Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-03-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1630-827/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-25
Bylos Nr.
A5.-1630-827/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01088-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Pažeidėjas
J. K.
Kategorijos
Nr. A5-1630-827/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01088-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 6.1; 21.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. kovo 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą (Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) atstovui G. K., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje, kurioje J. K. (J. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K., būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktorius, esant darbo sutarties požymiams, numatytiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 32 straipsnyje, 2019 m. vasario 11 d. apie 14.00 val. leido dirbti I. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. A., gim. (duomenys neskelbtini) bei S. C., gim. (duomenys neskelbtini) bendrovės statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų įdarbinimą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 42 straipsnio 2 punktą, 43 straipsnio 1 dalies punktą bei Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Šiais savo veiksmais J. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. K. administracinio nusižengimo protokolu buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Pažeidėjui neatvykus protokole nurodytu laiku, nepranešus neatvykimo priežasčių, nepateikus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, laikytina, kad jis vengia atvykti į teismą, ir byla, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 2 dalimi, 630 straipsnio 2 dalimi, išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Institucijos atstovas G. K. teismo posėdyje palaikė protokole nurodytas aplinkybes, prašė skirti (duomenys neskelbtini) direktoriui J. K. nuobaudą už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą sankcijos ribose. Papildomai nurodė, kad 2019 m. vasario 11 d. VDI buvo gautas pranešimas, kad statybos objekte (duomenys neskelbtini) nuaidėjo sprogimas. Nuvykę į vietą rado jau atvykusias kitas specialiąsias tarnybas, ir jau apklausiamą statybos objekte dirbusį darbuotoją S. C., pjovusį statybos objekte vamzdį, kuris ir nukrito iš trečio aukšto ir sukėlė sprogimo įvaizdį. Taip pat buvo apklausti ir kiti objekte buvę darbuotojai, kurie nurodė kokiomis sąlygomis dirbo. Darbuotojai nurodė, kad dirba darbo nuo 8 iki 17 val., kokius darbus daryti nurodydavo direktorius J. K., kuris atvažiuoja pastoviai prižiūrėti vykdomų darbų, duoda darbo įrankius (suvirinimo, pjovimo), medžiagas. Darbuotojas K. A. aiškino, kad tarėsi, kad dirbs individualiai, kad jokių sutarčių patikrinimo metu nėra pasirašę. Tyrimo metu atvykęs į VDI J. K. pateikė sutartis pagal kurias objekte dirbę asmenys lyg dirbo pagal rangos sutartis, tačiau minėtos rangos sutartys kelia abejonių, nes jose yra numatyti įsipareigojimai dirbti ne mažiau nei metus laiko, ir pats J. K. neneigė, kad pilnai kontroliuoja jų darbų procesus, darbų eigą. Todėl buvo padaryta išvada, kad pateiktomis rangos sutartimis siekiama paslėpti akivaizdžius darbo santykius, todėl buvo surašytas AN protokolas.

2019 m. vasario 21 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0897-1284 nurodyta, kad 2019 m. vasario 11 d. VDI skyriuje buvo gautas pranešimas apie galimai įvykusį nelaimingą atsitikimą statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, 2019 m. vasario 11 d. apie 14.50 val. VDI inspektoriai G. K., R. S. ir G. K. atliko patikrinimą minėtu adresu. Patikrinimo metu nukentėjusių asmenų nerasta, iš objekte dirbusių asmenų I. S., K. A. ir S. C. paimti paaiškinimai. S. C. nurodė, kad objekte dirba trečią savaitę, atlieka suvirinimo pjovimo darbus. Dėl darbo tarėsi su (duomenys neskelbtini) direktoriumi J., darbo laikas nuo 8 iki 17 val. Nurodymus ką daryti bei darbui reikalingas medžiagas atveža J., kuris taip pat išdavė ir darbo rūbus. K. A. nurodė, kad objekte dirba antrą savaitę, objekte griauna sienas, ardo medieną ir geležį. Darbams vadovauja J., darbo laikas nuo 8 iki 17 val., pietūs nuo 12 iki 13 val. K. A. nurodė, kad tuo atveju jei vėluoja ar negali ateiti į darbą turi pranešti J., tačiau sutarties kol kas neturi, nors buvo žadėta, kad bus įformintas oficialiai. Apklaustas I. S. nurodė, kad darbus nurodo viršininkas J., objekte jis tvarko statybines šiukšles, darbo laikas nuo 8 iki 17 val., instrumentus duoda įmonė. Aktu konstatuota, kad patikrinimo metu nustatytas I. S., K. A. ir S. C. nelegalaus darbo faktas. (b.l. 3-4).

Byloje esančiame 2018 m. vasario 13 d. J. K. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pagal sutartį su (duomenys neskelbtini) atlieka griovimo ir šiukšlių išnešimo darbus. Trys asmenys objekte (I., S. ir K.) vykdė sienų griovimo darbus. Vadovauja jis, nurodo, kokius darbus reikia daryti. Nurodė, kad asmenys dirbo ne pagal darbo sutartį, nespėjo jų įforminti savo įmonėje, su laiku įdarbins, įdarbins artimiausiu laiku. Instrumentus, medžiagas ir darbo rūbus darbuotojams suteikia jis, darbuotojai dirba nuo 8 iki 17 val., o jis atvažiuoja 3-4 kartus per dieną parodyti ką daryti. Atsitikimo metu jo objekte nebuvo, jokių darbų atlikti šachtoje jis nenurodė (b.l. 5-6).

2019 m. vasario 11 d. I. S. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku. Viršininko J. nurodymu tvarko statybines šiukšles, darbus atlieka pagal sutartį su (duomenys neskelbtini) nuo 8 iki 17 val., instrumentus duoda įmonė (b.l. 7-8).

2019 m. vasario 11 d. S. C. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog objekte dirba trečią savaitę, atlieka suvirinimo, pjovimo darbus, dėl darbų tarėsi su (duomenys neskelbtini) direktoriumi J., darbo laikas nuo 8 iki 17 val. Medžiagas atveža J., įrankiai bendrovės (duomenys neskelbtini). Dirba pagal individualios veiklos liudijimą. Ką daryti nurodo J., rūbus išdavė taip pat jis. Darbų vykdymo sutarties su įmone dar nepasirašęs (b.l. 9).

2019 m vasario 11 d. K. A. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog darbą rado per draugą. 2019 m. vasario 6 d. atidavė pažymą ir jau dirba antrą savaitę, griauna sienas ir ardo medieną ir geležį. Darbams vadovauja J., kuris buvo nuvežęs jį į VMI, žadėjo sudaryti sutartį, darbo laikas nuo 87 iki 17 val., pietūs nuo 12 iki 13 val. Jei vėluoja ar neateina į darbą praneša J.. Sutarties kol kas neturi, žadėjo būti įformintas oficialiai (b.l 10).

2019 m. vasario 11 d. VSDFV informacinės sistemos duomenimis pateiktais duomenimis (nuo 2019 m. sausio 1 d.) (duomenys neskelbtini) (įmones kodas (duomenys neskelbtini)) nurodytas tik vienas darbuotojas J. K. (draudiminio laikotarpio pradžia 2019 m. vasario 11 d. (b.l. 11).

2019 m. vasario 13 d. VSDFV informacinės sistemos duomenimis pateiktais duomenimis (nuo 2019 m. vasario 1 d.) S. C. nuo 2018 m. liepos 31 d. savarankiškai dirbantis asmuo, I. S. nuo 2018 m. gruodžio 4 d. savarankiškai dirbantis asmuo bei K. A. nuo 2019 m. vasario 6 d. savarankiškai dirbantis asmuo (b.l. 12,13,14).

VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis, 2018 m. sausio 31 d. registruota (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. sausio 31 d. bendrovės direktorius J. K.. Bendrovės tikslai: statinių nugriovimas ir statybvietės paruošimas (b.l. 15).

Byloje taip pat pateiktos 2019 m. vasario 11 d. rangos sutartys Nr. 2019/5, Nr. 2019/2 bei Nr. 2019/1 sudarytos tarp užsakovo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo direktoriaus J. K. ir rangovų I. S., K. A. ir S. C., kuriose nurodyta darbų pradžia 2019 m. vasario 11 d., kuriose rangovai įsipareigoja bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbti vienerius metus nuo rangos sutarties pasirašymo (b.l. 16-30, 31-45,46-60).

Taip pat byloje pateikta 2019 m. vasario 4 d. statybos rangos sutartis Nr. 2019/1 tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl statybos rangos darbų objekte (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta darbų pradžia 2019 m. vasario 11 d. Taip pat darbų fronto perdavimo - priėmimo aktu prie minėtos sutarties rangovui objekte perduotos darbų frontų zonos (b.l. 61-74).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, kadangi, kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- DK) 32 straipsnyje įtvirtinta Darbo sutarties sąvoka, ir tai yra ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Minėto kodekso 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. DK 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Vertinant darbo nelegalumą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnį, turi būti nustatomi tokie darbo sutarties požymiai kaip pavaldumas bei nauda asmeniui (darbdaviui) ir atlygintinumas. Pagal teismų suformuotą praktiką, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, reikia nustatyti nelegalaus darbo sudėties objektyviuosius požymius, t.y. kad asmuo pradėjo dirbti realiai, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirba atlygintinai), nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Nelegalus darbas gali reikštis atvira arba paslėpta forma. Atviro nelegalaus darbo formos atveju dvi šalys susitaria dėl darbo sąlygų ir atlygintinumo, tačiau darbdavys vengia įteisinti darbo santykius, o paslėpto nelegalaus darbo formos atveju, abi šalys suinteresuotos įvairiais būdais (tiek neigiant faktą, tiek civilinių teisinių sutarčių pagrindu) nuslėpti darbo santykius.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad J. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo J. K. rašytinio paaiškinimo matyti, kad nusižengimo fakto jis neginčija, pripažino, kad VDI patikrinimo metu objekte I. S., K. A. ir S. C. vykdė sienų griovimo darbus, su kuriais darbo sutartys pasirašytos nebuvo, kad nespėjo jų įforminti savo įmonėje, kad įdarbins artimiausiu laiku. J. K. padarytas nusižengimas ir kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, t.y. nelegalaus darbo tyrimo aktu (b.l. 3-4), darbuotojų I. S., K. A. ir S. C. rašytiniais paaiškinimais (b.l. 7,-8, 9, 10)), Sodros duomenimis dėl įdarbinimo (b.l. 11, 12, 13, 14). Kas dėl byloje pateiktų 2019 m. vasario 11 d. rangos sutarčių tarp (duomenys neskelbtini) ir I. S., K. A. ir S. C., tai pažymėtina, kad minėtos sutartys nebuvo pateiktos VDI patikrinimo metu, S. C. rašytiniais paaiškinimais jis minėtame objekte dirbo jau trečią savaitę, dirba su individualios veiklos pažyma, darbų vykdymo sutarties su bendrove nėra pasirašęs; K. A. paaiškinimais jis objekte dirba antrą savaitę, dirba be sutarties, darbdavys žadėjo įdarbinti oficialiai, nuo 2019 n. vasario 6 d. išsiėmęs patentą dirbti. Visi patikrinimo metu objekte dirbę asmenys Sodros duomenimis savarankiškai dirbantys darbuotojai, tačiau asmuo, vykdydamas individualią veiklą veikia savarankiškai pasirinkdamas jam tinkamą darbo laiką, darbo pobūdį, darbo priemones ar įrankius. Tačiau kaip seka iš paties J. K. paaiškinimų, jis nurodydavo I. S., K. A. ir S. C. ką reikia dirbti, suteikė instrumentus, medžiagas, darbo rūbus, darbo laikas buvo nuo 8.00 val. iki 17.00 val., objektą atvažiuodavo tikrinti 3-4 kartus per dieną. Vienas iš pagrindinių darbo sutarties požymių yra pavaldumas, t.y. pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijų atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Ir šiuo atveju minėti darbuotojai dirbo paklusdami (duomenys neskelbtini) nustatytai darbo tvarkai ir vykdydami direktoriaus J. K. nurodymus, todėl darytina išvada, kad I. S., K. A. bei S. C. su (duomenys neskelbtini) siejo darbiniai teisiniai santykiai, o ne civiliniai santykiai, o asmenų turimomis individualios veiklos pažymomis bei sudarytomis statybos rangos sutartimis siekiama nuslėpti darbinius teisinius santykius, numatytus DK 32 straipsnyje.

Nustatytų duomenų pagrindu, teismas konstatuoja, kad J. K., būdamas bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius bei būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, taip pat darbo sutarčių sudarymą, leido 2019 m. vasario 11 d. darbuotojams I. S., K. A. bei S. C. dirbti nesudarius su jais darbo sutarties ir nepranešus nustatyta tvarka apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Taigi, J. K. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalį ir jam skirtina nuobauda.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, jo trukmę, nes nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, taip pat nusižengimo padarymo aplinkybes, kad asmenys, nesudarius su ja darbo sutarties ir nepranešus „Sodrai“, nelegaliai dirbo apie 2 savaites (nes bendrovė įsteigta tik 2019 m. sausio 31 d.). Taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę – 49 metų amžiaus, duomenų apie teistumą ar patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta. J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad bendrovėje kitų pažeidimų ar nelegalaus darbo faktų nenustatyta, J. K. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

J. K. (J. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą –1000 € (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19097992374.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė