Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-19 · Administracinė byla Nr. I-4368-789/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-04-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-05-19Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-19
Bylos Nr.
I-4368-789/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03408-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
A. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4368-789/2015Proceso Nr. 3-61-3-03408-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiškėjui A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su 2014 m. birželio 25 d. (b. l. 1–2), 2015 m. vasario 6 d. (b. l. 43) ir 2015 m. vasario 23 d. (b. l. 90–91) skundais, prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 100 000 Lt (28 962 Eur), 10 000 Eur (34 528 Lt) ir 10 000 Eur (34 528 Lt) sumas neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2014 m. birželio 25 d. bei laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 13 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. jo laisvė Lukiškių TI-K buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Pareiškėjas su dar 4 asmenimis buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo 6-8 kv. m. Taigi Lukiškių TI-K administracija nesilaikė teisės aktuose įtvirtinto reikalavimo, kad asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas pažymi, kad suimtiesiems turi būti užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios teisės aktų reikalavimus. Gyvenamosios patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas klimato sąlygoms. Pareiškėjui šios sąlygos nebuvo užtikrintos, nes kamerose nebuvo vėdinimo, susidarydavo pelėsis, nepakako radiatorių, buvo šalta, kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo. Dėl kameros ploto trūkumo pareiškėjui trūkdavo oro, jis negalėjo gerai išsimiegoti, nuolat skaudėjo galvą, sutriko kraujospūdis. Be to, dėl ploto trūkumo nuolat kildavo konfliktai.

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K jis buvo kalinamas nežmoniškomis, žeminančiomis orumą, žiauriomis sąlygomis, dėl to patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, depresiją, pablogėjo jo sveikata, taigi pareiškėjas patyrė didelę neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimuose (b. l. 12–16, 47–52, 98–103) prašė pareiškėjo skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Pažymėjo, kad tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepimuose, pareiškėjui buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas. Be to, tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo išvykęs iš įstaigos. Paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktų numatytas inventorius. Už kamerų valymą ir tvarką yra atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius išduodamas į kameras. Kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – HN 76:2010), 24 p. reikalavimus.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Pareiškėjas skundus grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, yra nekonkretūs. Be to, pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpis yra neilgas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepimuose (b. l. 7–10, 127–131) prašė pareiškėjo skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Lukiškių TI-K sąmoningai siekė nežmoniškai elgtis su pareiškėjui. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų ginčo laikotarpiu į Departamentą nesikreipė. Bausmių vykdymo kodekse yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų dėl bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų nagrinėjimo tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie patirtą neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžia žalos dydį, kaip jį apskaičiavo. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti asmenys. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės pasekmė. Departamentas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepagrįstai ilgai negynė savo teisių.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Patikslino, kad teismo prašo priteisti 5 000 Eur sumą neturinei žalai atlyginti.

Atsakovo Lukiškių TI-K ir trečiojo suinteresuoto asmens Departamento atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad 2014 m. sausio 13 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K (b. l. 17), 2014 m. birželio 4 d. išvyko į Utenos areštinę, iš kurios į Lukiškių TI-K grįžo 2014 m. birželio 16 d., o 2014 m. birželio 25 d. išvyko į Panevėžio areštinę, į Lukiškių TI-K nebegrįžo (b. l. 18).

Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K. Pareiškėjas teismo prašo priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos sumą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2014 m. birželio 25 d.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, įtvirtinta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Reikalavimą priteisti jam 5 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti pareiškėjas grindžia tuo, kad Lukiškių TI-K administracija neužtikrino, kad kamerose jam tektų 3,6 kv. m kameros ploto, kamerose taip pat nebuvo vėdinimo, susidarydavo pelėsis, nepakako radiatorių, buvo šalta, nebuvo tinkamo apšvietimo.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2014 m. sausio 13 d., o į Panevėžio areštinę išvyko 2014 m. birželio 25 d., todėl teismas šioje byloje vertina pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 13 d. iki 2014 m. birželio 25 d. įskaitytinai, pagrįstumą.

Pareiškėjas teigia, kad jo kalinimo Lukiškių TI-K metu kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas vėdinimas ir apšvietimas, kamerose buvo šalta. Tačiau pareiškėjas plačiau šių aplinkybių skunde neaptarė, nenurodė, kuriose kamerose, kokiais laikotarpiais šie galimai jo teises pažeidžiantys veiksmai buvo atliekami, teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Todėl šie pareiškėjo argumentai laikytini abstrakčiais ir, sprendžiant žalos klausimą, nevertintini. Įvertinus pareiškėjo skundo teismui turinį, matyti, kad iš esmės visus Lukiškių TI-K patirtus nepatogumus pareiškėjas sieja su ploto gyvenamosiose kamerose trūkumu.

Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 13 d. iki 2014 m. birželio 25 d. Lukiškių TI-K praleido 151 dieną. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja HN 76:2010, kurios 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, HN 76:2010 nėra nustatytas. Tačiau Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, jog šis plotas minėtoje teisės normoje nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m viso bendro kameros ploto.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas skirtingo ploto kamerose su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamųjų kamerų – 3,6 kv. m plotas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į keliamo ginčo pobūdį, turi būti įvertinta, ar pareiškėjas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis Lukiškių TI-K buvo laikomas visą ginčo laikotarpį, ar ne. Lukiškių TI-K pateikti duomenys patvirtina, kad 3,6 kv. m kameros plotas per ginčijamą laikotarpį (151 dieną) pareiškėjui buvo užtikrintas 11 dienų, t. y. 2014 m. sausio 13-14 d., 2014 m. sausio 22 d., 2014 m. sausio 28 d., 2014 m. vasario 14 d., 2014 m. vasario 26 d., 2014 m. kovo 8 d., 2014 m. balandžio 24 d., 2014 m. balandžio 30 d., 2014 m. gegužės 1-2 d. (b. l. 12–13). 2014 m. birželio 4-15 d. (įskaitytinai) laikotarpiu pareiškėjas buvo išvykęs į Utenos areštinę. Taigi teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 128 dienas. Tai, kad Lukiškių TI-K administracija dėl kamerų stygiaus neturėjo galimybių visą ginčo laikotarpį pareiškėjo patalpinti į kamerą, kurioje jam tenkantis plotas atitiktų teisės aktų reikalavimus, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad 128 dienas buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamu kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m bendro kameros ploto. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, kad pareiškėjui buvo sudarytos papildomos sąlygos ilgiau nei 1 val. būti gryname ore, pasivaikščioti, sportuoti. Vadinasi, negali būti pripažinta, kad įstaiga už nepakankamą kameros plotą kompensavo pareiškėjui, suteikdama pakankamą judėjimo laisvę, galimybę dalyvauti užimtumo programose ar pan. Teismo vertinimu, kameros ploto reikalavimų nesilaikymas suponuoja ir prastesnę gyvenamosios kameros oro kokybę.

Pagal CK 250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2009 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-734/2009, 2012 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1235/2012). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), 2011 m. sausio 25 d. sprendimas byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05)) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui, būtų pasirūpinta kalinio sveikata.

Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, depresiją, sveikatos sutrikimus. Tačiau kartu su skundu teismui nepateikė jokių dokumentų ir įrodymų, patvirtinančių kokius nors jo psichinės sveikatos ar kitus sutrikimus ginčo laikotarpiu, nepaaiškino, kaip konkrečiai ir kada ši žala sveikatai pasireiškė, todėl šie pareiškėjo argumentai laikytini abstrakčiais ir, sprendžiant žalos klausimą, nevertintini.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo diskrecija. Teismo nustatytos aplinkybės, kad 128 dienas pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad A. Š. atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, teismas pažymi, kad pagal byloje pateiktus duomenis negalima konstatuoti, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjo sveikata galimai pablogėjo ir/ar atsirado kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (128 dienos), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesio alga nuo 2013 m. sausio 1 d. – 1 000 Lt) ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose (2014 m. birželio 4 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A442-464/2014, A442-524/2014, A442-525/2014), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 850 Eur (2 934,88 Lt) suma neturtinei žalai atlyginti. Kaip minėta, teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl 850 Eur sumą vertina kaip adekvačią dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teismo vertinimu, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 ir 5 p., 127 str. ir 129 str. teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui A. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) (2 934,88 Lt) sumą neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė