Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui E. S., jo atstovui Alvydui Jokšui, atsakovo atstovui Ramūnui Valatkai, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei LR Teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ministerijai 2008-04-28 buvo pateikti dokumentai ir prašymas patvirtinti steigiamos partijos dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams. Atsakovė, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, 2008-05-27 sprendimu Nr.(1.18.)-7R-4593 „Dėl pateiktų steigiamos Žemaičių partijos dokumentų“ (toliau - Ministerijos sprendimas Nr. (1.18.)-7R-4593) atsisakė patvirtinti steigiamos Žemaičių partijos įstatų, programos, gairių atitikimą įstatymo reikalavimams. Pareiškėjo teigimu minėtas Ministerijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Ginčijamame sprendime nurodyti partijos įstatų redaguotini punktai yra patikslinti, nes tai buvo daugiau redakcinio pobūdžio netikslumai, todėl teismui jie nėra skundžiami. Didžiosios sueigos 2004-08-20 metu buvo nuspręsta, kad sudaryta redakcinė komisija gali ištaisyti ir suredaguoti partijos steigimo dokumentus, todėl, atsižvelgiant į tai, partijos įstatai yra suredaguoti iš naujo ir Ministerijos nurodytos klaidos yra ištaisytos. Tačiau pareiškėjas nesutinka su Teisingumo ministerijos reikalavimais keisti principines partijos nuostatas dėl žemaičių kalbos, žemaičių administracinio vieneto, daugiapakopės savivaldos sistemos bei dėl partijos steigėjų skaičiaus dalyvavimo didžiojoje sueigoje.

Nurodo, kad Konstitucija ir įstatymai nedraudžia siekti gerinti ir tobulinti valstybės valdymą ir valstybės piliečių gyvenimą. Žemaičių kalba yra viena seniausių ir archajiškiausių kalbų Europoje. Šia kalba nuo senų laikų yra kalbama Žemaitijoje. Europos Sąjunga deda didžiules pastangas senųjų etninių kalbų išsaugojimui. Tačiau, vadovaujantis LR valstybinės kalbos įstatymu, valstybės įstaigoje žemaitiškai pradėjęs kalbėti valstybės tarnautojas gali būti nubaustas, nes pažeidžia valstybinės kalbos įstatymą ir kalba ne valstybine kalba. Partija nesiekia įteisinti žemaičių kalbos kaip antros valstybinės kalbos naudojimo, nes tam nėra jokio reikalo. Partija siekia sudaryti sąlygas Žemaitijoje gyvenantiems asmenims teisėtai kalbėti žemaičių kalba, kuria jie ir taip seniai kalba.

Nurodo, kad 1988 m. spalio mėn. Sąjūdžio suvažiavime buvo patvirtinta, kad Lietuva susideda iš keturių kraštų - Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir Žemaitijos. Didžiosios dalies Europos Sąjungos šalių administracinė sąranga yra grįsta istoriniu - etniniu principu. Tokia sąranga lengvina šalies administravimą, stiprina etninių ir nacionalinių kultūrų savitumo išsaugojimą niveliacijos ir globalizacijos procesuose. Administracinį suskirstymą istoriniu - etniniu principu turi ne tik senosios Europos valstybės (Prancūzija, Italija, Ispanija, Vokietija, Suomija ir kt), bet ir mūsų kaimynės Latvija ir Lenkija. Europos Tarybos raporte pažymėta, kad Lietuvoje apskritis yra per smulkus administracinis vienetas, dubliuojantis savivaldos funkcijas ir neatitinka antrojo lygio savivaldai keliamų reikalavimų. Lietuva, uždarydama 21 derybų su Europos Sąjunga skyrių, įsipareigojo atlikti administracinę reformą, kuri 2001 metais buvo vykdoma, o po to sustabdyta. Partija turi savo viziją, kaip tobulinti valstybės valdymą. Pažymi, jog šiuo metu yra Telšių apskritis, ir tai neprieštarauja Konstitucijai, bet jei Telšių apskritį pavadinsime Žemaičių apskritimi, tai jau, pasak Ministerijos, prieštaraus Konstitucijai. Jei Telšių apskritį sujungsime su Tauragės apskritimi ir pavadinsime tokį darinį Žemaičių regionu (kraštu, žeme ir pan.), tai jau prieštaraus Konstitucijai. Be to, Konstitucija taip pat nenumato ir apskričių steigimo, bet buvo įsteigta dešimt apskričių. Partija nori teisėtai, nepažeisdama Konstitucijos nuostatų, keisti neefektyvią ir netobulą regionų valdymo sistemą. Jei reikės, tai įstatymų nustatyta tvarka gali tekti keisti kai kurias LR Konstitucijos nuostatas. Tačiau negali būti laikomas prieštaraujančiu Konstitucijai siekis gerinti ir tobulinti valstybės valdymą. Pabrėžiame, kad Žemaičių partijos įstatų 2.4.1 p. vienareikšmiškai sakoma, kad Lietuvos Respublikos teritorija yra vientisa ir nedaloma į jokius kitus valstybinius darinius.

LR miesteliai ir kaimai yra neatsiejama savivaldos dalis, todėl reikia aiškiau apibrėžti jų teises ir pareigas. Tai nereiškia, kad kiekviename kaimelyje turi būti įkurta savivaldybė. Remiantis Europos Sąjungos praktika, Žemaičių partija pasisako už tai, kad vykdant administracinę reformą (kuri šiuo metu LR yra sustabdyta), apskritys taptų antro lygio savivaldos administraciniais vienetais. Jų kiekis ir dydis bei funkcijos nustatomos įstatymų nustatyta tvarka. Dėl šių priežasčių siekis tobulinti savivaldos sistemą negali būti laikomas prieštaraujančiu Konstitucijai.

LR politinių partijų įstatymo 5 str. 3 d. nustatyta, jog politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip vieną tūkstantį steigėjų. Didžiosios sueigos metu (2008-04-20) partija turėjo 1143 steigėjų (jų sąrašai buvo pateikti Ministerijai). Taigi, įstatymo reikalavimas turėti vieną tūkstantį steigėjų, pažeistas nebuvo. Ministerija net šio akivaizdaus fakto pripažinti nenori ir šios aplinkybės sprendime nenurodo, tačiau teigia, kad Žemaičių partijos Didžiojoje sueigoje 2008-04-20 dalyvavo tik 586 partijos steigėjai, kas, anot Ministerijos, neatitinka LR politinių partijų įstatymo 5 str. 3d. reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad Žemaičių partijos Didžiojoje sueigoje dalyvavo (buvo užsiregistravę) 668 steigėjai, papildomai buvo pateikti 46 asmenų notariškai patvirtinti įgaliojimai (atsižvelgiant į žodinius Ministerijos pareigūnų nurodymus paprastos rašytinės formos įgaliojimai Ministerijai nebuvo pateikti, kadangi esą tokie negalioja), o 586 - tai tik asmenų, dalyvavusių balsavime partijos įstatų priėmimo metu, skaičius. Be to, LR politinių partijų įstatymas nereikalauja, kad steigiamajame partijos suvažiavime, o šiuo atveju didžiojoje sueigoje, dalyvautų ne mažiau kaip vienas tūkstantis partijos steigėjų. LR politinių partijų įstatymo 5 str. 3 d. yra įtvirtintas reikalavimas turėti ne mažiau kaip vieną tūkstantį partijos steigėjų, tačiau jokiu būdu nėra reikalavimo, kad ne mažiau kaip vienas tūkstantis partijos steigėjų turi dalyvauti steigiamajame partijos suvažiavime ir ne mažiau kaip vienas tūkstantis partijos steigėjų turi išreikšti valią dėl partijos įstatų. Tai yra netinkamas ir neteisėtas LR politinių partijų įstatymo aiškinimas, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas sprendimas.

LR civilinio kodekso 2.59 str. nurodo: „Juridiniai asmenys steigiami šio kodekso ir Įstatymų nustatyta tvarka. Steigimo procedūros klausimus, kurių nereglamentuoja įstatymai, gali nustatyti steigėjai“. Politinės partijos yra steigiamos LR politinių partijų Įstatymo nustatyta tvarka, bet šis įstatymas nereglamentuoja, kiek politinės partijos steigėjų ir jų įgaliotų asmenų turi dalyvauti steigiamajame suvažiavime. Taigi klausimas dėl partijos steigėjų dalyvių skaičiaus steigiamajame suvažiavime šiuo įstatymu nėra sureguliuotas, todėl, vadovaujantis LR civilinio kodekso 2.59 straipsniu, įstatymo nesureguliuotą steigimo procedūros klausimą, o klausimas dėl sprendimų priėmimo dalyvaujant mažiau kaip vienas tūkstantis steigėjų yra steigimo procedūrinis klausimas, kad didžiojoje sueigoje priimti sprendimai yra teisėti, jei už tai balsuoja pusė ir plius vienas partijos steigėjų. Didžiosios sueigos dieną partija turėjo 1143 steigėjus. Už tai, kad būtų įsteigta Žemaičių partija balsavo 586 steigėjai, t.y. daugiau kaip pusė ir plius vienas partijos steigėjų. Tokie pat balsavimo rezultatai buvo balsuojant ir kitais klausimais. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, mano, kad Ministerija neteisingai aiškino įstatymo nuostatą dėl būtino vieno tūkstančio partijos steigėjų dalyvavimo partijos steigiamajame suvažiavime, o šiuo atveju didžiojoje sueigoje, todėl toks sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu ir turi būti panaikintas.

Skunde yra teigiama, kad sujungus Telšių ir Tauragės apskritis bus įkurtas darinys, kuris vadinsis Žemaičių regionu ir tai padės keisti neefektyvią ir netobulą regionų valdymo sistemą. Tačiau yra akcentuojamas tik vieno regiono įkūrimas - „Žemaičių krašto“. Tuo pačiu teigiama, kad dėl tokio valdymo sistemos keitimo, gali tekti keisti kai kurias Konstitucijos nuostatas. Taigi, pareiškėjas vėlgi iškelia Žemaičių krašto problemos sprendimą į konstitucinį lygmenį, tuo pačiu ignoruodamas ne žemaičių interesus.

Steigiamos partijos įstatų 2.2.5 p., partijos programoje, gairėse numatomas siekis sukurti daugiapakopę savivaldos sistemą: miestelis (kaimas - seniūnija - rajonas (miestas) - apskritis (regionas). Skunde gi nurodoma, kad nesiekiama kiekviename kaimelyje įkurti savivaldybę. Tačiau iš įstatų 2.2.5 p. nurodytos savivaldos sistemos, negalima suprasti, kad apskritys būtų antro lygio savivaldos administracinis vienetas, o miestelis (kaimas) neturėtų savivaldos teisės.

Pagal LR politinių partijų įstatymo 5 str. 3 d. nuostatas, politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip vieną tūkstantį steigėjų. Šie savo ar savo atstovų suvažiavime (susirinkime, konferencijoje) turi priimti politinės partijos įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus. Steigėjas gali LR civilinio kodekso nustatyta tvarka įgalioti kitą asmenį atstovauti jam politinės partijos steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje).

Teisingumo ministerija vertindama Žemaičių partijos dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams vadovavosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuluotais principais, t.y. atmesti bet kurį dviprasmišką ar klaidinantį punktą, galintį priversti prie piktnaudžiavimo teises aktais. Taip pat, jeigu partija savo įstatuose, programoje atvirai arba netiesiogiai išsakytais ketinimais stato į pavojų valstybės institucijas arba kitų teises ar laisves, iš valstybės neatimama teisė ginti šias institucijas bei asmenis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas E. S. Ministerijai 2008-04-28 pateikė prašymą patvirtinti steigiamos Žemaičių partijos dokumentų (įstatų, programos) atitikimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytiems reikalavimams (t1, b.l. 38)

Ministerija 2008-05-27 sprendimu, vadovaudamasi LR politinių partijų įstatymo 8 str. 5 d., atsisakė patvirtinti steigiamos Žemaičių partijos įstatų, programos bei gairių atitikimą įstatymų reikalavimams nes: 1) Žemaičių partijos steigiamame susirinkime dalyvavo mažiau kaip 1000 steigėjų; Žemaičių partijos įstatų 2.2.3 p. prieštarauja Konstitucijos 14 str. bei LR valstybinės kalbos įst. 3-5 str. nuostatoms įtvirtinančioms lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos statusą; iš Žemaičių partijos įstatų 2.2.1. 2.2.2, 2.2.4, 2.4.8 punktuose išdėstytų siekių analizės negalima daryti išvados, jog minimi siekiai atitinka Konstitucijos 10 str. nuostatą – Lietuvos respublikos teritorija yra vientisa ir nedaloma į jokius valstybinius darinius; Žemaičių partijos įstatų 2.2.5 p. dėl savivaldos teisės suteikimo miesteliams prieštarauja Konstitucijos 119 str. nuostatoms (t1, b.l. 7-8).

Byloje spręstinas ginčas dėl Ministerijos 2008-05-27 sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

LR politinių partijų įstatymo 5 str. 3 d. nurodoma, kad politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip vieną tūkstantį steigėjų. Šie savo ar savo atstovų suvažiavime (susirinkime, konferencijoje) turi priimti politinės partijos įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus. Steigėjas gali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka įgalioti kitą asmenį atstovauti jam politinės partijos steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje).

Iš minėtame straipsnyje įtvirtintų nuostatų analizės darytina išvada, jog norint įsteigti partiją, šios partijos steigiamajame susirinkime tokį siekį asmeniškai ar per įgaliotus atstovus turi išreikšti ne mažiau kaip tūkstantis steigėjų.

Byloje nėra ginčo dėl tų E. S. nurodytų aplinkybių, jog Žemaičių partijos steigėjų sąraše yra nurodyti 1143 asmenys. Tačiau pareiškėjas neginčija, jog Žemaičių partijos 2008-04-20 įvykusioje steigiamojoje didžiojoje sueigoje (steigiamajame susirinkime) dalyvavo tik 586 steigėjai (586 asmenys turintys balsavimo teisę, 46 iš jų per įgaliotus asmenis). Tai patvirtina ir Žemaičių partijos didžiosios sueigos protokolas (t1, b.l. 5, 39-44).

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju Žemaičių partijos steigiamajame susirinkime dalyvavo mažesnis steigėjų skaičius negu numatyta LR politinių partijų įstatymo 5 str. 3 d., todėl laikytina, kad visi šiame susirinkime priimti sprendimai, tame tarpe ir dėl partijos įstatų projekto ir partijos programos tvirtinimo, valdymo organų išrinkimo, priimti nesant įstatyme nustatyto kvorumo ir yra niekiniai.

Pagal LR politinių partijų įst. 8 str. 5d. teisingumo ministerija atsisako patvirtinti pateiktų duomenų tikrumą ir įstatų, programos, jų pakeitimų ir įstatymų reikalavimų atitikimą, jeigu politinės partijos įstatuose, programoje ar jų pakeitimuose nurodyti politinės partijos tikslai ir uždaviniai, veiklos būdai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams bei pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Teisingumo ministerija, tikrindama pateikiamų duomenų tikrumą ar tvirtindama įstatų, programos, jų pakeitimų ir įstatymų reikalavimų atitikimą, turi teisę kreiptis į kitas valstybės institucijas ir gauti iš jų išvadas.

Iš šio straipsnio dalyje įtvirtintų normų analizės, darytina išvada, jog Ministerija privalo atlikti tik tinkamai patvirtintų naujai steigiamos partijos steigiamųjų dokumentų teisinį tyrimą, tuo tarpu nustačius, jog dokumentai nėra patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka, jų analizė neprivalo būti atliekama.

Taigi, Ministerijai pagristai nustačius, jog Žemaičių partijos didžiosios sueigos sprendimai nebuvo priimti dėl nepakankamo steigiamajame susirinkime dalyvavusių steigėjų skaičiaus dalyvavimo, šiais sprendimais patvirtintų dokumentų nagrinėjimas bei pasisakymas dėl jų teisėtumo jokių teisinių pasekmių sukelti negalėjo.

Įvertinus minėtas aplinkybes, sprendžiama, jog tiek atsakovės, tiek pareiškėjo motyvai susiję su Žemaičių partijos įstatuose, programoje bei gairėse įtvirtintų nuostatų turinio atitikimo teisės aktų bei Konstitucijos reikalavimams teisiškai yra nereikšmingi ir teismas dėl jų nepasisako.

Esant tokiai faktinei bei teisinei situacijai, darytina išvada, jog Ministerijos 2008-05-27 sprendimas, kuriuo atsisakyta patvirtinti steigiamos Žemaičių partijos įstatų, programos ir gairių atitikimą įstatymų reikalavimams, iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo E. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą