Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-165-718/2019) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 28 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 3 dalies 3 punktą, jam paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė; laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu V. K. įpareigotas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 9 d.

2020 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam V. K., kuriame nurodoma, kad V. K. sistemingai nevykdo teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku, todėl vadovaujantis BK 48 straipsnio 8 dalimi, siūloma V. K. paskirtą dvejų metų laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Teismo posėdžio metu nuteistasis V. K. parodė, kad vieną kartą buvo nerastas namuose, nes kraustėsi į kitą butą. Kitą kartą jo nerado, nes jam buvo epilepsijos priepuolis, telefonas užkrito už lovos, jis negalėjo paimti telefono, nes pats nukrito. Kartais jam užeina epilepsijos priepuoliai. Nurodė, kad dėl epilepsijos geria vaistus ir laiko neužrakintas duris, nes gyvena vienas. Nežino, dėl ko jam užeina priepuoliai, bet probacijos tarnybai apie tai nebuvo sakęs, jokių medicininių dokumentų probacijos tarnybai nėra pateikęs. Paaiškino, kad nepranešė apie pakeistą gyvenamąją vieta, nes dar tiksliai nežinojo, kur ji bus ir negalėjo nurodyti adreso. Prašė nebausti jo, palikti laisvės apribojimą su namų areštu.

Teismo posėdžio metu Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus atstovas teikimą palaikė, prašė teikimą tenkinti. Papildė, kad nuteistasis yra neįgalus, dažniausiai atvyksta į Probacijos tarnybą, nevengia ateiti į probacijos skyrių.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimą tenkinti, kadangi nuteistasis buvo tris kartus nerastas namuose, neinformavęs Probacijos tarnybos pakeitė gyvenamąją vietą. Prašė pakeisti nuteistajam bausmę į 90 parų areštą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas netenkintinas.

Laisvės apribojimas yra bausmė, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. K. į Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus registrą įtrauktas 2019 m. gegužės 15 d. V. K. 2019 m. gegužės 24 d. buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis. 2019 m. gegužės 22 d. sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas. 2019 m. liepos 22 d. 22.01 val. patikrinimo metu buvo nerastas namuose. Todėl 2019 m. liepos 23 d. buvo įspėtas, kad privalo vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą. 2019 m. rugsėjo 16 d. 223.04 val. patikrinimo metu buvo nerastas namuose. Todėl 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo dar kartą įspėtas, kad privalo vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą. 2019 m. lapkričio 11 d. 22.40 val. patikrinimo metu dar kartą buvo nerastas namuose. Todėl 2019 m. lapkričio 12 d. su teikimu kreiptasi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. 2019 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu netenkintinas. Po šios nutarties 2020 m. vasario mėnesį neatvyko į Probacijos tarnybą atsiskaityti apie įpareigojimo vykdymą. Dėl to 2020 m. kovo 6 d. buvo įspėtas. 2020 m. rugpjūčio 3 d. 23.53 val. patikrinimo metu buvo nerastas namuose. Dėl to 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo įspėtas, kad privalo vykdyti teismo jam paskirtą įpareigojimą. Yra neįgalus ir darbingas tik 20 procentų. Duomenų apie naujai padarytus teisės pažeidimus negauta.

Iš to, kas išdėstyta, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistasis jam paskirto įpareigojimo nevykdo sąmoningai ar piktybiškai. V. K. tris kartus nebuvo rastas namuose. Teismo posėdžio metu ir paaiškinimuose nurodė, kad namuose nebuvo, nes kraustėsi į kitą gyvenamąją vietą, kitą kartą durų neatidarė, nes buvo ištiktas epilepsijos priepuolio. Nors V. K. teigė, kad dokumentų apie savo sveikatos būklę Probacijos tarnybai nėra pateikęs, bet jo asmens byloje yra darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymos kopija, kur nurodyta, kad jam yra nustatytas 20 proc. darbingumo lygis (b.l. 21). Nurodė, kad geria vaistus. Tai rodo, kad V. K. siekia keistis ir susitvarkyti savo gyvenimą. Teismas mano, kad šiuo atveju V. K. teismo skirto įpareigojimo pažeidimai nelaikytini itin piktybiškais ir sistemingais, nes jis visus kartus nebuvo rastas namuose esant objektyvioms priežastims, todėl jis gali pasitaisyti ir vykdyti teismo skirtą įpareigojimą. Pažymėtina, kad duomenų apie naujai padarytus teisės pažeidimus negauta.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių.

Pabrėžtina, kad sprendžiant laisvės apribojimo bausmės keitimo areštu klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui.

Atsižvelgiant į tai, kad arešto bausmė yra susijusi su realiu laisvės atėmimu, į V. K. padarytų pažeidimų visumą, jų padarymo aplinkybes ir priežastis bei į paties V. K. sveikatos būklę, keisti laisvės apribojimo bausmę į areštą būtų netikslinga, tai prieštarautų probacijos tikslams ir principams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimo dėl V. K. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-165-718/2019) paskirtos dvejų metų laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.