- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-20
- Bylos Nr.
- I-1664-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04554-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- E. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.5.1Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas E. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2018 m. gruodžio 20 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – 1 000 Eur už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) netinkamomis, kankinimo sąlygomis, pažeidžiant teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d. (b. l. 1–5).
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerose Nr. 270 ir Nr. 320, jose buvo 2 ir daugiau asmenys, nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus plotas asmeniui, tai prilygsta kankinimui. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999), jos 15 punktą, vienam asmeniui laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 m² kameros ploto. Lukiškių TI-K kamerose plotą užima stalas, dviaukštis gultas, sanitarinis mazgas, o kameros mažos, taigi, vienam asmeniui lieka mažas plotas. Tokiose patalpose sveikas žmogus priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, o tai kiekvienam nepakeliama. Tokios gyvenimo sąlygos yra apgailėtinos ir tai yra akivaizdus baudimas kankinant. Asmens laikymas tokiomis sąlygomis prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui. Be to, neužtikrinant teisės aktuose nustatyto ploto asmeniui, kamerose įrengta per daug miegamųjų vietų
2.2. Kamerose neužtikrinamas natūralus apšvietimas, o tai labai kenkia regėjimui. Kamerose buvo tamsu, drėgna, šalta.
2.3. Kamerose rūkantieji apgyvendinami kartu su nerūkančiaisiais, o tai žemina asmens orumą, be to, tyčiniais pareigūnų veiksmais sudaromos konfliktinės situacijos tarp kalinamųjų. Konfliktinės dažnai iškyla, esant psichologiniams ir fiziniais nepatogumams, kurie atsiranda dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio kameros ploto.
2.4. Atvykstant / išvykstant etapu, antisanitarinėmis sąlygomis vykdomos asmenų ir jo daiktų apžiūros: šalta, purvina, asmuo, esant žemai oro temperatūrai verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Tokiu baisiu būdu pasityčiojama iš asmens (ir jo daiktų), pažeminami asmens orumas, garbė.
2.5. Valstybės institucijoms, pareigūnams draudžiama elgtis su nuteistaisiais nežmoniškai, t. y. kelti baimę, taikyti psichologinę prievartą ar sukelti fizinį skausmą, atliekant asmens apžiūrą, nustatyti ir skirti bausmes, elgtis su žmogumi kaip su daiktu. Laisvės atėmimas yra pats savaime bausmė. Todėl jos stiprinti / griežtinti negalima. Pažymėtina, kad minimalaus ploto asmeniui sumažinimas nuo 5 m² iki 3,6 m² yra bausmės griežtinimas ir stiprinimas.
2.6. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, EŽTK 3 straipsniu, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. rekomendacijomis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylomis Mandić ir Jović prieš Slovėniją, Kudla prieš Lenkiją, Ananyev ir kt. prieš Rusiją, Savenkovas prieš Lietuvą), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinės bylos Nr. A143-196/2008, Nr. A502-781/2009, A756-122/2010, Nr. A502-1774/2011, Nr. A502-913/2011, Nr. A16-1622/2012), nurodo, kad neturinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, tyčinio netinkamo pareigūnų elgesio ir nuolatinių provokacijų, kad dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų jis patyrė neturinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnyje, t. y. išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą, todėl jam priteistinas prašomas neturtinės žalos atlyginimas – 1 000 Eur.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 10–15).
1. Dėl laikymo, vykdomų perkėlimų
Vadovaudamiesi Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – ir KŽS) pareigūnai, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuleistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje, siekdami aprūpinti kiekviena atvykusį asmenį miegamąja vieta, tuo pačiu mažindami suimtųjų (nuleistųjų) autoagresijos atvejus, tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamąsias kameras paskirsto, tik griežtai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsniu. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas, griežtai vadovaujantis minėtų įstatymų reikalavimais. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnyboje su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja, griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir TIVVT), stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
2. Pareiškėjas skundą grindžia netekusia galios HN 76:1999. Nuo 2010 m. balandžio 11 d. galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) taip pat nenustatyti tokie gyvenamojo ploto standartai; Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.
Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
3. Dėl asmenų stebėjimo kamerose
Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų vykdymą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
4. Pagal Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) 14.2. punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, jose gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. TI taisyklėse neįtvirtinta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti nustatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.
5. Dėl sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo, dušo
5.1. Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų patalpose įrengtas sanitarinis mazgas, jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta, be kita ko, Sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose higienos normos nenustato. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus; HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų neįtvirtinta.
5.2. Vadovaujantis TIVVT 107 punktu, HN 134:2015 44 punktu, Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Remiantis EŽTT praktika, tai, jog pareiškėjas dušu negali naudotis neribotai, nepablogina jo teisės palaikyti asmeninę higieną taip, kad butų pažeistas EŽTK 3 straipsnis (byla Valašinas prieš Lietuvą). Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos pertvaros, jis bendras aukštis – 1,6 m (iš jų 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m.
6. Dėl švaros palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimų
Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodamas į kameras, taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui, universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
7. Dėl kamerų įrengimo
Lukiškių TI-k kameros įrengtos, vadovaujantis TI taisyklėmis. Pagal 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalo – (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²), taburetės – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²), sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, lentynos padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Teisės aktai nenustato pataisos įstaigos administracijos pareigos aprūpinti nuteistuosius (suimtuosius) šaldytuvais.
Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją.
Pagal Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. 03 03 įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 16.7 punktą kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.
8. Dėl kamerų remonto
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal turimus materialinius, finansinius ir darbo išteklius, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Taigi, visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai tenka daryti pakartotiną remontą.
9. Dėl vėdinimo
Pagal HN 134:2015 17 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
10. Dėl asmens apžiūros sąlygų
Asmens apžiūros ir kratos įstaigoje atliekamos pagal Instrukciją. Tokios apžiūros vykdomos, siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius kalinamuosius, atliekamos kalinamųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į laisvės atėmimo vieta, taip pat išvykstant iš jos, privalomai atliekama visuminė krata, ji atliekama atskiroje patalpoje. Prieš krata pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama, po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą, prireikus, įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos. Avalynė apžiūrima iš išorės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas, atliekantis kratą atsistoja suimtajam (nuteistajam) už nugaros ir nuosekliai atlieka kratą iš viršaus į apačią. Suimtojo (nuteistojo) kūnas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kūnas apžiūrimas). Apžiūrimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. Įtaręs, kad sutintasis (nuteistasis), kuriam atliekama visuminė krata, gali turėti ginklą, kratą atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad būtų užtikrintas atliekančio kratą asmens saugumas. Tuo atveju, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali būti atlikta kūno ertmių apžiūra. Sprendimą atlikti suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrų nutarime priima laisvės atėmimo vietos direktorius, kai jo nėra – direktoriaus budintysis padėjėjas. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą atlieka laisvės atėmimo vietos Sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas. Draudžiama kūno ertmių apžiūrą atlikti prieš suimtojo ar nuteistojo valią. Suimtojo (nuteistojo) atsisakymas daryti kūno ertmių apžiūrą yra laisvės atėmimo vietos administracijos reikalavimų nevykdymas.
11. Dėl neturtinės žalos
11.1. Viešajai atsakomybei kilti būtinos 3 sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
11.2. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Remiantis EŽTT praktika (bylos Hirst prieš Jungtinę Karalystę, Golder prieš Jungtinę Karalystę, K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Dickson prieš Jungtinę Karalystę), įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai negu laisvėje esantiems asmenims; be to, tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi, atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką, vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, bet nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.
11.3. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis LVAT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme; vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).
Taigi, šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose (atsiliepimas (b. l. 10–15)):
– 2018 m. vasario 28 d. atvykęs į Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas kameroje Nr. 212 (plotas – 6,80 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2018 m. kovo 1 d. perkeltas į kamerą Nr. 108 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 2 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 108 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 2 asmenys; dar vėliau perkeltas į kamerą Nr. 270 (plotas – 7,79 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2018 m. kovo 2 d. – 2018 m. kovo 12 d. kameroje Nr. 270 buvo 2 asmenys;
– 2018 m . kovo 13 d. kameroje Nr. 270 buvo 1 asmuo;
– 208 m. kovo 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 320 (plotas – 7,76 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2018 m. kovo 15 d. – 2018 m. kovo 24 d. kameroje Nr. 320 buvo 2 asmenys;
– 2018 m. kovo 25 d. kameroje Nr. 320 buvo 1 asmuo;
– 2018 m. kovo 26 d. kameroje Nr. 320 buvo 2 asmenys;
– 2018 m. kovo 27 d. kameroje Nr. 320 buvo 1 asmuo;
– 2018 m. kovo 8 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją.
2. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2019 m. sausio mėn. pranešime „Dėl E. G. skundo“, be kita ko, nurodyta (b. l. 54–55):
2.1. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas TI taisyklių ir PĮĮET reikalavimus, nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygos Lukiškių TI-K atitinka HN 134:2015 reikalavimus.
2.2. Lukiškių TI-K kameros aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Inventoriaus norma).
2.3. Vadovaujantis TI taisyklių 14.5 punktu ir PĮĮET 16 punktu, kamerose sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (jos matmenys – apie 0,7 m²), joje įrengtas klozetas (apie 0,16 m²) ir praustuvas (apie 0,2 m²), kamerose esanti santechninė įranga yra tvarkinga.
Pagal PĮĮET 16.5 punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, jose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kai kuriose kameros sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, o kamerose, kur įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, vadovaujantis TI taisyklėmis ir PĮĮET, nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. 2016 m. gruodžio mėn.–2017 m. kovo mėn. kamerų sanitariniuose mazguose buvo įrengtos užuolaidos, jos visiškai uždengia matomumą iš kamerų vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. TI taisyklėse ir sanitarinio mazgo užuolaidų įrengimas neįtvirtintas, tačiau gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas, asmens privatumui užtikrinti jos buvo įrengtos. Kol nebuvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos.
2.4. Pagal įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Lukiškių TI-K kamerose užtikrinamas 3,6 m² gyvenamasis plotas kiekvienam asmeniui. Kamerose laikoma ne daugiau asmenų nei jose yra įrengta miegamųjų vietų. Kamerose miegamųjų vietų yra tiek, kad būtų užtikrinamas 3,6 m² gyvenamasis plotas kiekvienam asmeniui. Pažymėtina, kad kameroje esantys baldai neišskaičiuojami iš vienam asmeniui tenkančio minimalus ploto.
2.5. Kamerose yra lovos (matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalas (matmenys kamerose iki 4 lovų – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²), kitose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus), kamerose iki 4 lovų yra kėdutės (matmenys – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 m²), kamerose kuriose yra daugiau kaip 4 lovos – suolai, kurie atitinka stalo dydį.
2.6. Kameros vėdinamos per langus, HN 134:2015. Kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant, kamerose išvengiama pelėsio, staigių temperatūros pokyčių ir nemalonaus kvapo.
2.7. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx, kaip įtvirtinta HN 134:2015 14 punkte.
Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo sezono metu visose kamerose palaikoma optimali temperatūra.
3. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Vilniaus departamento pareigūnai, atlikę tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos kontrolę Lukiškių TI-K, 2018 m. vasario 28 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-613, be kita ko, konstatavo: kameroje Nr. 108 langai buvo įstiklinti, bet vidinis langas neužsidarė, oro temperatūra buvo 17 °C, tai neatitiko HN 134:2015 12 punkto (b. l. 34-35); Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 2 d. rašte Nr. 9-2591 informavo NVSC, kad nustatytas pažeidimas pašalintas, langas sutvarkytas (b. l. 36), tai NVSC patvirtino 2018 m. kovo 15 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-1001 (b. l. 37-38).
II
1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui E. G. atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K.
2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
3. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 27 d. (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą) pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 m² ploto.
Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ir atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 m²) iš EŽTT aiškinimo kilęs 3 m² minimalaus ploto reikalavimas pažeistas nebuvo.
4. Iš skundo matyti, kad neturtinė žala pareiškėjui kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 27 d.) pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista, kai jis kamerose Nr. 108, Nr. 270, Nr. 320 buvo laikomas ne vienas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą).
Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 24 paras.
5. Pareiškėjas skundėsi nepakankama apšvieta, drėgme, temperatūra. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento pareigūnai, atlikę tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos kontrolę Lukiškių TI-K, 2018 m. vasario 28 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-613, be kita ko, konstatavo: kameroje Nr. 108 langai buvo įstiklinti, bet vidinis langas neužsidarė, oro temperatūra buvo 17 °C, tai neatitiko HN 134:2015 12 punkto (b. l. 34-35); Lukiškių TI-K 2018 m. kovo 2 d. rašte Nr. 9-2591 informavo NVSC, kad nustatytas pažeidimas pašalintas, langas sutvarkytas (b. l. 36), tai NVSC patvirtino 2018 m. kovo 15 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8)PA-1001 (b. l. 37-38) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą). Į tai teismas atsižvelgia, vertindamas žalos dydį.
Pareiškėjo nusiskundimai dėl buvimo su rūkančiaisiais, dėl netinkamo pareigūnų elgimosi su nuteistaisiais neįrodyti, todėl atmetami kaip nepagrįsti.
6. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
7. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 80 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo E. G. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 80 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. G. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 27 d.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.