- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-01-26
- Bylos Nr.
- I-115-764/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pirm.), Liudmila Zaborovska, Egidija Smalakienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas), Egidijos Smalakienės (pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos R. K. IĮ atstovui adv. D. Mecelicai, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. IĮ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. K. IĮ (toliau – pareiškėja, įmonė) su skundu (b. l. 13-17), kurį patikslino (b. l. 6-9), kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) 2008-09-26 sprendimą Nr. 69-189 „Dėl R. K. IĮ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 2008-08-19 prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą“ (toliau – Sprendimas).
Paaiškino, kad nesutinka su atsakovės Sprendimu ir mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai vertinant aplinkybes bei taikant LR mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatas, todėl naikintinas. Nurodė, kad MAĮ nuostatos patvirtina, kad skundui dėl mokesčių administratoriaus priimto sprendimo apskundimo yra keliami tam tikri reikalavimai, kuriuos įvykužius, mokesčių mokėtojas gali apskųsti vietos mokesčių administratoriaus priimtą sprendimą. Priešingai, mokesčių mokėtojui neįvykdžius įstatymo keliamų reikalavimų, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam mokesčių mokėtojui. Ginčo atveju, būtina analizuoti, ar mokesčių mokėtojas galėjo įvykdyti visus įstatymų reikalavimus, t. y., ar jis žinojo visas aplinkybes, kuriomis grindžia savo skundą ir ar turėjo galimybę gauti visus įrodymus. Tvirtino, kad pareiškėja negalėjo atsikirsti į mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, nes jos savininkui tam tikros aplinkybės nebuvo žinomos. Visos aplinkybės, susijusios su pridėtinės vertės grobstymu, išaiškėjo tik baigiant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. Be to, įmonė negalėjo gauti duomenų apie sukčiavimo būdu pasisavintas lėšas. Teigė, kad tiek patikrinimo akte (toliau – Aktas), tiek Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) sprendime nurodyta, jog papildomi mokesčiai apskaičiuotini atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, pateikdama PVM deklaracijas už 1998 m. 04, 05, 07, 08 mėn., 1999 m. 03 mėn. atskaitė PVM, nesant tikrovėje vykdytų ūkinių operacijų su UAB „Gifleta“, D. D., M. K., M. K. individualiomis įmonėmis, neteisėtai apskaičiavo iš biudžeto grąžintiną 420 622 Lt PVM. R. K., kaip įmonės savininkui, buvo pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo susigrąžinant PVM. LR Generalinė prokuratūra 2008-07-16 priėmė nutarimą „Atsisakyti tenkinti prašymą pripažinti civiliniu ieškovu“ (toliau – Nutarimą), kuriame nurodė, kad R. K. IĮ apskaitoje buvo atvaizduota, kad ji 1998 m. balandžio mėn. iš G. D. IĮ įsigijo 678 vnt. „norkinių“ kailiukų, 512 vnt. vyriškų rūbų, 3 215 vnt. vyriškų megztinių, 1 500 vnt. moteriškų megztinių, 3 200 vnt. moteriškų kostiumų, 28 000 moteriškų rankinių, 15 200 vnt. universalių kuprinių, ir šias prekes 1998-05-12 pagal eksporto deklaraciją eksportavo į Rusijos Federaciją. Tenkindama įmonės vadovo R. K. pateiktą prašymą, 1998-06-15 pavedimu VMI prie LR FM grąžino į įmonės sąskaitą 82 584 Lt PVM permokos, susidariusios dėl prekių eksporto. Tyrimo metu nustatyta, kad G. D. IĮ apskaitoje tų pačių prekių įsigijimas buvo atvaizduotas iš M. K. įmonės, taip pat nustatyta, kad G. D. IĮ apskaitoje tų pačių prekių įsigijimas vėl buvo atvaizduotas iš M. K. įmonės. Nutarime konstatuota ir tai, kad 2008-05-10 nutarimu ikiteisminis tyrimas R. K. atžvilgiu nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 d. 1 p. ir 214 str. 4 d. pagrindu, motyvuojant tuo, jog tyrimo metu surinktų duomenų pakanka įtarti, kad 2 fiktyvius eksportus automobiliais R. K. IĮ vardu suorganizavo D. J. ir G. D., trečiąjį – D. J. bei tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu „G.“ ar „G.“, galimai bendrininkaudami su M. K.. Eksportą vagonu suorganizavo A. S. ir jo bendrininkai. Tyrimo metu, išnaudojus visas galimybes, nesurinkta užtektinai duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad R. K. suprato, kad jo įmonės vardu yra vykdomi fiktyvūs eksportai, dėl kurių neteisėtai susigrąžinamas PVM. Nesant įrodytai R. K. tyčiai sukčiauti, ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo jo atžvilgiu nutrauktas jam nepadarius pranešime apie įtarimą aprašytų veikų. Be kita ko, LR Generalinė prokuratūra padarė išvadą, kad R. K. IĮ nuostolius patyrė ne dėl nusikalstamos veikos, o dėl įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytų mokesčių administratoriaus sprendimų, todėl reikalauti žalos atlyginimo iš šioje byloje įtariamų asmenų R. K. įmonė neturi teisėto pagrindo. Taigi, pabrėžė, kad pareiškėjai nebuvo žinoma ir ji neturėjo jokių įrodymų apie tai, kad nusikalstamu būdu buvo savinamas PVM, nurodytos aplinkybės tapo žinomos tik gavus Nutarimą.
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos R. K. IĮ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 50-51) nurodė, kad Kauno AVMI, išnagrinėjusi Aktą, sprendimu patvirtino Aktą ir nurodė įmonei sumokėti į biudžetą 420 622 Lt PVM, 210 311 Lt šio mokesčio baudą, 343 774,31 Lt šio mokesčio delspinigių, 516 Lt PSDĮ ir 310,67 Lt šių įmokų delspinigių. Kauno AVMI sprendimas įstatymų nustatytu terminu apskųstas nebuvo, su skundu dėl šio sprendimo į atsakovę pareiškėja kreipėsi tik 2008-08-19. Laiko, kad svarbiomis galėtų būti pripažįstamos tik objektyvios, nuo praleidusio terminą asmens valios nepriklausančios aplinkybės, kliudžiusios įstatymo nustatytu terminu jam realizuoti savo, kaip mokesčių mokėtojo, teisę surašyti ir pateikti skundą. Nors pareiškėja prašo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau jos prašyme nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys nėra laikytinos svarbiomis. Pažymėjo, kad įmonė nenurodė jokių aplinkybių, kurios jai objektyviai sutrukdė laiku paduoti skundą, o iš esmės savo prašymą grindžia tuo, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti jai žinomos. Tačiau šios priežastys objektyviai netrukdė ir negalėjo trukdyti pareiškėjai įstatymo nustatytu terminu apskųsti Kauno AVMI sprendimą. Atkreipė dėmesį, kad įmonė skundo padavimo terminą praleido daugiau kaip 4 metus.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos R. K. IĮ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 47-48) nurodė analogiškus nesutikimo su pareiškėjos skundu motyvus kaip ir atsakovė.
Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimų motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas netenkintinas.
Šis mokestinis ginčas yra kilęs dėl atsakovo 2008-09-26 sprendimo Nr. 69-189 „Dėl R. K. ind.įm. (į. K. (duomenys neskelbtini)) 2008-08-19 prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą“ (b. l. 19-20).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Šio įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tretysis suinteresuotas asmuo, išnagrinėjęs pareiškėjos 2004-02-27 patikrinimo aktą Nr. 07-04-26-26, kuriuo pareiškėjai apskaičiuota 420622 Lt PVM, 343774,31 Lt šio mokesčio delspinigių ir skirta 210311 Lt šio mokesčio bauda, taip pat apskaičiuota 516 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 310,67 Lt šių įmokų delspinigių (b. l. 64-71). 2004-04-19 sprendimu Nr. (07)-K3-297 minėtąjį patikrinimo aktą patvirtino (b. l. 72-73).
Byloje nenustatyta, kad Kauno AVMI 2004-04-19 sprendimą Nr. (07)-K3-297 Pareiškėja būtų apskundusi.
Pareiškėja 2008-05-29 prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydama atnaujinti mokestinio ginčo procesą (b. l. 87-90), bei nurodė, kad pareiškėjos savininkui negalėjo būti žinomos Generalinės prokuratūros nustatytos aplinkybės, susijusios su kaltų asmenų nustatymu, todėl jis negalėjo pateikti prieštaravimų dėl patikrinimo datos ir tik generalinei prokuratūrai baigus ikiteisminį tyrimą 2008-05-10 nutarimu, paaiškėjo naujos aplinkybės, kad PVM siekė pasisavinti kiti asmenys.
Atsakovas 2008-09-26 sprendimu Nr. 69-189 „Dėl R. K. ind. įm. (į.k. (duomenys neskelbtini)) 2008-08-19 prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą“, įmonės prašymo netenkino ir jos 2008-08-19 skundą grąžino įmonei. Šiame sprendime atsakovė nurodė, kad svarbiomis galėtų būti pripažįstamos tik objektyvios, nuo praleidusio terminą asmens valios nepriklausančios aplinkybės, kliudžiusios įstatymo nustatytu terminu jam realizuoti savo kaip mokesčių mokėtojo teisę surašyti ir pateikti skundą. Atsakovas sprendime teigia, kad įmonės prašyme nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, įmonė nenurodė jokių aplinkybių, kurios jai objektyviai sutrukdė laiku paduoti skundą, o iš esmės savo prašymą grindžia tuo, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Tačiau šios priežastys objektyviai netrukdė ir negalėjo trukdyti įmonei įstatymo nustatytu terminu apskųsti Inspekcijos sprendimo, įmonė skundo padavimo terminą praleido daugiau kaip 4 metus (b. l. 19-20).
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 160 str. 1 d. ir 2 d. 1 p., mokestinio ginčo bylos, kurioje vietos mokesčių administratoriaus, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas nustatytu terminu nebuvo apskųstas, procesas gali būti atnaujintas šiame straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu.
Kolegija pažymi, kad Mokesčių administravimo įstatyme nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis Mokesčių administravimo įstatymo prasme, todėl būtina vadovautis bendraisiais šio įstatymo pradmenimis, teisingumo ir protingumo principais (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku jam realizuoti tam tikras jo teises.
Iš Generalinės prokuratūros 2008-07-16 nutarime išdėstytų faktinių aplinkybių yra akivaizdu, kad pareiškėjos savininkas pil. R. K. 1998-1999 metais jau žinojo ir suprato, kad jo įmonės vardu gali būti vykdoma neteisėta veikla. Be to, žinodamas aplinkybę, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos medžiagos pagrindu Kauno AVMI atliko jo įmonės patikrinimą bei surašė 2004-02-27 patikrinimo aktą Nr. 07-04-26-26, kuriuo pareiškėjai apskaičiavo 420622 Lt PVM, 343774,31 Lt šio mokesčio delspinigių ir skyrė 210311 Lt šio mokesčio baudą, taip pat apskaičiavo 516 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 310,67 Lt šių įmokų delspinigių (b. l. 64-71) – atsikirtimų ir pastabų dėl patikrinimo akto nepateikė. Kauno AVMI 2004-04-19 sprendimu Nr. (07)-K3-297 minėtąjį patikrinimo aktą patvirtino (b. l. 72-73), tačiau pastarasis apskųstas nebuvo. Kaip matyti iš Generalinės prokuratūros nutarime išdėstytų aplinkybių, buvo nustatyti mokestiniai pažeidimai dėl kurių ir buvo surašytas patikrinimo aktas ir priskaičiuotos mokėtinos mokesčių, jų delspinigių ir baudų sumos. Mokestiniai pažeidimai paneigti nebuvo, apie juos pareiškėjos savininkui buvo žinoma, todėl Generalinės prokuratūros 2008-07-16 nutarime konstatuotos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis objektyvų pagrindą atnaujinti mokestinio ginčo procesą dėl 2007-04-19 sprendimo Nr. (07)-K3-297 dėl 2004-02-27 patikrinimo akto Nr. 07-04-26-26 tvirtinimo, apskundimo. Kolegijos manymu, ginčo sprendime atsakovė teisingai nurodė, kad Generalinės prokuratūros nutarimas yra konkretaus fizinio asmens padarytų veikų įvertinimas baudžiamųjų įstatymų prasme, o ne pareiškėjos veiklos įvertinimas mokestine prasme.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad VMI prie LR FM tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, ginčijamas 2008-09-26 sprendimas Nr. 69-189 „Dėl R. K. ind. įm. (į.k. (duomenys neskelbtini)) 2008-08-19 prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skunde nurodytais motyvais ir ar kitais motyvais, vadovaujantis LR ABTĮ 89 str. nuostatomis, naikinti ši sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjos R. K. IĮ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.