Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2023 m. gruodžio 22 d.

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui M. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- nustatyti N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina J. G., a. k. (duomenys neskelbtini);

- priteisti iš vaiko tėvo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo sūnui N. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį, pradedant nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės;

- paskirti vaiko motiną J. G. išlaikymui teikiamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis;

- priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos ir atsakovo sūnus N. J. gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, Jungtinėje Karalystėje (akto įrašas Nr. 9257). Jos ir atsakovo santuoka niekada nebuvo registruota, tačiau šešerius metus gyvendami Jungtinėje Karalystėje vedė bendrą ūkį. Išsiskyrė su atsakovu 2022 m. rugpjūčio mėnesį ir nuo to laiko jokių ryšių nebepalaiko. Ji su nepilnamečiu sūnumi grįžo gyventi į Lietuvą. Nuo išsiskyrimo su atsakovu momento iš atsakovo negauna jokios adekvačios paramos vaiko išlaikymui. Atsakovas yra vaiko tėvas, todėl privalo teikti jam išlaikymą. Šiuo metu teisės aktais patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 840 eurų. Nuo kitų metų pradžios ji ženkliai kils. Išlaikymas iš esmės yra skirtas nepilnamečio vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, mokslui, gyvenamajam būstui, laisvalaikiui ir kt. Paprastai išlaikymas kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis ir ši forma taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Jos galimybės teikti išlaikymą sūnui, kurio dydis atitiktų teismo praktiką, yra gana ribotas, nes šiuo metu ji augina sūnų ir neturi nuolatinių pajamų. Ji mano, kad atsakovas šiuo metu turi nuolatinį darbą Jungtinėje Karalystėje, kur minimalus mėnesinis atlygis yra 2 000 svarų, ir pilnai gali teikti išlaikymą – 350 eurų per mėnesį. Šiuo metu pagrindiniai vaiko poreikiai yra susiję su maitinimu, apranga ir avalyne, higienos ir sveikatos priežiūros priemonėmis, lavinimo, ugdymo ir priežiūros priemonėmis, normalių gyvenimo sąlygų užtikrinimu. Ji skirtina tėvo teikiamų vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Mano, kad išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ir būtų teikiamas iki vaikas sulauks pilnametystės. Atsakovui iki šiol teko ir ateityje teks mažesnė kasdieninio rūpinimosi vaiku, jo slaugymo, priežiūros ir ugdymo pareigos dalis. Materialia ir nematerialia prasme jos indėlis į vaiko auginimą, ugdymą, priežiūrą ir auklėjimą (vaiko lavinimas ir tinkamos jo psichologinės raidos užtikrinimas reikalauja daug pastangų ir laiko sąnaudų) yra didesnis. Nuo pat gimimo, šalių sūnus N. J. auga kartu su motina (su ja), yra jos prižiūrimas ir auklėjamas. Ją su sūnumi sieja artimas ryšys, nes sūnus iš esmės dar yra mažametis. Jai yra žinomi sūnaus kasdieniniai ir specialūs poreikiai, todėl jam yra saugiau gyventi su ja. Dėl šių priežasčių vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina. Teismų praktika laikosi nuostatos, kad kūdikiams ir mažamečiams vaikams saugiau yra gyventi kartu su motinomis. Ji yra įsitikinusi, kad tarp jos ir atsakovo nekils ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaiku ir šiuos klausimus jie išspręs gera valia. Ji neturi pagrindo daryti jokių dirbtinių kliūčių atsakovui bendrauti su sūnumi, užsiimti jo auklėjimu, ugdymu bei išlaikymu. Suprantama, kad šiems tikslams įgyvendinti bus reikalingos specialios atsakovo pastangos, nes sūnus iš esmės yra pakankamai nuo tėvo nutolęs, todėl reikalavimas dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku, šioje civilinėje byloje nekeliamas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė išvadą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kurioje nurodė, kad šeima Skyriui nėra žinoma, vaiko teisių pažeidimai registruoti niekada nebuvo, atvejo vadyba netaikoma. Ieškovė ir atsakovas turi vieną nepilnametį vaiką – N. J., gimusį (duomenys neskelbtini). Skyriaus turimais duomenimis, atsakovas nuo 2012 m. spalio 5 d. yra deklaravęs savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Ieškovė ir atsakovas iki 2022 rugpjūčio mėn. abu gyveno Jungtinėje Karalystėje. Nuo 2022 m. rugsėjo mėn. ieškovė išsiskyrė su atsakovu ir grįžo su vaiku gyventi į Lietuvą. Nuo to laiko atsakovas savo sūnumi nesidomi, nesirūpina vaiko ugdymu, sveikata, neteikia jam išlaikymo. Ieškovė gyvena savo tėvams I. G. ir V. G. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame yra trys kambariai, virtuvė, dušo kambarys. Namuose švaru, tvarkinga, daiktai sudėti savo vietose. Ieškovė su sūnumi gyvena viename kambaryje, namuose yra visi baldai, reikmenys, atitinkantys tokio amžiaus vaiko poreikius. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, materialiai gyventi padeda tėvai. Atsakovo tėvai ar kiti giminaičiai su ieškove ryšio nepalaiko. Skyrius neturi pagrindo abejoti ieškinyje pateiktu ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo vaikui N. J. priteisimo po 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės. Nustačius vaiko N. J. gyvenamąją vietą su mama, vaiko interesai pažeisti nebus. Vaikui yra sudaryta saugi aplinka, juo yra visapusiškai rūpinamasi.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Genovaitė Eidukienė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą ir prašė ieškovės ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad prašomas priteisti vaikui išlaikymo dydis yra protingas, teisingas ir pamatuotas, atsakovas tikrai gali teikti tokio dydžio išlaikymą.

Atsakovas M. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam įteikti ir apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vaiko N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. J., a. k. (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, nes augina nesenai gimusį kūdikį, gyvena kartu su tėvais jiems priklausančiame gyvenamajame name, neturi privalomo registruoti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jos pajamas sudaro išmokos už vaikus ir išmokos už vaiko auginimą iki trijų metų. Nepilnametis N. J. lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę. Atsakovas nuo 2012 m. spalio 5 d. yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, kur, ieškovės teigimu, gyvena ir dirba bei gauna pajamas, Lietuvoje neturi privalomo registruoti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus N. J. gyvenamąją vietą su ja, nes vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su ja. Ieškovė vaiku rūpinasi, užtikrina jam tinkamas augimo ir vystymosi sąlygas, o atsakovas nuo 2022 m. rugsėjo mėn. gyvena atskirai nuo ieškovės ir sūnaus, gyvena Jungtinėje Karalystėje, nesidomi vaiku, juo nesirūpina, neteikia jokio išlaikymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis vaikas N. J. nuolat gyvena su motina, tarp jos ir vaiko yra susiformavęs tvirtas emocinis – psichologinis ryšys, vaikas nuolat su ieškove gyvena nuo pat gimimo. Atsakovas su nepilnamečiu sūnumi daugiau nei metus laiko kartu negyvena, juo nesidomi ir nesirūpina, tarp vaiko ir atsakovo emocinis ryšys nesusiformavęs.

Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje pateiktą Skyriaus išvadą, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 270 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.

CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrint vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium, vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju, reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Kaip nustatyta šioje byloje, nepilnamečio vaiko N. J. išlaikymui kas mėnesį reikalinga 700 Eur suma. Vertinant nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį ir galimybes išlaikyti savo vaiką, paminėtina, kad pagal turimus duomenis galimai atsakovo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės, nes jis gyvena ir galimai dirba Jungtinėje Karalystėje, kur minimali mėnesinė alga yra apie 1 700 Eur, nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, kai tuo tarpu ieškovė šiuo metu niekur nedirba, nes augina nesenai gimusį naujagimį, jos pajamas sudaro už vaikus gaunamos išmokos ir išmoka už vaiko auginimą iki trijų metų, ir iš šių gaunamų socialinių išmokų ieškovė turi išlaikyti ne tik jos ir atsakovo nepilnametį sūnų, tačiau išsilaikyti ir pati save bei savo naujagimį, taigi, ieškovei tenka žymiai didesnė išlaikymo našta, nes ieškovė kasdien rūpinasi nepilnamečiu vaiku, jį išlaiko.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė už ieškovės, teismas sprendžia, kad atsakovas yra darbingas, darbingo amžiaus, dirbantis bei gaunantis pajamas, todėl turi visas galimybes teikti nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui N. J. po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. liepos 5 d, t. y. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, iki vaiko pilnametystės būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Priteisus iš atsakovo išlaikymą, nepilnamečio N. J. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1, 2 dalys, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-07230 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurią teikė advokatas Valdas Falkauskas. Iš 2023 m. gruodžio 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pateiktos pažymos Nr. APD-2023-16555 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 335 Eur.

Šioje byloje ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, kuris šioje byloje būtų 95 Eur dydžio ((350 Eur X 12 mėn. X 3 proc.) – 25 proc.), būtent tokia suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai.

Šioje byloje teismas iš viso patyrė 19,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Taigi, aukščiau minėtos bylinėjimosi išlaidos – 335 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 95 Eur žyminis mokestis ir 19,80 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, yra priteistini valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. G., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. liepos 5 d. iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikui N. J. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirti J. G., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 335 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant jas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, 19,80 Eur (devyniolika eurų 80 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.