- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-30
- Bylos Nr.
- I-9319-596/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05602-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Jolita Rasiukevičienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- B. O.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Ivetos Pelienės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo B. O. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas B. O. skunde prašo teismo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-05 sprendimą Nr. 1D-8754(11) ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neteisėtai neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-12-31 (b. l. 35-37).
Nurodo, kad jam Vidaus reikalų ministerijos 1994-11-18 sprendimu buvo paskirta 926,06 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri, 2010-01-01 įsigaliojus Laikinojo įstatymo nuostatoms, buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta. Pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu grąžinti valstybinės pensijos nepriemoką, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir teismas sprendimu priteisė jam neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, ir teismo priteista suma jam jau išmokėta. Tačiau atsakovė neišmoka jam susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų taikymo, todėl pareiškėjas su skundu kreipėsi į VRM, kuri ginčijamame sprendime nurodė, kad išmokėti susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos neturi pagrindo.
Pareiškėjas mano, kad valstybinė pensija jam buvo perskaičiuojama nepagrįstai, pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintus principus, taip pat riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę. Pareiškėjas taip pat skundą grindžia Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose. Mano, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatos pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas. Dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo pareiškėjui susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka turi būti grąžinta (b. l. 1-5).
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovės su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo valstybinė pensija buvo perskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas ir šiai normai atitikus Konstituciją, VRM sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti skundą (b. l. 53).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui B. O. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1994-12-14 išvada Nr. 12789 nuo 1994-11-18 neterminuotai buvo paskirta 635,05 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 42).
VRM 2004-06-17 sprendimu nuo 2004-05-01 nuspręsta mokėti B. O. 926,06 Lt valstybinę pensiją (b. l. 43).
Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinojo įstatymo nuostatoms, pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta (b. l. 48).
Pareiškėjas su prašymu 2014-02-05 (gautu 2014-02-06) kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją prašydamas išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką ir mokėti paskirto dydžio valstybinę pensiją (b. l. 44-45).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atsakydama į pareiškėjo prašymą, 2014-03-05 sprendime Nr. 1D-1937 (11) nurodė valstybinės pensijos perskaičiavimo pagrindus, taip pat, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. galiojimas ir valstybinių pensijų perskaičiavimas buvo pratęstas iki 2013-12-31, išmokėti susidariusios nepriemokos neturi teisinio pagrindo, taip pat pateikė pažymą apie susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką 2012–2013 metais. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui valstybinės pensijos dalis, susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo, išmokėta 2013-07-19 (b. l. 46-47).
Pareiškėjas 2014-11-05 su prašymu, gautu 2014-11-17, kreipėsi į VRM prašydamas informuoti, kokiu pagrindu jam buvo perskaičiuojama valstybinė pensija bei kompensuoti jos nepriemoką (b. l. 49).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atsakydama į pareiškėjo prašymą, 2014-12-05 sprendime Nr. 1D-8754 (11) nurodė, kad prašymo nenagrinės, kadangi teismas 2012-12-27 sprendimu pareiškėjo skundo dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo netenkino, o susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo pareiškėjui išmokėta (b. l. 50).
Ginčas byloje kilo dėl valstybinės pensijos pareiškėjui perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-12-31, taip pat dėl VRM 2014-12-05 sprendimo Nr. 1D-8754(11), kuriuo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo prašymo dėl valstybinės pensijos priteisimo, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.
Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2012-12-31. Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė, kad šis įstatymas jo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai galioja iki 2013-12-31. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas be kita ko ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. yra galimas. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.
Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Kaip matyti iš byloje esančios Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-12-04 pažymos Nr. 11DP(P)-6021 apie pareiškėjo valstybinės pensijos dydį 2010–2013 metais, pareiškėjui valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo ribojama nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, dėl to susidarė valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 51-52).
Konstituciniam Teismui 2015-05-14 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20, 2012-12-20 redakcijos) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31 ir iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai, pareiškėjo valstybinė pensija ginčijamu laikotarpiu, t. y. 2012-09-01–2013-12-31, buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 15 str. nuostatas, kurios nepripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo priteisti jam susidariusios valstybinės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo.
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti VRM 2014-12-05 sprendimą Nr. 1D-8754(11).
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2014-11-05 prašyme Vidaus reikalų ministerijai prašė išmokėti jam susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 (b. l. 49).
VRM ginčijamame sprendime, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d. 3 p., nurodė, kad pareiškėjo prašymo dėl valstybinės pensijos nepriemokos nenagrinės, kadangi teismas 2012-12-27 sprendimu nusprendė skundo dalį dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 4 str., atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 50).
Pareiškėjas 2014-11-05 prašyme prašė išmokėti jam susidariusią valstybinės pensijos dalį ne tik laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01, dėl kurio yra priimtas ir įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-12-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-93-473-2012, tačiau ir susidariusią laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-12-31, todėl, teismo vertinimu, VRM nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą šioje dalyje.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-124/2013; 2013-08-07 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-562/2013; 2013-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-757/2013; 2013-08-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-787/2013).
ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą, vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti.
Nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo bei teisėtumo prezumpcija, atsakovė VRM, priimdama 2014-12-05 sprendimą Nr. 1D-8754(11), iš esmės neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-12-31, tačiau nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d. 3 p. nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, atsisakydama nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-12-31, priėmė iš esmės nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikinamas ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p. pagrindu.
Pažymėtina, kad nors Vidaus reikalų ministerijos sprendimo dalies panaikinimas realiai pareiškėjo teisių neapgina, tačiau situacija, kai jis nebūtų pašalintas iš teisės sistemos, prieštarautų teisėtumo principui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo B. O. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-12-05 sprendimo Nr. 1D-8754(11) dalį, kurioje atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, susidariusios laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-12-31 taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, išmokėjimo.
Kitoje dalyje pareiškėjo B. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.