Kauno apygardos teismo sprendimas

2015-10-19 · Civilinė byla Nr. 2A-2174-658/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-19
Bylos Nr.
2A-2174-658/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00336-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Ieškovas
viešosios įstaigos „Teisinis pagrindas“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mimeta“
Advokatai
Snežana Raižienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-2174-658/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00336-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.8.5; 2.5.20.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės- viešosios įstaigos „Teisinis pagrindas“ ir atsakovės- uždarosios akcinės bendrovės „Mimeta“ atstovės advokatės Snežanos Raižienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9343-800/2015 pagal ieškovės viešosios įstaigos „Teisinis pagrindas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mimeta“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė VšĮ „Teisinis pagrindas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Mimeta“ 2102,64 Eur skolos už atliktas paslaugas; 14,35 Eur palūkanų (laikotarpiu nuo 2014-11-26 iki 2015-01-06), o 6 % dydžio palūkanas, nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo mėn. atsakovės direktorius R. S. kreipėsi į ieškovę su prašymu atlikti UAB „Mimeta“ ir šios bendrovės dukterinių įmonių (UAB „Sapas ir ko“ ir UAB „Ryškioji kometa“) vertinimą ir nustatyti kiekvienos iš jų akcijų vertę. Ieškovės ir atsakovės direktoriai susitarė, jog už vienos įmonės akcijų įvertinimą ir jos vertės nustatymą bus sumokėta po 579,24 Eur (2000 Lt) papildomai priskaičiuojant pridėtinės vertės mokestį (PVM). Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė. 2014 m. spalio mėn. 1 d. pateikė atsakovei UAB „Mimeta“, UAB „Sapas ir Ko“, UAB „Ryškioji kometa“ vertės nustatymo aktus. Atsakovės direktorius pareiškė, jog jo netenkina vertės nustatymo rezultatai bei paprašė jas pakoreguoti taip, jog įmonės rezultatai atrodytų blogesni nei yra iš tiesų. Ieškovei nesutikus falsifikuoti vertės nustatymo akto išvadų, atsakovė atsisakė apmokėti už atliktas paslaugas (b.l. 15-16).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei VšĮ „Teisinis pagrindas“ iš atsakovės UAB „Mimeta“ 700,84 Eur skolos, 6 % dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-01-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21,12 Eur žyminio mokesčio, iš ieškovės atsakovei priteisė 482,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, sprendė, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl paslaugos, tačiau susitarimo apimtis nebuvo detalizuota, nebuvo iki galo suderinta šalių valia. Teismas nustatė, kad ieškovės atstovas telefonu sulaukęs atsakovės direktoriaus skambučio, nesudarydamas jokios raštiškos sutarties, o vadovaudamasis tarp šalių 2009 metais buvusia praktika atliko „įmonių vertinimą“. Vertinimas buvo atliktas per pakankamai trumpą laiką, t.y. nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. iki 2014 m. lapkričio 5 d. Per šį laikotarpį šalys nebendravo, nesiaiškino susitarimo įvykdymo termino ir kt. sąlygų. Teismo vertinimu aplinkybę, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, patvirtina 2009 metų ataskaita UAB „Mimeta“ bei PVM sąskaita–faktūra, kadangi pagal nusistovėjusią praktiką, ieškovė galėjo suprasti, kad yra užsakoma analogiška paslauga UAB „Mimeta“. Ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių susitarimą su kitų įmonių vadovais dėl paslaugos teikimo, teismas ieškinį tenkino tik dalyje dėl UAB „Mimeta“ atliktų darbų. Nesant susitarimo mokėti už pradelstą atsiskaityti laiką, reikalavimą dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmetė. Teismas sumažino atsakovės prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kadangi jų dydis viršijo Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (b.l. 83-88).

Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi, tenkindamas atsakovės atstovės prašymą, ištaisė rašymo apsirikimą nurodydamas, kad iš ieškovės atsakovei priteistinas išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis yra 871 Eur (b.l. 93-94).

III. Apeliacinių skundų argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 106-109) ieškovė VšĮ „Teisinis pagrindas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir priteista atsakovei iš ieškovės 482,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir priimti naują sprendimą, priteisiant ieškovei iš atsakovės 700,88 Eur skolos už suteiktas paslaugas ir 6 % dydžio palūkanas, nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė apeliaciniu skundu neginčija teismo sprendimo dalyje dėl skolos atsiradusios už UAB „Sapas ir ko“ vertinimą. Skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria nepriteistas įsiskolinimas už UAB „Ryškioji kometa“ vertinimą. Nurodo, jog R. S. yra UAB „Mimeta“ ir UAB „Ryškioji kometa“ direktorius, todėl turėjo teisę veikti ne tik UAB „Mimeta“, bet ir UAB „Ryškioji kometa“ vardu. UAB „Mimeta“, UAB „Ryškioji kometa“ ir UAB „Sapas ir ko“ yra dukterinės įmonės, pats R. S. nurodė, jog sąskaitą apmokės UAB „Mimeta“, dokumentus dėl įmonių vertinimo ieškovei siuntė UAB „Mimeta“. Ieškovė negalėjo žinoti kokie finansiniai susitarimai/įsipareigojimai yra tarp šių trijų įmonių, todėl sąskaita buvo išrašyta tik UAB „Mimeta“. Ieškovė taip pat nesutinka su iš jos atsakovei priteista išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma, kadangi ši suma, nors ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau atsižvelgus į tai, kad byla buvo nesudėtinga, nedidelės apimties, nereikalaujanti specialių žinių, joje nebuvo keliami nauji teisės klausimai, yra nepagrįstai didelė. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateiktame mokėjimo nurodyme nurodyta mokėjimo paskirtis – „SF PVM“, tačiau nenurodytas sąskaitos numeris, o advokatė S. Raižienė nėra PVM mokėtoja, ji atsakovei yra išrašiusi sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 150330, todėl nėra aišku ar atsakovė apskritai yra patyrusi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Apeliaciniu skundu (b.l. 98-100) atsakovės UAB „Mimeta“ atstovė advokatė Snežana Raižienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai teisiniai santykiai, nes dėl paslaugų atlikimo buvo pradėta derėtis, tačiau nebuvo susitarta dėl konkretaus užsakovo, darbų apimties ir kainos, t.y. nebuvo susitarta dėl esminių sutarties sąlygų, kas reiškia, kad sutartis sudaryta nebuvo. Teismas, nuspręsdamas, kad ieškovė su atsakove sudarė žodinę atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, pakankamu įrodymu pripažino 2009 m UAB „Mimeta“ išrašytą sąskaitą-faktūrą už akcijų vertinimą, tačiau R. S. 2009 metais nebuvo UAB „Mimeta“ vadovas ir paslaugos pas ieškovę neužsakinėjo, nevedė derybų, jis sąskaitą tik priėmė, nes dirbo įmonėje vadybininku. Ieškovės pateiktas vertės nustatymo aktas nėra visavertis akcijų vertės nustatymo aktas. Savo atliktą darbą ieškovė pavadino „rekomendacinio pobūdžio teisiniu vertinimu“. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė susitarė už 2000 Lt iš ieškovės įsigyti konsultacinio pobūdžio raštą. Nesant byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys susitarė dėl paslaugų kainos, teismo sprendimas priteisti iš atsakovės tiek kiek reikalauja ieškovė negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Teismas, priimdamas sprendimą, nesprendė kokia yra įprasta kaina tokioje verslo srityje už tokį atliktą darbą. Atsakovės nuomone, 2000 Lt už rekomendacinio pobūdžio teisinį vertinimą yra visiškai neprotinga kaina.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (b.l. 115-117) atsakovės atstovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovės nurodomos aplinkybės dėl R. S. prašymų falsifikuoti išvadas yra tik ieškovės kalbos, nepagrįstos jokiais įrodymais. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio pradžioje ieškovė teigė surašiusi akcijų vertės nustatymo aktus. Proceso eigoje paaiškėjus, kad akcijų vertinimas yra licencijuojama veikla, savo nuomonę dėl atlikto darbo pakeitė, pavadindama jį rekomendacinio pobūdžio teisiniu vertinimu. R. S. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad balansai ieškovei buvo siųsti tikslu ieškovei įvertinti darbo apimtis derantis dėl kainos. Taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio laikytini nepagrįstais, kadangi advokatei sumokėtos sumos yra ženkliai mažesnės nei patvirtinti maksimalūs priteisini dydžiai. Patvirtina, kad 2015-03-30 sąskaita Nr. 150330 yra apmokėta.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (b.l. 113-114) ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinio skundo teiginius, jog nebuvo susitarta dėl konkretaus užsakovo, darbų apimties ir kainos, teismo posėdžio metu paneigė UAB „Mimeta“ ir UAB „Ryškioji kometa“ direktorius R. S., kuris parodė, kad jam reikėjo ieškovės paslaugų, kaina jį tenkino, jis iš tiesų rinkosi tarp paslaugos teikėjų, tačiau kiti jam buvo per brangūs, įmonių finansinius dokumentus siuntė ieškovei, todėl akivaizdu, jog ieškovė protingai suprato, jog dėl paslaugų susitarta su juo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atlygintinų paslaugų sutarties sudarymo ir atsakovės prievolės sumokėti ieškovei už atliktą įmonių akcijų verčių nustatymą buvimo.

Ieškovė reikalavimą priteisti įsiskolinimą už suteiktas paslaugas grindžia PVM sąskaita faktūra Nr. 00000924, kurioje įvardinta suteikta paslauga „Teisinės konsultacijos, įmonių vertinimas“ – suma 2 102,64 Eur (b.l. 18), suteiktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktu ataskaita (b.l. 19), UAB „Mimeta“, UAB „Ryškioji kometa“ ir UAB „Sapas ir ko“ vertės nustatymo aktais (b.l. 20-26). Ieškovės teigimu, 2014 m. rugsėjo mėn. atsakovės direktorius R. S. kreipėsi į ieškovę su prašymu atlikti UAB „Mimeta“ ir šios bendrovės dukterinių įmonių (UAB „Sapas ir ko“ ir UAB „Ryškioji kometa“) vertinimą ir nustatyti kiekvienos iš jų akcijų vertę. Ieškovės ir atsakovės direktoriai susitarė, jog už vienos įmonės akcijų įvertinimą ir jos vertės nustatymą bus sumokėta po 579,24 Eur (2000 Lt) papildomai priskaičiuojant pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis tik dėl UAB „Mimeta“ vertės nustatymo. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su šia teismo išvada, teigdama, jog šalys susitarė ir dėl UAB „Ryškioji kometa“ vertės nustatymo, tuo tarpu atsakovė teigia, kad tarp šalių apskritai nesusiklostė atlygintinių paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kadangi nebuvo susitarta dėl visų esminių sutarties sąlygų.

Nagrinėjamoje byloje rašytinė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis nebuvo sudaryta. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad esminis sutarties požymis ir svarbiausias sutarties galiojimo elementas yra šalių susitarimas (consensus ad idem). Taigi konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia, nukreipta į pageidaujamų civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą, ir sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. Jei šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, nėra teisinio pagrindo konstatuoti tarp sutartinių teisinių santykių buvimo faktą.

Atlygintinų paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi atlygintinių paslaugų sutartis yra konsensualinė ir laikoma sudaryta nuo to momento kai šalys pasiekė susitarimą dėl esminių sutarties sąlygų. Kadangi sutartis yra dvišalis sandoris, todėl jai sudaryti yra būtina abiejų sutarties šalių valia. Ieškovės teigimu, 2014 m. rugsėjo mėn. atsakovės direktorius R. S. kreipėsi į ieškovą su prašymu atlikti UAB „Mimeta“ ir šios bendrovės dukterinių įmonių (UAB „Sapas ir ko“ ir UAB „Ryškioji kometa“) vertinimą ir nustatyti kiekvienos iš jų akcijų vertę. Šalys susitarė ir dėl paslaugų kainos. Atsakovės teigimu tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai teisiniai santykiai, nes dėl paslaugų atlikimo buvo pradėta derėtis, tačiau nebuvo susitarta dėl konkretaus užsakovo, darbų apimties ir kainos, t.y. nebuvo susitarta dėl esminių sutarties sąlygų. Civilinėse bylose galioja galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Todėl ieškovui tenka pareiga įrodyti ieškinio faktinį pagrindą – šiuo atveju tarp šalių buvus susitarimą dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius pirmosios instancijos teismo garso įrašą, pripažintina, kad ieškovė šios pareigos neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog aplinkybė, kad 2009 metais buvo atliktas analogiškas vertinimas, už kurį UAB „Mimeta“ atsiskaitė, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad ir 2014 metais buvo susitarta dėl analogiško vertinimo. Nors ieškovė teigia, kad vertinimas buvo atliktas remiantis tarp šalių nusistovėjusia praktika, tačiau, prieš penkis metus vieną kartą suteikta paslauga dar negali būti laikoma tarp šalių nusistovėjusia praktika dėl analogiškų paslaugų teikimo. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti dėl kokių konkrečiai paslaugų suteikimo buvo susitarta, t.y. kokios apimties ir koks vertinimas turėjo būti atliktas; kokie darbų atlikimo terminai; kokia paslaugos kaina. Akivaizdu, jog ieškovės parengtas turto vertės nustatymo aktas neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų ir parengtas juo nesivadovaujant. Šį aktą parengęs R. K. neturi turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pati ieškovė savo parengtą dokumentą apibūdino kaip rekomendacinio pobūdžio, teisinį, o ne finansinį vertinimą. Šalių paaiškinimai apie sutarties sudarymo aplinkybes ir patį sutarties sudarymo faktą yra kardinaliai skirtingi. Ieškovės teigimu – atsakovė užsakė trijų įmonių vertinimą, šalys susitarė dėl paslaugos kainos, tuo tarpu atsakovė teigia, kad joks susitarimas pasiektas nebuvo. Atsakovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog iš tiesų ieškojo kas galėtų atlikti trijų įmonių vertinimą, dėl šios paslaugos suteikimo kreipėsi ne tik į ieškovę, bet dar į kelias įmones, ieškodamas mažesnės kainos. Pripažino, kad kitų paslaugas teikiančių asmenų kainos buvo didesnės, visi vertinimo paslaugas teikiantys asmenys iš ieškovės reikalavo pateikti įmonių finansinius dokumentus. Taip pat paaiškino, kad tokio turinio vertinimo ataskaita jam yra nereikalinga, kaip neturinti jokios vertės, o analogišką vertinimą gali parengti ir pats įmonės buhalteris. Įmonių balansai ieškovei buvo nusiųsti tik tikslu ieškovei įvertinti darbų apimtis sprendžiant dėl paslaugų kainos (b.l. 56). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vertinimui atlikti reikalavo iš atsakovės įmonių balansų, pelno – nuostolių ataskaitų, užbalansinių duomenų, audito išvadų. Ieškovė taip pat patvirtino, jog visi reikalauti dokumentai jai pateikti nebuvo. Tačiau nurodė, kad ir pateiktų duomenų pakako išvadai pateikti. Iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovei buvo pateikta tik balansai ir pelno-nuostolių ataskaitos (b.l. 30-45). Faktas, kad ieškovei nebuvo pateikti visi vertinimui atlikti jos reikalauti įmonės finansiniai dokumentai duoda pagrindo spręsti apie tai, kad galutinis susitarimas tarp šalių dėl paslaugos teikimo nebuvo pasiektas. Gavusi tik dalį finansinių dokumentų ieškovė į atsakovę su prašymu pateikti likusius dokumentus nesikreipė, tačiau veikdama savo rizika, per labai trumpą laiką nuo dokumentų pateikimo, t.y. per 20 dienų (b.l. 44-45) atliko vertinimą. Ieškovės į bylą pateiktas 2014-10-31 suteiktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktas ataskaita pasirašytas tik pačios ieškovės. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad turto vertės nustatymo aktai atsakovei buvo išsiųsti elektroniniu paštu. Taigi net dokumentų originalai, už kurių parengimą yra prašoma priteisti apmokėjimą, atsakovei pateikti nebuvo. Ieškovės pateikta PVM sąskaita-faktūra negali būti pripažinta pakankamu įrodymu šalių sutartiniams santykiams pagrįsti, kadangi sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas ir iš esmės laikomas tik ūkinę operaciją atspindinčiu dokumentu, o vien šio dokumento pagrindu civiliniai teisiniai santykiai neatsiranda. Taigi tam, kad kitai šaliai kiltų pareiga apmokėti sąskaitoje nurodytą sumą, vien sąskaitos išrašymo fakto nepakanka. Sąskaita turi būti išrašoma tam tikru teisiniu pagrindu, kuris sukuria kitai šaliai prievolę apmokėti pateiktą sąskaitą. Šiuo atveju ieškovei neįrodžius šalis siejusių sutartinių teisinių santykių fakto, sąskaitos išrašymas nesukūrė pareigos apmokėti sąskaitoje nurodytą sumą. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, kadangi ieškovė atsisakė falsifikuoti turto vertės nustatymo aktus, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 178 str.). Apibendrinant išdėstytą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti tik apie ikisutartinių santykių tarp šalių egzistavimą, tačiau išvadai, jog tarp šalių buvo pasiektas susitarimas dėl atlygintinių paslaugų teikimo duomenų- daryti nepakanka. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė, kaip pati paaiškino, yra teisines paslaugas ir teisines konsultacijas teikianti įmonė, jos direktorius R. K. turi ilgametę vadovavimo įmonėms patirtį bei teisės magistro diplomą, todėl ieškovei (jos vadovui) turėtų būti gerai žinoma kaip tarp dviejų verslo subjektų yra sudaromos sutartys ir susitarimai. Be to, ieškovei kaip atlygintinas paslaugas teikiančiai sutarties šaliai tenka ir rizika, dėl tokios sutarties tinkamo neįforminimo pasekmių. Ieškovei neįrodžius, kad šalys susitarė dėl įmonių vertinimo, jo apimties bei turinio, reikalavimas priteisti įsiskolinimą už ieškovės atliktą vertinimą negali būti tenkinamas.

Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis dėl UAB „Mimeta“ vertės nustatymo, todėl pirmosios instancijos sprendimo dalis, kuria ieškovei priteista 700,84 Eur skolos už atliktas paslaugas, 6 % dydžio palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-01-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 21,12 Eur žyminio mokesčio naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovės reikalavimas priteisti 700,84 Eur skolos už UAB „Mimeta“ vertės nustatymą bei procesines palūkanas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliacinės instancijos teismui panaikinus dalį sprendimo ir toje dalyje priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovė pirmosios instancijos tesime pateikė rašytinius įrodymus apie 1300,00 Eur patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 58). Teismas atmeta ieškovės argumentą, jog pateiktas mokėjimo nurodymas nepatvirtina, jog atsakovė šias išlaidas realiai patyrė. Advokatės išrašytoje sąskaitoje detalizuotas atsakovei suteiktų teisinių paslaugų pobūdis, jų kaina, nurodytas bylos, kurioje paslaugos buvo suteiktos numeris. Mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovė apmokėjo sąskaitoje nurodytą sumą. Vien tai, kad mokėjimo paskirtyje nurodyta „SF PVM“, kas gali būti iššifruojama „PVM sąskaitą faktūra“, nepaisant to, kad advokatė išrašė sąskaitą, o ne sąskaitą faktūrą, sutampant sumai, sąskaitos išrašymo bei jos apmokėjimo datoms, mokėtojui ir gavėjui, nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovė šiuo pavedimu apmokėjo kažkokią tai kitą sąskaitą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovė patyrė nurodyto dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir pasisako dėl jų dydžio pagrįstumo. Už apeliacinio skundo parengimą atsakovė patyrė 200 Eur, už atsiliepimo į apeliacinį skundą – 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašomos priteisti sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ,,Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau Rekomendacijos) rekomenduojamo užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžio, tačiau teismo vertinimu, yra nepagrįstai didelės ir neatitinka protingumo bei proporcingumo principų. Rekomendacijose yra nustatytas maksimaliai galimas priteisti užmokestis už advokato pagalbą. Rekomendacijų 2 punktas nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nustatant priteistino užmokesčio už paslaugas dydį konkrečioje byloje. Tai reiškia, kad jose numatytas užmokesčio dydis nebūtinai taikytinas visose bylose, o sprendžiant klausimą dėl išlaidų, susijusių su advokato pagalba dydžio pagrįstumo, turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą ir kt. turinčias reikšmės aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi materialinės ar procesinės teisės klausimai, tarp šalių kilęs ginčas nereikalavo specialių teisines paslaugas teikusio asmens žinių, sudėtingos teisinės analizės, pagrįstos papildomomis darbo ir laiko sąnaudomis, pati byla nėra didelės apimties, ta pati atstovė atstovavo atsakovę tiek pirmosios tiek apeliacinės instancijos teisme, o apeliaciniame skunde nėra pateikiama jokių naujų argumentų ar teisės aiškinimo taisyklių lyginant su pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų turiniu. Nurodytų aplinkybių visuma paneigia poreikį priteisti tokio dydžio atstovavimo išlaidas, kurios beveik prilygsta ginčo sumai. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju bendra 600 Eur suma patirtoms išlaidoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginti yra pakankama, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 4 d., CPK 93, 98 str.).

Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimą, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad CPK 276 straipsnyje įtvirtintas rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymo institutas yra skirtas tik rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymui, t.y. jei klaidą sprendime lėmė suklydimas atliekant aritmetinius veiksmus ar suklydimas spausdinant tekstą, tačiau jei neteisingą skaičiavimą lėmė netinkamas teisės aktų supratimas ar taikymas šis straipsnis negali būti taikomas. Teisės taikymo klaida gali būti taisoma (revizuojama) tik procesinį sprendimą peržiūrint instancine tvarka.

Už apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio (b.l. 102), kuris priteistinas iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.).

Iš ieškovės valstybei sprendimu priteista išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme suma padidintina iki 4,70 Eur. Su apeliaciniu procesu susijusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1R-298/1K-290 įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovės apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei VšĮ „Teisinis pagrindas“ (kodas 135116058) iš atsakovės UAB „Mimeta“ (kodas 133933225) priteista 700,84 Eur skolos už atliktas paslaugas, 6 % dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-01-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 21,12 Eur žyminio mokesčio panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą dėl skolos bei procesinių palūkanų priteisimo atmesti.

Padidinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu iš ieškovės VšĮ „Teisinis pagrindas“ (kodas 135116058) valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iki 4,70 Eur.

Sumažinti iš ieškovės VšĮ „Teisinis pagrindas“ (kodas 135116058) atsakovei UAB „Mimeta“ (kodas 133933225) priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 600 Eur.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Nerijus Meilutis