Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. N., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) ukrainietis, Ukrainos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. N., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata kitam žmogui, o būtent:

O. N. 2015-02-08 apie 15:04 val., Kretingos rajone, Joskaudų kaimo ribose, V. Jurgučio gatvėje, kelio Darbėnai – Lazdininkai, 7,510 kilometre, vairuodamas automobilį „Fiat Lancia Lybra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, vietovės reljefą, kelio vingyje nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesuvaldė vairuojamo automobilio, apsnigtame ir apledėjusiame kelio ruože išslydo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešine eismo juosta važiavusiu automobiliu „Volvo V40“, Valst., Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. S.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų „Volvo V40“, Valst., Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai K. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleiviui D. S. - nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleiviams: K. S. ir J. L. padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, keleivei G. S. sukeltas fizinis skausmas. Taip pat šio eismo įvykio metu automobilio „Fiat Lancia Lybra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviams: Y. M. ir T. C. padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Šiais neatsargiais veiksmais O. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 127 p. ((<...)Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. <...>) ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Apklausus kaltinamuoju, O. N. kaltu dėl eismo įvykio kilimo visiškai prisipažino ir parodė, kad 2015-02-08 apie 15 val., jis kartu su Y. N. ir jos broliu važiavo nuo Darbėnų link Palangos. Jis vairavo automobilį FIAT. Važiavo leistinu greičiu, apie 50 km/h.. Kelio danga buvo slidi, snigo, po to švietė saulė ir tirpo sniegas, buvo vandens. Išvažiuojant iš Joskaudų kaimo, kelio posūkyje pajuto, kad jo vairuojamas automobilis pradėjo važiuoti tiesiai. Pamatęs iš priekio atvažiuojantį automobilį, bandė sukti į šalikelę, tačiau jo automobilis buvo nevaldomas ir įvyko susidūrimas su priešpriešinėje eismo juostoje su atvažiavusiu iš priekio automobiliu. Transporto priemonė, kurią jis vairavo, techniškai tvarkinga, atlikta apžiūra, apdrausta civilinės atsakomybės draudimu. Civilinius ieškinius pripažįsta, tačiau mano, kad juos atlyginti turi draudimo bendrovė, kurioje buvo apdraudęs civilinę atsakomybę. Taip pat prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant D. K..

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta kelių eismo įvykio apžiūros protokolu, foto lentelėmis, planu, transporto priemonių apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokolais, teismo medicinos specialisto išvadomis, nukentėjusiųjų parodymais bei kita byloje surinkta medžiaga.

Iš specialisto išvados Nr. G 363/15(03) matyti, kad K. S. nustatyta muštinė žaizda dešinio antakio srityje ir šis sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto( 2t., b.l.23).

Iš specialisto išvados Nr. G 362/15(03) matyti, kad J. L. nustatytas krūtinės ląstos sumušimas ir šis sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto( 2t., b.l.31).

Iš specialisto išvados Nr. G 361/15(03) matyti, kad Y. N. nustatyta muštinė žaizda smakro srityje ir sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto( 2t., b.l.39).

Iš specialisto išvados Nr. G 360/15(03) matyti, kad T. C. nustatytas krūtinės ląstos sumušimas ir šis sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto( 2t., b.l.48).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad eismo įvykio metu kaltinamasis O. N. buvo blaivus( 2 t., b.l.65).

Esant šiems įrodymams, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo O. N. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1d. teisingai, nes kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamojo O. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 str. nenustatyta.

Kaltinamojo O. N. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1d. 2 p.).

Kaltinamasis ir atstovas prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be piniginio užstato ir paskirti laiduotoju kaltinamojo šeimos draugą D. K.. Sutinkamai su LR BK 40 str. teismas gali atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą. Prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato pateikė Ukrainos Respublikos pilietis, kaltinamasis O. N. taip pat yra Ukrainos Respublikos pilietis, jie abu turi tik leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje ir jie turi teisę bet kada išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl teismas sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas.

Kaltinamasis O. N. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, yra baustas administracine tvarka 1 kartą už KET pažeidimą, padarė neatsargų nusikaltimą, todėl teismas mano, kad kaltinamajam skirtina bauda, nustatant mažesnį baudos dydį už jos vidurkį.

Nukentėjusieji K. S., D. S., K. S., G. S. ir J. L. pareiškė civilinį ieškinį po 1000 Eur kiekvienam neturinei žalai atlyginti. Savo reikalavimus nukentėjusieji grindžia tuo, kaltinamasis padarė žalą nusikaltimu, todėl jis privalo, sutinkamais u LR CK 6.250 str., atlyginti neturtinę žalą. Kadangi draudimo bendrovė, kurioje savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs kaltinamasis, atlygino tik dalį neturtinės žalos, prašo priteisti iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės po 1000 Eur kiekvienam solidariai. Kaltinamasis O. N. savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs AAS „Gjensidige Baltic“( sutartis Nr. SGB 2191371) Sutinkamai su LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. draudikas įsipareigoja atlyginti neturtinę žalą iki 5000 Eur. Neturtinės žalos dydis yra skaičiuojamas pagal LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795(2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija) taisyklių 12 punkto nuostatas. Remiantis šiomis taisyklėmis ir buvo paskaičiuota neturtinės žalos dydis nukentėjusiesiems K. S., D. S., K. S. ir J. L.. G. S. neturtinės žalos dydis nepaskaičiuotas ir neišmokėtas, kadangi nėra surinkta jokių įrodymų apie jos patirtus sužalojimus. Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, tai yra jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, tai yra pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam (ieškovui) išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-280/2014, 2K-149/2013, 2K-86/2012, 2K-207/2009 ir kt.). Pagal veikos padarymo metu galiojusios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijos 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, draudiko pareigos apimtis dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, sudarė 5 000 Eur neviršijančią neturtinės žalos, ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui atlyginimo sumą. Taigi šiuo atveju draudimo bendrovė eismo įvykio metu galiojusios sutarties Nr. SGB 2191371 pagrindu įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam asmeniui žalą, neviršijančią neturtinės 5000 Eur sumos ir žalos turtui neviršijančią 1 000 000 eurų sumos. Nustatytos turtinės ir neturtinės žalos sumos minėto įstatymo nustatytų žalos atlyginimo sumų neviršija, todėl teismas nesprendžia žalos atlyginimo klausimo iš kaltinamojo O. N.. Draudikas AAS „Gjensidige Baltic“ atlygino visą neturtinę žalą pagal nutarimu patvirtintas taisykles, todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas A. J. pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr.751119, iš kurio matyti, kad už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas advokatui sumokėta 700 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta per du teismo posėdžius, patirtas laiko ir darbo sąnaudas, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma nėra per didelė ir ji priteistina iš kaltinamojo O. N.(BPK 106 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303- 308 str. str. teismas

nusprendė:

O. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nubausti 20 MGL(septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) bauda, baudą sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš O. N., a.k(duomenys neskelbtini) 700 eurų D. S., a.k(duomenys neskelbtini) naudai, turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, padavus skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.