Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-263-508-2013

Teisėjas: G. Endriukaitis Teisminio proceso Nr. 22-1-01086-2011-5 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.10; 1.1.8.10.1; 1.2.4.5; 1.2.26.2; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2; 2.4.6.3.3.

2013 m. kovo 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Viktoro Preikšo, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui A. J., nuteistajam A. V., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams; pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinus, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Patenkinus nukentėjusiojo A. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš A. V. priteista 5000 litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti A. Š. naudai. Pripažinta nukentėjusiajam A. Š. teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. taip pat nuteistas ir D. G., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. 2011 m. spalio 18 d., apie 20.00 val. prekybos ir pramogų centre „X“, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia smogdamas ne mažiau trijų kartų A. Š. į veido sritį, padarė galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis kairio skruosto srityje, nosies srityje, kiaurinę žaizdą viršutinėje lūpoje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, su poodine kraujosruva kaktoje, kairės pusės kaktikaulio kaktinio ančio priekinės sienelės impresinį skeveldrinį bei užpakalinės sienelės linijinį lūžimą, tuo sukėlė A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus ir pagrįstai A. V. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., tačiau, bendrindamas už minėtus nusikaltimus nuteistajam A. V. paskirtąsias bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę, o taip pat nepagrįstai nustatė faktines aplinkybes, kad nuteistasis A. V. nukentėjusiajam A. Š. sudavė ne mažiau tris smūgius į veido sritį, nes buvo suduotas tik vienas smūgis, todėl nuosprendis šioje dalyje pakeistinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.).

Nors nuteistasis tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose savo kaltę neigė, apeliaciniame skunde tvirtina, kad jo kaltė nėra įrodyta, apeliacinės instancijos teismas daro priešingą išvadą, jog nuteistojo A. V. kaltė padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų viseto aspektu yra įrodyta, kas teisingai konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje. Apeliantas tik deklaratyviai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi netiksliais nukentėjusiojo A. Š., liudytojų T. M., J. K. ir G. D. parodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų asmenų parodymais, kurie tinkamai sugretinti tarpusavyje bei su faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisingai pripažinti nuosekliais, apkaltinamąjį nuosprendį grindė pagrįstai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tiesiogiai įvykį matę liudytojai T. M., J. K. ir G. D. vienareikšmiškai ir tiksliai teisme patvirtino, kad būtent nuteistasis A. V. smūgiavo nukentėjusiajam A. Š.. Liudytojas J. K. teisme parodė, kad būtent A. V. „parbėgdamas iš nieko trenkė A. į veidą, A. krito“, ir kad „A. V. sudavė vieną smūgį į veidą su ranka“, be to, patvirtino, kad tą smūgį gerai atsimena (1 t., b. l. 188, 189). Tapačias aplinkybes nurodė ir teisme liudytoja apklausta G. D., kuri patvirtino, kad matė, kaip „A. parbėgdamas trenkė A. Š., šonu stovinčiam prie laiptų. Jis krito ant laiptų“ (1 t., b. l. 189), o taip pat patvirtino, kad matė, jog „A. Š. gavo vieną smūgį. <...> Po smūgio jis iš karto nugriuvo“ (1 t., b. l. 189). Be to, ir liudytojas T. M. tapačiai parodė, kad „A. V. trenkė A. ir jis pargriuvo. <...> A. Š. gavo vieną smūgį į veidą ir nukrito“ (2 t., b. l. 8). Be to, 2012-03-16 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai patvirtina, kad visi šie asmenys ikiteisminio tyrimo metu iš pateiktų fotonuotraukų atpažino būtent A. V., kuris smogė A. Š. į veido sritį (1 t., b. l. 35-36, 40-41, 46-47). Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nusikaltimo padarymo metu nukentėjusysis buvo išgėręs (pažymėtina, kad pats nukentėjusysis teisme parodė, kad buvo išgėręs du bokalus alaus (1 t., b. l. 188)), ir kad nuteistojo smūgis nukentėjusiajam A. Š. nėra užfiksuotas video kamerose, nuteistojo kaltės nepaneigia. Nors nuteistasis apeliaciniame teisme tvirtino, kad prie jo „vaikinai patys prisikabino“, o jis parklupęs bandė apsiginti ir pats buvo sumuštas, šis jo aiškinimas laikytinas gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, sprendžia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog nuteistasis nukentėjusiajam sudavė ne mažiau tris smūgius į veido sritį. Kaip minėta aukščiau, tiesiogiai įvykį matę liudytojai T. M., J. K. ir G. D. kategoriškai patvirtino, kad nuteistasis A. V. nukentėjusiajam A. Š. sudavė tik vieną smūgį į veido sritį, po kurio šis nukrito. Be to, liudytoja G. D. parodė, kad prieš tai nematė, kad A. Š. būtų sumuštas, bei patvirtino, kad nugriuvusio nukentėjusiojo niekas nemušė (1 t., b. l. 189). Liudytojas T. M. tapačiai parodė, kad daugiau nematė, „kad kas suduotų A. Š.“ (2 t., b. l. 8). 2011-10-20 specialisto išvada Nr. G 2851/l1(02) patvirtina, kad A. Š. konstatuotas galvos sumušimas su muštinėmis žaizdomis kairio skruosto srityje, nosies srityje, kiaurinė žaizda viršutinėje lūpoje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, su poodine kraujosruva kaktoje, kairės pusės kaktikaulio kaktinio ančių priekinės sienelės impresinis skeveldrinis bei užpakalinės sienelės linijinis lūžimas; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2011-10-18; kairės pusės kaktikaulio kaktinio ančio priekinės sienelės impresinis skeveldrinis bei užpakalinės sienelės linijinis lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui; sužalojimų būdingų savigynai nėra (t. 1, b. l. 30 - 31). Iš pirmosios instancijos teisme duotų specialistės paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai daugiau būdingi tiesioginiam trauminiam poveikiui (smūgiams), ir neatmetama galimybė, kad žaizdos atsirado atsitrenkus į atsikišusį kietą daiktą (1 t., b. l. 190). Taigi, nors specialistė be šių aplinkybių teisme paaiškino ir tai, kad minėti sužalojimai nukentėjusiajam turėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje, tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad po nuteistojo suduoto vieno stipraus smūgio nukentėjusysis iškart krito be sąmonės ant žemės, dėl tiesioginio tyčinio poveikio patyrė aukščiau nurodytus sužalojimus, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinas ne mažiau trijų smūgių sudavimas nukentėjusiajam į veido sritį ir konstatuojama, kad

A. V. 2011 m. spalio 18 d., apie 20 val., prekybos ir pramogų centre „X“, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia smogdamas vieną kartą A. Š. į veido sritį, padarė galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis kairio skruosto srityje, nosies srityje, kiaurinę žaizdą viršutinėje lūpoje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, su poodine kraujosruva kaktoje, kairės pusės kaktikaulio kaktinio ančio priekinės sienelės impresinį skeveldrinį bei užpakalinės sienelės linijinį lūžimą, tuo sukėlė A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nusikalstamų veikų sutaptimi yra laikomi atvejai, kai vienas asmuo padaro du ar daugiau nusikaltimų, kurie atitinka kelis baudžiamojo įstatymo straipsnius ir už juos asmuo nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Idealia nusikalstamų veikų sutaptimi laikomi atvejai, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Byloje nustatyta, kad A. V. viena veika pasikėsino į du skirtingus objektus – kito asmens sveikatą ir viešąją tvarką. Pažymima, kad iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 135 ar 138 str. atitinkamą dalį. Būtent taip yra nagrinėjamu atveju, tai yra A. V. už vieną veiką nuteistas pagal du Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnius – BK 138 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d. Kadangi įstatymų leidėjas idealiąją sutaptį laiko mažiau pavojinga už realiąją, BK 63 str. 5 d. 1 p. įtvirtina nuostata, kad, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės turi būti subendrinamos apėmimo būdu. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, bendrindamas pagal BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. nuteistajam A. V. paskirtąsias bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - BK 63 str. 1 d., 4 d. - ir neteisingai nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą bausmę. Esant tokioms aplinkybėms, nuosprendis šioje dalyje pakeistinas ir paskiriant nuteistajam galutinę subendrintą bausmę taikytinas bausmių apėmimo principas.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusysis A. Š. pareiškė 5000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir 150 Lt turtinei žalai atlyginti. Nuteistasis A. V. nepagrįstai teigia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys turi būti atmestas. A. V. kaltė dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų įrodyta, todėl ir civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteistas pagrįstai ir teisingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, tinkamai vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgė į neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją. Byloje nustatyta, jog nuteistojo A. V. tyčiniu smurtiniu veiksmu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. Š. sveikata, nuteistasis pasikėsino į vieną labiausiai saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, buvo sumažėjusios jo bendravimo galimybės, pagrįstai priteisė nukentėjusiajam 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatuota, kad toks dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes ir teismų praktiką. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusysis įvykio dieną jokių pretenzijų nereiškė, tik po keleto dienų pareiškė pretenzijas ir civilinį ieškinį 5000 litų sumai, nors pats negali tiksliai nurodyti įvykio aplinkybių, minėtos teismo išvados nepaneigia ir nesudaro pagrindo civilinio ieškinio dydžio sumą dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad negalima civilinio ieškinio dėl turtinės žalos tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, pagrįstai pripažino civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.,

nusprendžia:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., Kauno apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., BK 138 str. 1 d. nuteistajam A. V. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodytomis pripažintas faktines aplinkybes, jog kaltinamasis A. V. nukentėjusiajam A. Š. sudavė ne mažiau tris smūgius į veido sritį, konstatuojant vieną smūgį.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.