- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-05
- Bylos Nr.
- AS-143-159-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Antanas Ablingis, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Vitės Valdos“
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vitės Valdos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vitės Valdos“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui daugiabučio namo savininkų bendrijai ,,Bastas“ dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Vitės Valdos“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Vitės Valdos“) 2009 m. gruodžio 1 d. skundu, kurį 2009 m. gruodžio 31 d. patikslino, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2009 m. lapkričio 13 d. įsakymą Nr. AD1-1817 ,,Dėl namo S. Šimkaus g. 12/ Herkaus Manto g. 9, Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektų administravimo panaikinimo“. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą, kol bus baigta nagrinėti ši byla.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu įsakymu buvo: 1) panaikintas namo, esančio Klaipėdoje, S. Šimkaus g. 12/ Herkaus Manto g. 9, bendrojo naudojimo objektų (bendrosios nuosavybės) administravimas; 2) pripažinta netekusia galios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. AD1-616 „Dėl UAB „Vitės valdos“ paskyrimo Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ priede išdėstyto administruojamų gyvenamųjų namų sąrašo 184 eilutė; 3) UAB „Vitės valdos“ buvo įpareigota perduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui daugiabučio namo savininkų bendrijai ,,Bastas“ (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo) administruoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus ir atlikti kitus su šiuo perdavimu susijusius veiksmus. Teigė, jog ginčijamas aktas sukelia jam neigiamas pasekmes, kadangi nebegali vykdyti paminėto namo administratoriaus įsipareigojimų, todėl praranda pajamas iš daugiabučių namų administratoriaus ūkinės veiklos. Patenkinus skundą ir panaikinus skundžiamą įsakymą, jo galiojimo metu neigiamos pasekmės būtų kilusios negrįžtamai, o žalos dydį būtų labai sunku apskaičiuoti. Be to, jei pagal jo ieškinį bendrosios kompetencijos teisme trečiasis suinteresuotas asmuo būtų išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, namo bendrojo naudojimo objektų administravimas būtų niekam nepriskirtas, atsirastų teisinis neaiškumas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 7 d. nutarties dalimi pareiškėjo prašymo nepatenkino (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad laikinai sustabdyti ginčijamą aktą galima su sąlyga, jog nesiėmus šios reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas tuo atveju, jei teismas patenkintų skundą ir panaikintų ginčijamą aktą (ABTĮ 71 str.). Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą – argumentuojamas patiriamais nuostoliais. Vadovaujantis ABTĮ 92 straipsniu, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Tai, kad dėl skundžiamo įsakymo priėmimo pareiškėjas gali patirti žalą, nėra aplinkybė, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki įsakymo priėmimo. Tuo atveju, jei skundžiamas įsakymas būtų pripažintas neteisėtu, žala, atsiradusi dėl tokio sprendimo, gali būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nesiėmus pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo, jei jis būtų priimtas pareiškėjo naudai, įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Be to, administracinių teismų praktikoje, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, akcentuojama būtinybė motyvuotai įvertinti teismo sprendimo įvykdymo galimybes, atsižvelgiant į tokios priemonės taikymo tikslingumo (ar jos taikymas realiai padėtų reikalavimo patenkinimo atveju atkurti iki ginčo buvusią teisinę padėtį), proporcingumo (pvz., galimos žalos proporcija: pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, tačiau nepatenkinus reikalavimo, ir netaikius priemonės, bet patenkinus reikalavimą), proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos ir kitus principus. Nurodytais motyvais pareiškėjo argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pripažintini nepagrįstais.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutarties dalį ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjas nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas būtų proporcingas tikslui užtikrinti realią ir veiksmingą asmens teisių gynybą teisme, išvengti neatitaisomos (arba labai sunkiai atitaisomos) žalos, kuri gali atsirasti, jei skundžiamas aktas ginčo metu galiotų, o vėliau teismo sprendimu būtų panaikintas. Laikinas ginčijamo akto galiojimo sustabdymas taip pat iš esmės nepažeistų viešojo ir trečiųjų asmenų interesų, net tam tikrais aspektais leistų juos užtikrinti. Pareiškėjo nuomone, sustabdžius ginčijamo akto galiojimą, galima būtų išvengti didesnės žalos privatiems ir visuomenės interesams, nei jos galėtų atsirasti netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog vykdo skundžiamą įsakymą, taip pat nenurodė jokių konkrečių argumentų bei faktų, kurių pagrindu galėtų apskųsti nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti šio akto galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (b. l. 4 – 9, 23 – 28).
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad nebus realios galimybės nustatyti pareiškėjo patirtų nuostolių ir išsireikalauti jų atlyginimo iš neteisėtus veiksmus atlikusio asmens. Teisės aktų nustatyta tvarka būtų išspręstas klausimas dėl namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo, jei trečiasis suinteresuotas asmuo būtų išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Be to, įstatymas nustato butų ir kitų patalpų savininkų teisę steigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją ir tik jos nesant skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (Civilinio kodekso 4.83 str. 3 d., 4.84 str.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.
Esant tokioms aplinkybėms, galima konstatuoti, kad pareiškėjo skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutarties dalis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vitės Valdos“ atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.