Kauno apygardos teismo nutartis

2018-08-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-601-319/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-404-482/2018Nutartis · 2018-07-05Marijampolės apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-08-02Kauno apygardos teismas
  3. T-763-610/2018Nutartis · 2018-12-20Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-02
Bylos Nr.
1S-601-319/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00750-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Viktoras Preikšas, Rimas Švirinas
Nuteistasis
M. T., M. T. Kolegija
Kategorijos
Byla Nr. 1S-601-319/2018
Proceso Nr. 1-01-1-00750-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Preikšo, Algirdo Remeikos ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. T. (M. T.) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 7 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. T.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams. 2016-12-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskiromis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams Bausmės pradžia – 2011 m. lapkričio 23 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 23 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2018 m. birželio 7 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam M. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu jau yra pakankamai žymi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistais lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis M. T. skunde apygardos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad nustatytos visos aplinkybės, kurios leidžia taikyti jam lygtinį paleidimą: jis skatintas 5 kartus, turėjo vieną nuobaudą, kuri jau seniai negalioja, atlikdamas bausmę prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, jis palaiko glaudžius ryšius su šeima, laisvėje turės kur gyventi, turi realią galimybę įsidarbinti, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėja. Teigia, kad Komisija, priimdama sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą, vadovavosi visais šį procesą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat ir teisingumo bei proporcingumo principais, atsižvelgdama į faktų visumą, todėl teismo išvada, kad Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį ir pokyčius, yra nepagrįsta ir neteisinga. Nuteistojo įsitikinimu, priešingai, tai teismas, spręsdamas, jog nėra pagrindo taikyti jam lygtinio paleidimo, vertino ne jį charakterizuojančių aplinkybių visumą, o išrinkdama tik neigiamai jį charakterizuojančius duomenis, o teigiamų aplinkybių nepaminėjo. Teismo nutartyje yra padaryta faktinių klaidų, nurodyta, kad jis teistas keturis kartus, nes jis teistas tris kartus. Be to, teismas nepagrįstai vertino jo padarytų nusikaltimų sunkumą, bausmės dydį, nors šios aplinkybės neturi turėti įtakos sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas nenurodė jokių argumentų, dėl ko jo lygtinis paleidimas galėtų pakenkti visuomenės saugumui. Jam nesuprantama, kodėl atitinkant visas įstatyme nustatytas sąlygas nėra pakankama priežastis jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą, nes priešingu atveju tampa neaišku, ko bausmės atlikimo metu nuteistasis turi siekti, kaip reabilituotis, kad lygtinis paleidimas būtų pritaikytas. Teigia, kad nuobaudų neturėjimas, nuolatinis nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas patvirtina, kad jo elgesys, mąstymas ir nuostatos keitėsi teigiama linkme ir kad savo elgesiu jis pilnai įrodė, kad likusią bausmės dalį gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nemato jokių kliūčių netaikyti jam lygtinio paleidimo.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į M. T. nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo M. T. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. T. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 43. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėja, tačiau iš nustatytų 43 balų, 20 yra statiniai, t. y. nekintantys, o kiti 23 – dinaminiai, kurie priklauso nuo nuteistojo elgesio ir gali žemėti. Pažymėtina, kad po paskutinio nuteistojo vertinimo ši rizika pakito labai nežymiai, sumažėjo tik vienu balu.

7.2. Kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai: nuteistasis M. T. dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad pats nuteistasis siekia lygtinio paleidimo pateikdamas tik paskutiniu metu nustatytas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, todėl aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismui, kad šiuo atveju būti vertinti nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą.

7.3. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir savo indėlį jos atsiradime, yra prieštaravimų. Savo nusikalstamo elgesio pobūdį supranta, tačiau jį menkina, ir mano, kad neturėjo kito pasirinkimo. Teigia atpažįstantis nusikalstamą elgesį skatinančius veiksnius, teigia, kad niekada nebuvo paveiktas grupės spaudimo, tačiau ankstesnius nusikaltimus jis įvykdė su kitais asmenimis. Turi manipuliacinio elgesio patirties. Visa tai neigiamai charakterizuoja asmenį ir sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog asmuo dar nėra pasirengęs gyventi neizoliuotas nuo visuomenės ir savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai: informacija apie ankstesnius teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai.

7.4. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistasis turi 10 metų darbo patirtį, buvo patyręs darbinio nestabilumo periodų, mano turintis pakankamą darbo įgūdžių ir patirties. Teigia suvokiantis teigiamą darbo naudą, tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, reiškia tam tikras abejones dėl poreikio dirbti pataisos namuose. Jis pataisos įstaigoje mokėsi, įgijo ne vieną specialybę, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką, administracijai nei karto nepateikė prašymo dėl įdarbinimo. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal BVK 111 straipsnio nuostatas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Toks požiūris į darbą ir atsakomybę dėl įsipareigojimų, taip pat nusikalstamų veikų pobūdis, kurių tikslas gauti materialinės naudos (disponavimas narkotinėmis medžiagomis su tikslu jam platinti, jų pardavimas ir kitoks platinimas), pagrįstai leidžia abejoti jog nuteistojo nuostatos į darbą teigiamos ir jis bus sėkmingai įdarbintas.

7.5. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas turėjo vadovautis Komisijos, kuri daug objektyviau įvertino nuteistojo elgesį bei jo asmenybę, išvada. Šiame kontekste kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus. Apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t.y. padarytų nusikaltimų sunkumą, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, jo požiūrį į paskirtas bausmes ir kt. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

7.6. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje teismas klaidingai nurodė, jog jis anksčiau teistas keturis, o ne tris kartus, tačiau nuteistojo teistumai, yra tik viena iš nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumos, kuri, kaip skunde nurodė nuteistasis ir su kuo sutinka skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, nėra iš esminių ir turinčių didesnę įtaką išvadai dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtini paleidimo institutą padaryti, todėl šis neatitikimas neduoda pagrindo skundžiamą nutartį laikyti neteisėta ir ją keisti ar naikinti.

8. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo M. T. skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. T. (M. T.) skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Viktoras PreikšasAlgirdas RemeikaRimas Švirinas