Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) vadovu, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau, patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2017-01-01 iki 2017-07-31, nustatyta, kad V. G. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interesus ir tokiais veiksmais V. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas - (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registre įregistruota (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadovas nuo 2013-05-13 yra V. G., apskaitą tvarko A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) 2017-11-16 duomenimis, Bendrovėje įdarbintas 1 darbuotojas. Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2017-08-16 Bendrovėje pradėtas operatyvus patikrinimas pagal 2017-08-01 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-4409, tikrinamas laikotarpis nuo 2017-01-01 iki 2017-07-31, bei 2017-09-15 surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08)- FR1042-6238. Todėl nuo šio datos (2017-09-15) VMI prie FM tapo žinoma apie galimai padarytą teisės pažeidimą. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, pavedimo išrašymo dieną, t. y. 2017-08-01, Bendrovės skola valstybės biudžetui buvo 18.940,31 Eur, iš jos: 12.532,12 Eur Pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) ir 556,86 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016-05-26), 3.837,00 Eur Gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-01-16) ir 242,07 Eur šio mokesčio delspinigių, 1.622,00 Eur nekilnojamojo turto mokestis (toliau - NTM) ir 81,34 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-02-15), 64,00 Eur pelno mokesčio (toliau – PM) ir 0,92 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-06-15). Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2016-05-26. Priverstinis išieškojimas iš atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose vykdomas nuo 2016-07-04. Bendrovės mokestinė nepriemoka 2017-11-20 ne likviduota ir sudaro 17.308,20 Eur. Per laikotarpį, nuo operatyvaus patikrinimo pažymos surašymo dienos (2017-05-25) iki pareiškimo teismui ruošimo dienos (2017-11-20), VMI prie FM ir antstoliai nieko neišieškojo, Bendrovė nemokėjo nieko. Tikrintas Bendrovės piniginių lėšų judėjimas, už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-07-31, pagal pateiktus kasos knygos išrašus, atskaitingų asmenų avansines apyskaitas, įvertintas vykdomų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais laikymosi eiliškumas. Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad įmonėje nebuvo laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos. Iš pateiktų kasos knygos išrašų už laikotarpi nuo 2017-01-01 iki 2017-07-31 matyti, kad lėšų likutis kasoje 2017-01-01 buvo 0,00 Eur, gauta pajamų 11.750,00 Eur, iš kasos išmokėta 11.750,00 Eur, likutis kasoje 2017-07-31 buvo 0,00 Eur. Pagal 2014-01-02 įsakymą dėl atskaitingų asmenų skyrimo Nr. 1, Bendrovėje atskaitingas asmuo yra V. G.. Pagal avansines apyskaitas per laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-07-31 atskaitingas asmuo gavo 15.459,05 Eur, išlaidos sudarė 32.352,78 Eur (303,80 Eur sumokėjo VSDFV, 32.048,98 Eur sumokėta teikėjams už prekes ir paslaugas). Finansinės operacijos, kurių metu buvo atsiskaitoma su prekių ir paslaugų teikėjais, pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas V. G. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM, dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taip pat pareiškime pažymima, kad Bendrovė tikriname laikotarpyje nuo 2017-01-01 iki 2017-07-31 savo kasoje disponuotas dideles pinigines lėšas – 11.750,00 Eur, turėjo panaudoti atsiskaitymui su VMI prie FMJ, kadangi tikrinamo laikotarpio paskutinio atsiskaitymo su kitu kreditoriumi dienai (2017-07-19) Bendrovė turėjo 15.922,56 Eur nepriemoką VMI prie FM, t. y. Bendrovė buvo pajėgi dalinai atsiskaityti su VMI prie FM. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes VMI prie FM pareiškime prašoma UAB (duomenys neskelbtini) vadovui V. G. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti baudos, numatytos ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje, vidurkį – 2200 EUR, bei priteisti iš V. G. 11.446,20 Eur dydžio nuostolių atlyginimą VMI prie FM naudai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, apie neatvykimo priežastis nepranešta, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo faktą ir V. G. kaltę, padarius šį administracinį nusižengimą pagrindžia: VMI prie FM pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nuobaudos paskyrimo ir žalos priteisimo (b. l. 2-8), mokesčių mokėtojo- juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 10-11); UAb (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos balansų kopijos (b. l. 12-15); 2017-09-15 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR 1042-6238 (b. l. 16-18); V. G. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis pažeidimą pripažįsta, nurodė, jog įmonė vykdo naujo produkto kūrimą ir bando jį įvesti į rinką kartu su mokslo institucijomis „bog oak“, kurios šiuo metu dar į projektą neinvestavo, dėl ko ir susidaro įsiskolinimas, be to, kad šiuo metu Bendrovės nauju gaminiu susidomėjusi viena geriausių firmų UAB (duomenys neskelbtini) kuri taip pat planuoja investuoti į Bendrovės veiklos projektą (b. l. 19-20); UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos kopija (b. l. 21); UAB (duomenys neskelbtini) avanso apyskaitų kopijos (b. l. 22-30); kita bylos medžiaga.

Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad V. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Teismui pateiktame VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bei nuostolių atlyginimo priteisimo, nurodyta, kad ANK 120 straipsnyje numatytu pažeidimu VMI prie FM buvo padaryta 11.446,20 Eur turtinė žala, kurią prašoma priteisti iš Bendrovės vadovo V. G..

Vilniaus apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. eATP-296-870/2016 nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016-12-31, šiuo metu atitinkanti ANK 120 str.) numatyto pažeidimo padarymas ir dėl to kilusi žala yra asmeninė vadovo atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari įmonės ir vadovo atsakomybė. Tokiu atveju, įmonė turėtų būti įtraukta į procesą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Tuo tarpu, ANK civilinio ieškinio institutas nėra numatytas, taigi nenumatyta ir galimybė įtraukti naujus proceso dalyvius į bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad VMI administraciniu nusižengimu galimai padarytų nuostolių dydis nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, siekiant nepažeisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių žinoti ir ginčyti žalos dydžio klausimą, teismas konstatuoja, kad toks VMI prie FM reikalavimas yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl VMI prašymas dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtas, tokiu būdu neužkertant kelio Institucijai išsiieškoti susidariusią nepriemoką įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismui pateiktoje medžiagoje duomenų apie V. G. baustumus administracine tvarka nėra. Nors byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant teismo posėdyje, tačiau įvertintina tai, kad V. G. savo paaiškinime VMI pažeidimo neneigia, taigi, laikytina, jog pažeidimas pripažįstamas, todėl šią aplinkybę teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančia (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), V. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, V. G. skirtina administracinė nuobauda, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda, nustatant minimalų jos dydį, o ne vidurkį, kaip to prašė pažeidimą užfiksavusios institucijos atstovas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą - 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.