Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Vida Agurkienė Baudž. byla Nr. 1NSA-00417-349-2008-59

NUOSPRENDIS

2008 m. rugsėjo 1 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio ( pranešėjas ), teisėjų Prano Šimkaus ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Z. ir M. J. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo :

- pagal BK 181 str. 1 d. - laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 180 str. 3 d. – laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams

- pagal BK 214 str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr.X-272 redakcija) – laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams.

M. J. nuteistas pagal BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 9 d., šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

M. J. pagal BK 214 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

Priteista solidariai iš R. Z. ir M. J. S. V. 4000 Lt, K. V. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. Z. ir M. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, o R. Z. dar ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2007 m. sausio 21 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini) turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į S. V. butą ir panaudojant šaunamąjį ginklą ir fizinį smurtą bei kitaip atimant galimybę nukentėjusiesiems K. V., S. V. ir G. V. priešintis, pagrobė svetimą turtą: R. Z. paskambinus į S. V. buto duris ir K. V. jas atidarius, įsibrovė į butą, ir, M. J. stovint prie durų ir neleidžiant nukentėjusiesiems išeiti, R. Z. įremiant šaunamąjį ginklą - dujinį pistoletą K. V. į galvą ir reikalaujant atiduoti pinigus ir auksinius papuošalus, du kartus smogiant S. V. dujiniu pistoletu į galvą, vieną kartą smogiant G. V. dujiniu pistoletu į galvą, kelis kartus smogiant jam kumščiu ir kelis kartus įspiriant į galvą, tuo padarant nukentėjusiesiems S. V. ir G. V. nežymius sveikatos sutrikdymus, pagrobė svetimą turtą: S. V. priklausančius pinigus - 930 litų, 3 mobiliojo ryšio telefonus NOKIA 3310 150 Lt bendros vertės, auksinį žiedą 170 Lt vertės, vieną porą odinių pirštinių 15 Lt vertės, bei G. V. priklausantį turtą: pinigus - 19,53 Lt, mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6030 420 Lt vertės, radijo imtuvėlį 10 Lt vertės, vieną čekišką monetą 2 centų vertės. Tuo padarė nukentėjusiajai S. V. 1275 Lt turtinę žalą ir nukentėjusiajam G. V. 449,55 Lt turtinę žalą.

2007 m. sausio 21 d. apie 1 val., (duomenys neskelbtini) būdamas įsibrovęs į S. V. butą ir plėšimo būdu grobdamas S. V. ir G. V. turtą, pagrobė svetimus mokėjimo instrumentus finansinėms operacijoms inicijuoti: AB banko „Snoras“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. 6763802565974006, AB banko „Snoras“ mokėjimo kortelę „Snoro lizingas plius ElektroMarkt“ Nr. 6763802616591528 ir AB „DnB NORD bankas“ mokėjimo kortelę „V. E.“ Nr. 43140203417994015;

2007 m. sausio 20 d. apie 24 val. (duomenys neskelbtini) 2, V. M. alaus bare, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, vertė nukentėjusįjį G.Vašką perduoti turtą - reikalavo iš jo 1000 eurų, o einant (duomenys neskelbtini) gatve, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, įrėmė šaunamąjį ginklą - dujinį pistoletą nukentėjusiajam G. V. į šoną ir į galvą ir grasino nušauti, jei reikalaujamų pinigų neduos, taip prievartavo 3452,80 Lt vertės G. V. turtą,

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo R. Z. skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteistojo M. J. apeliacinio skundo

M. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 str. 3 d. dėl bendrininkų grupėje kartu su R. Z. padaryto plėšimo, pasireiškusio nukentėjusiųjų turto pagrobimu, įsibrovus į nukentėjusiųjų butą ir panaudojus šaunamąjį ginklą. Nuteistasis skunde nesutinka su jo padarytos veikos kvalifikacija, savo teiginius argumentuodamas tuo, kad jis ir R. Z. iš anksto nesitarė daryti plėšimo, nesuvokė kartu su bendrininku dalyvavęs šio nusikaltimo padaryme ir nusikaltimo vietoje neatliko jokių plėšimo veiką sudarančių objektyviųjų ir šią veiką kvalifikuojančių požymių, nes bute tik stovėjo prie durų. Šie nuteistojo argumentai nepagrįsti.

Pagal BK 25 str. 1 d., bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra ne mažiau kaip dviejų vykdytojų dalyvavimas ir veikos bendrumas. Subjektyvusis bendrininkavimo požymis yra tyčia, pasireiškianti kiekvieno bendrininko suvokimu, kad jis kartu su kitais asmenimis bendrai dalyvauja nusikaltimo padaryme. Susitarimas yra būtinas bendrininkavimo požymis, tačiau pagal BK 25 str. 2 d. susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ir įmanomas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje : nuo kėsinimosi iki užbaigimo ir galimas įvairiomis formomis : žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Bendrininkavimą apibūdinančios nuostatos nereikalauja, kad visi bendrininkai pilnai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Bendrininku pripažįstamas kiekvienas asmuo, kuris, veikdamas bendrai su kitais asmenimis, realizuoja tik dalį jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių. Pasekmės, atsiradusios dėl bendros veikos, visiems bendrininkams bendros ir atskirai nedalijamos.

Teismas, išanalizavęs bylos įrodymų visumą, padarė teisingą išvadą, kad M. J. veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji bendrininkavimo požymiai. Nors apeliantas neigia susitarimą padaryti nusikaltimą, jo susitarimą su kitu bendrininku ir tiesioginę tyčią bendrais veiksmais padaryti plėšimą teismas nustatė, įvertinęs objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, kurie nustatyti nukentėjusiųjų ir paties M. J. parodymais. Apeliantas įtariamojo apklausos metu išsamiai nurodė visas jam žinomas plėšimo padarymo aplinkybes : jis kartu su R. Z., kuris, grasindamas ginklu, iš nukentėjusiojo G. V. reikalavo pinigų, nuėjo link nukentėjusiojo namų ir, R. Z. grasinant ginklu, įsibrovė į nukentėjusiojo butą, kuriame jis stovėjo prie durų, o R. Z., sumušęs nukentėjusiuosius ginklu, pagrobė jų daiktus ir banko mokėjimo korteles, o jis pats paėmė tris telefonus ( 2 t., 71-74 b. l ). Teisminio nagrinėjimo metu M. J., duodamas parodymus laisvo pasakojimo forma, pateikė analogišką apeliaciniame skunde nurodytai versiją : jie į nukentėjusiojo namus ėję nekonfliktuodami, o R. Z. turimą pistoletą jis pamatęs tik nukentėjusiųjų bute. Tačiau teismui paskelbus M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino jų teisingumą ir nurodė supratęs kartu su R. Z. į nukentėjusiojo namus einantis pagrobti pinigų. Aplinkybę, jog M. J., jau eidamas į nukentėjusiųjų namus, matė R. Z. turint pistoletą, patvirtina nukentėjusiojo G. V. parodymai, kad R. Z. įrėmus ginklą jam į galvą ir ją sužalojus, M. J. liepė R. Z. nebedaužyti nukentėjusiojo. M. J. veiksmus plėšimo vietoje – tai, kad jis nukentėjusiųjų bute stovėdamas prie durų, neleido jiems išteiti, patvirtina visų trijų nukentėjusiųjų parodymai. Taigi, M. J. žinojo ėjimo į nukentėjusiojo namus tikslą – turto pagrobimą ir, matydamas R. Z. pistoletu grasinant nukentėjusiajam G. V., suprato, kad turtas bus pagrobtas, panaudojus ginklą, t. y. plėšimo būdu. Nusikaltimo vietoje M. J. atliko dalį plėšimo objektyviąją pusę sudarančių veiksmų – kartu su R. Z. įsibrovė į butą, paėmė dalį daiktų ir neleido nukentėjusiesiems išeiti iš buto.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad plėšimas buvo įvykdytas abiejų nuteistųjų bendromis pastangomis, derinant savo veiksmus nusikaltimo darymo eigoje, ir apeliantui suvokiant, kad kartu su R. Z. dalyvauja bendrai daromame plėšime ir padeda vienas kitam. M. J., darydamas nusikaltimą, šaunamojo ginklo asmeniškai nenaudojo, tačiau jo tyčia apėmė šį požymį, nes jis žinojo R. Z. turint pistoletą, galimybę jį panaudoti ir plėšimo metu sutiko su R. Z. veiksmais, kuriais šis panaudojo šaunamąjį ginklą. Kadangi M. J., be kitų aptartų plėšimo požymių, suvokė ir šio plėšimą kvalifikuojančio požymio buvimą nusikaltimo padaryme, jo veika atitinka nusikaltimo sudėtį, numatytą BK 180 str. 3 d., todėl perkvalifikuoti jo veiką į BK 189 str. 1 d. nėra pagrindo.

Už plėšimą panaudojant šaunamąjį ginklą baudžiamojo įstatymo sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį apeliantui, teismas įvertino BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių reikšmę bausmės dydžiui, individualizavo bausmę, atsižvelgdamas į M. J., kaip bendravykdytojo, vaidmenį nusikaltimo padaryme, ir paskyrė minimalų sankcijoje numatytos bausmės dydį, todėl paskirtoji bausmė negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta. Subendrindamas dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, teismas teisingai taikė BK 63 str. 3 d., 9 d. nuostatas ir, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinęs su ankstesniu, t. y. Biržų rajono apylinkės teismo 2007-03-01 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. paskirta subendrinta 90 parų arešto bausme, kurią apeliantas skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo visiškai atlikęs, į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitė visą atliktą bausmę. Apeliantas skunde teigia nesuprantantis tokio subendrinimo tikslo, nes dėl jo jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydis faktiškai nesikeičia, tačiau tokio subendrinimo tikslas yra subendrinus visais nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes, nustatyti vieną galutinę subendrintą bausmę. Apeliantas teisingai pažymi, kad toks bausmių subendrinimas jo teisinės padėties nesunkina jokiu aspektu.

Apeliantas skundo prašymą skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, motyvuoja būtinybe jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 189 str. 1 d., kurios sankcijoje, be laisvės atėmimo, numatytos ir švelnesnės bausmių rūšys. Šiuo sprendimu pripažinus, kad apelianto veika pagal BK 180 str. 3 d. kvalifikuota teisingai, galimybė skirti švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmės rūšį svarstytina tik sprendžiant dėl BK 62 str. 1, 2 d. arba 54 str. 3 d. normų taikymo. Teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs šioje normoje nurodytų sąlygų ir aplinkybių visumą. Viena būtinų sąlygų yra asmens savanoriškas atvykimas į teisėsaugos institucijas ir pranešimas apie nusikalstamą veiką. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad M. J. po nusikalstamos veikos padarymo buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o ne pats savu noru atvyko ir apie padarytą nusikalstamą veiką pranešė kompetentingoms institucijoms. Taigi, apelianto veikoje nėra BK 62 str. 1 d. nurodytų sąlygų visumos. BK 62 str. 2 d. yra įtvirtintos kitos sąlygos, kurioms visoms esant, nusikaltimą padariusiam asmeniui teismas taip pat gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Skiriant švelnesnę negu įstatymo numatyta, bausmę BK 62 str. 2 d. pagrindu, be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų, turi būti ir bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad byloje nustatyta tik viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl ši norma jam taip pat negali būti taikoma. Byloje nėra ir jokių išimtinių aplinkybių, rodančių tokį apelianto asmenybės ar jo padarytos veikos pavojingumą, kurios leistų daryti išvadą, jog BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas nėra pagrindo.

Apeliantas skunde teigia, kad, skiriant bausmę jam, nusikalstamos veikos metu buvusiam 20 metų amžiaus, vadovaujantis BK 81 str. 2 d., pagal kurią asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos metu buvo suėję 18, tačiau nebuvo suėję 21 metai, svarstytina galimybė dėl nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančio BK XI skyriaus nuostatų taikymo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje nei M. J. gynėjas, nei M. J. neprašė svarstyti klausimo dėl apelianto socialinės brandos. Apeliantas skunde akcentuoja savo amžių ir kitam bendrininkui jaustą baimę, tačiau BK 81 str. 2 d socialinės brandos klausimo išsprendimą pirmiausia sieja su nusikalstamos veikos pobūdžiu ir motyvais. Byloje nustatyta, kad apeliantas, iš anksto žinodamas, kad eina daryti nusikaltimą ir jo bendrininkas turi šaunamąjį ginklą, bendrininkų grupėje įsibrovė į nukentėjusiųjų butą ir padarė plėšimą, kurio metu buvo panaudotas šis ginklas. Nors apeliantas skunde tvirtina jautęs baimę savo bendrininkui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog R. Z. būtų kokiais nors veiksmais varžęs M. J. pasirinkimo laisvę, priešingai, iš apelianto parodymų matyti, kad jo apsisprendimą daryti plėšimą lėmė savanaudiški motyvai. Baudžiamoji atsakomybė už plėšimą numatyta nuo 14 metų, N. J. nusikaltimo metu buvo 20 metų amžiaus, be to, jis prieš šio nusikaltimo padarymą buvo įvykdęs vagystę ir plėšimą, už kuriuos nuteistas 2007-03-01 nuosprendžiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo apelianto socialinę brandą prilyginti nepilnamečiui ir jam taikyti BK IX skyriaus nuostatas.

Teismas teisingai išsprendė apelianto nusikalstama veika nukentėjusiosioms S. V. ir K. V. padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Įvertindamas nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į CK 6.250 str. 1, 2 d. nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir nuosprendyje išsamiai motyvavo priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį kiekvienai iš nukentėjusiųjų. Byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiosioms buvo padaryta abiejų bendrininkų – N. J. ir R. Z. bendrais veiksmais. Dėl bendros veikos atsiradusios pasekmės visiems bendrininkams yra bendros. Pagal CK 6.279 str. 1 d. nuostatas bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai, todėl teismas abiems plėšimo bendrininkams pagrįstai solidariai priteisė atlyginti nukentėjusiosioms padarytą žalą.

Dėl nuteistojo R. Z. apeliacinio skundo

Nuteistasis neginčija savo veikų kvalifikavimo ir jam paskirtos bausmės rūšies, nesutikdamas tik su nustatytais bausmių dydžiais. Pagrindinis skundo argumentas yra tas, kad apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, todėl teismas turėjo pripažinti šią aplinkybę lengvinančia jo atsakomybę ir paskirti mažesnes nei sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmes. Šis skundo argumentas iš dalies pagrįstas. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, kai asmuo pripažįsta esmines bylos aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, kritiškai vertina savo elgesį. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Z. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė esmines įvykdyto plėšimo aplinkybes, t. y. prisipažino kartu su N. J. įsibrovęs į nukentėjusiųjų Vaškų butą, grasinęs nukentėjusiesiems pistoletu, reikalaudamas pinigų, juos pistoletu sumušęs ir pagrobęs daiktus, tarp kurių buvo ir banko mokėjimo kortelės. Šie apelianto parodymai iš esmės sutampa su teismo nustatytomis nusikaltimo padarymo aplinkybėmis. Apeliantas nuoširdžiai gailėjosi padaręs šiuos nusikaltimus, teisminio nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiųjų ir kritiškai vertino savo elgesį. Nors šios aplinkybės nemažina nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumo, tačiau parodo jo sugebėjimą neigiamai vertinti savo padarytus nusikaltimus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nepagrįstai nepripažino plėšimo ir mokėjimo instrumento pagrobimo nusikaltimuose apelianto šios aplinkybės lengvinančia nuteistojo atsakomybę, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apeliantui pagal BK 180 str. 3 d. ir 214 str. 1 d. paskirtos bausmės mažintinos, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad plėšimo nusikaltime nustatytos dvi, o mokėjimo instrumento pagrobimo nusikaltime – viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir kitas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Apeliantas viso proceso metu nenurodė esminių jam inkriminuoto turto prievartavimo aplinkybių – neprisipažino įrėmęs pistoletą G. V. ir į kaklą ir reikalavęs iš jo 1000 eurų už neva nukentėjusiojo Anglijoje padarytus veiksmus, todėl šiame nusikaltime nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi.

Teismas, skirdamas R. Z. bausmes ir vertindamas vieną iš BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių – jo asmenybę apibūdinančius duomenis, atsižvelgė ir į apelianto skunde nurodytą aplinkybę – tai, kad jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, todėl šiuo pagrindu mažinti bausmes nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismo psichiatrinės ekspertizės akte konstatuota, kad R. Z. nusikaltimų darymo metu visiškai suvokė savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, jis psichine liga neserga ( 2 t., 62 b. l. ).

Teismas, subendrindamas apeliantui už visus tris nusikaltimus paskirtas bausmes, taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą ( BK 63 str. 4 d. ). Tačiau byloje nustatyta, kad R. Z. tikslas, įsibraunant į nukentėjusiųjų butą, buvo turto pagrobimas; vykdydamas plėšimą, jis kartu pagrobė ir mokėjimo korteles. Situacija, kuomet asmuo viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose, laikoma idealiąja veikų sutaptimi. Apelianto bendras sumanymas pagrobti svetimą turtą, jo veiksmų vienalaikiškumas suteikia pagrindą jo veiką darant plėšimą ir grobiant mokėjimo instrumentus vertinti kaip idealiąją veikų sutaptį. Tokiu atveju R. Z. pagal BK 180 str. 3 d. ir 214 str. 1 d. paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, taikant BK 63 str. 5 d. 1 p., nuosprendis šioje dalyje taip pat keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendį pakeisti:

R. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( dėl plėšimo ir mokėjimo instrumento pagrobimo epizodų ) pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

R. Z. pagal BK 180 str. 3 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki šešerių metų dviejų mėnesių, pagal BK 214 str. 1 d. ( 2005-06-23 įstatymo Nr.X-272 redakcija ) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki dviejų metų dešimties mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams dviems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 181 str. 1 d., bausmes iš dalies sudedant, R. Z. paskirti gautinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams šešiems mėnesiams.

Nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.