Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir šiais teisme ištirtais ir įvertintais įrodymais:

nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2013-03-31 nakties metu išgirdo daužant į jo buto duris. Atidarius, pamatė kaimynę Ž. S., kuri pradėjo jam priekaištauti, puolė morališkai. Jos išgėrimai sisteminiai. Paprašė jos gražiai eiti, nes matėsi, kad girta. Jam uždarius duris, vėl prasidėdavo iš pradžių. Pakildavo laiptais į viršų, sustodavo, apsisukdavo ir bėgte į duris, ir taip kokius 4-5 kartus. Apdraskė jam veidą, ranką, spardė į kojas, šokinėjo, koliojosi, rėkė „kaip tau ne gėda...“. Žmona iškvietė policiją. Kaltinamoji meluoja, kad sumaišė duris, kad pamiegojusi ėjo ieškoti akinių, į namus nebuvo nuėjusi. Prašo civilinį ieškinį tenkinti. Smūgiai į duris buvo stiprūs, durų netaisė, bet reikia keisti spyną, kuri kainuoja tiek pat kaip durys. Durys šarvuotos, įdėtos 2008 metais. Yra išlikę įlinkimai duryse, spyna nepakeista, rakinama. Reikia keisti duris, kurias įvertina 1800 Lt. Jam padaryta moralinė žala. Paveikta jo psichika, padidėjo nervingumas, vartojo vaistus. Patyrė nepatogumus, nes tuo metu dirbo mokytoju, apdraskytam reikėjo eiti į mokyklą, pasijuokdavo mokiniai. Nedarbingumo pažymėjimo neėmė. Moralinę žalą įvertino 3000 Lt. Šiuo metu nedirba, nuo 2013-10-12 pensininkas.

Nukentėjusioji D. A. parodė, kad 2013-03-31 nakties metu išgirdo daužant į buto duris. Priėjusi prie savo buto durų, pasižiūrėjo pro duryse esančią akutę, pamatė, kad kažkas yra prie durų ir jas spardo, todėl pažadino savo vyrą A. A.. Vyrui atidarius duris, pasakė, kad tai kaimynė Ž. S., kurios gražiai paprašė eiti namo, pasakė, kad jos butas penktame aukšte. Kaltinamoji vyrui priekaištavo dėl kažkokio pasirašyto rašto. Jie jos neįleido į butą. Ji buvo šalia koridoriuje. Jiems uždarius duris, tas pats kartodavosi daug kartų, įsibėgėjus nuo laiptų spirdavo į duris. Po kelių jos ėjimų prasidėjo stumdymasis tarp kaltinamosios ir jos vyro. Pradėjo spardyti jos vyrą, ji bandė ginti, kliuvo ir jai. Ji tuomet iškvietė policiją. Policija ilgai neatvažiavo. Kaltinamoji pradėjo šaukti, kad prieš moterį ranką pakėlė, tada nusileido jos sūnus E.. Ji jo prašė vesti mamą namo, bet jam nepavyko, nes ji muistėsi rankom. E. kažkam skambino, pakvietė ateiti liudytoją V. M., kuri atvykusi prisistatė kaip apsaugininkė. Išėjo kaimynas R., įsikišo, priekaištavo dėl keliamo naktį triukšmo. Atvykę policijos pareigūnai kaltinamąją sulaikė. Ji vyrui apdraskė veidą, suplėšė marškinėlius. Sugadinta durų spyna. Išoriškai duryse pažeidimų nėra.

N. V. K. parodė, kad įvykio neprisimena dėl ilgo laiko tarpo ir kitų įvykių vykdant tarnybines pareigas. Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 2 p., b. l. 41), nukentėjusysis juos patvirtino ir prašė jais remtis. Nurodė, kad vedant iš laiptinės, Ž. S. nenurimo, toliau plūdo juos necenzūriniais keiksmais, į perspėjimus nereagavo, toliau priešinosi, stangino rankas. Išėjus iš laiptinės prie tarnybinio automobilio, ji apdraskė nagais dešinės rankos riešą, delną, plaštaką, taip sukėlė fizinį skausmą. Tuomet jai buvo uždėti antrankiai. Sodinant moterį į automobilį, ji koja spyrė jam į pilvą, vėl sukeldama fizinį skausmą. Kaltinamoji buvo stipriai išgėrusi, koliojosi necenzūriniais žodžiais. Tuo momentu jos elgesys jį įžeidė. Šiuo momentu nesijaučia nukentėjęs, fizinis skausmas praeina, tik moralinis kažkiek lieka.

Nukentėjusysis M. P. parodė, kad jis su kolega V. K. atvažiavo padėti operatyvinei grupei. Kaltinime nurodytoje vietoje vyko konfliktas kaimynų, buvo neblaivi kaltinamoji, kuri šūkavo, rėkavo. Jie ją sulaikė, kuri juos iškoliojo necenzūriniais žodžiais, jam įspyrė. Kaltinamoji elgėsi neadekvačiai esamai situacijai, nenormaliai, ji muistėsi, rėkavo.

L. V. M. parodė, kad Ž. S. yra jos draugė. 2013-03-31 apie 03.00 val., jai paskambino Ž. sūnus E. S. ir paprašė, kad ji ateitų pas juos, nes vyksta konfliktas su kaimynais. Ji gyvena netoliese, todėl greitai atėjo pas savo draugę. Jai atėjus, laiptinėje antrame aukšte, stovėjo Ž. ir kaimynas nukentėjusysis. K. Ž. barė, sakė „tau iškviesta policija“, „tu užsimokėsi“, jis buvo labai piktas, vulgarus, mano, kad išgėręs, nes buvo agresyvus. Suprato, kad padarytas kažkoks nuostolis. Ž. teigė, kad nieko blogo nepadarė. Nematė, kad nukentėjusysis būtų sumuštas, ant veido žymių nematė. Ž. buvo išgėrusi, ant jos veido nematė žymių, tik ji buvo išsigandusi. Atvažiavusi policija ją išsivežė.

L. R. A. parodė, kad 2013-03-31 apie 01.10 val. jis išgirdo skambutį į duris. Pasižiūrėjęs per akutę, pamatė nepažįstamą moterį, ji svirduliavo, jis suprato, kad ji neblaivi ir galėjo suklysti skambindama į jo buto duris, todėl durų neatidarė. Tada stebėjo ją per buto akutę, pamatė, kad ji priėjo prie kaimyno, gyvenančio bute Nr. 46, buto durų ir pradėjo į jas belsti. Prasidėjo tarp jų konfliktas, kaltinamoji garsiai priekaištavo dėl kažkokio pasirašyto rašto, o nukentėjusysis gynėsi. Po kiek laiko pasigirdo spardymas į nukentėjusiojo duris. Kaimynas vijo ją nuo durų, jos į vidų neįleido. Jis išėjo, kai atėjo daugiau žmonių, atvažiavo policija. Jis suprato, kad kaltinamoji išsikvietė savo draugus, jog ją kaimynas apstumdė, jai sudavė. Tuomet jis pasakė, kad taip nebuvo, nes matė nukentėjusiojo perdrėkstą kaklą, apdraskytą veidą. Durys buvo truputį apspardytos, sulaužytos nebuvo, tik supurvintos.

E. S. S. paaiškino, kad kaltinamoji gydėsi 2013 m. balandžio ir gegužės mėnesį Kauno klinikose, turėjo daug problemų, žudėsi. Nustatyta paranoidinė šizofrenija. Šios aplinkybės įvertintos ekspertizės akte. Atliekant ekspertizę, jie turėjo duomenis, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika ir tą pačią dieną po 4 valandų jai buvo nustatytas 3,01 promilės girtumas. Jeigu ir nesant psichikos sutrikimui, tai yra sunkus girtumo laipsnis, o jos psichikos sutrikimo liga yra remisijoje, buvo vertinama ir liga, ir girtumas. Ją veikė girtumas. Ekspertizės išvadą tvirtina.

Rašytinė medžiaga: specialisto išvada Nr. G836/13(02), A. A. konstatuoti nubrozdinimai kairės akies apatiniame voke, skruostuose, kraujosruvos kaklo kairėje, kraujosruva su nubrozdinimu dešiniame dilbyje, nubrozdinimas kairiame žaste, kraujosruvos kairiame žaste, kairiame dilbyje, nubrozdinimas kairėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aštuonių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 27). Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) laiptinėje, 46 buto durys. Blausioje šviesoje matomos apgadinimo žymės, fiksuota juodos spalvos dėmė (b. l. 6-11). Apžiūros protokolu nustatyta, kad papildomai apžiūrėtos buto, esančio (duomenys neskelbtini) išorinės durys dienos šviesoje dalyvaujant D. A. , jokių matomų pažeidimų, įlenkimų ar subraižymų nerasta. (b. l. 12-17). Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad A. A. pateikė vyriškus trumpomis rankovėmis marškinėlius (b. l. 28). Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti suplėšyti nukentėjusiojo A. A. marškinėliai (b. l. 29-31), pakvitavimu grąžinti nukentėjusiajam (b. l. 32). Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad 2013-03-31 04.55 val. nustatytas 3,01‰ girtumas (b. l. 87).

BK 284 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė tokias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009 ir kt.). Kvalifikuojant veiką LR BK 284 str. 1 d. neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai, kurie gali būti tiek chuliganiški, tiek asmeniniai. Šioje byloje neginčijamai nustatyta nusikaltimo vieta- Kaune, Varnių g. 32 namo, trečioji laiptinė, įvykio laikas- laikotarpis nuo 1.15 iki 4 valandos, kai tokiu metu dauguma gyventojų ilsisi savo butuose. Šioje byloje apklaustas liudytoju šio namo gyventojas R. A. patvirtino, jog tą naktį beldė girta moteris ir į jo buto duris, bet jis pasižiūrėjęs per durų akutę, jai durų neatidarė. Tačiau patvirtino, girdėjęs kaip ši moteris spardė kaimynų duris, garsiai koliojosi, stumdė kaimyną A. A., jį apibraižė, matė kaimyną kruviną. Nakties metu garsiai koliojosi, kėlė triukšmą, neleido ilsėtis. Jis matė, kaip atėjęs sūnus kvietėsi draugus ir bandė inscenizuoti, kad neva A. A. užpuolė kaltinamąją. Bet atvykus policijai jis paaiškino, kaip viskas buvo. Šio liudytojo parodymai visiškai sutampa su nukentėjusiųjų D. A. ir A. A. duotais parodymais. Todėl darytina išvada, kad viešoje vietoje, buvo sutrikdytas gyventojų poilsis, prieššventinė ramybė, sukeltos nusikalstamos pasekmės. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad A. A., įvykio naktį kaltinamoji Ž. S. padarė šiuos sužalojimus: nubrozdinimus kairės akies apatiniame voke, skruostuose, kraujosruvas kaklo kairėje, kraujosruvą su nubrozdinimu dešiniame dilbyje, nubrozdinimą kairiame žaste, kraujosruvas kairiame žaste, kairiame dilbyje, nubrozdinimą kairėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aštuonių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 27). Akivaizdu, jog Ž. S. įvykio naktį triukšmavo, elgėsi iššaukiančiai, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams ir to norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Tai, kad ji nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaltinamosios aiškinimu, taip vartodama alkoholinius gėrimus bandė spręsti šeimoje kilusias problemas, tai yra pati savo noru apsvaigo ir tai turėjo įtakos jos vėlesniems veiksmams. Savanoriškas alkoholio vartojimas, nešalina atsakomybės tokiam asmeniui dėl jo padarytų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu liko neįrodyta ši kaltinime nurodyta aplinkybė : „vandališkais veiksmais apgadino svetimą A. A. priklausantį turtą ir padarė 1800 litų turtinę žalą“. Nors nukentėjusysis A. A. ir teigė jog durys yra apgadintos, buvo apgadinta durų spyna, tačiau teismo vertinimu šios aplinkybės nėra pagrįstos ir įrodytos. Nukentėjusios D. A. teigimu, durys remontuojamos ar keičiamos nebuvo. L. R. A. parodymais nustatyta, kad durys buvo truputį apspardytos, sulaužytos nebuvo, tik supurvintos. Rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūra atlikta esant blausiam apšvietimui iš karto po įvykio buvo fiksuotos matomos apgadinimo žymės, atšokę dažai, juodos spalvos dėmė (b. l. 6-11). Po keleto dienų atlikus papildomą apžiūrą buto, esančio (duomenys neskelbtini) išorinių durų, dienos šviesoje, dalyvaujant D. A., jokių matomų pažeidimų, įlenkimų ar subraižymų nerasta(b. l. 12-17). Protokole pasirašė ir apžiūroje dalyvavusi D. A.. Taigi šie įrodymai leidžia teismui teigti, jog durys buvo išteptos purvu, o galimai ir avalynės pado dažais, kuriuos kaip teigė kaltinamoji nuplovė nuo kaimynų durų po keleto dienų. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms iš kaltinimo šalintina aplinkybė „vandališkais veiksmais apgadino svetimą A. A. priklausantį turtą ir padarė 1800 litų turtinę žalą“ kaip neįrodyta, toks kaltinimo tikslinimas nesunkinant kaltinamosios teisinės padėties, bei nekeičiant faktinių bylos aplinkybių yra galimas ( BPK 255 str.256str.).

Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnyje nustatytų draudimų paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą. Kartu yra saugoma ir minėtų asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant pasipriešinimas teisėtiems policijos pareigūno veiksmams, jų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinami.

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Bylos duomenimis nustatyta, kad sulaikius neblaivią Ž. S. bandant nuvesti į policijos automobilį, pastaroji priešinosi visais įmanomais būdais, koliojo įžeidžiančiais žodžiais ir tai buvo ne pavienis įžeidinėjimas, o nuolatiniai įžeidinėjimai, bandymas įspirti, draskymasis nagais( nukentėjusiųjų V. K. parodymai, M. P. parodymai). Įžeidinėjimus girdėjo aplinkiniai asmenys buvę Ž. S. sulaikymo vietoje. Žodžių vartojimas „mentai, gaidžiai ir ped...( įžeidžiantis žodis), akivaizdu jog yra vartojami siekiant pažeminti pareigūnus . Nusikalstimo sudėtis formali, todėl pasekmių nereikalauja. Taip pat byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamoji panaudodama fizinį smurtą, vedama į tarnybinį automobilį, bandė ištrūkti, panaudojo fizinį smurtą, t. y. nagais apdraskė V. K. dešinės rankos riešą, delną, plaštaką. Sodinant į automobilį, pastaroji koja spyrė V. K. į pilvą, taip pat sukeldama fizinį skausmą. Ž. S. aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams, todėl jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 str.. Kaltinamoji neabejotinai suprato, kad įžeidžia ir žemina savo pareigas einančius policijos pareigūnus, jiems priešinasi, taigi ji veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Nukentėjusieji teismo posėdžio metu teigė, jog jie anksčiau prisiminė geriau įvykio aplinkybes, kai rašė tarnybinius pranešimus ir iškarto buvo apklausti tyrėjo, todėl teismas įvertinęs duotus jų parodymus ikiteisminiame tyrime, bei parodymus duotus teismo posėdyje, neabejoja jog kaltinamoji tiek įvykio vietoje, tiek vedama į policijos tarnybinį automobilį vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu, kadangi tokie žodžiai, kaip „mentai, piderai, gaidžiai“ dažniausiai yra vartojami asmenų nepaklūstančių policijos reikalavimams, siekiančių įžeisti policijos pareigūnus. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina kaltinamosios kaltę dėl jai inkriminuotų nusikaltimų, už ką ji ir privalo atsakyti.