- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- e1-488-1150/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40679-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- S. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-488-1150/2024 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:
S. D. (S. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be pilietybės, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 258 straipsnio 2 dalį – 40 MGL ( 2 000 Eur) dydžio bauda.
2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė ir 40 MGL ( 2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu uždrausta 3 metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas) ir 243 straipsnyje (vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. D. kaltinamas tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
1.1. 2023 m. spalio 22 d. apie 12.40 val., Trakų r., kelio Trakai - Rūdiškės - Pivašiūnai - Alytus 2,2 km., važiuodamas Rūdiškių kryptimi, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka neįregistruotą, privalomuoju civiliniu draudimu nedraustą automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinės kelio pusės šalikelę ir apvirto, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 18, 127, 226 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio keleivei K. V. nustatytas kairės alkūnės išnirimas ir keleiviui A. P. nustatytas odos nubrozdinimas kaklo dešinėje, kaklo 6-to ir 7-to slankstelių lankų lūžis kairėje, kaklo 7-to slankstelio skersinės ataugos lūžis kairėje t. y. K. V. ir A. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, keleiviui G. Z. nustatytas nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, t. y. G. Z. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.
2. Be to, S. D. žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, kuriuo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, ir šis terminas nėra pasibaigęs, 2023 m. spalio 22 d. apie 12.40 val. kelio Trakai - Rūdiškės - Pivašiūnai - Alytus 2,2 km., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia piktybiškai nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, vairuodamas motorinę transporto priemonę - Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka neįregistruotą automobilį „Ford Mondeo“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
3. Kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai. Patvirtino, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu metu, vietoje bei aplinkybėmis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Išbėgus šuniui į kelią nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės nuvažiavo į šalikelę ir apvirto, ko pasėkoje buvo sužaloti automobilyje buvę kiti asmenys. Kaltinamasis būdamas neblaivus ir sėsdamas prie transporto priemonės vairo taip pat žinojo, kad jam yra atimta teisė vairuoti. Kaltinamasis gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.
4. Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamų veikų padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:
4.1. Nukentėjusioji K. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio 22 d. maždaug apie 11 val. pas juos į namus atvažiavo kaltinamasis ir dar keli draugai, vartojo alkoholinius gėrimus. Kaltinamasis prie liudytojos negėrė. Po kurio laiko sugalvojo važiuoti į Rūdiškes, automobilį vairavo kaltinamasis. Važiuojant keliu Trakai – Rūdiškės šalia kaltinamojo sėdintis jai nepažįstamas vyriškis sušuko, kad ant kelio išbėgo šuo, ir tuo momentu mašina staigiai pradėjo mėtytis po kelią. Išlipus iš apvirtusio automobilio, laukiant greitosios ir policijos girdėjo kaip D. ir M. užsipuolė G. Z., kam reikėjo jam stverti už vairo. Liudytoja pati fakto, kad G. būtų svėręs už automobilio vairo nematė. Būnant gydymo įstaigoje kaltinamasis taip pat minėjo, kad G. jam stvėrė už vairo, dėl to jis nuvažiavo nuo kelio. Tik po to įvykio vietoje matė lakstantį palaidą didelį šunį, kieno jis buvo nežino. Jai buvo nustatytas kairės rankos alkūnės išnirimas. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereikš.
4.2. Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio 22 d. maždaug apie 11 val. grįžus iš parduotuvės į namus rado pas juos atvažiavusius 4 vyrus, tai yra D. T., M. B. ir kartu su jais dar buvo jam nepažįstami vyriškiai, kaip dabar žino jų vardai G. ir S., juos tą dieną supažindino D.. Jis grįžęs iš parduotuvės gėrė nusipirktą alų, jei gerai pamena D. su M. gėrė atsivežtą degtinę, o kad kaltinamasis gertų nukentėjusysis nematė. Visų įvykio aplinkybių neatsimena, atsimena, kad važiavo į Rūdiškes, automobilį vairavo kaltinamasis, po kurio laiko automobilis vertėsi. Kai nuvažiavo nuo kelio jis pajuto stiprų smūgį, automobilis buvo apvirtęs ant stogo, negalėjo atidaryti durelių jos buvo užspaustos, todėl išdaužė galinių durelių stiklą ir išlipo iš automobilio, o kadangi K. buvo be sąmonės jis ją ištraukė iš automobilio. Dėl kokios priežasties kaltinamasis nuvažiavo nuo kelio nežino, kiek vėliau D. jam pasakojo, tai kelyje pasimaišė šuo. Jis nebuvo prisisegęs saugos diržo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jį GMP pristatė į Vilniaus Lazdynų universitetinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuota galvos sumušimas, veido apibrozdinimas, kaklo slankstelių lūžiai ir bendras kūno sumušimas. Gulti į ligoninę atsisakė. Kaltinamajam jokių pretenzijų neturi dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, jis civilinio ieškinio byloje nereikš, jam žala padaryta nebuvo.
4.3. Nukentėjusysis G. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio 22 d. pas jį į namus atvažiavo neblaivus kaltinamasis su automobiliu „Ford Mondeo“. Kartu su kaltinamuoju išvažiavo į Rūdiškių miestelį, kur pakeliui gatvėje paėmė dar du pažįstamus tai M. ir D. ir visi nuvažiavo į Trakus. Prieš išvažiuojant į Trakus buvo sustoję parduotuvėje nusipirko degtinės, kurią gėrė. Ar kaltinamasis vartojo alkoholį, neatsimena. Dėl išgerto didelio alkoholio kiekio mažai ką atsimena. Prisimena tik momentą kad skrenda ore, tai buvo automobilio vertimasis ant stogo. Dėl kokios priežasties įvyko eismo įvykis jis nežino, nes buvo labai girtas ir greičiausiai miegojo. Už automobilio vairo tikrai nestvėrė, kelyje šuns nematė. Pamena momentą, kai išlipus iš automobilio iš pat pradžių nesuprato kas įvyko, automobilis buvo kelkraštyje apvirtęs ant stogo, viską pamena kaip per miglą. Po kažkurio laiko būnant įvykio vietoje pajuto stiprius stuburo skausmus, jį surakino. Todėl GMP jį išvežė į Lazdynų ligoninę, po suteiktos pagalbos tą pačią dieną išrašė gydytis ambulatoriškai, daugiau į gydymo įstaigą niekur nesikreipė gydėsi namuose pats. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, kadangi pats savo noru sėdo į jo automobilį. Civilinio ieškinio byloje nereikš.
4.4. Liudytojas D. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio 22 d. su draugu M. B. ėjo Trakų r. Rūdiškėse, į parduotuvę nusipirkti alaus. Kai prie jų privažiavo ir sustojo automobilis „Ford Mondeo“, kurį vairavo kaltinamasis. Kartu su juo važiavo ir sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje G. Z.. Jie jiems pasiūlė pavažiuoti iki Trakų pas draugę K.. Jie su G. sutiko atsisėdo į minėto automobilio galą ir visi atvažiavo į Trakus. Atvykę pas K. į namus (duomenys neskelbtini), šiek tiek pabuvo, išgėrė alkoholio ir nusprendė grįžti atgal į Rūdiškes. Prie liudytojo kaltinamasis alkoholio negėrė. Jiems bevažiuojant keliu Trakai - Rūdiškės, pajautė, kad automobilį pradėjo versti į šoną, jis paėmė K. už galvos, pasakė, kad lenktųsi, dėl to kad nesusižalotų ir pajuto kaip automobilis verčiasi. Automobilis nuvažiavo nuo kelio į dešinį kelkraštį ir apvirto ant stogo. Pasirodo jiems bevažiuojant ant kelio išbėgo šuo, todėl kaltinamasis bandydamas išvengti šuns partrenkimo pasuko vairą nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo. Liudytojas dėl šio eismo įvykio niekam pretenzijų neturi, jam žala padaryta nebuvo, ieškinio nereikš.
4.5. Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio 22 d. maždaug apie 10 val. su D. ėjo Trakų r., Rūdiškėse, Trakų gatve, ėjo link parduotuvės kai prie jų privažiavo automobilis „Ford Mondeo“, kurį vairavo kaltinamasis. Kartu su juo važiavo G. Z., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jiems sustojus jie su D. įlipo į automobilio galą, parduotuvėje nusipirko alkoholio, kurio kažkur sustoję kažkiek išgėrė ir atvažiavo į Trakus. Kiek pamena gėrė visi. Eismo įvykio aplinkybių ir dėl ko įvyko eismo įvykis jis neprisimena, greičiausiai dėl girtumo, nes buvo labai girtas. Jis neprisiminė iš viso, kad buvo eismo įvykis, kad juos į namus parvežė policijos pareigūnai, kol kitą dieną jie jam nepapasakojo apie tai, parodė nuotraukas apvirtusio automobilio. Liudytojui pasakojo, kad kaltinamasis nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir apvirto. Liudytojas eismo įvykio metu nenukentėjo, dėl šio eismo įvykio niekam pretenzijų neturi.
4.6. Liudytoja E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m., maždaug spalio mėnesį, įsigijo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutarties nesudarinėjo, nes minėto automobilio pardavėjas labai skubėjo ir sumokėjus jam 600 Eur jie išsiskirstė. 2022 m. maždaug gruodžio mėnesį per šventes jos sugyventinis susitarė su asmeniu, jog parduos automobilį. Vilniaus raj., prie Riešės liudytojos sugyventinis kiek jai yra žinoma pardavė minėtą automobilį už 150 Eur. Parduodant automobilį nebuvo sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, nes automobilis buvo nevažiuojantis ir pirkėjas paaiškino, kad automobilį ardys ir pardavinės detalėmis.
4.7. Iš alkotesterio „Alcotest 6810 Nr. AREN-0212“, duomenų nustatyta, jog kaltinamajam pirmu tikrinimu nustatytas 1,50 promilių girtumas, antru – 1,49 promilių girtumas.
4.8. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis specialistas Januš Rybalko išnagrinėjęs pateiktus K. V. 2003 m. spalio 22 d. VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicininius dokumentus, bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad: nukentėjusioji eismo įvykio metu patyrė kairės alkūnės išnirimą. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.
4.9. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis specialistas Januš Rybalko išnagrinėjęs pateiktus A. P., 2003 m. spalio 22 d. VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicininius dokumentus, bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad: nukentėjusysis eismo įvykio metu patyrė odos nubrozdinimą kaklo dešinėje, kaklo 6-to ir 7 -to slankstelių lankų lūžius kairėje, kaklo 7-to slankstelio skersinės ataugos lužį kairėje. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.
4.10. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis specialistas Januš Rybalko išnagrinėjęs pateiktus G. Z., 2003 m. spalio 22 d. VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicininius dokumentus, bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad: nukentėjusysis eismo įvykio metu patyrė muštinę žaizdą kaktoje apie 1 cm ilgio, poodinę kraujosruvą dešinio momens srityje, odos nubrozdinimus blauzdų priekiniuose paviršiuose. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.
4.11. Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas - eismo įvykio vieta kelias 220 Trakai-Rūdiškės-Pivašiūnai-Alytus 2,200 km (Ties Trakų r., Babriškių k., Gedimino g. 39C namu). Kelių eismo įvykio rūšis - apvirtimas, nuvažiavimas nuo kelio į dešine, tiesiame kelio ruože. Kelio danga - šlapias asfaltas. Važiuojamosios kelio dalies plotis 6 m. Pėsčiųjų tako, šaligatvio, kelkraščio plotis dešinėje - 0,8 m., kairėje - 0,6 m. Važiuojamoji kelio dalis paženklinta balta ištisine linija, skiriančia priešingų krypčių eismo juostas. Griovių plotis, gylis dešinėje 5 m - plotis ir 1,2 m gylis. Kelio plinka - tiesus horizantalus kelio ruožas, atvira vietovė, po dešine pėsčiųjų ir dviračių takas. Padangų pėdsakai - padangų vėžios griovyje ir kelkraštyje 20cm pločio, 14 m ilgio. Minėtame kelyje, kryptimi nuo Trakų miesto į Rūdiškių miestelį, 2,200 kilometre matomas nuo kelio į dešinę nuvažiavęs ir ant stogo apvirtęs automobilis, pilkos spalvos „Ford Mondeo“ markės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ant automobilio matomi viso kėbulo apgadinimai, t. y. priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, šoninis užpakalinis kairės pusės stiklas, šoninis užpakalinis dešinės pusės stiklas, stogas, variklio dangtis. Griovyje matomos virtimo žymės 14 metrų ilgio, apgadinta griovio sankasa.
4.12. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra policijos pareigūnų „Body camera“ daryti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše matyti nuo kelio nuvažiavęs ir apvirtęs ant stogo „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis. Keleiviai išlipę iš automobilio. GMP darbuotojai padeda merginai įlipti į GMP automobilį. Pareigūnams paklausus kas vairavo, kaltinamasis pasako, kad nežino, po avarijos vairuotojas išlipo iš automobilio ir pabėgo. Pasitikrinus blaivumą, kaltinamasis visgi prisipažįsta, kad vairavo automobilį jis. Du vyrai patvirtina, kad apvirtusį automobilį vairavo kaltinamasis. Eismo įvykis įvyko dėl ant kelio išbėgusio šuns. Patikrinamas visų keleivių blaivumas, visi keliai apsvaigę nuo alkoholio.
S. D. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados
5. Prokuroras inkriminuoja kaltinimą S. D., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje (kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas) bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje (vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Remiantis BK 281 straipsnio 2 dalimi, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.
4. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).
5. KET numato:
5.3. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (9 punktas);
5.4. draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų (14 punktas);
5.5. vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti (18 punktas);
5.6. vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (127 punktas);
5.7. dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius (226 punktas).
6. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama S. D. nusikalstamiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti – teismas nustatė, kad kaltinamasis pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu metu ir aplinkybėmis vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė KET 9, 14, 18, 127, 226 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta kitų žmonių sveikata, t. y. K. V. nustatytas kairės alkūnės išnirimas ir keleiviui A. P. nustatytas odos nubrozdinimas kaklo dešinėje, kaklo 6-to ir 7-to slankstelių lankų lūžis kairėje, kaklo 7-to slankstelio skersinės ataugos lūžis kairėje, t. y. K. V. ir A. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleiviui G. Z. nustatytas nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, t. y. G. Z. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.
7. Aplinkybes, nurodytas šio baudžiamojo įsakymo 6 punkte, patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, alkotesterio patikrinimo duomenys, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų K. V., A. P., G. Z. duoti parodymai, liudytojų D. T., M. B., E. P. duoti parodymai, bei protokoluose (įvykio vietos apžiūros, kitų daiktų apžiūros) užfiksuoti duomenys. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios ir neprieštaringos, be to, kaltinamojo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu, o tai, kad nukentėjusieji patyrė sužalojimus, patvirtina ir byloje esantys teismo medicinos eksperto pateiktos išvados, kuriomis teismas neturi pagrindo abejoti.
8. Tad, įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 2 dalyje.
9. Teismas taip pat nustatė, kad kaltinamasis žinodamas, kad nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, kuriuo įsiteisėjusiu sprendimu jam, kaip asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta BK 68 straipsnio numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi 2023 m. spalio 22 d. apie 12.40 val., Trakų r., kelio Trakai - Rūdiškės - Pivašiūnai - Alytus 2,2 km., važiuodamas Rūdiškių kryptimi, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka neįregistruotą, privalomuoju civiliniu draudimu nedraustą automobilį „Ford Mondeo“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei padarė eismo įvykį.
10. Tai, kad kaltinamasis padarė šio baudžiamojo įsakymo 9 punkte nurodytą baudžiamąjį nusižengimą patvirtina kaltinamojo parodymai, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys. Nuosprendis yra įsiteisėjąs ir vykdomas. Tad konstatuotina, jog kaltinamasis vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.
11. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu
Dėl S. D. skirtinos bausmės
12. Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje paskirti 90 parų arešto bausmę; už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje paskirti 15 parų areštą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 90 parų areštą; paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti – 60 parų areštą. Taip pat taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 5 metams uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.
13. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų; už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje skiriama bauda arba areštas.
14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
15. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas, padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą), bei tai, kad baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
16. Teismas parinkdamas bausmės rūšį bei paskirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), veikos baigtos; į kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes; taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nedirbantis, nevedęs, teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, duomenų, kad būtų įrašyta į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.
17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes (t. y. į kaltinamojo asmenybę, o būtent tai, jog kaltinamasis praeityje teistas už vairavimą esant girtam, kaltinamasi ir toliau ciniškai ignoruoja įstatymus, be to, nuobaudų, už administracinius nusižengimus nemoka, įvykio metu sužaloti asmenys), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 281 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą 90 parų arešto bausmę, o už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus 15 parų areštą. Teismas taip pat sprendžia paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 90 parų areštą, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažinama 1/3 ir skiriama sumažinta bausmė – 60 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra adekvati padarytų veikų ir kaltinamo asmens pavojingumui. Atsižvelgiant į kaltinamojo charakterizuojančią medžiagą, sistemingą įstatymų pažeidinėjimą, teismas sprendžia, jog pasitikėti kaltinamuoju, jog ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, pagrindo nėra, todėl arešto bausmės vykdymas neatidedamas.
18. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).
19. Viena iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
20. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.
21. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į tai, kad būdamas teistas padarė naują nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 metams.
22. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
23. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019 ir kt.).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą, remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga, spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
25. Nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarė naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone – automobiliu „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Bylos duomenimis, kaltinamasis šią transporto priemonę įsigijo už 150 Eur. Po eismo įvykio automobilis apgadintas - priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, šoninis užpakalinis kairės pusės stiklas, šoninis užpakalinis dešinės pusės stiklas, stogas, variklio dangtis. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog konfiskuoti transporto priemonę būtų netikslinga, todėl iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 150 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).
26. Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 1 052,23 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai, įsipareigojo dalimis atlyginti civilinį ieškinį.
27. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda, netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
28. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su civiliniam ieškovui padaryta turtine žala. Į bylą pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtus nuostolius (t. y. nukentėjusiųjų gydymo paslaugų apskaitos išrašai). Ieškinio suma, teismo nuomone, yra protinga, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai, tad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos laikomas pagrįstu. Ši turtinė žala atsidaro dėl kaltų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, jo kaltė, pasireiškė tiesiogine tyčia, todėl kaltinamasis turi pareigą atlyginti nukentėjusiajam padarytą ir šioje byloje įrodytą turtinę žalą.
29. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2010, 2010 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2010). Atsižvelgiant į tai, civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
30. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. D. (S. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
S. D. (S. D.) pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 15 (penkiolikos) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir S. D. (S. D.) paskirti subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. D. (S. D.) paskirti – 60 (šešiasdešimties) parų areštą. S. D. (S. D.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkis) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos, t. y. 2023 m. spalio 22 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. D. (S. D.) išieškoti, transporto priemonės – „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 150 Eur (vieno šimto penkių šimtų eurų) valstybės naudai. S. D. (S. D.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš S. D. (S. D.) 1 052,23 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt dviejų eurų 23 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 052,23 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt dviejų eurų 23 ct)) nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteistos žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT217300010002484333, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000.
1. Nuteistasis per 7 (septynias) dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo prisistatyti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, esantį Kaune, Technikos g. 34, atlikti arešto bausmę arba informuoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą raštu arba elektroniniu paštu – info@kaunoti.lt apie objektyvias priežastis, trukdančias nustatytu laiku atvykti į šią įstaigą. Priešingu atveju bus paskelbta nuteistojo paieška.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – terminas pradedamas skaičiuoti nuo arešto bausmės įvykdymo dienos. Laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija ne vėliau kaip per tris darbo dienas turi išsiųsti pranešimą apie nuteistojo paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, uždraudimą jam naudotis specialia teise, vykdančiai institucija (BPK 357 straipsnio 3 dalis).
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.