- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-04-05
- Bylos Nr.
- 1-1419-988/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42358-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje supaprastinta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. G. gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64(1) straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant visą bausmės laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu;
2) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, subendrinus su 2018 m. rugpjūčio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2018 m. rugsėjo 1 d., apie 21.00 val., gatvėje (duomenys neskelbtini), žodinio asmeninio konflikto metu su V. C., tyčia panaudodamas fizinį smurtą, sudavė pastarajam ranka ne mažiau dviejų smūgių į galvą - vieną kartą į kaktą ir vieną kartą į akį, bei vieną smūgį koja į gerklę, padarydamas nukentėjusiajam V. C. kirstinę žaizdą dešinio antakio srityje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. C. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. G., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad šiuo metu gyvena su tėvais, tėvams priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki šių metų kovo 23 d. buvo išvykęs uždarbiauti į Airiją pas savo vyresnę sesę. Dėl 2018 m. rugsėjo 1 d. įvykio, apie 19.00 val., parodė, jog tą dieną ėjo pas savo draugą A. T., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Po kelių minučių, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, po traukinių tiltu pamatė A. T. su kuriuo buvo V. C., kurį pažinojo iš matymo, jis gyvena (duomenys neskelbtini), ir A. T. sesuo K. V. C. iš savo kuprinės išsitraukė butelį alaus ir pasiūlė išgerti. Jis sutiko ir kažkiek išgėrė alaus. Po ko A. T. pasakė, kad eina pas save namo paimti pinigų alui ir nuėjo. Jis, V. C. ir A. T. sesuo liko nurodytoje vietoje, po traukinių tiltu. Po 10 minučių prie jų atėjo A. T., o A. sesuo K. nuėjo namo, daugiau su jais nedalyvavo. Iš karto su A. T. ir V. C. nuėjo pas kitą draugą J. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), prie mokyklos, tikslaus adreso nežino, kur visi kartu gėrė alų. Išgertuvių metu V. C. pradėjo jį kaltinti, kad jis pavogė telefoną, nors pastarojo telefonas buvo pas A. Jis V. pasakė, kad jo telefoną davė A., V. atsakė „gerai“. Po to vėliau vakare, apie 20.40 val., V. susiruošė eiti namo, todėl jis su A. išėjo jį palydėti į netoliese (duomenys neskelbtini) esančią viešojo transporto sustojimo stotelę, pavadinimu (duomenys neskelbtini). Nurodytoje stotelėje pamatė, kad autobusai į Vilnių jau nevyksta. Kadangi V. C. yra nepilnametis, jis su A. pradėjo nuo (duomenys neskelbtini) stotelės pastarąjį lydėti iki (duomenys neskelbtini) viešojo transporto sustojimo stotelės. Pakeliui, nepriėjus apie 500 m iki (duomenys neskelbtini) stotelės, žvyrkelyje jie visi sutiko panelę, jis jos nepažįsta, jai apie 15 metų. Jis su A. nurodytą panelę užkalbino, norėjo susipažinti, pradėjo kalbėtis, ji prisistatė vardu A. Tuo metu kai jie su A. kalbėjo su A., V. C. ėjo žvyrkeliu toliau link (duomenys neskelbtini) stotelės. A. sušuko V., kad palauktų jų bei nubėgo ir atidavė V. jo telefoną. Po ko A. grįžo prie jo ir panelės į nurodytą vietą. V. stovėdamas nuo jų apie 20 metrų, link (duomenys neskelbtini) stotelės jiems sušuko - „jūs gaidžiai“. Tuomet jis supyko ir vienas pribėgo prie V. C. bei pasakė, ką tu čia gaidžiais vadini, po ko konflikto metu sudavė V. dešinės rankos kumščiu du kartus į žandikaulį, bei koja, neatsimena kuria, sudavė jam į gerklę, po ko V. C. nukrito ant žemės. Po ko jis nuėjo prie A. ir minėtos panelės, kurie stovėjo nurodytoje vietoje, ir išėjo. Jis su A. palydėjo panelę, kuri gyvena netoli A. namų, bei išsiskirstė po savo namus. Tą patį vakarą pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą, kur jam buvo nustatytas girtumas, bei jis buvo uždarytas į Vilniaus miesto areštinę. Iki šio įvykio jo santykiai su V. C. buvo geri. Po to norėjo pabendrauti su V., atsiprašyti jo ir su juo susitaikyti, tačiau jis su juo nenorėjo bendrauti. Pateiktą ligonių kasų civilinį ieškinį už V. C. gydymą apmokėjo, labai gailisi dėl konflikto su V. C. (b. l. 106, 146-148, 150-152)
Nukentėjusysis V. C. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas parodė, kad G. yra jo draugo A. T. draugas. Rugsėjo 1d. jie tiesiog jį sutiko. Tą dieną jis sutiko A., išgėrė porą alaus, vaikščiojo, sutiko G., jis su A. aiškinosi dėl kažkokių skolų, kartu buvo jo panelė K. T.. G. paėmė jo telefoną ir visiems skambino, grasino. Kai jis jau norėjo eiti namo, paklausė, kur telefonas, G. atsakė, kad nėra, tada jis pasakė, jog kvies policiją, ir neatgavęs telefono, nuėjo link stotelės. A. pribėgo prie jo, atidavė telefoną, bet G. pasakė, kad ne, pribėgo ir trenkė jam du kartus į veidą. Paskui jam padėjo kažkoks žmogus ir iškvietė policiją. Jis su A. buvo išgėręs alkoholio, o G. galimai pavartojęs žolės. Vaikščiojo prie tilto. Su A. susitiko apie 19 val., jis sėdėjo prie tilto. Dar sėdėjo pas kažkokį žmogų namuke, neatsimena pas ką. Namuke jam buvo atimtas telefonas. G. paėmė jo telefoną, pradėjo visiems skambinti, grasinti, tyčiotis. Bijojo atimti atgal savo telefoną, po to pagrasino policija. A. sakė, jog jie norėjo atimti telefoną ir priduoti į lombardą. Kai pagrasino policija, jie tiesiog nusijuokė. Atidavė telefoną, kai jis ėjo link stotelės. Tada A. pribėgo ir nieko nesakęs tiesiog trenkė, prisimena 3-4 smūgius, praskėlė jam antakį, važiavo siūti į ligoninę. Kokias 10 sekundžių buvo atsijungęs, po smūgio pametė akinius, po to atsikėlė ir pabėgo, paprašė kažkokio nepažįstamo žmogaus pagalbos. Žmogus iškvietė policiją. Pareigūnai nustatė jam girtumą, o medikai pasakė važiuoti į ligoninę. Viso konflikto metu pajuto du smūgius, vienas buvo į kaktą, vienas į antakį, ir vienas koja į gerklę. Ligoninėje susiuvo, paskui jam skaudėjo visą dešinę pusę. Jis su savimi turėjo kuprinę, telefoną, selfi lazdelę, peilio neturėjo, peilis buvo namuose. Po konflikto A. norėjo susitikti, bet jis nenorėjo, nesutiko susitikti. (b. l. 59-62)
Liudytoja T. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad globoja savo dukterėčios, kuriai yra atimtos motinystės teisės, sūnų, nepilnametį V. C. gim. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 1 d. apie 22 val. jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad V. yra sumuštas. Tada ji atvažiavo į nurodytą vietą (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Ten jau buvo policijos pareigūnai ir globotinis V. C., kuris buvo su kruvinomis rankomis ir veidu. Netrukus atvažiavo medikai ir globotinį kartu su ja nuvežė į Vilniaus Santaros klinikų vaikų ligoninę. Ligoninėje medikai V. apžiūrėjo, susiuvo jam antakį ir paleido namo ambulatoriniam gydymui. Kai ji pasiteiravo globotinio kas atsitiko, V. C. papasakojo, kad jis kartu su savo panele K. T. buvo (duomenys neskelbtini). Vėliau palydėjęs savo panelę, kartu su jos broliu A. T., gim. (duomenys neskelbtini) ėjo namo. Pakeliui, tiksliai vietos neatsimena, sutiko nepažįstamą jaunuolį pravarde (duomenys neskelbtini), kaip vėliau nustatyta A. G., gim. (duomenys neskelbtini), kadangi A. T. jį pažinojo. V. pasakė, kad minėtas jaunuolis jį užpuolė ir sudavė rankos kumščiu vieną smūgį į kaklo sritį ir vieną smūgį į akies sritį, dėl to V. C. trumpam buvo praradęs sąmonę. Atsigavęs V. pasigedo savo regos akinių firmos „Fielman“, kuriuos ji jam buvo nupirkusi ir jų vertė 200 eurų. V. C. pasakė, kad nepažįstami žmonės jį pamatę iškvietė policiją. V. C. paminėjo, kad jį užpuolęs jaunuolis buvo apie 19 metų amžiaus, 180-185 cm ūgio, apsirengęs tamsiais rūbais su juodos spalvos kepure, daugiau požymių neįsidėmėjo. V. C. pasakė, kad galėtų atpažinti jį užpuolusį asmenį. Taip pat paminėjo, kad įvykio metu kitų pašalinių asmenų nematė, o tikslios įvykio vietos nurodyti negali. (b. l. 28-29)
Liudytoja T. V. papildomos apklausos metu parodė, kad pilnai pasiliekanti prie savo anksčiau duotų parodymų, papildomai paaiškino, kad V. turi nusipirkęs peilį, tačiau jo su savimi nesinešioja, tą dieną tikrai peilio su savimi neturėjo, nes matė, jog tas peilis buvo paliktas namuose (duomenys neskelbtini), taip pat nori pridurti, jog kai V. nusipirko tą peilį, praktiškai mažai juo naudojosi, pvz. namuose obuolį supjaustyti, nes peilis labai greitai sulūžo, ir tapo neveikiantis, todėl gulėjo namuose, žino, jog V. to peilio tikrai su savimi nesinešiojo. Įvykio metu buvo sugadinti V. akiniai, šiuo metu nusipirko naujus, tačiau civilinio ieškinio byloje neteiks, sutinka, kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 32-33)
Liudytojas A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tą dieną susitiko su V., iš pradžių nuvažiavo į Gariūnus, apsipirko, po to nuvažiavo pas jį namo ir gėrė alkoholį. Po to sutiko A., kuriam taip pat pasiūlė išgerti ir nuėjo pas kitą pažįstamą. Gariūnuose V. nusipirko peilį. Pas pažįstamą jie išgėrė alaus, po to kartu su A. nuėjo palydėti V.. A. juokais paėmė jo telefoną, bet jis pradėjo grasinti policija ir tas atidavė. Dar V. pasakė A. „gaidys“ , po ko A. nubėgo pas jį, o V. išsitraukė peilį ir pradėjo rėkti, kad papjaus. A. jam iš rankos išmušė peilį ir kažkur trenkė, ar į žandikaulį, ar į antakį. A. grįžo ir jie išėjo. Su jais dar buvo viena mergina, lyg tai A. (b. l. 74-75)
Liudytoja L. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad augina du vaikus, A., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. T., gim. (duomenys neskelbtini). Maždaug nuo 2018 metų vasaros, apie pusę metų laiko jos sūnus A. pradėjo draugauti su vienu vaikinu vardu A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiu netoli nuo jų (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko, kai A. pradėjo draugauti su A., prasidėjo dideli sunkumai bendrauti su A., kadangi jis praktiškai nei jos, nei savo tėvo, jos vyro P., neklauso, paskutinius du mėnesius praleidžia ir visai nelanko mokyklos, kartu su A. iki vėlaus vakaro kiekvieną dieną kažkur leidžia laiką (duomenys neskelbtini). Apie tai jai pastoviai pasakoja pažįstami, kurie skundžiasi A. elgesiu, pavyzdžiui tuo, jog A. kartu su A. kabinėjasi gatvėje prie žmonių, prie vaikų, policijoje užfiksuota daug įvairių įvykių, kuriuose dalyvavo A. kartu su A.. Dėl to A. stovi Vaikų teisių skyriuje įskaitoje, nuo 2019 sausio mėnesio jį įtraukė į policijos įskaitą, neseniai iš policijos sužinojo, jog A. įtariamas plėšimu, kurį galimai įvykdė 2018 lapkričio mėnesį, bet apie tą įvykį nieko nežino, pirmą kartą apie tai sužinojo tik iš policijos. Jos manymu tai yra bloga įtaka jo draugo A. G.. 2018 m. rugsėjo 1 d. vakare apie 21.30 val., pas juos namo (duomenys neskelbtini), atvažiavo policija, kurie ieškojo A., paaiškino, jog A. matė muštynes, kurių metu A. G. sumušė V. C.. V. pažįsta, nes su juo draugavo jos dukra K. T., tačiau tą dieną įvykio metu jos su vaikinais nebuvo, ji nieko nematė. Kadangi sūnaus namuose nebuvo, kartu su pareigūnais nuvažiavo jo ieškoti, bei sutiko A. pakeliui einantį namo. A. buvo neblaivus. Pareigūnai pradėjo klausinėti jo apie įvykį, bet A. nieko nesugebėjo paaiškinti, tada pareigūnai nuvažiavo pas A. bei jį sulaikė, o jie nuėjo namo, sulaikyme nedalyvavo, ką A. sakė pareigūnams, ji negirdėjo. Po kurio laiko A. iškvietė į teismą, į apklausą. Kadangi ji stengiasi kontroliuoti sūnų kiek gali, tuo metu rudenį jai pavyko perskaityti jo susirašinėjimą su A. „messengeryje“, ir ji pamatė, jog A. rašė A., jog jį kviečia į teismą į apklausą, tada A. jam atrašė, prašydamas, jog A. pasakytų teisme, kad tą dieną V. C. turėjo peilį ir puolė A. su tuo peiliu. Kiek žino iš A. susirašinėjimo „messengeryje“, po to teisme A. davė tuos parodymus, nes po apklausos taip pat perskaitė „messengeryje“ A. žinutes, kur jis rašė A., kad pamelavo teisme, kad pasakė taip, kaip A. jo prašė ir „viskas bus gerai“. Sprendžiant iš to susirašinėjimo, gali teigti, jog jokio peilio V. tą dieną neturėjo, o apie tai pameluoti A. paprašė A., ji pati matė jų susirašinėjimą „messengeryje“, tačiau šiuo metu tas susirašinėjimas yra ištrintas, o A. „messengeris“ šiuo metu jau yra su slaptažodžiu, todėl ji nebegali daugiau perskaityti jų susirašinėjimo. Pastaruoju metu A. nebendrauja daugiau nei su kuo, tik vieną draugą turi – A., kuris įtakoja A., jis daro viską, ką A. jam pasakys. Šiuo metu, kiek žino, yra sprendžiamas klausimas dėl A. nukreipimo į socializacijos centrą, galimai į V., bet kur tiksliai, dar nenuspręsta. (b. l. 95-97)
Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. apie 21 val., ėjo iš stotelės namo, prie jos priėjo trys vaikinai, pradėjo kalbėtis. V., kaip jai pasirodė, susipyko su A. ir pradėjo eiti link stotelės. V. pasakė negražų žodį A., dėl ko A. užpyko ir pasakė „tuoj tau bus, tuoj tave paguldysiu“, ir nuėjo paskui V.. Su trečiu vaikinu nuėjo link namų. Paskui A. grįžo ir pasakė, jog paguldė V.. Tą vakarą sužinojo A. vardą. V. pasakė A. „gandon“, dėl ko A. supyko ir nuėjo iš paskos, pasakęs, kad tuoj susitvarkys su juo. Iš pradžių jie kalbėjosi keturiese, po to V. išėjo link stotelės, paskui jį A., buvo tamsu. Kas ten vyko tarp V. ir A. nematė, nes buvo tamsu, tuo metu prie jos stovėjo A.. A. nematė, kas ten įvyko tarp A. ir V.. Kadangi jie buvo toli nuo jų, A. ir ji negalėjo nieko matyti, buvo tamsu, apie 21 val. Viskas vyko pusiaukelyje iki (duomenys neskelbtini) stotelės. Kokius daiktus turėjo tie vaikinai, nepastebėjo, kas tiksliai kokius turėjo telefonus, nepastebėjo. (b. l. 90-92)
Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2018 m. rugsėjo 1 d. dirbdamas kartu su kolege I. K. apie 21.29 val. iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur laukia sumuštas 15 metų jaunuolis. Atvykus minėtu adresu gatvėje jų laukė V. C., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, jog šiandien, t. y. 2018 m. rugsėjo 1 d. apie 21 val., jis ėjo namo kartu su savo draugu A. T., gim. (duomenys neskelbtini), bei pažįstamu A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nes prieš tai visi tryse pas kažką svečiavosi. Jiems būnant netoliese namo B. K. (duomenys neskelbtini), A. paprašė jo telefono pasiskambinti, bet vėliau atsisakė grąžinti, dėl to tarp A. G. ir V. C. kilo žodinis konfliktas, kuriuo metu A. G. trenkė porą kartų V. C. per veidą. Po to V. C. paaiškino, jog jis pasitraukė nuo A. G., nubėgo nuo jo bei sustojo netoliese, o po kuriuo laiko pas jį pribėgo A. T. ir padavė jam jo telefoną, po ko taip pat kažkur pabėgo. V. C. buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo truputį nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklausė, ar jis šiandien vartojo alkoholį, jis prisipažino, jog šiandien prieš kažkiek laiko gėrė alų pas kažką namuose kartu su A. G. ir A. T.. V. C. paaiškino, jog gyvena su globėja T. V., todėl jie telefonu su ja susisiekė bei paprašė atvykti į įvykio vietą. T. V. atvykus į vietą, patikrino V. C. blaivumą, jam buvo nustatytas 1,20 prom. girtumas. Pokalbio metu pas V. C. buvo kuprinė, kurią apžiūrėję, jokių draudžiamų daiktų nerado, jokių daiktų daugiau prie savęs jis neturėjo, tik telefoną, nukentėjusiojo paviršutinės drabužių ir daiktų apžiūros neatlikinėjo. Jokios informacijos, kad pas nukentėjusįjį gali būti peilis, jie neturėjo, todėl neturėjo jokio pagrindo jį tikrinti, bendravimo metu nepastebėjo, jog jis galėtų turėti peilį, pats nukentėjusysis nieko nesakė, kad jis turi peilį. V. C. paaiškino, kur gyvena jo draugas A. T., todėl visi kartu nuvyko pas jį. Atvykus, A. T. namuose nerado, buvo tik jo motina L. T., kuri paaiškino, jog sūnus gali būti netoliese esančiame (duomenys neskelbtini) kaime. Nuvykus į (duomenys neskelbtini)., A. T. rado (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuo A. T. sklido alkoholio kvapas, todėl patikrino jo blaivumą, bei nustatė jam 0,90 prom., girtumą. Paklausus apie įvykį, A. T. paaiškino, jog pas kažkokį draugą jie visi kartu su V.ir A. svečiavosi, vartojo alų, apie 21 val., jis kartu su A. ėjo palydėti V. C. namo bei pakeliui sutiko A. G. merginą, kurios nepažįsta. Kol jie bendravo su ta mergina, A.ir V. porą žingsnių priekyje dėl kažko susiginčijo, jis negirdėjo dėl ko, bei matė, kaip konflikto metu A. G. trenkė V. C. į veidą. Po ko V. pasišalino, o A. padavė A. telefoną ir pasakė nunešti jį V., todėl A. nunešė telefoną atidavė V., po ko jie visi išsiskirstė. Nukentėjusiajam buvo iškviesta GMP, kuri nuvežė jį kartu su globėją į Santariškių ligoninę. Kai medikai išvežė nukentėjusįjį V. C., jie nuvyko pas A. G.. Namuose asmuo buvo rastas neblaivus, nuo jo taip pat sklido alkoholio kvapas. Sulaikymo metu A. G. kategoriškai neigė, jog su kažkuo susimušė, sakė, jog jokių muštinių nebuvo, jog visą laiką jis buvo namuose ir nei su kuo nesimušė. Jokios informacijos apie peilį nebuvo, niekas, nei nukentėjusysis, nei įtariamasis pasiaiškinimo bei sulaikymo metu apie jokį peilį nieko nesakė. A. G. buvo sulaikytas bei pristatytas į 2 policijos komisariatą. (b. l. 42-44)
Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausta nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas A. J.. (b. l. 46-48)
Iš 2018 m. spalio 17 d. parodymų patikrinimo vietoje su įtariamuoju A. G. protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). (b. l. 109-118)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3187/2018(01) nurodyta, kad remiantis V. C., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis, V. C. nustatyta kirstinė žaizda dešinio antakio srityje, kuri padaryta kietu, buku, ribotą paviršių ar briauną turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, padarytas vienu trauminiu poveikiu. (b. l. 18)
BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad neginčijamai įrodyta, jog kaltinamasis A. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. jis (duomenys neskelbtini), žodinio asmeninio konflikto metu su V. C., tyčia panaudodamas fizinį smurtą, sudavė pastarajam ranka ne mažiau dviejų smūgių į galvą - vieną kartą į kaktą ir vieną kartą į akį, bei vieną smūgį koja į gerklę, padarydamas nukentėjusiajam V. C. kirstinę žaizdą dešinio antakio srityje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. C. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą. Tai patvirtina nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai, kurie iš esmės atitinka ir papildo vieni kitus, parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvada. Taigi kaltinamojo A. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. C. ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Kadangi nagrinėjamu atveju yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, šis procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
A. G. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausme (b. l. 172-173). Nukentėjusysis per jo atstovę pagal įstatymą T. V. ir įgaliotą atstovą adv. A. K. informuotas apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu 2018 m. kovo 25 d. pranešimu, T. V. nurodė, kad su tokiu sprendimu sutinka (b. l. 174). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 32,22 Eur sumai už V. C. gydymą. 2019 m. kovo 27 d. buvo gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasos raštas apie tai, jog žala už nukentėjusiojo gydymą atlyginta, todėl TLK atsisako civilinio ieškinio (b. l. 20-26, 153, 154). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, procesas dėl šio ieškinio nutrauktinas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Prokurorė siūlo skirti kaltinamajam 90 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 60 parų arešto.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (asmeninio konflikto metu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas), į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, praeityje teistas du kartus – vieną kartą iki šio nusikaltimo padarymo, antrą kartą po to, teistumas neišnykęs (b. l. 162-163), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 129-130). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus prokurorės siūlomą, BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, tačiau mažinant jos dydį.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
A. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. 22.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 2 d. 15.34 val. (b. l. 103, 107). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. 22.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 2 d. 15.33 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kurios paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikintina, dokumentas grąžintinas savininkui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
Pripažinti A. G. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. 22.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 2 d. 15.33 val. (vieną parą, kuri prilyginama vienai arešto parai).
Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio 32,22 Eur sumai nutraukti.
A. G. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikinti, o dokumentą grąžinti A. G..
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę) nei buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.