Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Martynui Kapčiui, Vygintui Aukštuoliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini)mokyklos 9 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalyje padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. A., būdamas nepilnametis, 2013 m. lapkričio 5 d., apie 15 val., Kaune, Girstupio gatvėje prie namo Nr. 9, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, pagrasinę nukentėjusiam nepilnamečiui D. B., gimusiam 1999 m., panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą, S. B. priklausantį turtą - 400 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 3GS“, 15 litų vertės telefono dėklą ir 15 litų vertės telefono SIM kortelę „Labas“, o būtent: jis, bendrais veiksmais su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, priėję prie nepilnamečio D. B., jam paklausus, ar D. B. turi telefoną, o šiam atsakius, kad neturi, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pagrasinus jei patikrins kišenes ir telefoną ras, nustums nuo laiptų arba padurs, jis iš nukentėjusiojo D. B. išorinės striukės kišenės ištraukė ir pagrobė S. B. priklausantį 400 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 3GS“, 15 litų vertės telefono dėklą ir 15 litų vertės telefono SIM kortelę „Labas“, padarydami S. B. 430 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis R. A. savo kaltę pripažino visiškai, pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmė yra aiški ir visiškai suprantama, jis prisipažįsta šio nusikaltimo padarymu ir iš esmės nori paaiškinti, kad 2013 m. lapkričio 5 d. apie 15 val. prie geležinkelio stoties, Kaune, jis susitiko savo pažįstamą L. M.. Beeidami su L. M. prie autobusų stotelės, kur važiuoti link miesto centro, jie pamatė sėdintį vaikiną D. B.. D. B. jis pažįsta iš matymo. Lukui jis pasakė, kad pažįstu šį vaikiną ir jie prie jo priėjo. Jie priėjo prie jo ir pasisveikino. Kadangi D. rūkė , jis paprašė jo cigaretės. D. tuo metu buvo ant laiptelių vedančių į Šančius. Jis D. paklausė ar jis turi pinigų, bet nenorėjo atimti, o norėjo, kad jis pinigus jam paskolintų. D. jam padavė apie 7 litus, bet tada L. M. jam liepė pinigus D. grąžinti. Jis pinigus atidavė atgal D.. Tada jis neprisimenu ar jis, ar L. M. D. paklausė ar jis turi mobilaus ryšio telefoną, bet D. atsakė, kad telefono neturi. Tada L. M. D. pasakė, kad jei jis patikrins kišenes ir ras telefoną, D. nustums nuo laiptų arba padurs. Peilio L. M. nerodė, ar jis jį turėjo jis nežino. Kiek aš prisimena, D. pats iš kišenės išsiėmė savo mobilaus ryšio telefoną, ir tada jį paėmė L. M., bet to jis tiksliai neprisimena. Kai L. M. paėmė D. telefoną, jis pasižiūrėjo, kad telefone yra uždėtas kodas ir D. liepė kodą nuimti. Nuėmęs kodą D. telefoną atidavė atgal L. M.. Paėmę telefoną jie su D. atsisveikino ir jis su L. M. nuėjo link geležinkelio turgavietės. Pagrobtą telefoną turėjo L. M.. Geležinkelio turgavietėje L. M. pasiūlė telefoną pirkti gruzinų tautybės vyrui, kurio jis neįsidėmėjo, bet jis pirkti telefoną atsisakė. Tada jie abu su L. M. nuvažiavo iki šeštojo forto. Ten L. M. pasakė, kad žino kam galima parduoti telefoną. Ten beeidamas L. M. iš pagrobto telefono išėmė ir išmetė SIM kortelę. Jis jį nuvedė į vieną daugiabutį Baršausko gatvėje, kur telefoną abu pasiūlė pirkti jam nepažįstamam vaikinui. Tą vaikiną pažinojo L. M.. Vaikinas sutiko pirkti telefoną, ir jį pardavė už 100 litų, jam atrodo. Vaikinui pasakė, kad telefonas yra jo, tai yra R. A., ir kad jis nori jį parduoti. Telefoną jie pardavė abu kartu, bet siūlė jį parduoti L. M., kuris pinigus pasiliko sau, jam jis nedavė nei vieno lito. Jie išsiskyrė ir nuėjo kas sau. Jis prisipažįsta, kad dalyvavo kartu apiplėšime, bet šio nusikaltimo iniciatorius buvo L. M., jis grasino vaikinui, jis paėmė telefoną ir jis pardavė telefoną, jis tik visą laiką stovėjo šalia, matė nusikaltimą, bet L. M. nieko nesakė. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (2 t., b.l. 122). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. lapkričio 5 d., apie 15 val., jis buvo ant laiptų netoli Girstupio g. 9 namo, Kaune. Sėdėdamas ant suolelio laukė atvykstančio autobuso vykti namo. Besėdint, nuo laiptų nusileido du asmenys, vienas romų tautybės apie 30 metų amžiaus apie 175 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų tamsių plaukų, apsirengęs buvo juodos spalvos striuke, juodos spalvos kostiuminėmis kelnėmis. Kitas asmuo buvo apie 15-16 metų amžiaus, apie 170 cm. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, apsirengęs juodos spalvos žiemine striuke, juodos spalvos sportinėmis kelnėmis su juostomis. Minėtus asmenis atpažinti galėtų. Abu jie priėjo ir paklausė ar turi telefoną. Jam atsakius, kad telefono neturi, paklausė ar turi pinigų. Jis pasakė, kad turi ir iš kišenės ištraukė 7 litus. Tada pinigus padavė jaunesniam vaikinui, tačiau vyresnysis jaunesniajam liepė pinigus grąžinti. Jaunesnis asmuo pinigus grąžino. Tada vyresnis dar kartą paklausė ar jis turi telefoną. Jis atsakė, kad neturi paliko namie. Tada jaunesnysis pradėjo kraustyti kišenes, suradęs telefoną jį ištraukė iš striukės šoninės kišenės ir padavė vyresniam. Pasiėmę jo mobilaus ryšio telefoną „iPhone 3GS“, juodos spalvos korpusu IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusia „Labas“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) asmenys pasišalino Girstupio gatve, link turgavietės. Grįžęs namo apie telefono vagystę informavo mamą (1 t., b.l. 17). Papildomai apklaustas D. B. parodė, kad papildomai prie savo parodymų duotų 2013 m. lapkričio 5 d. nori parodyti, kad 2013 m. lapkričio 5 d. apie 15 val. jis autobusų sustojime prie Geležinkelio turgavietės ( toje pusėje kur važiuoti į centro pusę), Girstupio gatvėje, Kaune, laukė autobuso. Jam belaukiant autobuso prie jo priėjo du vaikinai. Vieną iš jų kaip dabar po atpažinimų jis jau žino R. A. jis yra anksčiau matęs, prie Čiurlionio tilto, Kaune. Jo nepažinojo, tik jį yra matęs ten vaikščiojantį. Antrąjį vaikiną pirmos apklausos metu įvardijo kaip romų tautybės vyriškį apie 30 metų amžiaus, tačiau dabar po atpažinimų iš nuotraukų, jis atpažino jį ir žino, kad jis yra L. M.. Nusikaltimo padarymo metu jam jis pasirodė gerokai vyresnis, kodėl negali paaiškinti. Jis autobuso laukė, prie laiptelių vedančių link A. Š.. Priėję prie jo R. A. paklausė ar jis turi pinigų. Jis atsakė, kad pinigų turi ir išėmęs pinigus iš savo striukės kišenės, jam padavė savo turėtus 7 litus. R. A. pinigus iš jo paėmė, tačiau tada L. M. R. A. liepė pinigus grąžinti, ir šis pinigus atidavė jam atgal. Pinigus jis įsidėjo atgal į striukės kišenę. Tada R. A. paklausė, ar jis turi mobilaus ryšio telefoną. Jis atsakė, kad telefono neturi, telefoną yra palikęs namuose. L. M. pasakė, kad „jei patikrinsim kišenes ir ką nors rasime, tada aš tave nustumsiu nuo laiptų, arba padursiu“. R. A. pradėjo tikrinti jo striukės išorines kišenes ir iš dešinės striukės kišenės ištraukė jo turėtą mobilaus ryšio telefoną „iPhone 3GS“, kuris buvo su jo SIM kortele „Labas“ numeriu (duomenys neskelbtini), bei plastikiniu dėklu. R. A., paėmęs jo telefoną, jį padavė L. M., kuris paėmė jo telefoną pasižiūrėjo jį ir pamatęs, kad telefone yra uždėtas jo kodas, paprašė jį nuimti. Jis telefono kodą panaikino ir telefoną padavė L. M. atgal. Paėmęs telefoną, L. M. su R. A. su juo atsisveikino, liepė jam palaukti tol kol jie nueis ir tik tada eiti. Jie abu nuėjo laipteliais žemiau ir nuėjo link geležinkelio turgavietės, o jis truputį palaukęs nuėjo į autobusą ir parvažiavo namo. Parvažiavęs namo, kai mama grįžo iš darbo, apie nusikaltimą padarytą jo atžvilgiu, papasakojo mamai, ir abu važiavo į policiją rašyti pareiškimo. Kai tik abu vaikinai prie jo priėjo jis suprato, kad jie jį apiplėš, nes jau ateidamas L. M. R. A. sakė „kraustyk kišenes“. Pradžioje, kai jie tik klausė, ar jis turi pinigų ir ar turi telefoną, jis dar jų nebijojo, tačiau, kai L. M. pagrasino jam, kad jei ras telefoną jį nustums nuo laiptų arba papjaus, jis tikrai išsigando, nors peilio nei vienas, nei kitas jam nerodė. Jis bijojo, kad nebūtų sumuštas. Šiandieną policijoje jis abu vaikinus atpažino iš fotonuotraukų ir yra įsitikinęs, kad būtent šie vaikinai pagrobė jo mobilaus ryšio telefoną. Jam nebuvo suduotas nei vienas smūgis, tik grasinta žodžiais (1 t., b.l. 24).

Nukentėjusioji S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. lapkričio 5 d., apie 19 val., grįžusi namo, ji iš nepilnamečio sūnaus D. B. sužinojo, kad 2013 m. lapkričio 5 d., apie 15 val., netoli Girstupio g. 9 namo, Kaune, iš jos sūnaus nepažįstami asmenys iš kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną „iPhone 3GS“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos korpusu su Labas kortele. Pavogę telefoną asmenys pasišalino Girstupio gatve link turgavietės. Dėl pavogto telefono padaryta 400 litų turtinė žala. MRT policijoje nežymėtas, turtas nedraustas (1 t., b.l. 9). Papildomai apklausta S. B. parodė, kad papildomai prie savo parodymų duotų 2013 m. lapkričio 5 d. nori parodyti, kad šiandieną policijoje jai buvo grąžintas jos nepilnamečio sūnaus D. B. naudojamas mobilaus ryšio telefonas „iPhone 3GS“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Šis telefonas grąžintas tokiame stovyje, kokiame ir buvo pavogtas t.y. jo ekranas viršuje ir buvo šiek tiek įtrūkęs. Pagrobto telefono vertė yra 400 litų; jame buvusios SIM kortelės „Labas“ išankstinio apmokėjimo paslaugos, vertė 15 litų; taip pat telefonas buvo plastikiniame dėkle, kurio vertė 15 litų. Viso vagyste padaryta 430 litų turtinė žala. Kadangi telefonas ir dėklas jai yra grąžintas, dėl jų civilinio ieškinio nereiškia , jai liko padaryta tik 15 litų turtinė žala dėl pavogtos SIM kortelės. Prašo šiai sumai pripažinti civiline ieškove. Dar kartą parodo, kad apie nusikaltimo aplinkybes ji žino tik iš savo nepilnamečio sūnaus D. B. pasakojimo, pati nusikaltimo nematė ir apie tai nieko paaiškinti negali (1 t., b.l. 12).

Liudytojas A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. lapkričio mėnesį (jam atrodo lapkričio mėnesio pabaigoje), tiksliai dienos nepasakys, savo namo laiptinėje jis susitiko vaikiną, kuris buvo apie 13 - 14 metų amžiaus, apie 160 cm. ūgio ( nebuvo aukštas), šviesaus gymio, strazdanotas, buvo su kepure, todėl jo plaukų neįsidėmėjo, bet jį atpažinti tikrai galėtų. Vaikinas jam pasiūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną „iPhone“. Vaikinas už telefoną norėjo gauti 100 litų. Jis paklausė vaikino, ar telefonas nebus vogtas, į ką berniukas pasakė, kad jam tėvai nupirko naują telefoną ir šitą telefoną jis parduoda. Jis sutiko nupirkti telefoną ir už jį sumokėjo 100 litų. Dar berniuko paklausė kur yra telefono pakrovėjas. Berniukas jam pasakė, kad dabar jo tėvų nėra namuose ir jis telefono pakrovėją atneš vėliau, jis jam pasakė savo buto numerį ir sutarė, kad berniukas jam atneš telefono pakrovėją vėliau. Berniukas buvo vienas, tačiau jis jį yra matęs su romų tautybės vaikinu, dažnai vaikštančius ir siūlančius namo gyventojams visokius daiktus. Jį matydavo su vienu romų tautybės vaikinu kurį įsidėmėjo jis, yra apie 16 - 17 metų amžiaus, apie 165 cm. ūgio, tamsaus gymio, juodų trumpai kirptų plaukų. Šį vaikiną taip pat galėtų atpažinti, tačiau tada, kai jis pirko telefoną pirmasis berniukas buvo vienas. Apie tai, kad telefonas yra gautas nusikalstamu būdu tikrai nežinojo, nieko negali paaiškinti ir apie vaikinų padarytą nusikaltimą (1 t., b.l. 40).

Kaltinamojo atstovas pagal įstatymą Ričardas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam išaiškinta teisė, kad gali atsisakyti duoti parodymus prieš savo nepilnametį sūnų R. A., tačiau parodymus duoti jis sutinka. Jis gyvena santuokoje su Z. A., tačiau šiuo metu jo žmona yra Santariškių ligoninėje, ir dar mažiausiai pusę metų ji ten gydysis. Šiuo metu penkis jų vaikus prižiūri jis. Jie gyvena A. J. pr. 114-1, Kaune. Viena dukra yra pilnametė, keturi nepilnamečiai. Ričardas yra antras pagal amžių jų sūnus, po pilnametės dukters. Šiuo metu R. A. yra 14 metų. Nuo tada, kai maždaug prieš penkis metus jam buvo nustatytas intelekto sutrikimas ir jam buvo paskirta lengvesnė mokymo programa, jo elgesys pasikeitė. Kol jis mokėsi Vaižganto vidurinėje mokykloje mokyklą dar lankė, tačiau perėjus mokytis į Jaunimo mokyklą, jo elgesys labai pasikeitė. Jis pradėjo bėgioti iš pamokų, dažnai jis jį lydėdavo į mokyklą. Šiuo metu jis mokosi Jaunimo mokykloje 8 klasėje, bet nuo rugsėjo mėnesio mokykloje yra buvęs gal tik kelis kartus. Yra ruošiami dokumentai jį perkelti į Kėdainių specializuotą mokyklą. Jo elgesys tarpais geras, tarpais nevaldomas. Negali paaiškinti nuo ko tai priklauso, tačiau kartais jis būna geras vaikas padeda jam darbe, klauso, laiku grįžta namo, kartais visiškai neklauso, bėga iš namų. Apie jo padarytus nusikaltimus jis nieko paaiškinti negali, nes jis nieko jam nepasakoja. Šiuo metu jis vienas prižiūri savo nepilnamečius vaikus, todėl prašo jį pripažinti R. A. atstovu pagal įstatymą. Dar kartą parodo, kad apie sūnaus R. A. padarytą nusikaltimą nieko paaiškinti negali, nes nieko nežino (1 t., b.l. 65). Atvykęs į teismo posėdį Ričardas A. A. nurodė, kad visi keturi jo vaikai išvežti į Vaikų gerovės centrą „Pastogė“, jis atlygino nukentėjusiajai 15 litų nusikaltimu padarytos turtinės žalos nukentėjusiajai S. B..

Apklaustas įtariamuoju L. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, kadangi paskelbta jo paieška, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmė yra aiški ir visiškai suprantama, jis prisipažįstu šio nusikaltimo padarymu ir iš esmės nori paaiškinti, kad 2013 m. lapkričio 5 d. apie 15 val. prie geležinkelio stoties, Kaune, jis susitiko savo pažįstamą R. A.. Beeidami su R. A. prie autobusų stotelės, kur važiuoti link miesto centro, jie pamatė sėdintį vieną vaikiną. R. A. sakė, kad vaikiną pažįsta, todėl jie priėjo prie jo. R. A. pasikvietė vaikiną prie laiptelių, vedančių link A. Š., jis atėjo jiems iš paskos. Vaikino R. A. paklausė ar jis turi telefoną. Vaikinas pasakė, kad telefono neturi. Tada R. A. apkraustė vaikino striukės kišenes, ir iš išorinės striukės kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną. Tai buvo telefonas „iPhone“ tačiau kokio tiksliai modelio jis neprisimena. Viso šio nusikaltimo metu jis stovėjo šalia vaikino, tačiau ar ką nors kalbėjo jam neprisimena. Kai R. A. telefoną iš vaikino paėmė, vaikiną jie paliko stovėti prie laiptų, o patys nuėjo į autobusų stotelę prie Geležinkelio stotelės ir nuvažiavo link VI-ojo forto. Išlipę prie VI - ojo forto iš autobuso, iš pavogtojo telefono R. A. išėmė SIM kortelę, kokia ji buvo neprisimena, ir išmetė ten pat ant žemės. Tą pačią dieną prie PC “Molas“ susitiko nepažįstamą vaikiną, kuriam R. A. pasiūlė pavogtą telefoną ir vaikinas telefoną nusipirko už 70 litų. Gautus pinigus su R. A. abu kartu išleido PC „Molas“ pirko įvairius daiktus, saldainius, valgė. Nusikaltimą sugalvojo padaryti R. A., nes jis šį vaikiną pažinojo, R. A. telefoną ir pavogė vaikinui iš kišenės, jis tik stovėjo šalia, ir po to abu kartu su R. A. gautus už parduotą telefoną pinigus, išleido. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (1 t., b.l.58).

E. R. D. patvirtino ekspertizės metu duotas išvadas, kad R. A. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl jam konstatuoto vidutinio protinio atsilikimo, reikšmingo elgesio sutrikimo, reikalaujančio gydymo F71. metu negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

2013 11 05 protokolas - pareiškimas patvirtina, kad S. B. pranešės apie telefono pagrobimą iš jos sūnaus (1 t., b.l. 6).

2013 11 05 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie pastato Nr. 9, Girstupio g., Kaune (1 t., b.l. 7 - 8).

2013 12 17 apžiūrėtas A. T. pateiktas mobilaus ryšio telefonas (1 t., b.l. 46 - 48) grąžintas S. B. (1 t., b.l. 16).

2013 11 08 asmens parodymo atpažinti iš kartotekų protokolas patvirtina, kad užfiksuota, kaip nukentėjusysis D. B. atpažino vieną iš dviejų vaikinų, kurie pagrobė jo telefoną, t.y. L. M. (1 t., b.l. 18 - 19).

2013 12 18 asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis D. B. atpažino R. A. kaip asmenį, kuris iš jo striukės kišenės pagrobė jo mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b.l. 20 - 21).

2013 12 17 asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų protokolas patvirtina, kad liudytojas A. T. atpažino R. A., kaip vaikiną pardavusį jam telefoną „iPhone“, bei L. M., kurį yra matęs kartu vaikštant su R. A. (1 t., b.l. 41-42, b.l. 43 - 44).

2013 12 17 Daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad A. T. pateikė telefoną „iPhone“ su dėklu (1 t., b.l. 45).

2013 12 17 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas A. T. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „įPhone 3GS“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyti jo individualūs požymiai, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b.l. 46 – 48).

2014 06 30 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos skyriaus ekspertizės aktas Nr. 103MS-94/2014 patvirtina, kad R. A. konstatuojamas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis gydymo F71.1. Protinis atsilikimas R. A. konstatuojamas nuo mažens. Šiuo metu R. A. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. A. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl jam konstatuoto vidutinio protinio atsilikimo, reikšmingo elgesio sutrikimo, reikalaujančio gydymo F71. metu negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. A. nenustatytos tokios individualios psichologinės ypatybės, kurios trukdytų jam teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykių vietą, įvykių dalyvius ir jų veiksmus), jas įsiminti ir vėliau atgaminti. R. A. dėl jam konstatuoto vidutinio protinio atsilikimo, reikšmingo elgesio sutrikimo, reikalaujančio gydymo F71.1 gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose, duoti parodymus. R. A. rekomenduojamas ambulatorinis gydymas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą bendrais pagrindais (1 t., b. l. 169 - 172).

2014 02 21 Kauno Jaunimo mokyklos charakteristika patvirtina, kad R. A. į pamokas buvo atvykęs tik keletą kartų, pradžioje elgėsi drausmingai, atliko daugumą jam pavestų užduočių, vėliau pamokų nelankė, tėvų neklauso, tėvas jam negali padaryti jokios įtakos (1 b. t., b.l. 148).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu – paties kaltinamojo R. A. visišku prisipažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka – nukentėjusiųjų D. B. ir S. B., liudytojų A. T., įtariamojo L. M. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. A., būdamas nepilnametis, 2013 m. lapkričio 5 d., apie 15 val., Kaune, Girstupio gatvėje prie namo Nr. 9, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, pagrasinę nukentėjusiam nepilnamečiui D. B., gimusiam 1999 m., panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą, S. B. priklausantį turtą - 400 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 3GS“, 15 litų vertės telefono dėklą ir 15 litų vertės telefono SIM kortelę „Labas“, o būtent: jis, bendrais veiksmais su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, priėję prie nepilnamečio D. B., jam paklausus, ar D. B. turi telefoną, o šiam atsakius, kad neturi, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pagrasinus jei patikrins kišenes ir telefoną ras, nustums nuo laiptų arba padurs, jis iš nukentėjusiojo D. B. išorinės striukės kišenės ištraukė ir pagrobė S. B. priklausantį 400 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 3GS“, 15 litų vertės telefono dėklą ir 15 litų vertės telefono SIM kortelę „Labas“, padarydami S. B. 430 litų turtinę žalą.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl pripažinimo ribotai pakaltinamu.

Asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų (BK 18 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam R. A. 2014 m. birželio 30 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos skyriaus ekspertizės aktu Nr. 103MS-94/2014 konstatuotas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis gydymo F71.1. Protinis atsilikimas R. A. konstatuojamas nuo mažens. Nustatyta, kad šiuo metu R. A. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu dėl jam konstatuoto vidutinio protinio atsilikimo, reikšmingo elgesio sutrikimo, reikalaujančio gydymo F71. metu, jis negalėjo pilnai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. A. nenustatytos tokios individualios psichologinės ypatybės, kurios trukdytų jam teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykių vietą, įvykių dalyvius ir jų veiksmus), jas įsiminti ir vėliau atgaminti.

Kadangi neginčytinai įrodyta, kad R. A. nustatytas tiek medicininis, tiek juridinis riboto pakaltinamumo kriterijai, darytina išvada, kad darydamas įstatymo uždraustą veiką, R. A. dėl psichikos sutrikimo negalėjo ir negali visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, todėl jis pripažintinas ribotai pakaltinamu.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir išvados.

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamasis R. A. yra jauno amžiaus, nepilnametis, teisiamas pirmą kartą, padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kauno jaunimo mokykla kaltinamąjį charakterizavo kaip mokinį, visiškai nelankantį mokyklos, tėvas neturi jokios įtakos vaikui ( b.l. 148), tėvas A. A. administracine tvarka baustas 19 kartų, iš jų 12 kartų dėl tėvų valdžios nepanaudojimo (1 t., b.l. 72 - 102), VTAS informavo, kad R. A. šeima dėl girtavimo, socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros registruota socialinės rizikos šeimų apskaitoje, R. A. žinomas kaip vengiantis mokytis, sistemingai darantis teisės pažeidimus, skriaudžia jaunesniuosius brolius, nuo 2009 m. registruotas socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje (1 t., b.l. 136), Kauno Šančių poliklinika informavo, kad R. A. psichikos sveikatos centro žinioje nuo 2012 10 04 (1 t., b. l. 140). Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes ir į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltinamojo tėvas atlygino nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą turtinę žalą, todėl yra pagrindas manyti, kad nepilnametis kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys kitų nusikalstamų veikų.

Esant išvardintoms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 ir 80 straipsnių nuostatomis, nustatančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus ir jų paskirtį, darytina išvadą, kad, siekiant užtikrinti, jog atsakomybė atitiktų kaltinamojo amžių ir socialinę brandą, pripažintas ribotai pakaltinamu nepilnametis kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas (BK 93 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atleidus nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtinos BK 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti jo tėvui – panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobilaus ryšio telefonas „įPhone 3GS“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), gražintas nukentėjusiajai S. B., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas nukentėjusiajai.

Civilinis ieškinys atlygintas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 18, 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, teismas

nusprendė:

pripažinti, kad R. A. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas ribotai pakaltinamas.

R. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, kaltinamąjį pripažinus ribotai veiksniu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais bei 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, paskirti kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą elgesio apribojimo laiką tęsti mokslą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti jo tėvui – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : mobilaus ryšio telefoną „įPhone 3GS“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), gražintą nukentėjusiajai S. B., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nukentėjusiajai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.