Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymo nuteistajam A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu A. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), ir skirta galutinė subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausmė. A. P. į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2009-01-12 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2009-12-29. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia - 2009 m. sausio 12 d., pabaiga - 2026 m. sausio 12 d. Galimo lygtinio paleidimo pritaikymo data (2/3 bausmės) - 2020 m. gegužės 12 d. (2024 m. rugpjūčio 14 d. likusi neatlikta bausmės dalis 1 m. 4 mėn. 29 d.).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2024 m. rugpjūčio 19 d. gautas Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 14 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 1 metų 4 mėnesių 29 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. rugpjūčio 14 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi nuteistojo elgesio rizika yra vidutinė ir nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant (pokyčiai stebimi gyvenimo sąlygų, išsilavinimo, mokymosi bei galimybės įsidarbinti, gyvenimo stiliaus ir draugų bei mąstymo ir elgesio srityse) bei į visus išvardintus veiksnius. Komisijos nuomone yra pagrindas manyti, jog nuteistasis daro pažangą ir yra pasirengęs lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime nutarimas taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Motyvuojamoji dalis

Iš nuteistojo A. P. asmens bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant. Taigi, būtina įvertinti ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, anksčiau teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką suteikia pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, jog stebima nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis demonstruoja teigiamą nuostatą į darbą, neatsisako darbo, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, užsiėmimuose, dalyvavo grupinėse prevencinėse priemonėse dėl alkoholio vartojimo, pastarąjį pusmetį kartą per mėnesį vyko individualūs motyvaciniai pokalbiai su socialine darbuotoja apie darbų paieškas, poreikį integruotis į visuomenę, impulsyvumo valdymą, pastaruoju metu nepažeidinėja įstaigos tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, finansinių įsipareigojimų neturi, vykdo Komisijos rekomendacijas, stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, kas bendrąja prasme teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Vis tik teismas šioms aplinkybėms išskirtinio prioriteto nesuteikia ir konstatuoja, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis ir jo elgesys nėra niekuo išskirtinis, ar leidžiantis spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Priešingai, teismas plačiau nei Komisija nutarime, įvertinęs visus bylos duomenis, konstatuoja, kad dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas.

Iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo A. P. nusikalstamo elgesio rizika nustatyta kaip vidutinė. Tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Minėta pažanga turi patvirtinti aplinkybę, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir nuteistasis, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, sugebės savo tikslų siekti vien tik teisėtais būdais bei priemonėmis. Tokią išvadą teismas gali padaryti ne tik formaliai atsižvelgęs į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, tačiau ir visapusiškai įvertinęs nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams veiksniams. Sutinkamai su bylos duomenimis, daryti išvadą, jog A. P. elgesys jau yra toks pozityvus, kad lygtinis paleidimas būtų efektyvus, nėra pagrindo, nes nuteistojo 2024 m. liepos 19 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnių jos įvertinimų išliko nepakitusi - vidutinė, kas neatitinka žemo rizikos vertinimo kriterijaus, ir nors stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita tam tikrose srityse, t. y. gyvenimo sąlygų, išsilavinimo, mokymosi bei galimybės įsidarbinti, gyvenimo stiliaus ir draugų bei mąstymo ir elgesio srityse, tačiau vis dar išlieka net trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija; nepakankami problemų sprendimo bei pasekmių suvokimo įgūdžiai; elgesio kontrolės stoka, pavartojus alkoholio, kurie pataisos procese ne tik, kad gali, bet dar ir privalo būti koreguojami. Šiuo gi atveju akcentuotina tai, jog nuteistasis nusikalstamas veikas, už kurių įvykdymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (2 nužudymai), įvykdė būtent būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas šiuo atveju neleidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu matosi akivaizdi nuteistojo pažanga valdant kriminogenines sritis, todėl teismo vertinimu pataisos proceso metu privalo būti koreguotini iš esmės, t. y. dalyvaujant anoniminių alkoholikų priklausomybių turinčių asmenų susitikimuose, taip pat dalyvauti priklausomybių konsultanto konsultacijose bei dalyvauti pozityvaus užimtumo programose, susijusiose su alkoholio vartojimo problemų sprendimu, ir tik tokiu būdu nuteistasis atskleistų savo siekį koreguoti nusikalstamo elgesio riziką, kas būtų pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi šis institutas iš nuteistojo reikalauja maksimalaus nusikalstamo elgesio pokyčio, siekiant sėkmingos reintegracijos į visuomenę. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka Šiaulių kalėjimo (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namuose. Iš giminių ir šeimos narių turi tik brolį, kuris šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Ilgą laiką santykiai su broliu buvo nutrūkę, tačiau dedant pastangas, jau kurį laiką su broliu bendrauja, tačiau gyvai brolio nematė apie 16 m., o palaikomas bendravimas vyksta tik telefonu. Nuteistasis bausmės atlikimo metu anksčiau du kartus vedė ir išsiskyrė, savo vaikų neturi. 2024-06-14 sudarė trečią santuoką, tad šiuo metu artimiausias ir brangiausias žmogus yra žmona su kuria santykiai tęsiasi ilgiau nei 2 m. Nepaisant to, kad dirba vienoje darbovietėje, kasdien bendrauja telefonu, susitinka laisvalaikiu, išvykų metu, su žmonos 16 m. dukra santykiai taip pat geri, šios aplinkybės dar nėra neabejotinai teismą įtikinančios, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl teismo vertinimu pataisos procesas nuteistojo A. P. atžvilgiu dar privalo būti tęsiamas pataisos įstaigoje, siekiant maksimaliai teigiamo rezultato, jo nusikalstamo elgesio raiškos valdyme.

Iš socialinio tyrimo matyti, kad nuteistasis A. P. nuo 2020 m. birželio 22 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčiu asmenų apskaitą. Lygtinio paleidimo atveju planuoja apsigyventi kartu su žmona ir jos 16 m. dukra nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nesuteikiamas išskirtinis prioritetas ir aplinkybei, kad nuteistasis neturėtų sunkumų dėl gyvenamosios vietos būdamas laisvėje, kadangi tokių sunkumų jis neturėjo ir prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę, t. y. gyveno (duomenys neskelbtini), močiutei priklausiusiame name, kuris po jos mirties atiteko jam ir broliui, kas iš esmės patvirtina, jog pastovi gyvenamoji vieta neturėjo jokios teigiamos įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai. Tokiu būdu nemanytina, jog veiktų kaip apsauginis veiksnys ir galimo lygtinio paleidimo atveju.

Pažymėtina, jog nuteistasis A. P. anksčiau teistas septynis kartus už įvairias nusikalstamas veikas. Pirmą kartą buvo nuteistas būdamas vos 16 metų. Buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, reali bausmė - terminuotas laisvės atėmimas, lygtinio paleidimo institutas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis vėl nusikalsdavo (nepraėjus nei 3 mėn. nuteistąjį paleidus lygtinai, pastarajam lygtinis paleidimas buvo panaikintas), kas leidžia teigti, kad savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugebėdavo išlaikyti. Šiuo metu atlieka ketvirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę už labai sunkių nusikaltimų padarymą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (nužudymas (2 epizodai)). Pastarosios nusikalstamos veikos yra sunkesnės už buvusias. Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų labai sunkių, kurie sukėlė negrįžtamas pasekmes (2 žmonių mirtį) nusikaltimų padarymą. Abu nusikaltimus atliko apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui. Be to, minėti nusikaltimai padaryti su bendrininkais. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis 19 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus (pareigūnų reikalavimų nevykdymas, buvimas be nuteistojo kortelės, pornografinio turinio medžiaga USB, naudojimasis ne savo MP3 grotuvu, buvimas patalpose, kuriose negali būti, naudojimasis mobilaus ryšio telefonu, įstaigos lango išdaužimas, rūkymas neleistinose vietose). Už padarytus pažeidimus 15 kartų buvo skirtos drausminės nuobaudos, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi (paskutinį kartą drausminė nuobauda skirta 2020-11-27).

Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Dalies paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus, todėl net ir nustačius formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, negali būti sumenkinama ir neatliktos bausmės dalis, kaip nebeturinti įtakos tolimesniam nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio pokyčiui. Šiuo atveju nuteistasis A. P. dar yra neatlikęs 1 metų 4 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant nuo komisijos posėdžio dienos (2024 m. rugpjūčio 14 d.), o tokia neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinus visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina pakankamai didele, kurią nuteistajam toliau atliekant laisvės atėmimo vietoje, dar turi būti pasiekiami bausmės tikslai, kurių vienas yra paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Todėl šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotam nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje, tokiu būdu nėra pagrindo tvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis A. P., šiuo metu dar nepadarė pakankamos pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu ir 364 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.