Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-09-09 · Civilinė byla Nr. 2A-305-360/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-09
Bylos Nr.
2A-305-360/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Aušra Maškevičienė, Eugenija Morkūnienė
Ieškovas
S. Š., V. Š.
Atsakovas
V. V., N. V.
Advokatai
Grigorijus Saveljevas
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas S. KatauskasTeisėja G. Vaizgėlienė
Civilinė byla Nr. 2A-305-360/2009Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 75.9 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugsėjo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovams S. Š., V. Š., ieškovų atstovui advokatui Grigorijui Saveljevui, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. Š. ir V. Š. (V. Š.) ieškinį atsakovams V. V. (V. V.) ir N. V. dėl išlaikymo priteisimo bei ieškovų S. Š. ir V. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-07 sprendimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai 2007-07-25 ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. V. išlaikymą V. Š. kas mėnesį po 1 500 Lt nuo 2007-08-08 iki 2008-07-08; priteisti ieškovei iš atsakovo V. V. sūnaus V. Š. išlaikymo įsiskolinimą – 35 000 Lt už laikotarpį nuo 2001-03-05 iki 2004-08-08; priteisti iš atsakovo V. V. sūnaus V. Š. išlaikymo įsiskolinimą – 45 000 Lt už laikotarpį nuo 2004-08-08 iki 2007-08-08; priteisti ieškovei iš atsakovės N. V. sūnaus V. Š. išlaikymo įsiskolinimą – 28 305,34 Lt už laikotarpį nuo 2001-03-05 iki 2005-02-02. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečio sūnaus V. Š. išlaikymui iš atsakovo 2001-03-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas po ¼ dalį gaunamo atsakovo darbo užmokesčio (pajamų) kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 1 MGL. Pažymėjo, kad atsakovas ir jo sutuoktinė atsakovė N. V. iki 2007 m. rugsėjo mėn. mokėjo minimalų išlaikymo dydį kaip niekur nedirbantis asmenuo, nors atsakovas nuolat dirbo užsienyje laivo kapitonu ir nuo 2001-03-05 atsakovas vengė mokėti vaikui išlaikymą nuo visų pajamų. Ieškovė 35 000 Lt įsiskolinimą dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo apskaičiavo imdama patikslinto ieškinio reikalavimuose nurodytus laikotarpius bei turėtą gauti už kapitono darbą atlyginimą, t. y. nuo 3 000 JAV dolerių ¼ dalį; 45 000 Lt įsiskolinimą apskaičiavo skaičiuodama nuo turėtų gauti per mėnesį 4 000 JAV dolerių ¼ dalį. Iš atsakovės prašo priteisti 28 305,34 Lt ir nurodė, kad ši suma susidaro iš tų sumų, kurias atsakovas pervedė atsakovei kaip savo sutuoktinei į jos banko sąskaitas ir taip mokėjo mažesnį išlaikymą sūnui V. Š., nei priteista 2001-03-05 teismo sprendimu. Ieškovas V. Š. nurodė, kad jam mokantis dieninės vidurinės mokyklos 12 klasėje, iki baigs šią mokymo įstaigą, reikalingos piniginės lėšos pragyvenimui, todėl jam tapus pilnamečiui prašo priteisti dar po 1 500 Lt vienerius metus, iki baigs vidurinę mokyklą, t. y. iki 2008-07-08.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-10-07 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui V. Š. iš atsakovo V. V. po 300 Lt kas mėnesį nuo 2007-08-08 iki 2008-08-08; priteisė iš atsakovo V. V. 108 Lt žyminio mokesčio valstybei, kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad 2001-03-05 teismo sprendimo tinkamas ir teisingas vykdymas turi būti sprendžiamas vykdomojoje byloje, todėl teismas nevertino ieškovės pateiktų duomenų apie atsakovo darbą ir darbo užmokestį, kai jis dirbo kapitonu įvairiuose jūriniuose laivuose. Teismas, atsižvelgęs į tėvų turtinę padėtį, ieškovui V. Š. priteisė iš atsakovo V. V. po 300 Lt kas mėnesį nuo 2007-08-08 iki 2008-08-08 kaip asmeniui, kuris, sulaukęs pilnametystės, mokėsi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje. Teismo nuomone, atsakovė N. V. šioje byloje nėra tinkamas atsakovas ir negali atsakyti už tai, kas yra priteista iš jos sutuoktinio atsakovo V. V..

Šalies argumentai

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad atsakovas sūnaus išlaymui mokėjo po 1 MGL, tuo pažeisdamas teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Pažymi, kad atsakovas nuolatos dirbo užsienyje kapitonu, todėl pagal jo gaunamą darbo užmokestį turėjo mokėti kur kas didesnes sumas nei po 1 MGL. Pažymi, kad šalių sūnus mokosi Sankt Peterburgo VAPG universitete, kuriame studijų trukmė yra 5,5 metų, todėl atsakovas privalo mokėti iki 2013-07-08 kas mėnesį po 1 500 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas V. V. atsiliepimu prašo Klaipėdos miesto aplinkės teismo 2008-10-07 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimą yra įvykdęs, todėl ieškinys dėl įsiskolinimo priteisimo atmestas pagrįstai. Pažymi, kad nėra pateikta jokių duomenų apie pasikeitusią šalių turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2001-03-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1752/2001 m. iš atsakovo V. V. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui V. Š. kas mėnesį mokant po ¼ dalį jo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL nuo 2001-01-20 iki vaiko pilnametystės. 2008-02-08 vykdomasis dokumentas grąžintas teismui, nes visiškai įvykdytas, skolos nėra, vakas sulaukė pilnametystės.

Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo atmetė, nes šie klausimai turėtų būti sprendžiami vykdymo procese. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad nors po vykdomosios bylos baigimo jokie veiksmai vykdomojoje byloje negali būti atliekami, tačiau nustačius, kad teismo priteistas išlaikymo dydis nevisiškai išieškotas, t. y. asmeniui padaryta turtinė žala, subjektinių teisių gynimas galimas tik ieškinio teisena. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šiuos ieškinio reikalavimus formaliu pagrindu, netyrė ir nepasisakė dėl pateiktų įrodymų.

Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Vadovaujantis LR CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismo teisė yra panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kadangi faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas todėl, kad peržiūros procedūra varžoma papildomų įrodymų priėmimo apribojimais, tyrimo apimtis susiaurinta apeliacinio skundo apimtimi. Tuo atveju, kai ieškinys yra atmestas pirmojoje instancijoje netyrus bylos aplinkybių bei įrodymų, konstatuojama, kad bylos išsprendimas negalimas apeliacinėje instancijoje, todėl tikslinga perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tuo nenusižengiama esminėms civilinio proceso nuostatoms. Proceso operatyvumas yra viena iš principinių proceso nuostatų, tačiau tai nėra savitikslis dalykas. Jo taikymas turi būti tinkamas, kad geriau užtikrintų asmenų teisių įgyvendinimą. Bylos aplinkybės turi būti ištirtos išsamiai ir visapusiškai, o šalims turi būti suteikta teisė apeliuoti dėl, jų manymu, neteisėtų sprendimų. Byloje reikalingi faktai, kaip paminėta, apeliacinėje instancijoje gali būti nustatomi tik ribotai, o po jų nustatymo nesutinkanti su faktinių aplinkybių konstatavimu šalis netenka galimybės į pakartotinį jų persvarstymą. Tuo tarpu grąžinus bylą pirmajai instancijai, rungimosi galimybės yra geresnės, o teisė į apeliaciją tuo aspektu, kad galima iš naujo patikrinti ir faktines aplinkybes, užtikrinama labiau. Atsižvelgiant į šias aplinkybes byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegijos nuomone, perdavus bylą nagrinėti iš naujo turi būti renkami nauji įrodymai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama byla priskirtina šeimos bylų kategorijai, joje teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo, nes šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas yra ir viešojo intereso gynimas. Teismo aktyvumą užtikrina LR CPK 376 str. nuostatos ir LR CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (LR CPK 375 str. 2 d.). Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (LR CPK 376 str. 1 d.); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, teismas gali peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (LR CPK 376 str. 3 d.). Teismas, priimdamas sprendimus šeimos santykių bylose, privalo pirmiausia siekti apsaugoti vaikų interesus, ginti socialiai pažeidžiamų šeimos narių teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino byloje pateiktų įrodymų, tuo pažeisdamas aktyvaus teismo principus.

Sprendžiant kilusį ginčą, pirmiausia turi būti nustatytos atsakovo realiai gautos pajamos. Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas siekė nustatyti atsakovo uždarbį, tačiau nėra jokių duomenų, kad teismas būtų įpareigojęs atsakovą pateikti duomenis apie savo pajamas, gautas už pažymose nurodytus darbus. Teisėjų kolegijos nuomone, nepavykus apylinkės teismui surinkti objektyvių duomenų apie atsakovo pajamas, turėtų būti svarstomas klausimas, ar atsakovo darbo užmokestis negalėtų būti nustatomas pagal minimalius mėnesinius kapitonų darbo užmokesčius. Išaiškintina, kad atsakovui nevykdžius teismo įpareigojimų turėtų būti taikomos teisinės sankcijos. Siekiant nustatyti, koks realus žalos padarymo mastas, būtina išsireikalauti vykdomąsias bylas bei patikrinti, ar atsakovas mokėjo išlaikymą pagal pasikeitusį minimalų gyvenimo lygį (MGL). Apeliacinės instancijos teismui nepavyko gauti vykdomųjų bylų, todėl pirmosios instancijos teismui nepavykus gauti šių duomenų, reikėtų nustatyti išieškojimą vykdžiusius antstolius bei juos apklausti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ieškinio reikalavimus, t. y. ieškinyje prašoma priteisti ieškovui V. Š. kas mėnesį po 1 500 Lt nuo 2007-08-08 iki 2008-07-08, o apeliaciniame skunde prašoma priteisti šią sumą iki 2013-07-08. Pirmosios instancijos teisme turėtų būti konkretinamas šis reikalavimas ir išlaikymo dydis turi būti nustatytas išsiaiškinus realią atsakovo turtinę padėtį.

Atsižvelgiant į aptartas sąlygas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-07 sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės S. Š. reikalavimai priteisti iš atsakovo V. V. 35 000 Lt už laikotarpį nuo 2001-03-05 iki 2004-08-08; 45 000 Lt už laikotarpį nuo 2004-08-08 iki 2007-08-08, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasKolegijos teisėjos Aušra MaškevičienėEugenija Morkūnienė