, kad tave prismeigsiu“. Tuomet paėmė geltonos spalvos virtuvinį peilį ir dūrė jai į dešinės pusės sėdmenis. Po smūgio peiliu L. K. norėjo dar kartą smūgiuoti, tačiau ji užstūmė virtuvinį stalą ir apipylusi jam veidą alumi, išbėgo į lauką. Tuomet nubėgo pas kaimyną ir paprašė parvežti ją namo. Antrą kartą nuėjo į tuos namus susirinkti daiktų. L. K. jai ir toliau grasino, kad ją pripjaus, sakė, kad mažai dar ją pripjovė. Po įdūrimo peiliu buvo suplėšytos jos kelnės ir padaryta žaizda sėdmenyse, buvo sukeltas fizinis skausmas. Konflikto niekas nematė, virtuvėje jie buvo tik dviese (1 t., 67-68).
Papildomai apklausta nukentėjusioji D. Ž. nurodė, kad L. K. po pirmojo smūgio peiliu daugiau nebandė jai durti, jis tik vieną kartą mostelėjo ir įdūrė. Apie įdūrimą niekam nepasakojo, kaimynams, kurie prižiūrėjo jos du nepilnamečius vaikus, taip pat nesakė. Iš namų pabėgo, nes išsigando, kad L. K. jai dar ko nors nepadarytų, nesužalotų, ar nepridurtų. L. K. išsigando tik po dūrio į sėdmenis, bet prieš tai jo išsakyti grasinimai prismeigti nebuvo realūs, ji jo nebijojo ir netikėjo, kad jis jai gali ką nors rimto padaryti. Po įvykio praėjus kokioms 20-30 min. ji iš kaimynų grįžo atgal pas L. K. sesę pasiimti daiktų, nes kaimynas turėjo parvežti ją su vaikais namo. Tuomet L. K. girtas paklausė „ko parėjai, ar dar mažai, gal dar paduot alaus?“. Mano, kad jis galvojo, jog ji grįžo vėl jį apipilti alumi. L. K. jai tikrai negrasino, kad papjaus, iš jo jokių grasinimų nebuvo. Kodėl pirminėje apklausoje ir pareikšime nurodė, kad L. K. jai vėl grasino papjauti nežino, gal pareigūnė užrašiusi parodymus, ją ne taip suprato. Dėl įvykio ji buvo susinervinusi, todėl protokolų išsamiai neskaitė ir pasirašė. Kai grįžo namo, ėjo pas socialinę darbuotoją pasiklausti ką jai daryti, kad L. K. išsikraustytų ir pasakė apie įdūrimą. Pati policijos nekvietė, bet kai policija atvyko, suprato, kad ją iškvietė socialinės darbuotojos, tai ir parašė pareiškimą neapgalvojusi, nors rašyti nenorėjo. L. K. jokių pretenzijų neturi, su juo po įvykio susitaikė, prašo tyrimą nutraukti. Ieškinio dėl patirtos turtinės, neturtinės žalos nereiškia (1 t., b. l. 69-72).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G349/2019(02), nurodyta, kad D. Ž. nustatytas odos pažeidimas dešinio sėdmens srityje, kuris galėjo būti padarytas 2019-02-05 įvykio metu. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 83).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos dvejos D. Ž. pateiktos kelnės-tamprės. Vienos – juodos, kitos – pilkos. Abiejų galinėje pusėje įstrižos kiaurymės – juodose 1 cm, o pilkose 2,5 cm ilgio. Pilkose tamprėse prie kiaurymės yra raudona, panaši į kraują, pailga, 9 cm ilgio, dėmė (1 t., b. l. 84-93).
Liudytoja R. K. nurodė, kad ji yra Gudžiūnų seniūnijos socialinė darbuotoja. 2019-02-05 apie 15.20 val., į jos darbo vietą atėjo D. Ž., kuri pasakė, kad jos mažamečiai vaikai yra palikti priežiūrai pas kaimynę. D. Ž. buvo sunerimusi, matėsi, kad kažkas jai atsitiko, pradėjus kalbėti, pradėjo prašyti pagalbos, verkti. D. Ž. papasakojo, kad šventė savo gimtadienį pas L. K. sesę (duomenys neskelbtini)kaime ir susipyko su L. K. dėl to, kad ji pasakė jo sesei, kad jis negražiai apie ją kalba. Dėl to kilo ginčas ir L. K. puolė D. Ž. su šakute, sakydamas, kad išlups jai akis, bandė ją badyti, bet nepataikė. Po to, L. K. atsisuko ir pasigriebė peilį iš stalčiaus, sakydamas, kad pridurs D. Ž. peiliu. D. Ž. pasakojo, kad L. K. bandė durti į pilvą, bet ji pasisuko ir L. K. pataikė jai į dešinės pusės sėdmenis. Po dūrio L. K. bandė dar kartą jai durti, bet ji apsigynė užpildama jam ant veido alaus ir tada pabėgo pas kaimynus, kur buvo jos vaikai. Kaip suprato iš D. Ž. pasakojimo, tai to pačio įvykio metu L. K. jai grasino, kad vis tiek ją pridurs. D. Ž. sakė, kad kai grįžo iš (duomenys neskelbtini)su vaikais į (duomenys neskelbtini), tai į namus iš karto nevyko, vaikus paliko pas kaimynus, o pati atėjo pas ją (socialinę darbuotoją), nes bijo grįžti namo, kadangi gali būti grįžęs L. K.. Matėsi, kad D. Ž. išsigandusi ir tikrai bijo L. K.. D. Ž. nurodytos įvykio aplinkybės nesukėlė jokių abejonių, nemanė kad D. Ž. gali meluoti, išsigalvoti, nes ji apie įvykį pasakojo tikrai nuoširdžiai, verkdama, būdama išsigandusi. Dar D. Ž. parodė kur jai įdūrė peiliu L. K.. Matėsi pradurtos kelnės ir kraujo dėmė. D. Ž. dėl nerimtų problemų į ją nesikreipia, tikrai buvo išsigandusi ir bijojo L. K., net kelis kartus pabrėžė, kad L. K. vis tiek ją pridurs ir ji bijo kam nors pranešti apie įvykį. Siūlė D. Ž. skambinti 112 ir kviestis pagalbą, bet ji atsisakė, motyvuodama tuo, kad nenori įkišti L. K. sesers šeimos, pas kuriuos ir buvo įvykis, nes jie turi mažamečius vaikus, o pas juos buvo girtaujama. D. Ž. atsisakius kviesti sau pagalbą, ji jai liepė eiti pas vaikus, o jai išėjus iš kabineto, paskambino 112 ir pranešė apie įvykį, nes D. Ž. tikrai grėsė pavojus, jai buvo grasinama ir ji buvo sužalota, o ką girtas L. K. gali padaryti nėra aišku, nes jo būdas yra agresyvus. Ji tikrai bijojo, kad neatsitiktų nelaimė D. Ž. ir jos vaikams (1 t., b. l. 106-109).
Liudytoja G. I. nurodė, kad 2019-02-05 dirbo kartu su Kėdainių rajono PK VS vyresn. tyrėju M. Ž. ir 16.26 val. gavo pranešimą iš budėtojo, kad turi vykti adresu (duomenys neskelbtini)., dėl smurto artimoje aplinkoje. Pranešime buvo nurodyta, kad pas socialinę darbuotoją atėjo D. Ž., kuri teigė, kad sugyventinis L. K. puolė ją su peiliu bei šakute, sužalojo sėdmenis su peiliu, kokiu adresu prieš ją buvo smurtauta, nepasakė. Nuvykus pagal pranešimą, D. Ž. nurodė, kad sugyventinis jai dūrė peiliu į užpakalį. D. Ž. buvo blaivi, namai tvarkingi, jokių smurto žymių namuose nesimatė. Aiškinantis aplinkybes, D. Ž. nenoriai apie jas pasakojo, nenorėjo nurodyti vietos, kur vyko visas konfliktas. Ž. paklausus dėl ko ji kreipėsi į socialinę darbuotoją ir kuo jai galima padėti, atsakė, kad nieko nenori, tik nori, kad jos sugyventinis L. K. išsikraustytų iš namų. D. Ž. paprašyta parodė vietą į kurią buvo sužalota. Dešinės pusės sėdmenyje matėsi durtinė-pjautinė apie 2 cm ilgio žaizda, kelnėse toje vietoje buvo skylė. Pagal smurto artimoje aplinkoje instrukciją buvo padarytas 30 sek. vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas jos sužalojimas ir jos parodymai kas būtent ją sužalojo. Bendraujant atvyko medikai, kurie suteikė D. Ž. pirminę pagalbą, į gydymo įstaigą vykti ji atsisakė. D. Ž. atsisakė rašyti pareiškimą, nenorėjo nurodyti, kur viskas įvyko, paskui pasakė, kad pas sugyventinio L. K. sesę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Pasikvietė D. Ž. į tarnybinį automobilį, kur pradėjo pildyti procesinius dokumentus dėl sužalojimo. D. Ž. sutiko rašyti pareiškimą dėl jos sužalojimo, todėl pagal jos duotus parodymus buvo surašytas protokolas-pareiškimas, kuris atspausdintas ir paduotas jai perskaityti bei pasirašyti. D. Ž. perskaitė protokolą-pareiškimą ir žodžiu patvirtino, kad pareiškimas ir jos parodymai surašyti teisingai. D. Ž. iš pradžių jiems atvykus buvo susijaudinusi, bendravo nuosekliai ir nepasirodė, kad galėtų išsigalvoti įvykio aplinkybes. Apie grasinimus šakute neužsiminė, akcentavo tik smūgį peiliu į sėdmenis, nurodė, kad smūgis buvo stiprus, iš jėgos. D. Ž. paskui sakė, kad po smūgio peiliu ir sužalojimo L. K. dar kartą buvo užsimojęs peiliu suduoti, bet nesudavė, nes ji į jį nustūmė stalą, apipylė alumi ir pabėgo iš namų pas kažkokį kaimyną, kurio prašė parvežti ją namo ir kuriam sakė viską papasakojo kas nutiko. D. Ž. apie vaikus nieko neužsiminė. Paklausus, kur jos vaikai, atsakė, kad saugūs ir nenurodė, kur jie yra. D. Ž. nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, kurios yra užrašytos jos apklausoje ir pareiškime, tikrai nurodė, kad 2019-02-05 ryte, apie 09.00 val., kilus žodiniam konfliktui, L. K. buvo agresyvus, grasino ją nužudyti, sakydamas, ar papjausiu ar pribadysiu, po grasinimų buvo panaudotas peilis ir įdurta D. Ž.. Jai buvo akivaizdu, kad L. K. išsakyti grasinimai D. Ž. buvo realūs, nes jis po grasinimų panaudojo peilį įdurdamas D. Ž. į sėdmenis bei dar kartą buvo užsimojęs peiliu, bet D. Ž. nesužalojo, nes, kaip ji pati nurodė, ji apsigynė ir bijodama jo, pabėgo. D. Ž. sakė, kad kai iš kaimyno sugrįžo atgal į tuos namus, L. K. jai vėl grasino sakydamas - papjausiu, ką mažai dar pripjoviau. Tikslūs grasinimo žodžiai užfiksuoti D. Ž. apklausoje. Nuvykus į įvykio vietą, pati D. Ž. nurodė peilį su kuriuo L. K. ją sužalojo ir jai grasino (1 t., b. l. 112-115).
Liudytoja L. K. nurodė, kad 2019-02-04 į savo namus, (duomenys neskelbtini)., parsivežė savo brolį L. K. su sugyventine D. Ž. ir jos dviem mažamečiais vaikais. Jos namuose šventė D. Ž. gimtadienį. Ji alkoholio nevartojo. Šventės metu ji ir D. Ž. savo vaikus nuvedė pas kaimynę S. T.. Vakare brolis su sugyventine pasiginčijo, bet smurto nebuvo. 2019-02-05, apie 6 val. ryto, ją prikėlė L. K., kviesdamas toliau švęsti, o pats nuėjo miegoti. Ji, jos sugyventinis ir D. Ž. prie stalo gėrė degtinę. Ji labai greitai prisigėrė ir nuėjo su sugyventiniu miegoti. Kas ryte vyko tarp D. Ž. ir L. K., negali pasakyti, nes girta su sugyventiniu miegojo ir jokio triukšmo negirdėjo. Apie įvykį sužinojo tik atvykus policijai. D. Ž. jai sakė, kad L. K. jai bakstelėjo peiliu, daugiau įvykio aplinkybių neaiškino, apie jokius grasinimus nieko nesakė (1 t., b. l. 118-121).
Liudytoja S. T. nurodė, kad 2019-02-04 pasiėmė prižiūrėti L. K. ir D. Ž. vaikus. 2019-02-05 rytą, pas ją į namus atėjo D. Ž., kuri nebuvo apsiverkusi ar išsigandusi, ir parašė ją su vaikais parvežti namo. Ar D. Ž. buvo išėjusi atgal iki L. K. namų, nepastebėjo, nes rengėsi. Apsirengusi, D. Ž. su dviem jos vaikais nuvežė ir paliko pas D. Ž. draugę. D. Ž. jai nieko nepasakojo, nesakė, kad L. K. būtų grasinęs ar sužalojęs. D. Ž. atrodė blaivi (1 t., b. l. 124-127).
Iš policijos registruojamų įvykių suvestinių matyti, kad kaltinamojo ir jo sugyventinės gyvenamosios vietos adresu anksčiau buvo kviečiama policija, nurodant, kad: neblaivi sugyventinė triukšmauja, veja iš namų (2019-01-01; pranešimas nepasitvirtino, namuose nieko nerasta); buvęs sugyventinis neatiduoda telefono ir prašomas neišsikrausto lauk (2018-10-10; nuvykus policijai, telefonas buvo grąžintas geranoriškai, D. Ž. L. K. pretenzijų neturėjo); D. Ž., būdama neblaivi, išvyko su dviem mažamečiais vaikais (2018-09-14) (2 t., b. l. 91-108).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
2019 metų vasario 5 d. laike nuo apie 09.00 val. iki 09.30 val., L. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo virtuvėje, tarpusavio konflikto su savo šeimos nare – sugyventine D. Ž. metu, pasakęs „netiki, kad aš tave prismeigsiu“, iš spintelės stalčiaus pasiėmė peilį ir tyčia vieną kartą juo dūrė sėdinčiai nukentėjusiajai D. Ž. į dešinį sėdmenį, padarydamas odos pažeidimą dešinio sėdmens srityje, taip padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, po to, kai sužalota nukentėjusioji pabėgo pas kaimynus ir vėl sugrįžo atgal, pasakydamas „papjausiu, ką mažai pripjoviau“, vėl pagrasino nukentėjusiąją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos BK 248 straipsnio 1, 2 dalyse, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kurie kartu gyvena, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.
Nustatyta, kad kaltinamasis, aplinkybėse nurodytu laiku, tyčia panaudojo fizinį smurtą, t. y. dūrė nukentėjusiajai peiliu ir taip nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą, sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko kaltinime nurodytą smurtinį veiksmą peiliu šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu. Jo kaltę įrodo ištirti nukentėjusiosios parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis dūrė jai peiliu, ją sužalojo, sukėlė fizinį skausmą. Šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes kaltinamojo kaltę patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, anksčiau aprašyti liudytojų parodymai, vaizdo įrašas, kuriame nukentėjusioji patvirtina, kad sugyventinis jai dūrė peiliu bei parodo sužalojimo vietą, taip pat kitais byloje ištirtais rašytiniais įrodymais.
Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, panaudodamas gyvybei pavojingą įrankį – peilį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo smurtinių veiksmų nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas, sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl L. K., nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės kurioms esant grasinama ir panašiai. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Svarbu ir tai, kad sprendžiant atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį klausimą neturi reikšmės kokių tikslų kaltininkas siekia. Tiesioginė tyčia šioje nusikalstamoje veikoje pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, suvokia, kad nukentėjusiajam savo neteisėtais veiksmais sukelia stresą, nerimą ir baimę ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos.
Kaltinamasis prisipažino, jog prieš durdamas peiliu sugyventinei pagrasino ją papjauti, tai yra nužudyti, taip pat pagrasino papjauti ir po to, kai peiliu jau buvo perdūręs sėdmenis ir sugyventinę sužalojęs, tai yra vėl grasino nužudyti po to, kai peiliu jau sužalota sugyventinė sugrįžo į konflikto vietą. Kaltinamasis pripažino, jog grasindamas siekė, kad nukentėjusioji jo bijotų, suvokė, kad sugyventinė tokių jo grasinimų galėjo išsigąsti.
Teismas mano, kad pirmasis grasinimas, kai iškart po žodžių „netiki, pripjausiu“, kaltinamasis paėmė peilį ir dūrė nukentėjusiajai, nepriklausomai nuo jos ikiteisminio tyrimo metu keistų parodymų, turėjo leisti nukentėjusiajai suprasti, kad grasinimas yra realus ir gali būti įvykdytas, nors tokiam suvokimui ir buvo labai mažai laiko. Gi antrasis grasinimas nukentėjusiajai akivaizdžiai atrodė realus, ką ji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Akivaizdumą patvirtina tai, kad prieš šį grasinimą kaltinamasis peiliu jau buvo sužalojęs nukentėjusiąją. Nukentėjusioji apie įvykį iš esmės nedelsiant pasisakė socialinei darbuotojai, kuri nurodė, kad D. Ž., pasakodama apie įvykį, buvo susijaudinusi, verkė, sakė, kad bijo grįžti namo, nes ten gali būti sugrįžęs kaltinamasis, kas leidžia tvirtinti, jog kaltinamojo išsakyti grasinimai nukentėjusiąją įbaugino ir ji bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės.
Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kurioms esant nukentėjusiajai buvo išsakyti grasinimai, tai yra pirmą kartą grasinant pripjauti ir iškart į rankas paimant peilį, antrąjį kartą grasinant pripjauti po to, kai kaltinamasis peiliu jau buvo įdūręs nukentėjusiajai ir ją sužalojęs, daro išvadą, jog kaltinamojo išreikšti grasinimai buvo akivaizdžiai realūs, paveikė nukentėjusiosios psichinę būseną, ji grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei, patyrė psichologinį diskomfortą, baimę, nervinę įtampą. Taigi kaltinamasis savo veiksmais ir elgesiu ne tik siekė nukentėjusiajai sudaryti įspūdį, kad jo grasinimai realūs, siekė nukentėjusiąją įbauginti, siekė, kad ji kaltinamojo bijotų, bet netgi savo grasinimą ir įgyventino. Teismas mano, jog kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, aiškiai suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo atlikti veiksmai, išsakyti grasinimai jį puikiai pažįstančiam asmeniui – sugyventinei, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad grasina nukentėjusiajai siekdamas jai sukelti baimę, nerimą dėl savo sveikatos, gyvybės ir norėjo taip veikti , todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamojo grasinimai buvo realūs, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 145 str. 1 d., yra laikoma baigta.
Visas kaltinamojo trisdešimties minučių bėgyje padarytas nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos per pakankami trumpą laiko tarpą, toje pačioje vietoje, tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, esant vieningai kaltinamojo tyčiai, tai yra įpykus dėl to paties konflikto ir tam pačiam konfliktui nesitęsiant, teismo įsitikinimu, sieja ne realioji, bet idealioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, sutaptis, todėl veika, numatyta BK 145 str. 1 d., neturi būti kvalifikuojama pagal du šiuos paminėtus straipsnius.
Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad L. K. padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas) ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veikas padarė būdamas recidyvistu bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padaryti du tyčiniai, nesunkūs, baigti nusikaltimai, į padarytų veikų motyvus ir tikslus – smurtas bei grasinimai panaudoti dėl niekuo nepateisinamo pykčio, prieš šeimos narę – sugyventinę, fiziškai silpnesnę moterį; į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybes, į kaltininko asmenybę (2 t., b. l. 1-90): teistas penkis kartus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, kaltinamojo tvirtinimu - dirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų grupėse neregistruotas, sveikas; atsižvelgia į nukentėjusiosios poziciją prašant nesiųsti kaltinamojo į pataisos namus, tvirtinant, jog ji kaltinamajam atleido, jis jai reikalingas, nes laukiasi kaltinamojo kūdikio, kad kaltinamasis anksčiau jos atžvilgiu nesmurtavo.
Kadangi anksčiau kaltinamajam paskirtos bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, nes jis ir vėl nusikalto, teisiamas šeštą kartą, turi neišnykusį teistumą, kaltinamajam skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės (BK 50 str.), bausmių dydį nustatant atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį, teisingumo ir protingumo kriterijus (BK 61 str., 54 str. 3 d.), už nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.), subendrintą bausmę 1/3 sumažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo laiką (BK 66 str.) ir, nors kaltinamasis turi neišnykusį teistumą - paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, šį kartą dar atidedant ir atidedant maksimaliam laikui, nes teismas suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be nedelsiamo patalpinimo į pataisos namus, tai yra viliasi, jog bausmės tikslas dar gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str. 2 d., 3 d.), kurie įtakotų jo elgesį, kurį, kaip pripažino ir pats, esminiai sąlygoja alkoholio vartojimas, dėl ko jis norėtų gydytis, kartu su bausme kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).
Kardomosios priemonės. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-02-06 7.10 val. iki 2019-02-07 10.25 val. (1 t., b. l. 134-138). Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. Ž., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 50 metrų atstumu, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 168-169), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktiniai įrodymai. Du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais iš įvykio vietos bei policijos tarnybinio automobilio, saugomi byloje (1 t., b. l. 48, 62), paliktini saugoti byloje. Peilis, perduotas savininkei L. K. (1 t., b. l. 38-42; 2 t., b .l . 128), paliktinas savininkei L. K.. Rūbai (2 poros kelnių-tamprių), perduoti nukentėjusiajai D. Ž., paliktini D. Ž. (1 t., b. l. 94-99).
Proceso išlaidos. Teismo pašto išlaidos - 3,58 Eur, atsižvelgiant į tai, kad jos nežymiai viršija galimą nepriteisti sumą (3 Eur), atsižvelgiant į proceso eigą teisme, į sunkią kaltinamojo turtinę padėtį, iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei - šeimos nariui), BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą), ir nuteisti:
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmes apimant ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (metų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti L. K.:
1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo;
2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
bei, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 72² str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti L. K. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Asmeniui, kuris vengia vykdyti jam paskirtą (-as) baudžiamojo poveikio priemonę (-es), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jį pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės bauda arba areštas); šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-02-06 07.10 val. iki 2019-02-07 10.25 val. (dvi dienas).
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. Ž., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 50 metrų atstumu, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini)., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinius įrodymus – du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais iš įvykio vietos bei policijos tarnybinio automobilio, saugomus byloje, palikti saugoti byloje. Peilį, perduotą savininkei L. K., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkei L. K.. Dvi poras kelnių-tamprių, perduotas nukentėjusiajai D. Ž., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkei D. Ž..
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).