- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-08
- Bylos Nr.
- 2A-105-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Dalia Kačinskienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- H. G.
- Trečiasis asmuo
- P. K. T.-S.
- Kategorijos
- 21.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-105-115/2010
Teisėja Bronislava Todesienė Procesinio sprendimo kategorijos:
21.4.2.3.; 21.4.2.6.; 63.1.122.21;
2010 m. vasario 8d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal apelianto (atsakovo) H. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-542-129/2009 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui H. G. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, su trečiuoju asmeniu P. K. T.-S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. S. pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 8000 Lt skolos, 1760 Lt palūkanų, 5 proc. metines palūkanas, 293 Lt žyminio mokesčio, 2572,40 Lt atstovavimo išlaidų ir 290 Lt išlaidų už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. (b.l. 39-40).
Nurodė, jog 2003 m. sausio 14 d. ieškovas ir atsakovas surašė paskolos raštelį, kuriame atsakovas nurodė, jog pasiskolino iš ieškovo 8000 Lt ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2004 m. sausio 1 d., tačiau paskola nebuvo grąžinta.
Atsakovas H. G. pareikštu priešieškiniu (b.l.90-52) prašė pripažinti 2003 m. sausio 14 d. paskolos sutartį nesudaryta LR CK 6.875 str. pagrindu. Atsakovas vadovavosi ir LR CK 6.870 str. 2 d., kur numatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta tik nuo pinigų perdavimo momento. Ieškinio nepripažino, paaiškino, kad pinigus (8000 Lt) skolinosi iš trečiojo asmens, tačiau juos ir palūkanas dalimis grąžino. Ginčijamą paskolos raštelį ieškovo atžvilgiu pasirašė iš geranoriškumo. Kadangi atsakovas iš ieškovo jokių pinigų nėra gavęs, pinigai pagal paskolos raštelį nebuvo perduoti, todėl paskolos sutartį laiko nesudaryta. Pasirašydamas paskolos raštelį atsakovas buvo išgėręs ir suklydo vertindamas teisinius santykius, manė, kad padeda savo kaimynei skyrybų byloje, negalvojo, kad kažkas reikalaus skolos grąžinimo.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo P.K. T.-S. atsiliepimu į ieškinį ir priešieškinį (b.l. 99-100) prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad paskoliniai santykiai susiklostė tarp atsakovo ir jos – ieškovo motinos (P. K. T.-S.), tačiau prieš išvykstant į Kanadą reikalavimo teisę ji perleido ieškovui. Atsakovas su reikalavimo perleidimu sutiko, todėl pasirašė paskolos raštelį, jog yra skolingas ieškovui. Paskolos raštelis surašytas ir pasirašytas paties atsakovo, tekstas aiškus ir suprantamas.
Ieškovas A. S. atsiliepimu į priešieškinį (b.l. 57-58) priešieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pats atsakovas pripažino, jog paskoliniai santykiai susiklostė tarp atsakovo ir trečiojo asmens P. K. T.-S., mano, jog CK 6.191 str. 1 d. numato galimybę sudaryti sutartį trečiojo asmens naudai (šiuo atveju tretysis asmuo sudarė sutartį ieškovo naudai). Mano, jog šalių valia buvo išreikšta tinkamai, atsakovas pasirašė sutartį niekieno neverčiamas, būdamas veiksnus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo H. G. 8000 Lt paskolą, 1760 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. balandžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3157,40 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovo A. S. naudai; priteisė iš atsakovo H. G. 33 Lt pašto išlaidas valstybės naudai.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2003 m. sausio 14 d. Reikalavimo perleidimo sutarties atsakovas neginčija, sutiko su pradinio kreditoriaus pakeitimu, todėl sprendė, kad aplinkybė, jog pagal ginčijamą raštelį atsakovas negavo iš ieškovo pinigų, nenuginčija paties paskolos gavimo fakto, nes paskola buvo gauta iš pradinio kreditoriaus – trečiojo asmens P. K. T.-S., kuri reikalavimą į 8000 Lt paskolą perleido ieškovui, o pasirašydamas paskolos raštelį atsakovas sutiko su kreditorių pasikeitimu ir patvirtino savo įsipareigojimą naujojo kreditoriaus atžvilgiu. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog ginčijamą paskolos raštelį atsakovas surašė ir pasirašė pats, sprendė, jog nėra pagrindo abejoti, kad tuo metu atsakovas buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentus, jog pasirašydamas ginčijamą paskolos raštelį suklydo paneigia įrodymai apie tai, jog P. K. O. santuoka su V. O. buvo nutraukta beveik trim metais anksčiau nei buvo pasirašytas ginčijamas paskolos raštelis, o santuoka su J. T. T. – tik 2005 m. kovo 22 d. Kanados teismo sprendimu. Atsakovas taip pat nepaaiškino, kaip galėjo būti pasinaudota ginčijamu paskolos rašteliu ir kurioje iš dviejų skyrybų bylų. Teismas sprendė, kad tuo atveju, jei atsakovas ir manė, kad reikalavimai pagal pasirašytą paskolos raštelį jam nebus pareikšti, tai jam tenka tokio suklydimo rizika (LR CK 1.90 str. 5 d.).
Šalies argumentai
Apeliantas (atsakovas) H. G. pateikė apeliacinį skundą (b.l. 122-125), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2009-06-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė LR CK 1.90 str. įtvirtintus sandorių negaliojimo pagrindus, nors atsakovas priešieškinio reikalavimą grindė tuo, jog jis pinigų iš ieškovo negavo. Atsakovas nurodo vadovavęsis LR CK 6.870 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Mano, jog šiuo atveju reikia įrodyti tik tai, jog paskolos gavėjas pinigų pagal paskolos sutartį ar paskolos raštelį negavo. Be to faktą, kad pinigai nebuvo perduoti, pripažino ir ieškovas. Dėl reikalavimo perleidimo, atsakovo manymu, tretysis asmuo nepateikė jokio rašytinio įrodymo, jog atsakovas liko jam skolingas. Tai, kad atsakovas nurodė, jog anksčiau su trečiuoju asmeniu jį siejo paskoliniai santykiai, nėra skolos negrąžinimo įrodymas. Mano, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, jog tretysis asmuo tinkamai perleido reikalavimo teisę ieškovui, nes reikalavimas sumokėti 8000 Lt skolą galėjo būti perleistas tik rašytine reikalavimo perleidimo sutartimi. Teigia, kad naujasis kreditorius, be reikalavimo perleidimo sutarties, turi turėti ir įrodymų, patvirtinančių ir pačią perleistą teisę, bet nei ieškovas, nei tretysis asmuo nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad tretysis asmuo turėjo reikalavimo teisę. Mano, kad teismas sprendimą grindė 2003 m. sausio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kurios turinys visiškai neaiškus, iš kurios nematyti kokios reikalavimo teisės yra perleidžiamos. Teigia, jog pateikta reikalavimo perleidimo sutartis surašyta ne 2003-01-14, bet jau esant iškeltai civilinei bylai, tretysis asmuo tokio turinio sutarties suformuluoti pats negalėjo, be to sutartyje nėra net jokių užuominų, kad atsakovas būtų skolingas trečiajam asmeniui – sutartyje tiesiog paminėtas ginčijamas paskolos raštelis, nenurodant jokių ankstesnių paskolos raštelių, sutarčių, jų sudarymo datos, paskolos sumų. Pažymi, kad atsakovas nesiekė įrodyti, jog paskolos raštelis surašytas dėl suklydimo - jis tiesiog įrodinėjo, jog pinigų negavo. Pažymi, jog nėra abejonių, kad santuoką tretysis asmuo jau planavo nutraukti 2003 m., rengė dokumentus teismui. Mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino tai, kad ieškovas, nurodydamas faktines aplinkybes, buvo nesąžiningas, nes pinigai pagal 2003 m. sausio 14 d. paskolos raštelį perduoti nebuvo.
Atsiliepimas
Ieškovas A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 132-133) prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, gi LR CK 6.191 str. l d. numato galimybę sudaryti sutartį trečiojo asmens naudai, o prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas. Šiuo atveju ieškovas šia reikalavimo teise ir pasinaudojo. Mano, kad tikroji atsakovo valia buvo pasiskolinti pinigų, o paskolos davėjos (trečiojo asmens) valia - paskolinti atsakovui pinigus ir teisę priimti prievolės įvykdymą pagal LR CK 6.193 str. perduoti ieškovui, todėl rašytinės sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. 2003-01-14 Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios atsakovas neginčija, sutinkamai su LR CK 6.101 str., nevaržo kreditoriaus teisės perleisti visą ar dalį reikalavimo kitam asmeniui, skolininko sutikimu. Mano, kad aplinkybė, jog pagal ginčijamą paskolos raštelį atsakovas pinigų negavo iš ieškovo, nenuginčija pačios paskolos gavimo fakto. Nors sutartis surašyta vėliau nei susiklostė sutartiniai santykiai, tačiau sutartis atitiko atsakovo valią – sutartį jis pasirašė niekieno neverčiamas, būdamas veiksnus, pilnametis ir suprasdamas savo veiksmų reikšmę, sutarties turinys nesudėtingas, aiškus. Mano, kad šiuo atveju suklydimo riziką prisiėmė apeliantas, o kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sandorį negaliojančiu nėra pagrindo, nes tokie paties atsakovo veiksmai laikytini dideliu neatsargumu, o pagal CK 1.90 str. 5 d. suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Atsakovas H. G. apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimu, kuriuo yra atmestas jo priešieškinys dėl 2003-01-14 paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, o tenkinant ieškinį A. S. yra priteista 8000Lt skolos, 1760 Lt palūkanų, 5 proc. metines palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o atsakovo argumentai atmestini.
Kolegija pažymi, kad bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovas H. G. dar iki 2003m. turėjo paskolinių santykių su ieškovo A. S. motina P.K. T.-S. Šią aplinkybę atsakovas pripažįsta ir taip pat pripažįsta, kad jis 2003-01-14 pasirašė byloje esantį paskolos raštelį (b.l.3), kuriame pats nurodė, kad iš ieškovo pasiskolino 800Lt ir įsipareigojo skolą grąžinti iki 2004-01-01. Taigi yra nustatyta, kad atsakovas tiesiogiai pinigų iš ieškovo faktiškai negavo ir pastarasis šios aplinkybės neneigia. Dėl šios aplinkybės (pinigų negavimo iš ieškovo), atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti paskolos sutartį nesudarytą ir ieškinį atmesti, kadangi jis ieškovui yra neskolingas, su ieškovo motina yra atsiskaitęs dalimis, o paskolos raštelį pasirašė būdamas girtas. Tačiau kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais ir sprendžia, kad ieškinys yra patenkintas pagrįstai.
Pažymėtina, kad paskolos raštelis buvo pasirašytas ieškovo motinai išvykstant gyventi į Kanadą, o atsakovas pripažįsta, kad su ja turėjo paskolinių santykių, tačiau nepateikė teismui įrodymų apie pilną atsiskaitymą. Kad atsakovas, pasirašydamas ginčijamą paskolos raštelį, buvo skolingas ieškovo motinai patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis ir apeliacinės instancijos teisme pripažino, jog prasidėjus teismo procesui ieškovui sutiko grąžinti 4000Lt. Tai rodo, kad nėra pagrindo tikėti atsakovu dėl visiško atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu, o 2003-01-14 paskolos raštelis faktiškai patvirtina buvusią 8000Lt skolą ieškovo motinai, įsipareigojant ją grąžinti sūnui. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo nuoroda, kad 2003-01-14 pasirašius paskolos raštelį jam, ieškovo motina grąžino pirminį paskolos raštelį atsakovui, kuris jo net neišsaugojo. Pažymėtina, kad atsakovas pripažino, jog pasirašant paskolos raštelį dėl 8000Lt skolos ieškovui dalyvavo ir tretysis asmuo. Todėl ieškovo motinos grąžinto paskolos raštelio neišsaugojimas faktiškai rodo jai buvusios skolos pripažinimą naujam kreditoriui.
Be to, iš byloje esančios 2003-01-14 Reikalavimo perleidimo sutarties (b.l. 101) matyti, kad būtent šią dieną atsakovas ieškovo motinai buvo skolingas 8000Lt. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad 2003-01-14 nauja paskolos sutartis buvo pasirašyta su ieškovu, pripažįstant atsakovui skolą P. K. T.-S., kuri perleido savo sūnui reikalavimo teisę.
Kolegija pažymi, kad kreditoriui perleisti reikalavimo teisę kitam asmeniui įstatymas nedraudžia ir šis perleidimas nuo skolininko valios nepriklausė (CK 6.101-6.104str.). Taip pat pažymėtina, kad pasirašydamas naują paskolos raštelį, atsakovas faktiškai sutiko ir su pradinio kreditoriaus pakeitimu, nes šioje byloje nėra ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tenkinti atsakovo priešieškinį, vadovaujantis CK 6.870, 6.875 str. ar kitomis sandorių negaliojimo normomis, pagrindo nėra.
Kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas CK 6.873str.1d pagrindu pagrįstai iš apelianto priteisė ieškovui 8000Lt skolą, nes skolininkas privalo sąžiningai vykdyti prisiimtas prievoles, nepriklausomai nuo reikalavimo teisės perleidimo ar kreditoriaus pasikeitimo (CK 6.38str.).
Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.210str. yra teisingai paskaičiuota ir priteista 1760Lt (8000Lt 5proc.:365d.x1538d.) suma palūkanų (b.l. 4), už laikotarpį nuo 2004-01-02 iki 2008-04-10, t.y. už grąžinti skolą praleistą terminą iki kreipimosi į teismą dienos.
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1d.1p.).
Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98str. iš atsakovo priteistinos apeliacinėje teismo instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 136,137, 140).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-542-129/2009 palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo H. G. 952,0Lt ieškovui A. S. advokato pagalbos ir 9,85Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.