Vilniaus apygardos teismo nutartis

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendį, nurodydamas, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai D. B. veiksmus iš LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. perkvalifikavo į 207 str. 1 d. Prokuroras skunde prašo D. B. nusikalstamus veiksmus kvalifikavus pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 2 d., atsižvelgiant į LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, o ypač į tai, kad nusikaltimas buvo išaiškintas ir nutrauktas pasikėsinimo stadijoje, D. B. parinkti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta LR BK 182 str. 2 d. sankcijoje – vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas ir skirti jai 200 MGL (26 000 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., galutinę subendrintą bausmę paskirti 250 MGL (32 500 Lt) dydžio baudą.

Prokuroras nurodo, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavęs, kad byloje visiškai įrodytos apgaulės, gaunant paramą aplinkybės, padarė klaidingą išvadą dėl D. B. nusikalstamų veiksmų, susijusių su paramos gavimu, dalyko. Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-03 nutartimi baudžiamojoje byloje 2K-35/2009 ir 2011-06-20 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246/2011. Pasak prokuroro, Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama pagal Lietuvos 2004-2006 metų Bendrojo Programavimo Dokumento „Kaimo plėtros ir žuvininkystės“ prioriteto priemonę „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritį „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“ subsidija nelaikytina, o priešingai, pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos 2.9.2. p., laikytina pervedamomis Europos Sąjungos, kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšomis. Kaip nurodo skunde prokuroras, LR BK 207 str. 1 d. dispozicijoje yra kalbama apie kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, t.y. apie tam tikrus paskolinius santykius ir finansinius įsipareigojimus. Tuo tarpu Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama nelaikoma kreditu, paskola ar kitu finansiniu įsipareigojimu, nes ji yra negrąžintina, išskyrus išimtinius atvejus, kai paramos gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus, numatytus paramos sutartyje. Todėl prokuroro nuomone, nuteistosios D. B. neteisėti veiksmai, kuomet ji, teikdama Agentūrai klaidinančią informaciją ir nuslėpdama duomenis, turinčius reikšmės tinkamai paramos sutarties vykdymo kontrolei – pasikėsino sukčiauti, turėjo būti kvalifikuoti pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.

Nuteistoji D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendį ir ją išteisinti. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė esminius faktus ir aplinkybes, dėl ko D. B. veiką netinkamai vertino ir kvalifikavo, ir priėmė neteisingą sprendimą. Nuteistosios nuomone, neįrodyta, kad ji suklastojo ir panaudojo 2008-06-26 PVM sąskaitą-faktūrą serija LLH Nr.0000013, 2008-06-26 PVM sąskaitą-faktūrą serija LLH Nr.0000014, 2008-06-27 PVM sąskaitą- faktūrą serija LLH Nr.0000014 ir 2008-07-09 PVM sąskaitą- faktūrą serija LLH Nr. 0000016, bendrai 928 417,06 Lt sumai. Anot nuteistosios, teismas, nustatydamas aplinkybę dėl žinomai melagingų duomenų įrašymo į kasos pajamų orderius ir jų kvitus, remdamasis teisme apklausto V. B. parodymais, padarė esminę klaidą, nes V. B. buvo suinteresuotas neigti pinigų gavimo faktą, nes jam lėšas pasisavinus, išvengė prievolės šias lėšas grąžinti. V. B. teisme net neprisiekė, o taip pat jis turėjo teisę neduoti parodymų prieš save, todėl nuteistoji D. B. teigia, kad jo parodymais remtis negalima, nes jis būdamas suinteresuotas išvengti didelės vertės turtinės prievolės, siekdamas pagerinti savo padėtį, davė neteisingus parodymus. Nors UAB „L“ (duomenys pakeisti) bankroto administratoriaus A. Č. parodymus, kad „jis, susipažinęs su bendrovės buhalterine apskaita, matė ir kreditinę sąskaitą, kurioje užfiksuotos pačios pirmosios PVM sąskaitos - faktūros, kurios pačioje pradžioje buvo išrašytos už atliktus darbus bendrai už 928 000 Lt., o vėliau šią sąskaitą bendrovė pateikė, kreipdamasi į Valstybinę mokesčių inspekciją siekdama, kad jai būtų sumažinti mokesčiai, ji vadinama kreditine, kadangi ūkininkė D. B. ją atsisakė apmokėti“ teismas įvertino D. B. nenaudai, tačiau nuteistoji mano, kad priešingai – būtent V. B. šią sąskaitą ir siekė pateikti jai tik tam, kad susigrąžintų mokesčius, o taip pat bent iš dalies sumažintų trūkumą kasoje, kuris, pasak A. Č., sudarė virš dviejų milijonų litų. Nuteistajai akivaizdu, kad iš šio veiksmo (siekimo susigrąžinti mokesčius) jai jokios ekonominės ar kitos naudos būti negalėjo, tuo tarpu šių sąskaitų anuliavimas per priešpriešines kreditines sąskaitas būtų žalingas, kadangi tai paneigtų jos įneštą pajamų dalį, kita vertus, tai lemtų, kad už 8 klėties namukus buvo ne tik nesumokėta, bet jie nuteistajai UAB „L“ (duomenys pakeisti) buvo padovanoti. Nuteistoji D. B. nurodo, kad UAB „L“ (duomenys pakeisti) bankroto administratoriaus A. Č. parodymai, kad tik pradėjus D. B. projektą, iš karto buvo surašyti atliktų darbų aktai, jų pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaitos - faktūros ir į kasą grynais per 5 - 6 kartus įnešta virš 900 000 Lt., jie buvo užpajamuoti kaip gryni pinigai kasoje, iš esmės patvirtinti ir jos pačios parodymais, o kartu nepaneigia ir jos versijos dėl pinigų mokėjimo. O tai, kad įmonės buhalterijoje yra tik kasos pajamų orderių kopijos, o originalų nėra, nuteistosios nuomone leidžia dar labiau abejoti V. B. parodymais, kadangi jis, pasak D. B., tikėtina, šiuos orderius paslėpė ar sunaikino, galbūt tikėdamasis ginčyti ir savo parašo autentiškumą, tuo atveju jei jis iš anksto kėsinosi šių pinigų įmonės apskaitoje nerodyti ir realiai į kasą neįnešti.

Nuteistoji taip pat nurodo, kad teismas, vertindamas šioje dalyje jos parodymus, laikė, kad D. B. faktiškai pripažino, jog ji neįnešusi į UAB „L“ (duomenys pakeisti) kasą grynais pinigais 928 417,06 Lt laikotarpyje nuo 2008-07-08 iki 2008-08-13, pasirašė kasos pajamų orderius ir kasos pajamų orderių kvitus, tačiau D. B. tai kategoriškai neigė viso proceso metu. Ji sutiko tik su tuo, kad dokumentų pasirašymą ir pinigų mokėjimą galėjo skirti tam tikras laiko tarpas, tačiau jis visais atvejais buvo nedidelis, o faktiškai visi pinigai buvo perduoti V. B.. Nuteistosios nuomone, teismas nepagrįstai nevertino ir jos UAB „L“ (duomenys pakeisti) išduotų vekselių, kadangi pirmiausia orderiai buvo padengti vekseliais (kaip mokėjimo instrumentu), o tik vėliau, jau lėšas susirinkusi iš eilės fizinių asmenų, padengti ir todėl grąžinti vekselių originalai. Nuteistoji mano, kad teismas nepagrįstai jos nurodytas aplinkybes, dėl 18 vnt. paprastųjų vekselių, išduotų fiziniams asmenims, vertino kaip pasirinktą gynybos būdą, kadangi vien tai, kad liudytojais apklausti asmenys (L. P., A. D., L. M.) nurodė, jog vekseliuose nurodytų piniginių lėšų sumų D. B. neskolino, o jos prašymu pateikė asmens duomenis skolos dokumento surašymui, nepaneigia to fakto (ką nurodė pati D. B.), kad jai iš dalies trūko deklaruotų pinigų ir tik šioje dalyje prašė asmenų pagalbos. Nuteistoji pastebi, kad iš visų 18 asmenų tik keli paneigė pinigų skolinimo faktą, tačiau dauguma liudytojų ne tik patvirtino pinigų skolinimo faktą, bet ir tai, kad FNTT pareigūnai juos ragino ir net gąsdino atsisakyti savo parodymų ir paneigti pinigų davimo faktą. Pasak nuteistosios, teismas netinkamai nustatęs faktinę aplinkybę dėl kasos pajamų orderių apmokėjimo, toliau atitinkamai netinkamai vertino ir kitas bylos aplinkybes bei padarė išvadas, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodo, kad jos nuomone, teismas nepagrįstai nustatė, kad D. B. melagingai pasirašė kasos pajamų orderius ir jų kvitus (laikotarpyje nuo 2008-07-08 iki 2008-08-13 ir apmokėjo 2008-06-26 PVM sąskaitą-faktūrą serija LLH Nr.0000013, 2008-06-26 PVM sąskaitą-faktūrą serija LLH Nr.0000014, 2008-06-27 PVM sąskaitą-faktūrą serija LLH Nr.0000014 ir 2008-07-09 PVM sąskaitą- faktūrą serija LLH Nr. 0000016) bendrai 928417,06 Lt sumai, kadangi ji minėtus orderius ir PVM sąskaitas-faktūras apmokėjo , o pinigus įnešė. Mano, kad teismas netinkamai nustatęs pagrindinę aplinkybę , toliau atitinkamai šią veiką netinkamai ir įvertino . Taip pat nuteistosios manymu, teismui nustačius , kad atitinkami orderiai ir sąskaitos faktūros buvo netinkamos , veika kvalifikuota tinkamai, kaip ir teisingai išspręsti bausmės dydžio ir jos skyrimo klausimai. Nuteistoji D. B. taip pat teigia , kad klausimai , susiję su kaimo turizmo projekto vykdymu ir dėl 2008-09-12 jungtinės veiklos sutarties tarp UAB „L“ (duomenys pakeisti) ir ūkininkės D. B. baudžiamąja teisine prasme visai nevertintini, nes jie visais atvejais vertintini ir ūkininkės D. B. baudžiamąja teisine prasme visai nevertintini, nes jie visais atvejais vertintini ir

nagrinėtini tik civiline tvarka, kadangi pati jungtinės veiklos sutartis buvo įregistruota viešame registre ir visiems suinteresuotiems asmenims ne tik lengvai prieinama, bet ir žinoma. Pasak nuteistosios, pačioje jungtinės veiklos sutartyje, patvirtintoje notarės yra visa eilė vidinių prieštaravimų, kurie ją ne tik daro negaliojančią, bet ir dokumentu, kuriuo nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių. Nuteistoji teigia, kad iš bylos medžiagos yra akivaizdu, kad pagal minėtą sutartį pirmojo savo įsipareigojimo UAB „L“ (duomenys pakeisti) net nebandė vykdyti, kadangi teritorijos detalusis planas nebuvo ruošiamas, sklypo duomenys taip pat nekoreguoti, leidimai statybai taip pat nebuvo gauti (jis gautas dar 2008-06-12), kadangi jie buvo gauti dar iki statybos rangos sutarties pasirašymo, o taip pat iki šio laiko buvo atlikti ir visi prašomų priteisti daiktų projektavimo darbai. Antrasis UAB „L“ (duomenys pakeisti) įsipareigojimas, nuteistosios nuomone, dar kurioziškesnis, kadangi sodybos (prašomų priteisti daiktų) finansavimą atliko išimtinai tik ji pati savo asmeninėmis arba iš banko AB DnB NORD gautomis kreditinėmis, kitų asmenų skolintomis lėšomis. Šios sutarties kontekste, pasak nuteistosios, kurioziškai atrodo ne tik visi UAB „L“ (duomenys pakeisti) atlikti mokėjimai, bet ir sąskaitų išrašinėjimas po šios sutarties pasirašymo.

Nuteistoji D. B. pažymi, kad notarė G. Š., duodama teisme parodymus teigė, kad tvirtindama jungtinės veiklos sutartį, šalims išaiškino, kad ši sutartis nėra daiktinės teisės perleidimo sutartis, o tvirtindama šią sutartį, ji tvirtino tik šalių parašų tapatumą, o ne pačią jungtinės veiklos sutartį. Todėl, anot nuteistosios, tai patvirtina jos versiją, kad ji, pasirašydama šią sutartį, suvokė ir suprato, kad šia sutartimi siekiama bendrai sukurti ir perleisti ne esamus pastatus, o šios sutarties pagrindu sutvarkyti kaimyninį D. B. priklausantį sklypą ir pastatyti papildomus pastatus šiame sklype (tai liudija ir byloje esantys projektai ir planai). Esami pastatai pagal šią sutartį turėjo likti D. B.. Nuteistoji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad LR CK 4.170 str. 2 d. imperatyviai nustato, jog susitarimas perduoti įkeičiamą ar įkeistą turtą kreditoriui negalioja. Esant šiai Civilinio kodekso nuostatai, vadovaujamasi LR CK 1.78 str. 1 d., nustatančia, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Visas esamas nekilnojamasis turtas buvo pabaigtas statyti ir kadastro duomenys buvo užfiksuoti 2008-10-03, o jungtinės veiklos sutartis pasirašyta tų pačių metų rugsėjo 12 d., tačiau žemės sklypo visų esamų statinių hipoteka banko naudai įregistruota dar 2007-08-02, taigi visas nuteistajai priklausantis turtas esantis Miguičionių kaime Varėnos raj. negalėjo būti niekam perleistas negavus hipotekos kreditoriaus sutikimo, tad šiuo atveju, pasak nuteistosios D. B., jungtinės veiklos sutartis buvo ir yra niekinė ir negaliojanti, o šalims ji jokių teisių ir pareigų nesukūrė, kadangi iš neteisės teisė neatsiranda. Nurodo, jog iš bylos medžiagos, o taip pat ir pačios jungtinės veiklos sutarties vidinio prieštaravimo pačiai sau bei faktinėms aplinkybėms, akivaizdu, kad jungtine veikla buvo siekiama visiškai kitų tikslų nei joje nurodyta, todėl nuteistosios parašas po šia sutartimi laikytinas uždėtu esant suklydimui, taip pat santykių nesuvokimui, todėl sutartis negaliojanti ir LR CK 1.90 str. pagrindu.

Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro, nuteistosios D. B. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl D. B. veiksmų faktinių aplinkybių įvertinimo :

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio , apylinkės teismas nustatė sekančias faktines aplinkybes:

D. B. buvo projekto „K“ (duomenys pakeisti) vykdytoja, ji 2006-06-22 su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos sudarė paramos sutartį Nr. BPD2004-EZUOGF-4.4.5-05/1-0003(t. 1 b.l.33-40) . Sutinkamai su šios paramos sutarties reikalavimais , nuteistoji D. B. įsipareigojo sutartyje numatytais terminais įvykdyti sutartyje nurodytą projektą , jai kaip projekto vykdytojai buvo numatyta kompensacija iki 1 015 400,00 Litų visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų, iš jų ES struktūrinio fondo – Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo skyriaus lėšų- iki 721 847, 86 Litų , Lietuvos biudžeto lėšų –iki 293 552, 14 Litų , o pati D. B. kaip projekto vykdytoja turėjo įsipareigojimą prisidėti ne mažesniu kaip 1 015 399 Litų arba 50 procentų savo įnašu prie tinkamų finansuoti projekto išlaidų apmokėjimo ir užtikrinti visų kitų projektui įgyvendinti reikalingų lėšų apmokėjimą. Paramos sutartyje nurodyto projekto įgyvendinimui D. B. , neturėdama tam savo lėšų, 2007-07-20 su AB DnB Nord banku sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-529 dėl 2 000 000 litų kredito investicinio projekto finansavimui suteikimo . Pagal šią sutartį D. B. 2007-09-18 buvo išmokėta 64800 Litų. 2008-08-11 susitarimu Nr. K-2400-2007-529/1 dėl aukščiau nurodytos kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo D. B. tam , kad galėtų panaudoti likusią kredito dalį -1 935 200 Litų , privalėjo bankui pateikti dokumentus, patvirtinančius , kad jos nuosavų lėšų dalis ne mažesnė nei 928 412, 70 Litų yra panaudota projekto įgyvendinimui. D. B., žinodama, kad ji nėra atlyginusi UAB „ L“ (duomenys pakeisti) už avansu atliktus darbus dėl projekto įgyvendinimo , pateikė suklastotus 2008-07-08, 2008-07-09,2008-08-13, 2008-08-08 kasos pajamų orderių kvitus Nr. 0000013, Nr.0000014, Nr.0000015, Nr. 0000019, Nr. 0000018, kad ji neva laikotarpiu nuo 2008-07-08 iki 2008-08-13 yra apmokėjusi šiai bendrovei už jos atliktus darbus pagal jų pateiktas 2008-06-26, 2008-06-27,2008-07-09 PVM sąskaitas – faktūras LLH Nr. 0000013, Nr. 0000014, Nr.0000014, Nr. 0000016 , įnešdama į bendrovės kasą 928 417, 06 Lt. D. B. pateikusi bankui dokumentus, patvirtinančius , jog ji neva savo nuosavomis lėšomis prisidėjo prie projekto finansavimo banko reikalaujama dalimi, įgijo teisę pasinaudoti jai suteiktu banko finansavimu, dėl ko bankas 2008-08-14-2008-10-13 laikotarpiu į jos sąskaitą pervedė likusią kredito sumą- 1 927 948, 69 Lt.

D. B., pasinaudodama dalimi tų pačių suklastotų kasos pajamos orderių kvitais Nr. 0000014 ir Nr. 0000018, kad ji neva į UAB „L“ (duomenys pakeisti) kasą už šios bendrovės atliktus darbus, nurodytus 2008-06-26 ir 2008-06-26 PVM sąskaitose LLH Nr. 0000013 ir Nr. 0000014, dėl projekto įgyvendinimo įnešė atitinkamai 2008-07-08 479 476, 46 Lt ir 2008-08-08 165 100 Litų , Agentūros kontrolės departamento Alytaus skyriui pateikė 2008-09-01 ir 2008-10-15 du mokėjimo prašymus Nr. 1 ir Nr. 2, pateikdama minėtus buhalterinius dokumentus tam , kad gautų 1 015 400 Litų Europos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, tačiau šių lėšų ji negavo , Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM pareigūnams išsiaiškinus , kad mokėjimo prašymuose pateikti tikrovės neatitinkantys faktai.

Nuteistoji D. B. neigia tokį faktinių aplinkybių įvertinimą, nurodydama, kad ji , sudarius si su UAB „L“ (duomenys pakeisti) rangos sutartį dėl kaimo turizmo komplekso statybos ,iškart neturėjo pinigų atlyginti UAB „L“ (duomenys pakeisti) už jos atliktus darbus, dėl ko tai sumai iš pradžių išrašė vekselius , po to , reikalaujant UAB „L“ (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigas einančiam V. B., ji sumokėjo bendrovei už jos atliktus darbus, pinigus perduodama V. B., tą pagal ją patvirtina kasos pajamų orderių kvitai apie grynųjų pinigų įnešimą į bendrovės kasą , tai buvo jos finansinis indėlis vykdant projektą , todėl ji banko kreditą gavo pagrįstai ir pagrįstai kreipėsi dėl sutartyje numatyto paramos lėšų išmokėjimo .

Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, mano, kad tokia nuteistosios D. B. gynybinė pozicija yra vertintina kritiškai , teismo išvados dėl faktinių aplinkybių įvertinimo yra pagrįstos ir teisėtos , tą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti teisme ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai.

Pirmos instancijos teismas, priešingai nei teigia nuteistoji D. B. , pagrįstai skundžiamą nuosprendį grindė liudytojų V. B., N. O. – UAB „L“ (duomenys pakeisti) darbuotojų, liudytojo R. C. , UAB “ L“ (duomenys pakeisti) akcininko parodymais , kuriais jie, papildydami vienas kitą , nuosekliai ir detaliai patvirtino, kad nuteistoji D. B. neturėjo savo asmeninių lėšų jos vykdomo projekto finansavimui . 2008 metais balandžio 18 d. , laimėjus jų bendrovei konkursą dėl D. B. kaimo turizmo komplekso statymo darbų , jų bendrovė, sudariusi su D. B. rangos sutartį , pradėjo gaminti skydinius pastatus bei klojimo pastato sudedamąsias dalis iš savo lėšų, nes D. B. dar neturėjo statybos leidimo be kurio negalėjo naudotis jai suteiktu projekto vykdymui banko finansavimu. Pateikus D. B. apmokėjimui pirmąją PVM sąskaitą- faktūrą, paaiškėjo, kad D. B. neturi pinigų apmokėti už atliktus darbus, nes yra pradelsusi galutinį paskolos paėmimo terminą. Bankui pakeitus paskolos išdavimo tvarką, D. B. tam, kad galėtų naudotis jai suteiktu banko finansiniu kreditavimu, privalėjo pateikti duomenis apie tai, kad ji savo lėšomis yra prisidėjusi prie projekto vykdymo virš 900 000 Litų. Jų bendrovė, pagaminusi pagal D. B. projektą specifinius namelius, tam buvo išleidusi apie 700 000 Litų, todėl , neturėdama galimybės gauti apmokėjimo iš D. B., negavus bankinio kredito, bei neturėdama kam realizuoti pagal jos projektą pagamintų namukų , iš savo lėšų ir savo jėgomis atlikusi papildomus darbus pagal pateiktas PVM sąskaitas- faktūras virš 900 000 Litų, tam kad D. B. gautų banko kreditinį finansavimą ir galėtų su jais atsiskaityti, sutiko išrašyti fiktyvius kasos pajamų orderių kvitus, neva tą sumą D. B. bendrovei už atliktus darbus apmokėjo, nors realiai to nebuvo. Pateikus D. B. bankui minėtus kasos pajamų orderius, PVM sąskaitas faktūras, ji gavo kredito finansavimą. Tam , kad užsitikrintų pinigų sumos, nurodytos kasos pajamų orderiuose apmokėjimą, D. B. pasirašė apie tokios sumos skolą paprastuosiuose vekseliuose. Bendrovės akcininkas R. C. , to reikalaujant bankui dėl depozito palūkanoms, į D. B. sąskaitą banke pervedė 115000 Litų. Vykdant projektą , pamatė, kad D. B. neturi pinigų jo užbaigimui, o bendrovė savo lėšomis buvo atlikusi daugiau darbų, nei jai už tai buvo sumokėta. Siekdami atgauti savo įdėtas lėšas į projekto įgyvendinimą , pasiūlė D. B. sudaryti su jų bendrove jungtinės veiklos sutartį , jai sutikus , tokią sutartį pasirašė 2008-09-12 , pagal šią sutartį pusė naujai pastatytų pastatų turėjo pereiti bendrovės nuosavybėn. Po tokios sutarties pasirašymo vekseliai prarado savo prasmę, todėl vekselių originalai buvo grąžinti D. B.. Bendrovei įvykdžius savo įpareigojimus , pabaigus statyti objektą ir pridavus jį valstybinei statinių priežiūros komisijai , D. B. savo įpareigojimų nevykdė , visus pastatus įregistravusi kaip savo nuosavybę (t. 5 b.l. 72-95,99-127, t. 6 b.l. 1-4, 5-9, 11-13, t. 8 b.l. 55-58,73-75, 76-80,145-147)

Tai, kad kasos pajamų orderiai , išrašyti 2008-07-08-2008-08-13 laikotarpiu , buvo suklastoti ir nepatvirtina, kad tuo laikotarpiu nuteistoji D. B. realiai sumokėjo kasos pajamų orderiuose nurodytų piniginių sumų bendrovei „L“ (duomenys pakeisti), patvirtina Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-11-20 nuosprendyje, kuriuo liudytojas V. B. buvo nuteistas dėl minėtų kasos orderių suklastojimo, nustatyti duomenys (t. 7 b.l. 167-170), atitinkantys aukščiau paminėtų liudytojų parodymus. 2009-01-19 bendrovės „L“ (duomenys pakeisti) patalpose kratos metu paimti be kitų dokumentų 18 neprotestuotinų paprastųjų vekselių, surašytų 2008-05-06-2008-08-12 laikotarpiu, kopijos , kur kiekvienu vekseliu D. B. įsipareigoja sumokėti po 50 000 Litų, iš viso 900 000 Litų, bendrovei „L“ (duomenys pakeisti) , 2008-09-12 jungtinės veiklos , sudarytos tarp UAB „L„(duomenys pakeisti) ir D. B., sutarties , patvirtintos notariškai , iš kurios matyti jų sutartos sąlygos dėl bendros jungtinės veiklos – kaimo turizmo vykdymo , realizuojant D. B. sudarytą paramos sutartį, dėl jų susitarimo po kaimo turizmo komplekso pastatymo , komplekso pastatus įregistruoti abiejų sutarties šalių bendrąja daline nuosavybe patvirtina aukščiau nurodytų liudytojų parodymuose nurodytas aplinkybes (t. 4 b.l. 56-57, 61, 62-71, 72-89).

Tai, kad nuteistoji D. B. neapmokėjo PVM sąskaitų-faktūrų 928000 Litų sumai, iš dalies patvirtina ir liudytojas A. Č. , administravęs UAB „L“ (duomenys pakeisti) bankroto procedūrą. Jo parodymais , susipažinus su bendrovės buhalterine apskaita , jis matė kreditinę sąskaitą 928000 Litų sumai. Šią sąskaitą bendrovė buvo pateikusi Valstybinei mokesčių inspekcijai , siekdama sumažinti mokesčius , sąskaita buvo pavadinta kreditine, ūkininkei D. B. atsisakius ją apmokėti. Aukščiau paminėtų liudytojų parodymus dėl kasos pajamų orderių ir jų kvitų, dėl nuteistosios D. B. vekselių, išduotų bendrovei , išrašymo savo parodymais patvirtino ir UAB „L“ (duomenys pakeisti) buhalterė R. L.( t. 9 b.l. 27-29).

Nuteistoji D. B. , teigdama, kad bankui ji pateikė buhalterinius dokumentus , patvirtinančius tikrus faktus dėl jos asmeninio finansinio indėlio vykdomam projektui , nurodė, kad pinigines lėšas, kuriomis ji atsiskaitė su bendrove „L“ (duomenys pakeisti) ji pasiskolino iš fizinių asmenų, to įrodymui ji pateikė 20 vnt. paprastųjų vekselių, pasirašytų 2008-06-10-2008-07-04 laikotarpiu. Iš šių vekselių turinio matyti, kad įvairūs fiziniai asmenys minėtu laikotarpiu paskolino D. B. įvairias pinigines sumas , iš viso 842000 Litus . Kolegija, kaip ir apylinkės teismas, mano, kad vekseliuose nurodyti asmenys realiai pinigų D. B. neskolino , tą patvirtina jų materialinės situacijos analizė, iš kurios matyti, kad tuo laiku minėti asmenys neturėjo santaupų, patys turėjo bankinių skolų ir pan. Tai, kad nuteistosios D. B. pateiktuose vekseliuose yra užfiksuoti išgalvoti faktai, patvirtina ir kai kurių vekseliuose nurodytų asmenų parodymai : liudytojas A. D. neigia skolinęs vekselyje nurodytą 25000 Litų sumą bei gavęs tai sumai iš jos vekselį, liudytojas L. P. nurodo, tik vekselyje pasirašęs, tačiau joje nurodytos 20 000 Litų sumos D. B. neperdavęs, liudytoja L. M. taip pat teigia tik pasirašiusi vekselį , tačiau jame nurodytos sumos 50 000 Litų sumai ji D. B. neperdavusi , ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. G. taip pat patvirtino neskolinusi D. B. vekselyje nurodytos sumos- 50 000 Litų, taip pat ji parodė, kad 2009 m. sausio pabaigoje D. B. jos ir A. D. prašė melagingai paliudyti, kad jos abi neva jai paskolino po 50000 Litų ( t. 7 b.l. 74-75, 76-86, t. 8 b.l.40, 110-135, 137-138).

Nuteistajai D. B. , nuteistai pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 207 str. 1 d. , be klaidinančios informacijos pateikimo ( suklastotų dokumentų pateikimo), padarant šią veiką ( pagal prokurorą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 2 d.), buvo inkriminuoti ir kiti du objektyvūs veiksmai , kuriais ji neva kartu su suklastotų dokumentų pateikimu siekė gauti apgaule paramos lėšas: t. y. jai buvo inkriminuota, kad ji, būdama projekto „Kultūrinio kaimo sodybos Varėnos rajone paruošimas kaimo turizmo veiklai vystyti“ vykdytoja, 2006-06-22 su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) pasirašiusi paramos sutartį Nr. BPD2004-EZUOGF-4.4.5-02-05/1-0003 (toliau – paramos sutartis) ir pagal 2005-02-23 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr.3D-88 patvirtintų Gairių pareiškėjams (toliau – Gairės) 28.13 punkto nuostatą būdama įsipareigojusi nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, privalėdama pagal 2005-02-04 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-041 patvirtintų Lietuvos 2004-2006 m. BPD priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – taisyklės) 204 punkto nuostatą raštu informuoti įgyvendinančią instituciją apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su paramos sutartimi ir projekto įgyvendinimu, pagal paramos sutarties 4.2.1. punkto nuostatą įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta paraiškoje, verslo plane, pagal 4.2.4. punkto nuostatas privalėdama pranešti Agentūros Kaimo plėtros programų departamento Administravimo ir analizės skyriui apie visus galimus nukrypimus nuo planuoto projekto įgyvendinimo ir pagal 8.1 punkto nuostatą iš anksto raštu informuoti Agentūros Kaimo plėtros programų departamento Administravimo ir analizės skyrių apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su sutartimi, projekto įgyvendinimu, ir pranešti apie aplinkybes, dėl kurių kinta projekto įgyvendinimo sąlygos, turėdama tikslą apgaule gauti subsidiją – Europos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, tyčia, sąmoningai pažeisdama taisyklių 204 punkto, bei paramos sutarties 4.2.1., 4.2.4. ir 8.1 punktų nuostatas, iš anksto nesuderinusi su Agentūra projekto, verslo plano bei techninio projekto pakeitimų, ji laikotarpiu nuo 2008-04-18 iki 2008-10-15, vietoj paraiškoje ir verslo plane numatytų pagal senąsias kaimo tradicijas suprojektuotų rąstinių pastatų skiedromis dengtais stogais pastatė šiuolaikinius karkasinius pastatus skardiniais stogais.

Taip pat ji, 2005-05-16 Agentūrai pateiktoje paraiškoje paramai gauti Nr. BPD2004-EZUOGF-4.4.5-02-05/1-0003 nurodžiusi, jog projektas bus įgyvendinamas be partnerių, ir pagal Gairių 28.13 punkto, paramos sutarties 4.3. punkto bei 4.4. punkto nuostatas paraiškoje ir paramos sutartyje būdama įsipareigojusi nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, neparduoti ir kitaip neperduoti kitam asmeniui ar ūkio subjektui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius metus nuo sprendimo suteikti projektui paramą priėmimo (paramos sutarties pasirašymo datos), tyčia, sąmoningai pažeisdama taisyklių 204 punkto bei paramos sutarties 4.2.1., 4.2.4., 4.3., 4.4. ir 8.1 punktų nuostatas, nuslėpė nuo Agentūros darbuotojų tai, kad 2008-09-12 pasirašė jungtinės veiklos sutartį su UAB „L“ (duomenys pakeisti), pagal kurią įsipareigojo projekto įgyvendinimo metu naujai pastatytus pastatus įregistruoti kaip jos ir partnerio – UAB „L“ (duomenys pakeisti) bendrą dalinę nuosavybę lygiomis dalimis.

Pašalinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 207 str. 1 d. aplinkybes, kad D. B., siekdama apgaule gauti kreditorinį įsipareigojimą, „būdama projekto „K“ (duomenys pakeisti) vykdytoja, 2006-06-22 su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) pasirašiusi paramos sutartį Nr. BPD2004-EZUOGF-4.4.5-02-05/1-0003 (toliau – paramos sutartis) ir pagal 2005-02-23 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr.3D-88 patvirtintų Gairių pareiškėjams (toliau – Gairės) 28.13 punkto nuostatą būdama įsipareigojusi nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, privalėdama pagal 2005-02-04 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-041 patvirtintų Lietuvos 2004-2006 m. BPD priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – taisyklės) 204 punkto nuostatą raštu informuoti įgyvendinančią instituciją apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su paramos sutartimi ir projekto įgyvendinimu, pagal paramos sutarties 4.2.1. punkto nuostatą įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta paraiškoje, verslo plane, pagal 4.2.4. punkto nuostatas privalėdama pranešti Agentūros Kaimo plėtros programų departamento Administravimo ir analizės skyriui apie visus galimus nukrypimus nuo planuoto projekto įgyvendinimo ir pagal 8.1 punkto nuostatą iš anksto raštu informuoti Agentūros Kaimo plėtros programų departamento Administravimo ir analizės skyrių apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su sutartimi, projekto įgyvendinimu, ir pranešti apie aplinkybes, dėl kurių kinta projekto įgyvendinimo sąlygos, turėdama tikslą apgaule gauti subsidiją – Europos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, tyčia, sąmoningai pažeisdama taisyklių 204 punkto, bei paramos sutarties 4.2.1., 4.2.4. ir 8.1 punktų nuostatas, iš anksto nesuderinusi su Agentūra projekto, verslo plano bei techninio projekto pakeitimų, ji laikotarpiu nuo 2008-04-18 iki 2008-10-15, vietoj paraiškoje ir verslo plane numatytų pagal senąsias kaimo tradicijas suprojektuotų rąstinių pastatų skiedromis dengtais stogais pastatė šiuolaikinius karkasinius pastatus skardiniais stogais;