Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.12; 2.6.10.5.2.16; 2.6.10.8; 3.1.7.4; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

2023 m. spalio 31 d.

dalyvaujant ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros atstovė prokurorei Ritai Dabužinskienei, ginančiai nepilnamečio D. V. interesus,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros atstovės prokurorės Ritos Dabužinskienės, ginančios nepilnamečio D. V. interesus, ieškinį atsakovams A. Č., J. Č., V. Č., M. P. mokyklai, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys D. V. ir D. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti D. V. iš atsakovo A. Č. 13,87 Eur turtinės žalos atlyginimo, o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteisti subsidiariai iš J. Č. ir V. Č. 5,55 Eur turtinės žalos atlyginimo bei iš M. P. mokyklos 8,32 Eur turtinės žalos atlyginimo; priteisti D. V. iš atsakovo A. Č. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteisti subsidiariai iš J. Č. ir V. Č. 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei iš M. P. mokyklos 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo A. Č. bylinėjimosi išlaidas, o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, priteisti subsidiariai iš J. Č., V. Č., M. P. mokyklos.

Ieškinyje nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2022 m. lapkričio 7 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti iki tyrimą dėl to, kad 2022 m. spalio 19 d. apie 13.50 val. M. P. mokyklos teritorijoje, A. Č. spyrė D. V. į kairę ranką, padarydamas jam kairės plaštakos vidurinio pirštakaulio lūžį. D. V. nurodė, kad D. V. buvo padaryta 13,87 Eur turtinė žala, kurią sudaro patirto išlaidos: 6,40 Eur – už ortopedinį įtvarą, 3,59 Eur – už skausmą malšinančius vaistus, 3,88 Eur – už tvarsčius ir 1000 Eur neturtinė žala, kadangi sužalota ranka sūnui labai skaudėjo, jis pergyveno dėl įvykusio įvykio, prastai miegojo, net keturias savaites negalėjo lankyti kūno kultūros pamokų, užsiimti sportu, lankyti baseino. D. V. taikyta reabilitacija. A. Č., padaręs kūno sužalojimą, yra penkiolikos metų, o tai reiškia, kad jis yra savarankiškas civilinės atsakomybės subjektas, už padarytą žalą atsakingas pats. Teisės aktai subsidiariąją atsakomybę nustato tiek tėvams, tiek vaiką prižiūrinčioms institucijoms, tačiau šių asmenų atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, kai yra nustatoma jų kaltė. Tokiose situacijoje, kai nepilnamečiai naudoja fizinį smurtą, dėl ko sužaloja kitą nepilnametį, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ir prižiūri savo vaikus, todėl jiems tenka civilinė atsakomybė. Nurodo, kad D. V. kūno sužalojimas padarytas M. P. mokyklos teritorijoje, pertraukos metu, po 6-tos pamokos, t. y. tuo metu, kai turėjo būti prižiūrimas mokymo įstaigos, kai tėvų galimybės tiesiogiai realizuoti savo tėvų valdžią vaikui yra minimalios. Šio delikto prasme mokymo įstaigos kaltė pasireiškia tuo, kad netinkamai vykdoma pareiga užtikrinti mokinių priežiūrą ir drausmę, o taip pat pareiga garantuoti saugumą, kas šiuo atveju nulėmė žalos padarymą D. V.. Sužalojimo metu mokyklos teritorijoje nebuvo nei vieno mokytojo ar aptarnaujančio personalo darbuotojo, o tai leidžia daryti išvadą, kad mokymo įstaigos teritorijoje nebuvo užtikrintas mokinių saugumas, tinkama jų priežiūra. Mokykla yra tiesiogiai susijusi bei atsakinga už vaiko sveikatą ir saugią aplinką mokymo įstaigoje, jos teritorijoje, todėl ji subsidiariai su A. Č. tėvais privalo atlyginti D. V. patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Kadangi D. V. buvo sužalotas mokymo įstaigos priežiūroje, todėl atsakovė M. P. mokykla yra didesne dalimi atsakinga už nepilnamečių vaikų saugumą jų buvimo mokymo įstaigoje metu, dėl šios priežasties jai tenka didesnė žalos atlyginimo dalis – 60 procentų, o atsakovo A. Č. tėvams – 40 procentų. Nurodo, kad A. Č. savo kaltės dėl įspyrimo D. V. į ranką iš esmės neneigia. Mano, kad yra visos būtinos sąlygos D. V. iš atsakovų priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

Atsakovė M. P. mokykla pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad mokyklos įsitikinimu, ieškovė niekaip neįrodo mokyklos civilinės atsakomybės sąlygų – mokyklos neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp mokyklos veiksmų ir trečiajam asmeniui kilusios žalos bei mokyklos kaltės, o šios sąlygos yra būtinos, kad mokyklos atžvilgiu nagrinėjamoje situacijoje būtų galima taikyti civilinę atsakomybę. Galimos netiesioginės civilinės atsakomybės mokyklai taikymo šioje civilinėje byloje būtų galima spręsti tik tada, jeigu būtų nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai (neveikimas), t. y. šiuo atveju faktas apie vaikų nepriežiūrą ar netinkamą priežiūrą, ir šie veiksmai būtų priežastiniame ryšyje su atsakovo A. Č. padaryta žala. Ieškovė niekaip neįrodinėja atsakovės M. P. mokyklos neteisėtų veiksmų ir priežastinio jų ryšio su D. V. padaryta žala, todėl mokyklos civilinės atsakomybės klausimas negali būti keliamas apskritai, nes nėra įrodytos būtinosios mokyklos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškinyje grindžiant atsakovės M. P. mokyklos atsakomybės sąlygas tik lakoniškai pasisakyta, jog įvykis įvyko mokyklos teritorijoje pertraukos tarp pamokų metu, kas, pagal ieškovę, automatiškai reiškia, jog mokykla netinkamai vykdė nepilnamečių priežiūrą, todėl didesniąja dalimi nei atsakovo A. Č. tėvai, yra kalta dėl kilusios žalos. Su tokiais ieškinio argumentais sutikti nėra pagrindo, kadangi iš jų darytina išvada, kad ieškovė patį žalos atsiradimo faktą atsakovės teritorijoje, laiko pakankamu pagrindu mokyklos netiesioginei civilinei atsakomybei kilti, nors tai neatitinka nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų, nei jas aiškinančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Mokyklos atžvilgiu netiesioginė civilinė atsakomybė dėl D. V. patirtos žalos galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu ir kitas protingas ir apdairus nepilnamečius prižiūrintis asmuo tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų galėjęs numatyti žalos atsiradimą. Žala D. V. buvo padaryta situacijoje, kai jis pertraukos tarp pamokų metu su A. Č. ėjo per mokyklos teritoriją ir pakėlė A. Č. iškritusį baterijos kroviklį, o A. Č. tuo metu spyrė jam. Šios situacijoje negalima įžvelgti jokių neteisėtų mokyklos veiksmų bei priežastinio ryšio tarp jų ir D. V. kilusios žalos, kadangi tokioje įprastinėje ir kasdieninėje mokyklos gyvenimo situacijoje (kai mokiniai vaikšto mokyklos teritorijoje, arba kai pakeliamas kitam mokiniui priklausantis nukritęs baterijos įkroviklis) negalima numatyti galinčios kilti žalos. Minėta situacija, kai mokiniai vaikšto pertraukos metu kartu yra įprastinė nelaikoma pavojinga ir nereikalauja atskiro mokytojų ar kitų prižiūrinčiųjų darbuotojų įsikišimo, bei tokiomis sąlygomis neleidžia nuspėti galimos žalos atsiradimo. Iš ieškinyje ir jo prieduose pateikto įvykio aprašymo matyti, kad tai buvo spontaniškas įvykis, kilęs ne dėl to, kad M. P. mokykla netinkamai vykdė mokinių priežiūros pareigas ar negarantavo mokinių saugumo savo teritorijoje, o dėl to, kad A. Č. staiga, spontaniškai ir neadekvačiai agresyviai sureagavo į D. V. veiksmus, t. y. paimtą baterijos įkroviklį. M. P. mokykla ėmėsi visų būtinųjų veiksmų, jog smurto atvejai mokykloje nekiltų. Mokiniai supažindinami su mokinių elgesio taisyklėmis, taip pat supažindinami su smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo mokykloje tvarka, mokyklos patalpose visoms mokinių klasėms/grupėms policijos pareigūnai skaito paskaitas apie nepilnamečių teisinę atsakomybę. Pažymėtina ir tai, kad civilinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad anksčiau A. Č. ir D. V. būtų konfliktavę tarpusavyje, jų santykiai būtų buvę probleminiai ar kad atsakovas A. Č. ir seniau būtų agresyviai elgęsis D. V. ir/ar kitų mokinių atžvilgiu, o mokykla dėl to būtų nesiėmusi jokių būtinųjų priemonių tam ištaisyti ir pan. Mokyklos vertinimu svarbu atsižvelgti ir į tai, kad žalos padarymo metu A. Č. jau buvo penkiolikos metų, tai yra tokio amžiaus, kai jis pilnai gali suvokti, kada elgiasi netinkamai, neteisingai ir kokie jo veiksmai gali sukelti žalą arba skausmą kitiems asmenims ir kad tokių veiksmų jis negali atlikti. Jeigu tokio amžiaus nepilnametis pasielgia netinkamai ir neadekvačiai įprastoje situacijose, nors pagal savo amžių taip jau nebeturėtų elgtis, ir savo veiksmais padaro žalos ar sukelia skausmą kitiems asmenims, pirmiausia turėtų būti sprendžiamas tokio nepilnamečio tėvų atsakomybės klausimas dėl netinkamos tėvų valdžios įgyvendinimo. Mano, kad būtent A. Č. tėvai turėtų būti laikomi pilnai atsakingais už įvykio metu jo padarytą žalą, kadangi spontaniškas, netikėtas ir neadekvatus spyris savo klasiokui, esant mokyklos teritorijoje, saugiose ir įprastose sąlygose, nebuvo nulemtas jokių M. P. mokyklos veiksmų ar, kaip nepagrįstai nurodo ieškovė, M. P. mokyklos mokinių nepriežiūros. Be kita ko, mokyklos nuomone prašoma priteisti 1000 Eur neturtinė žala yra per didelė, o tokiu žalos atlyginimu didžiąją dalimi siekiama D. V. turtinės padėties pagerinimo, o ne teisingo atlyginimo už patirtą neturtinę žalą.

Atsakovai A. Č., J. Č. ir V. Č. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros atstovė prokurorė Rita Dabužinskienė ieškinį palaikė, pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir papildomai paaiškino, jog prokuratūroje tyrimo metu buvo nustatytas faktas, jog A. Č. mokyklos teritorijoje sužalojo D. V. bei jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Nurodo, kad A. Č. yra 15 metų amžiaus ir už padarytą žalą atsako pats, tačiau įstatymas numato subsidiarią atsakomybę tiek tėvams, tiek vaiką prižiūrinčioms institucijoms kai yra nustatoma jų kaltė. Šiuo atveju pagal teismų praktiką dėl D. V. sužalojimo kaltė kyla A. Č. tėvams ir ugdymo įstaigai. Ugdymo įstaigos priežiūra baigiasi tuomet kai baigiasi užsiėmimas ar renginys, tad šio delikto prasme ugdymo įstaiga netinkamai vykdė priežiūrą ir negarantavo saugumo. D. V. sužalojimo metu mokyklos teritorijoje nebuvo nei vieno mokytojo ar aptarnaujančio personalo darbuotojo, o tai leidžia daryti išvadą, kad mokymo įstaigoje nebuvo užtikrintas mokinių saugumas ir tinkama priežiūra. Kadangi D. V. buvo sužalotas ugdymo įstaigos priežiūroje, todėl mano, kad mokykla yra didesne dalimi atsakinga už padarytą žalą. D. V. piršto sąnarys išliko deformuotas. Pažymėjo, kad šiai dienai A. Č. tėvai yra sumokėję 400 Eur D. V., kaip žalos atlyginimą. Toje vietoje kur įvyko konfliktas, kur D. V. buvo sužalotas, mokykla išvis neatlieka jokių priežiūros veiksmų, ten nėra nei kamerų, nei budinčių mokytojų. Toje vietoje mokykla nekontroliavo, ką vaikai daro toje vietoje. Mokyklos neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog neužtikrino tinkamos priežiūros mokyklos teritorijoje. Mokykla privalo užtikrinti saugią aplinką vaikui, mano, kad šiuo atveju mokykla to nepadarė. Mokykla pažeidė bendrąsias normas, kurios įpareigoja užtikrinti vaikų saugumą ugdymo įstaigoje. Mano, kad jei A. Č. būtų žinojęs, kad yra stebimas, jis būtų vengęs spirti nukentėjusiajam. Įvertinus pasekmes, kurias vaikas šiuo metu dar jaučia, prašoma neturtinė žala nėra per didelė. Vaiko ranka po šiai dienai nėra paslanki, judesiai yra riboti.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. V. paaiškino, kad jo pirštas yra apmiręs, visas nejudrus, ištinęs per sąnarį, sunku su ta ranka viską kilnoti. Įvykis įvyko prie mokyklos skydinės po pamokos, kai jis ėjo į pertrauką po pamokos, mokytoja išleido. Jie nuėjo prie skydinės, iškrito telefono „power bankas“, jis pakėlė, o A. Č. spyrė į ranką. Geografijos mokytoja paleido iš pamokos, nes atidirbo viską, tai ir paleido, sakė eikit į pertrauką anksčiau. Jie nuėjo prie mokyklos skydinės. Po to, kai įspyrė, susilenkė ir nuėjo į mokyklą, tada ėjo susirasti kažkokį mokytoją, klausė ar yra kokia psichologė ir auklėtoja pasakė, kad nežino. Tada išėjo į koridorių, susirado pavaduotoją ir pasakė viską, kaip buvo. Su pavaduotoja ėjo pas socialinę darbuotoją, skambino mamai ir ėjo pas seselę, šaldė pirštą, tada iškvietė mamą ir važiavo į ligoninę. Ligoninėje peršvietė ir nustatė, kad lūžęs pirštas. Keturias savaites pirštas buvo įdėtas į įtvarą, kai išėmė jis skaudėjo ir buvo nelankstus, reikėjo mankštinti. Mankštos dvi - tris savaites vyko ligoninėje. Po mankštų truputį lankstus paliko, bet vis tiek toks yra nesilankstantis, skaudantis, niekas nesikeičia. Toje vietoje kur A. Č. įspyrė dar buvo keli klasiokai. Nežino ar jie viską gerai matė, bet jie stovi netoli jų. Nematė ar klasiokai reagavo, o po to visi buvo nustebę, klausė kas atsitiko, jis sakė, kad jam įspyrė. Klasiokai buvo nustebę. Po spyrio jautėsi mokykloje blogai, negalėjo nei apsirengti, nei nusirengti, patyrė nepatogumų. Jis eina sportuoti, bet viską labai sunku daryti su tuo sulūžusiu pirštu. Pirmas dienas sporto veikla buvo sutrikdyta, o po to buvo geriau, bet vis tiek labai sunku kažką daryti dėl to piršto. Prie skydinės nuėjo, nes jiems buvo likę 10 minučių, tai nuėjo, galvojo pabus ir viskas, kad toli nenueiti nuo mokyklos. Ta vieta nėra stebima mokytojų, o kamerą užstoja skydinė, niekas nesimato. Su A. Č. konfliktų nebuvo. Prieš įvykį su A. Č. šiek tiek bendravo, o dabar visiškai nebendrauja. Jis norėjo „power banką“ pakelti iš draugiškumo, ėjo, jis jį pradėjo gaudyti ir spyrė, viskas. Jis kai nuėjo į mokyklą ieškojo suaugusių, kad jam pagalbą suteiktų, jų nebuvo. Jis ieškojo 10 minučių. Po to tik pamatė, kad pavaduotoja buvo koridoriuje. Jie buvo išleisti iš geografijos pamokos likus iki pertraukos 10 minučių. Juos išleido, o kitur toliau vyko pamokos. Po to jis gavo pašiepiančią žinutę iš A. Č., kad pasiskundė. Jis buvo pas auklėtoją, kuri yra psichologė, su ja kalbėjo apie visą įvykį, pasakė, kas viskas yra blogai. Mokykla po įvykio sureagavo, socialinė darbuotoja, pavaduotoja ėmė jo klausinėti, kaip jis laikosi, kaip pirštas, klausė ar nereikia psichologės pagalbos. Šiai dienai jo rankos yra skirtingos per sąnarį, viena ranka nėra tokia pati, kaip kita. Jis pergyvena, kad negalės pasirinkti darbo dėl savo rankos, jeigu reikės ką nors sunkiai nešti. Iki įvykio su A. Č. jų santykiai nebuvo konfliktiški, jie draugiškai sutarė, tas įvykis buvo netikėtas. Ta baterija priklauso A. Č., jam tiesiog iškrito, jis norėjo pakelti, padėti ir tada jam spyrė, tai buvo netikėta. Jis su A. Č. yra klasiokai. A. Č. jo atsiprašė, jis priėmė jo atsiprašymą. Jie nebendrauja, gal keliais žodžiais pasišneka, dabar jam pykčio nejaučia. Bendrai iš mokyklos jokio aptarimo nebuvo. Jis ėjo ir A. Č. pradėjo jį labiau vytis, jis pradėjo bėgti ir A. Č. įspyrė su koja. Pradėjo bėgti jau turėdamas bateriją rankoje. Bėgo nes jis mosikavosi, tai jis pradėjo greičiau eiti, o A. Č. pradėjo bėgti, tai ir jis pradėjo bėgti bei A. Č. jam spyrė.

Teismo posėdžio metu A. Č. paaiškino, kad D. V. paėmė jo telefono įkroviklį „power banką“, jis galvojo, kad jis nori jį pasiimti, tai jis gaudė jį ir spyrė, netyčia sulaužė pirštą. Tai įvyko prie mokyklos skydinės, po geografijos pamokos. Tiksliai nepamena ar pamoka jau buvo pasibaigusi. Prie skydinės jie ėjo tiesiog. Ta elektros skydinė yra prie pat mokyklos. Toje vietoje kartais būna mokytojų, tą kartą jų nebuvo. Prie tos skydinės būna mokytojų, kai vyksta pamoka stadione ir tada netoliese būna mokytojas. Po spyrio D. V. išėjo į mokyklą, o jie tada dar pabuvo kokias 5 minutes ir ėjo į kitą pamoką. D. V. atsiprašė po įvykio praėjus gal savaitei laiko. Ta teritorija nėra stebima vaizdo kameromis. Konflikto tarp jų nebuvo. Kai jis jam spyrė į ranką, ta baterija jam iškrito ir jis ją pasiėmė, jis nepaklausė ar jam viskas gerai. Nemano, kad jo elgesys būtų toks pats, jeigu būtų šalia mokytojai ar būtų vaizdo kamera, tikriausiai būtų taip nepasielgęs. Jie tą vietą pasirenka, kai nori, kad jų mokytojai nematytų, nes ten niekas nekontroliuoja. Ta vieta prie skydinės buvo pasirinkta neatsitiktinai. Jis siuntė žinutę D. V., kad išskundė. Jis gailisi dėl įvykio. Mokykloje yra saugu, o aplink mokyklą nemano, kad yra saugu, kadangi nei mokytojų yra, nei kamerų pakankamai. Mokyklos viduje jie jaučiasi saugiai. Mokyklos teritorijoje, išėję iš mokyklos jaučiasi ne taip pat. Į lauką išeina daug mokinių, nėra kamerų. Mokyklos vidaus teritorija yra stebima kameromis. Mokiniai prie skydinės eina kai baigiasi pamoka. Tikriausiai ten mokiniai rūko. Kai ėjo už tos skydinės jis neturėjo blogų tikslų, tas veiksmas kilo iš D. V. veiksmo. Jo elgesį neigiamai įvertino tėvai, sakė, kad jis blogai padarė, jog nebūtų daugiau tokių dalykų. Mano, kad daugiau tokių dalykų nebus, savo elgesį suprato. Neįsivaizduoja, kaip jam kilo mintis spirti D. V. į ranką.

Teismo posėdžio metu atsakovės M. P. mokyklos atstovas advokatas Aurimas Banys papildomai pažymėjo, kad atsiradusi turtinė ir neturtinė žala iš esmės yra tėvų auklėjimo pasekmė. M. P. mokykloje vaikai pradeda mokytis nuo 14 metų, jų asmenybė jau būna susiformavusi. Visa tai įvyko dėl to, kad A. Č. tėvai netinkamai vykdė savo pareigas. Mokykla padarė viską, ką ji galėjo padaryti šioje situacijoje. Pirmas dalykas, mokinys pradėdamas lankyti mokyklą sudaro sutartį, kurioje labai aiškiai apibrėžtos mokinio teisės ir pareigos, mokinys įsipareigoja laikytis mokyklos vidaus taisyklių. A. Č. lankėsi seminaruose apie nepilnamečių teisinę atsakomybę ir visi įrodymai patvirtina, kad mokykla darė viską, ką ji privalėjo daryti. Pati mokykla nesislėpė ir ji pati nusprendė policijai pranešti policijai apie įvykį, ji elgėsi taip, kaip ir turėjo. Tokių įvykių mokyklose nutinka nuolat ir ne apie visus sužino policija. Mokinių pozicija dėl pačio įvykio yra skirtinga, skiriasi konflikto versijos. Sunku suprasti kuri versija yra teisinga. Jeigu laikytis tokios pozicijos, kad prie kiekvieno mokinio reikia pastatyti policininką, tai reiškia, kad ir valgykloje vaikams negalima duoti peilių ir šakučių, nes dėl tariamai netinkamos priežiūros gali atsitikti taip, kad kuris nors iš mokinių su tais įrankiais sužalos kitą mokinį. Akivaizdu, kad mokykla tokių situacijų negali kontroliuoti. Pats įvykis įvyko už elektros skydinės ir ten jau yra kažkokie bendrabučiai, o mokykla neturi ant kiekvieno kampo pastatyti kameros. Toje vietoje prie elektros skydinės mokykla įrengusi kamerą, kuri fiksuoja įvykius, kurie galėjo būti matomi, o tai kas vyksta už skydinės, nėra mokyklos atsakomybė. Mokykla negali prie kiekvieno mokinio pastatyti policininko, prie kiekvieno kampo statyti vaizdo kameros. Net, jeigu tai ir būtų padaryta, ar tai būtų pakeitę, kaip nors tą situaciją, manytina, kad ne, nes matome A. Č. charakteristiką. Visą suvokimą turėjo įdiegti tėvai, bet tai nebuvo padaryta. A. Č. tėvai jau sumokėjo 400 Eur ir tai reiškia, kad jie pripažįsta savo kaltę. Mano, kad tie nuostoliai, ta neturtinė žala jau yra pilnai atlyginta. Turtinė žala sudaro tik keliolika eurų, o neturtinė žala daug didesnė, yra disproporcija. Reikia žiūrėti į civilinės atsakomybės sąlygas. Jeigu pažiūrėjus į civilinės atsakomybės sąlygas, tai ar tiktai mokykla šiuo atveju gali būti civilinės atsakomybės subjektu, klausimas ką mokykla dar galėjo padaryti, mokykla ten kur galėjo įrengė vaizdo kameras. Praeito posėdžio metu buvo liudijimai, kad vaikai iš pamokos buvo išleisti anksčiau, todėl šiuo atveju civilinės atsakomybės subjektu turėtų būti ne mokykla, o ta geografijos mokytoja. Jis bandė išsiaiškinti ar tikrai toks įvykis buvo ir jam buvo pasakyta, kad ko gero nebuvo, nes įvykis jau yra atsitikęs ganėtinai senai, kitas dalykas yra Vaiko gerovės komisijos protokolas, kuriame nei vienas iš vaikų niekada nepasakė, kad jie iš pamokos buvo išleisti anksčiau. Nėra tvarių įrodymų, kad vaikai buvo išleisti iš pamokos anksčiau. Vaikų pasakojimai yra kintantys, matosi, kad jie painiojasi faktuose, tiksliai nepamena kaip viskas ten įvyko, todėl mano, kad tie liudijimai visiškai nepagrįsti. Mokykla gali užtikrinti saugumą tiek kiek ji gali, mokykla filmuoja elektros skydinę, tačiau mokiniai nuėjo toliau už elektros skydinės ir jo giliu įsitikinimu, tam, jog nebūtų pastebėti ką jie ten veikia. Tas įvykis įvyko iš bendrabučio pusės, tai jis net nežino ar mokykla toje vietoje teisėtai gali įstatyti stebėjimo kamerą, ji stebi tą teritoriją, kurią privalo stebėti. Klausimas, o kodėl moksleiviai slepiasi nuo vaizdo kameros. Jeigu D. V. nėra saugi ta vieta, kodėl jis ten ėjo, kodėl jis nebuvo ten kur yra saugu, kur yra filmuojama, t. y. pačioje mokyklos teritorijoje. Jeigu mokykla turės mokėti už tai, kad vaikai pasislėpę nuo vaizdo kamerų spardo vienas kitam rankas, tai nemano, kad tai yra teisinga. Nemano, kad budėtojas turėtų vaikščioti aplink bendrabutį. Kiek žino, budėtojas mokykloje yra, bet kaip toje konkrečioje situacijoje buvo, negali atsakyti.

Teismo posėdžio metu atsakovų A. Č., J. Č., V. Č. atstovas advokatas Algimantas Ruginis paaiškino, kad A. Č., J. Č., V. Č. padengė iš jų reikalaujamą 400 Eur neturtinę žalą, jie pripažino savo kaltę ir to neneigė. Siūlė D. V. įstatyminei atstovei sudaryti taikos sutartį, tačiau D. V. įstatyminė atstovė sutarties nepasirašė, nes skaitė, kad tai yra dalinis atlyginimas, to ką reikalauja prokurorė ieškiniu. Tas neturtinis žalos atlyginimas atsakovams atitinkamai atsiliepė, t. y. jų šeimos turtinei padėčiai. Sutinka, kad A. Č. auklėjime kažkokių spragų tikrai yra. Dėl atsakovės M. P. mokyklos, tai tikrai ta vieta, kur įvyko įvykis, yra tos mokyklos teritorijoje, kuri tikrai galbūt turėtų būti prižiūrima. Dėl atsakomybės nepasisakys. Sutartyje numatyta, kad mokykla turi atsakyti už savo mokinių saugą ir sveikatą. Ar pamoka anksčiau baigta buvo, tai mano, kad vaikams tikslo meluoti nebuvo. Jeigu teismas priims sprendimą priteisti iš M. P. mokyklos žalą, tai mano, kad mokykla galės išsireikalauti iš mokytojos priteistą sumą. Kiek girdėjo, tai tarp vaikų daugiau jokių konfliktų nėra. Jo atstovaujamieji nepasisakė ar mokykla taip pat turėtų atlyginti žalą. Ta vieta, kur įvyko įvykis, nėra kažkaip kontroliuojama. Ta kamera stebi atvykimą į M. P. mokyklą.

Teismo posėdžio metu D. V. įstatyminė atstovė D. V. paaiškino, kad prieš beveik metus laiko M. P. mokykloje įvyko atsitikimas, kurio metu nukentėjo jos sūnus, jam buvo sulaužytas pirštas. Jai paskambino socialinė darbuotoja, pasakė, kad atsitiko toks įvykis, klausė ką jiems daryti – kviesti greitąją ar ji pati pas juos atvyks. Ji pasakė, kad nekviestų greitosios, kad ji pati atvyks ir išaiškins visą situaciją. Jai atvykus socialinė darbuotoja papasakojo, kad A. Č. spyrė jos sūnui ir įvyko trauma. Pasiėmus sūnų išvažiavo į ligoninę ir priėmimo skyriuje konstatavo piršto lūžį. Po to buvo paskirta reabilitacija, po reabilitacijos vis tiek tas pirštas nesitaisė, liko nelankstus, deformuotas, vaikas po įvykio negalėjo mėnesį laiko lankyti sporto būrelių. Tuo momentu vaikas ieškojo pagalbos, ėjo pas seselę, bet seselės tuo metu net nebuvo, pagalbą suteikė auklėtoja ir socialinė darbuotoja. Niekas nieko nesistumdė, vaikas pareiškė, kad iškrito „power bankas“, jis lenkėsi paimti, o tuo metu pribėgo, spyrė ir sulaužė. Jie tą dieną dar grįžo į mokyklą pasiaiškinti situacijos. Sekančią dieną buvo Gerovės komisija, pasimatė su A. Č., jis atsiprašė, taip pat ir jo močiutė. D. V. nesakė ko jie ten ėjo, sakė, kad baigėsi pamoka, mokytoja išleido 10 minučių anksčiau juos ir per tą laiką jie ten nuėjo, kad praleisti tą laiką ar kaip ten. Sūnus minėjo, kad dažnai juos paleidžia iš pamokų anksčiau. Įvykis įvyko už skydinės, priešais bendrabutį. Ta vieta nėra kameromis stebima, iš tos pusės kamera nemato. Prieš metus toje vietoje mokykla dar nebuvo renovuota. Vaikas po įvykio buvo išsigandęs. Jos vertinimu M. P. mokykla taip pat yra atsakinga už vaikui padarytą žalą, nes jei ji atvedė vaiką mokintis, tikisi, kad bus užtikrintas saugumas. Ji yra mačiusi budėtoją mokykloje. Mano, kad 1000 Eur neturtinė žala nėra didelė patyrus traumą, nes gali ateityje visokių dalykų būti. Ji norėjo pasimatyti su A. Č. mokykloje, tačiau jai neleido, nes sakė, kad jis patirs psichologinę traumą. Tad su juo susitiko Gerovės komisijos posėdyje. Jo tėvai atsiprašė tik po mėnesio laiko. Įvykio metu A. Č. tėvai buvo užsienyje. Ji kaip mama neklausia D. V. ką jie ten veikia už tos skydinės. Tokio vaiko jau nepaklausi, aišku, kad ten vyko kažkokie negeri dalykai, rūkymas. Ji kalba, kad tokių dalykų negalima daryti, jis sakė, kad nerūko. Sūnus lanko sporto būrelį. Jis sakė, kad patiria nepatogumų dėl to piršto. Mano, kad jeigu padaryta žala, tai turi ir atlyginti tą žalą, dalis kaltės tenka ir M. P. mokyklai. Mano, kad jei toje vietoje būtų budėtojas ar kamera, tai tokio atvejo galimai nebūtų buvę. Mano, kad vaikai ten tada nebūtų ėję, mano, kad būtų ieškoję kitos vietos. Mano, kad mokykla turėtų rūpintis savo teritorija. Jie pasipelnyti nenori, nes tie pinigai vaikui.

Teismo posėdžio metu atsakovė J. Č. paaiškino, kad sūnus pasielgė labai blogai, už tai, kad iš jo atėmė daiktą, jis pasielgė ne taip, kaip turėtų, jis dabar labai gailisi. Jie su juo labai rimtai apie tai kalbėjo, kad toks elgesys netoleruotinas. Žino, kad jie ten ėjo už mokyklos, už tos skydinės pasivaikštinėti. Kiek žino, ten buvo ne visiškai pertraukos metu, kad anksčiau juos iš pamokos išleido. Nelabai jau viską tiksliai pamena po tiek laiko. Už skydinės kiek žino jie ėjo, kad jų niekas nematytų. Už tos skydinės, kiek yra girdėjusi iš sūnaus, kai kurie vaikai ten rūko. Jie tuo metu buvo išvykę pas vyro seserį į Norvegiją porai savaičių. Šiuo metu jie gyvena iš socialinės pašalpos, įvykio metu nedirbo. Jie gyvena kartu su vyro tėvais, tai jie prižiūrėjo vaikus. Jie yra atlyginę 400 Eur prašomos žalos. Įvykis įvyko mokyklos teritorijoje. Toje vietoje nėra nei mokyklos budėtojų, nei kamerų. Praeito posėdžio metu iš D. V. ji girdėjo, kad įvykis įvyko ne pertraukos metu. Jos sūnus sakė, kad įvykis įvyko po pamokos, nesakė tiksliai ar pertraukos metu. Ji nesutinka atlyginti visą žalą, nes jie neturi pajamų tokių. Mano, kad mokykla atsakinga už žalą iš dalies, nes iš sūnaus girdėjo, kad ten nėra budėtojų ir kamerų. Mano, kad atsakomybė iš dalies tenka ir mokyklai, nes nėra saugumo. Mano, kad jei įvykis būtų ne mokykloje, A. Č. taip nebūtų pasielgęs, nes gal mokykloje pasirodyti norėjo. Namuose nėra prieš ką pasirodyti. Mano, kad sūnus spirdamas nepagalvojo. Ji įsivaizduoja, kad A. Č. mokykloje leidžia sau daugiau nei namuose. Necenzūrinių žodžių iš sūnaus namuose negirdi. A. Č. jai pasakojo, kad jis ėjo ir jam iškrito išorinė baterija iš kišenės, o D. V. ją pagavo ir bėgo, o jis gaudė. A. Č. nėra pasakojęs, kad D. V. jį yra stumdęs, bet kaip suprato, kažkas yra buvę prieš tai. A. Č. minėjo, kad tai ne pirmas kartas, kai atima daiktus. A. Č. nerūko, jai nėra pasakojęs, kad jo bendraklasiai rūkytų. Ji nežino, kiek dažnai vaikai už tos skydinės lankosi. Prieš A. Č. veiksmą buvo tokia provokacija. Jie kalbėjo apie žalą, D. V. pati pateikė siūlymą dėl 500 Eur, tačiau jie nesutiko, nes tuo metu neturėjo pinigų. A. Č. ieškosi darbo, tačiau šiuo metu nėra galimybių važinėti iš kaimo. A. Č. mokykloje nelabai saugiai jaučiasi, yra tai minėjęs. Jis sako negalintis laisviau vaikščioti, tiesiog jis jaučiasi nesaugiai, bet nesako dėl ko. Mano, kad reikėtų daugiau budėtojų, kad jaustųsi saugus, kad jie prižiūrėtų teritoriją labiau. Ji nežino ar mokykloje yra bent vienas budėtojas.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. Č. paaiškino, kad paskambino ir pasakė, jog buvo toks įvykis. Su sūnumi kalbėjo apie tai, jis pasakojo, kad iš jo buvo atimtas „power bankas“, norėjo susigrąžinti ir įspyrė. Atėmė klasės draugas D. V.. Įvykis įvyko mokyklos teritorijoje. Jam apie įvykį pranešė jo tėvai, jis tuo metu buvo Norvegijoje. Jis nedirba, yra neįgalus, negali dirbti. Mano, kadangi įvykis įvyko mokykloje, tai mokykla turėtų atsakinga, nes kai išleidi sūnų į mokyklą, mokykla turėtų prižiūrėti jį. Mano, kad budinčių asmenų turėtų būti daugiau, jo manymu tos kameros nelabai ką padės. Kiek žino yra mokykloje budėtojai, mano, kad jie išeina į lauką. Mano, kad jeigu bus daugiau žmonių, tai bus ir rezultatas. Jo manymu mokykla yra atsakinga už pasekmes. Namuose A. Č. taip nebūtų pasielgęs, nes namuose yra drausmė. Mano, kad visi supranta, jog visi ten už skydinės eina rūkyti. Jis neleidžia rūkyti. Mano, kad administracija taip pat žino ko ten vaikai eina, nereikia būti naiviems. Girto nei vieno nepagavo, reiškia rūko. Jo mėnesinės pajamos siekia 180 Eur, tai žalos atlyginimas atsiliepė jų šeimos biudžetui. Jų sūnus neturi galimybių atlyginti žalą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. spalio 19 d. apie 13.50 val. atsakovės M. P. mokyklos teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atsakovas A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), spyrė trečiajam asmeniui D. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), į kairę ranką, dėl ko D. V. buvo padarytas kairės plaštakos vidurinio pirštakaulio lūžis. Iš VšĮ Mažeikių ligoninės gydytojo įrašo matyti, kad D. V. 2022 m. lapkričio 19 d., 14.35 val. atvykus į ligoninę skausmas įvertintinas 5 balais, pirštas patinęs, judesiai riboti, palpuojant, skausmingas IV piršto PIP sąnarys. Ligoninėje lūžęs pirštas imobilizuotas ortopediniu įtvaru 4 savaitėms.

Iš M. P. mokyklos 2020 m. spalio 20 d. (klaidingai nurodyti metai – turėjo būti 2022 metai) Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolo Nr. D8-15 matyti, kad komisijoje buvo svarstomas D. V. ir A. Č. konfliktas. Mokinio D. V. mama papasakojo, kad sūnus nukentėjo nuo klasės draugo ir mokykloje jaučiasi nesaugus. Į posėdį atvyko be sūnaus, nes jis blogai jaučiasi. Mokinys A. Č. teigė, kad spyrė D. V., kai šis buvo atsitūpęs už tai, kad neatidavė jam išorinės baterijos. Mokinio močiutė apgailestavo dėl tokio savo anūko elgesio, atsiprašė ir pridūrė, kad netrukus iš užsienio grįš anūko tėvai ir rūpinsis sūnumi. Mokyklos direktorė teigė, kad konfliktas neįvyko šiaip sau, kad tam turėjo būti kažkokia priežastis, o mokykloje smurtas yra netoleruojamas, todėl mokykla privalo pranešti apie įvykį policijai. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui teigė, kad komisijos posėdyje mokinys A. Č. pasakoja jau kitokią konflikto versiją, kadangi vakar pasikvietus mokinius iškart po konflikto buvo pasakojama, kad nukentėjusysis D. V. stumdė A. Č., todėl pastarasis jam įspyrė į ranką.

Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje 2022 m. spalio 31 d. liudytoja apklausta D. V. parodė, kad jai 2022 m. spalio 19 d. apie 14.00 val. paskambino M. P. mokyklos socialinė darbuotoja bei pranešė, kad mokykloje pertraukos metu klasiokas įspyrė į ranką, sūnaus ranka yra sutinusi. Ji iškart nuvyko į mokyklą ir su sūnumi išvyko į ligoninės priėmimo skyrių, kuriame sūnui buvo nustatytas kairės plaštakos 4 piršto lūžis. Sūnus jai papasakojo, kad klasioku A. (Č.) pertraukos metu, lauke mokyklos teritorijoje, sukonfliktavo dėl nešiojamo įkroviklio „power bank“. A. (Č.) ant žemės nukrito įkroviklis, tuo metu sūnus jį nuo žemės paėmė, o A. (Č.) koja spyrė bei pataikė į rankos pirštą.

Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje 2022 m. spalio 31 d. liudytoja apklausta J. Č. parodė, kad 2022 m. spalio 19 d. apie 16.30 val. su ja susisiekė jos sūnaus A. Č. klasės auklėtoja bei pranešė, kad jos sūnus mokykloje po pamokų savo klasiokui D. (V.) spyrė iš kojos bei sulaužė rankos pirštą. Tuo metu ji buvo išvykusi į užsienį, todėl sūnų prižiūrėjo vyro mama. Vakare susisiekė su sūnumi, kuris jai paaiškino, kad jis sukonfliktavo su D. V. dėl paimto nešiojamo įkroviklio „power bank“. Sūnui įkroviklis iškrito ant žemės, o D. (V.) jį paėmė ir negrąžino. Sūnus supykęs spyrė jam koja į jo koją, tačiau tuo metu D. (V.) norėdamas blokuoti ranka spyrį, ištiesė ranką, todėl jam kliuvo į rankos pirštus. Vėliau sūnus sužinojo, kad jam lūžo pirštas. Sūnus aiškino, kad klasioko sužaloti nenorėjo, nepagalvojo, kad jis pataikys į jo ranką, dėl to pergyveno ir gailėjosi.

Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyriausias tyrėjas 2022 m. lapkričio 7 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kadangi smurtavęs nepilnametis A. Č. neturėjo tokio amžiaus, kuriam suėjus galima baudžiamoji atsakomybė.

M. P. mokykla 2022 m. gruodžio 1 d. rašte, atsakydama į Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2022 m. lapkričio 17 d. paklausimą, nurodė, kad mokinys A. Č. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 19 d. (įvykusio konflikto tarp mokinių) sudėtingų probleminių situacijų neturėjo. Mokytojai žodžiu keletą kartų skundėsi dėl A. Č. nepaklusnaus elgesio pamokų metu. Mokiniui buvo teikiama trumpalaikė socialinio pedagogo pagalba, pakartotinai išaiškintos Mokinių elgesio taisyklės, informuoti tėvai. 2022 m. spalio 28 d. kartu su mokinio tėvais pasirašytas švietimo pagalbos teikimo A. Č. planas. Mokiniui sistemingai teikiama mokyklos psichologo ir socialinio pedagogo pagalba. Po 2022 m. spalio 19 d. įvykusio konflikto tarp mokinių, mokiniui D. V. pasiūlyta mokyklos psichologo pagalba, tačiau vėliau mokinio mama informavo, kad konsultacijų atsisako. Minėtame rašte mokykla nurodo, kad mokykla užtikrindama sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškos aplinką mokykloje ir jos teritorijoje mokslo metų pradžioje mokinius supažindina su „Smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo mokykloje tvarka“, „mokinių elgesio taisyklėmis“, tėvai su mokyklos tvarka supažindami mokinių tėvų susirinkimų metu, spalio mėnesį kiekvienoje klasėje/grupėje lankosi Mažeikių policijos komisariato bendruomenės pareigūnė, kuri veda paskaitą „Nepilnamečių teisinė atsakomybė“, taip pat mokykla kreipėsi į Mažeikių policijos komisariatą, prašydama pagalbos sprendžiant problemą dėl rūkymo mokyklos teritorijoje.

D. V. įstatyminė atstovė 2022 m. gruodžio 12 d. rašte Šiaulių apygardos prokuratūrai nurodė, kad dėl sūnaus sužalojimų buvo patirta 13,87 Eur turtinė ir 1000 Eur neturtinė žala. Turtinė žala patirta dėl gydytojo rekomenduotų priemonių įsigijimo. Neturtinė žala patirta, kadangi sūnus susidūrė su nepatogumais, jam labai skaudėjo ranką, labai pergyveno ir blogai miegojo naktimis. Sekančią dieną negalėjo eiti į mokyklą, lankyti kūno kultūros pamokų, užsiimti sportu, lankyti baseino visas keturias savaites, per kurias rankos pirštas buvo įtvare. Minėtame rašte nurodė, kad bandė su A. (Č.) mama tartis gražiuoju ir paprašė, kad atlygintų patirtą žalą, kurią įvardijo 500 Eur, tačiau ji nesutiko.

Iš UAB „Medikvita“ 2023 m. balandžio 12 d. Medicinos dokumentų išrašo / siuntimo, kuriame aprašyta ligos anamnezė, diagnostiniai tyrimai, ligos eiga, taikymas gydymas, rekomendacijos dėl gydymo / darbo matyti, kad po gydymo būklė dinamikoje gerėjo, tačiau nepakankamai: išliko deformuotas IV-to piršto PIP sąnarys, negalėjo jo pilnai ištiesti, sulenkti per sąnarį. Buvo nukreiptas reabilitologui. Praėjus gydymo kursą teigiama dinamika, išliko deformuotas 4-to piršto PIP sąnarys bei riboti judesiai per minėtą sąnarį. Numatomos traumatologo bei mikrochirurgo konsultacijos ateityje.

Iš byloje pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ir foto nuotraukos matyti, kad M. P. mokykla yra pritvirtinusi stebėjimo kamerą ties mokyklos kampu, kuri stebi įvažiavimą prie elektros pastotės.

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad A. Č. tėvai 2023 m. gegužės 10 d. pervedė 400 Eur sumą (prašomą priteisti neturtinę žalą) D. V. įstatyminei atstovei D. V..

Dėl civilinės atsakomybės taikymo.

Nagrinėjamu atveju reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovė kildina iš atsakovo A. Č. veiksmų, kuris būdamas nepilnamečiu, t. y. 15 metų amžiaus, M. P. mokyklos teritorijoje spyrė nepilnamečiui D. V. į ranką, dėl ko D. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – kairės plaštakos vidurinio pirštakaulio lūžis bei atsakovo A. Č. tėvų J. Č., V. Č. nepanaudojimo tėvų valdžios A. Č. atžvilgiu ir M. P. mokyklos, kuri netinkamai atliko pareigas ir neužkirto mokinių saugumo, tinkamos jų priežiūros mokyklos teritorijoje.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatyta civilinio delikto sudėtis, t. y., neteisėta veika, kuria padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakingo už žalą asmens veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio (atsakingo už žalą) asmens kaltė. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis).

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas.

Taigi, nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų turi tik dalinį veiksnumą ir nors už padarytą žalą atsako iš esmės pats, tačiau tais atvejais, kai toks nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, o kai nepilnametis žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, tokios pat pasekmės kyla ir minėtoms įstaigoms, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.276 straipsnio 2 dalis). Pagal minėto straipsnio nuostatas tėvų bei mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos kaltė yra preziumuojama, tačiau tam, kad atsakomybė tėvams ar minėtoms institucijoms nekiltų už padarytą žalą, jie turi įrodyti, jog žala atsirado ne dėl jų kaltės. Nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus tėvų (rūpintojų), mokymo ar kitos institucijos, kurios prižiūrimas nepilnametis padarė žalos, pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2009). Taigi šioje byloje atsakovas A. Č., kuriam žalos padarymo metu buvo penkiolika metų, yra savarankiškas civilinės atsakomybės subjektas, už padarytą žalą atsakingas pats. Tuo atveju, jeigu jis neturėtų turto žalai atlyginti, kiltų jų įstatyminių atstovų (tėvų), ugdymo įstaigos subsidiari atsakomybė, jeigu būtų nustatyta nurodytų asmenų kaltė dėl to, kad nepilnametis padarė žalos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą, kas yra atsakingas už vaiko padarytą žalą – tėvai ar priežiūros institucija, pagrindinis veiksnys paskirstant atsakomybę yra kaltė. Kaltė šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Jeigu priežiūrą delikto padarymo atveju vykdo tik tėvai, tai dėl žalos kalti yra tik jie ir atsiranda jų civilinė atsakomybė, o jei priežiūrą privalo vykdyti mokykla ar kita institucija, tai kaltė yra šios institucijos. Mokykla ar kita institucija priežiūrą vykdo tol, kol vaikas yra ar turi būti jos žinioje. Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, pamokų, mokyklos renginių, pertraukų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, pamokų ar mokyklos renginių laiko bei vietos. Priežiūra baigiasi tada, kai pasibaigia pamokos, užsiėmimai ar renginys.

Nagrinėjamu atveju, byloje iš esmės nėra ginčo, jog žala atsirado būtent dėl A. Č. neteisėtų veiksmų – mokymo įstaigos teritorijoje spyrio nepilnamečiui D. V. į ranką. Ginčo dėl A. Č. ir jo įstatyminių atstovų – tėvų kaltės, minėtoje byloje taip pat nėra. Nepaisant minėtų aplinkybių, atsakovė M. P. mokykla byloje įrodinėja, jog jos, kaip mokymo įstaigos, kaltės nagrinėjamu atveju nėra.

Vis tik, pastebėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad D. V. sveikata buvo sutrikdyta mokyklos teritorijoje. Teismo posėdžio metu D. V., be kita ko, pažymėjo, kad sveikata jam buvo sutrikdyta net ne pertraukos, kaip nurodyta ieškinyje ir kituose bylos dokumentuose, metu, o geografijos mokytojai mokinius iš pamokos paleidus dešimt minučių anksčiau nei numatyta pamokos trukmė. Šiuo atveju, išanalizavus visus teismui pateiktus duomenis, abejoti minėtomis aplinkybėmis, kad mokiniai iš pamokos buvo paleisti dar nepasibaigus pamokos laikui, nėra pagrindo, tai patvirtina vien ta aplinkybė, jog po įvykio nukentėjusiajam grįžus į mokyklą, nukentėjusysis asmuo iškart negalėjo rasti suaugusiųjų ir paprašyti jų pagalbos, mokyklos hole taip pat nebuvo mokinių. Pastebėtina, jog toks ugdymo įstaigos elgesys, išleidžiant mokinius anksčiau laiko iš pamokos laikytinas ypač nerūpestingu, pažeidžiančiu tiek mokinių, tiek mokinių tėvų teisėtus interesus. Tokie veiksmai iš esmės pažeidžia ne tik Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą pareigą mokytojui užtikrinti mokinių saugumą, bet ir pačios atsakovės M. P. mokyklos vidaus įsakymus. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu įvykis sukėlęs žalą būtų įvykęs pertraukos tarp pamokų metu, šios bylos nagrinėjamų aplinkybių kontekste, tai neturėtų lemiamos reikšmės, kadangi, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, atsakovė M. P. mokykla, neužtikrina mokinių saugumo, tinkamos jų priežiūros savo teritorijoje. Pažymėtina, jog ištyrus bylos duomenis paaiškėjo, kad įvykio metu mokyklos teritorijoje nebuvo nei vieno mokyklos personalo darbuotojo, kuris užtikrintų tvarką, taip pat paaiškėjo, kad mokyklos įrengtos vaizdo stebėjimo kameros neapima visos mokyklos teritorijos stebėjimo lauko, o tai žinodami mokiniai būriuojasi būtent tose vietose, kur vaizdo stebėjimo kameros nefiksuoja. Iš M. P. mokyklos 2022 m. gruodžio 1 d. rašto Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui akivaizdu, kad mokykla apie minėtas aplinkybes žino, kadangi minėtame rašte pati nurodė, jog mokykla kreipėsi į Mažeikių policijos komisariatą, prašydama pagalbos sprendžiant problemą dėl rūkymo mokyklos teritorijoje. Minėta aplinkybė neabejotinai patvirtina, kad mokykla žino, jog mokyklos teritorijoje, už elektros pastotės, vyksta mokyklos teritorijoje neleisti dalykai, tačiau nesiėmė pakankamai priemonių stengiantis užkardyti neleistinus veiksmus.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnio 11 dalies 2 punktas numato, kad mokykla privalo sukurti ir palaikyti sveiką ir saugią aplinką, sudarančią palankias galimybes ugdyti ir mokytis. Vis tik, šiuo konkrečiu atveju, atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu tiek nukentėjusysis D. V., tiek žalą padaręs atsakovas A. Č. paaiškino, kad atsakovės M. P. mokyklos teritorijoje nesijaučia saugūs. Be kita ko, A. Č., paminėjo, jog jeigu įvykio vieta būtų buvusi stebima mokytojų ar vaizdo stebėjimo kameromis, jo elgesys būtų kitoks, t. y. jis nebūtų spyręs D. V. į ranką.

Šiuo konkrečiu atveju, atkreiptinas dėmesys, jog nors M. P. mokykla sudarydama sutartis su mokinių tėvais dėl mokinių priėmimo į mokyklą supažindina juos su mokinių pareigomis, taip pat supažindina mokinius su elgesio taisyklėmis ir pravesdama saugaus elgesio ir kitus instruktažus nurodo mokinių pareigas bei tinkamo elgesio taisykles, akivaizdu, kad vien šių priemonių neužtenka užtikrinti saugią aplinką mokymo įstaigoje ir jos teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad mokyklos kaltė pasireiškė tuo, kad mokykla neužtikrino tinkamos vaikų priežiūros bei saugios aplinkos mokymo įstaigos teritorijoje, kas nulėmė žalos padarymą, nes mokytojai neišleidus mokinių anksčiau laiko iš pamokos, o mokyklai užtikrinant tinkamą mokyklos teritorijos stebėjimą, tikėtina, kad žalos D. V. sveikatai būtų išvengta.

Pažymėtina, kad mokyklai, galimai negalint dėl objektyvių priežasčių (didelės mokyklos teritorijos) prižiūrėti visų vaikų, mokykla turėtų imtis atitinkamų priemonių ir užtikrinti, kad vaikus tiek pamokų, tiek pertraukų metu prižiūrėtų pakankamas mokyklos personalas tiek mokyklos viduje, tiek teritorijoje (jeigu vaikai yra išleidžiami į lauką) arba užtikrinti visišką mokyklos teritorijos stebėjimą vaizdo stebėjimo kameromis, kad mokykla galėtų užtikrinti vaikams saugią aplinką.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovė M. P. mokykla neįrodė, jog ugdymo metu įvykio vietoje buvo tinkamai organizuota vaikų priežiūra, užtikrinant saugią ir sveiką aplinką moksleiviams, jog mokykla, tinkamai įvykdė bendro pobūdžio pareigas elgtis rūpestingai ir atidžiai, todėl yra atsakinga už padarytą žalą.

Šiuo konkrečiu atveju, paminėtina, jog aplinkybė, kad žala padaryta nepilnamečio asmens, kai jis yra prižiūrimas mokymo institucijos, nereiškia nepilnamečio tėvų atsakomybės už vaiko padarytą žalą nebuvimo. Tačiau tėvų prievolę atlyginti jų nepilnamečio vaiko padarytą žalą tokiu atveju sąlygoja aplinkybės, jog padaryta žala yra jų netinkamo auklėjimo padarinys, nustatymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-224/2009).

Nagrinėjamu atveju, nors byloje nustatyta, kad atsakovas A. Č. D. V. sužalojo mokyklos teritorijoje, t. y., tuo metu, kai turėjo būti prižiūrimas mokymo įstaigos ir kai tėvų galimybės tiesiogiai realizuoti savo tėvų valdžią sūnui yra minimalios, tačiau įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, jog tėvų valdžia nebuvo tinkamai panaudota ir netinkamas atsakovo A. Č. auklėjimas turi įtakos civilinei atsakomybei atsirasti. Atsižvelgiant į išdėstytų įrodymų visetą, faktinius duomenis ir juos įvertinus pagal jų įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikimybių pusiausvyros principus, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad žala atsirado dėl visų atsakovų kaltės, t. y., dėl netinkamo tėvų auklėjimo bei netinkamos mokyklos priežiūros ir konstatuoti neteisėtą visų atsakovų neveikimą, priežastinį ryšį tarp šio neveikimo ir D. V. padarytos žalos (CK 6.246-6.249 straipsniai), kurią atsakovai privalo atlyginti pagal dalinės atsakomybės taisykles (CK 6.5 straipsnis).

Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, jog A. Č. D. V. sužalojo mokyklos teritorijoje, būdamas atsakovės M. P. mokyklos priežiūroje, sutiktina su ieškove, jog didesnė žalos atlyginimo dalis – 60 procentų, tenka atsakovei M. P. mokyklai, o likusi dalis – 40 procentų, atsakovo A. Č. tėvams.

Dėl turtinės žalos.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog D. V. buvo padaryta 13,87 Eur turtinė žala, kurią sudaro dėl sveikatos sužalojimo patirtos išlaidos medicininėms priemonėms ir vaistams. Pažymėtina, kad byloje ginčo, jog D. V. buvo padaryta turtinė žala, nėra, atsakovai minėtos patirtos žalos dydžio apskritai neginčijo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti turtinės žalos dydis 13,87 Eur yra pagrįstas, todėl atsižvelgus į tai, jog teismas pripažino, kad atsakovei M. P. mokyklai tenka didesnė žalos atlyginimo dalis, o atsakovo A. Č. tėvams proporcingai mažesnė, minėta patirta turtinė žala priteistina iš atsakovų, atsižvelgus į tenkančias žalos atlyginimo dalių proporcijas – priteistina atsakovo A. Č. 13,87 Eur turtinės žalos atlyginimo, o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteisti subsidiariai iš J. Č. ir V. Č. 5,55 Eur turtinės žalos atlyginimo bei iš M. P. mokyklos 8,32 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Dėl neturtinės žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kiti iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijais yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

Šiuo konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju neigiamas poveikis padarytas nepilnamečio vaiko fizinei sveikatai. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad nepilnamečiui D. V. dėl atsakovo A. Č. veiksmų buvo nustatytas kairės plaštakos vidurinio pirštakaulio lūžis, toks sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų D. V. jautė skausmą, kuris nebuvo trumpalaikis, kadangi nepilnamečiui teko vartoti nuskausminamuosius vaistus, sekančią dieną jis nėjo į mokyklą. Nepilnametis D. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad net po gydymo, kai buvo nuimtas ortopedinis įtvaras, jam skaudėjo pirštą, jis buvo nelankstus, todėl reikėjo jį mankštinti. Paaiškino, kad jo pirštas iki šiol yra apmiręs, visas nejudrus, ištinęs per sąnarį, sunku su ta ranka kilnoti svorius. Minėtas aplinkybes iš dalies patvirtina ir medicininiai dokumentai, kuriuose nurodyta, kad po gydymo būklė dinamikoje gerėjo, tačiau nepakankamai: išliko deformuotas IV-to piršto PIP sąnarys, nepilnametis negalėjo jo pilnai ištiesti, sulenkti per sąnarį. Praėjus gydymo kursą teigiama dinamika, tačiau išliko deformuotas IV-to piršto PIP sąnarys bei riboti judesiai per minėtą sąnarį. Akivaizdu, kad po įvykio D. V. patyrė diskomfortą, neigiamas emocijas ir nepatogumus, taip pat teismui nekyla abejonių, kad nepilnametis patyrė dvasinį sukrėtimą, buvo konsultuotas mokyklos psichologo.

Atsakovė M. P. mokykla nurodo, kad ieškovės prašomas priteisti 1000 Eur neturtinės žalos dydis yra neproporcingas padarytam pažeidimui ir neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl negali būti priteisiamas. Vis tik, su tokiais atsakovės argumentais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, jog nepilnamečio D. V. sveikata realiai buvo sutrikdyta mažiausiai keturias savaites – tiek laiko lūžęs pirštas buvo imobilizuotas ortopediniame įtvare, o vėliau dar vyko reabilitacija. Iš byloje ištirtų duomenų, akivaizdu, kad nepilnametis dėl patirto sužalojimo išgyveno, net keturias savaites negalėjo lankyti kūno kultūros pamokų, užsiimti sportu, lankyti baseino. Visa situacija jam sukėlė neigiamus išgyvenimus tiek mokykloje, tiek namuose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šiuo konkrečiu atveju neturtinė žala padaryta dėl smurtinio veiksmo, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta asmens sveikata. Pastebėtina, jog asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan.

Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius D. V. patirtus sužalojimus, jų pobūdį, sunkumą, jam taikytą gydymą ir jo trukmę, patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, žalą, padariusio asmens veiksmus, žalos padarymo aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog vaiko fizinės sveikatos sutrikdymu padaryta neturtinė žala teisingai įvertintina 1000 Eur, todėl būtent tokia suma turi būti atlygintina nukentėjusiajam.

Kaip minėta, teismas pripažino, kad atsakovui A. Č. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, atsakovei M. P. mokyklai tenka didesnė žalos atlyginimo dalis, o atsakovo A. Č. tėvams proporcingai mažesnė, todėl minėta patirta neturtinė žala priteistina iš atsakovų, atsižvelgus į tenkančias žalos atlyginimo dalių proporcijas.

Vis tik, byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovo A. Č. tėvai J. Č. ir V. Č. atlygino D. V. jiems tenkančią 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo dalį, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl 400 Eur žalos atlyginimo subsidiariai iš J. Č. ir V. Č. atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtinas 22 Eur žyminis mokestis, taip pat teismas šioje byloje patyrė 34,35 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina 56,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pastebėtina, jog nors ieškinys tenkintas iš dalies, atsakovai A. Č., J. Č. ir V. Č. ieškinio reikalavimus iš dalies patenkino ir taip sumažino jiems tenkančią žalos dalį jau bylos nagrinėjimo metu, o atsakovės M. P. mokyklos atžvilgiu ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, todėl atsižvelgus į minėtas aplinkybes, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovams nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 13,87 Eur (trylika eurų 87 ct) turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteisti subsidiariai iš J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,55 Eur (penkis eurus 55 ct) turtinės žalos atlyginimo bei iš M. P. mokyklos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,32 Eur (aštuonis eurus 32 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteisti subsidiariai iš M. P. mokyklos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti valstybės naudai 56,35 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 35 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų bylinėjimosi išlaidoms sumokėti, priteisti subsidiariai lygiomis dalimis iš J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P. mokyklos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 56,35 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti atsakovams, jog valstybės naudai priteistas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų (platesnę informaciją apie mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.