- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-08
- Bylos Nr.
- e1-1463-961/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16270-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas darbo biržoje, teistas:
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir vadovaujantis BK 63 straipsniu jam paskirta 1560 Lt (12 MGL) dydžio bauda. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi jam paskirta bauda pakeista 72 val. nemokamų viešųjų darbų bausme;
2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (septynios nusikalstamos veikos), ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
3. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir jam paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi 2012 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas;
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė;
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė;
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė iš dalies subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. paskirta bausme ir paskirta subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, jam 2016 m. lapkričio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2016 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, ir jam paskirta galutinė bausmė – 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2020 m. balandžio 27 d., laikotarpiu nuo 10.00 val. ir 11.00 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su įmote J. S. metu, tyčia vieną kartą dešine koja spyrė jai į kairę koją, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai J. S.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. S. parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į narkologinę įskaitą buvo įrašytas seniai, net neprisimena kada. Narkotinių medžiagų nevartoja, alkoholio negeria. Kartu su tėvu A. S. ir mama (įmote) J. S. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Vakar, t. y. 2020 m. balandžio 27 d. grįžo namo piktas, nes penktadienį jam neatidavė jo daiktų „Maxima“ parduotuvėje, tiksliau, jis jų nespėjo atsiimti iš saugomų daiktų spintelės iki parduotuvės darbo laiko pabaigos, todėl nusprendė juos atsiimti pirmadienį, t. y. vakar. Kartu su savo pažįstamu E. V. nuėjo į „Maxima“, ten apsauginis nenorėjo gražiuoju su jais bendrauti, dėl to jis pats iškvietė policiją į parduotuvę. Atvykę pareigūnai pradėjo apžiūrinėti daiktus, ištrauktus iš spintelės, ir rado kažką draudžiamo, tai buvo ne jo. Kol išsiaiškino su pareigūnais, kol atgavo savo daiktus, kol galėjo eiti namo, tai užtruko, dėl to, kaip ir sakė, atėjo namo piktas. Namuose buvo tik jo mama J., tėvas buvo kaime. Paprašė mamos, kad jam paskolintų kelis eurus, nes jam reikėjo pinigų. Ji atsisakė ir tarp jų prasidėjo konfliktas. Iš pradžių jis buvo tik žodinis. Mama jam reiškė priekaištus, kad jis niekur nedirba, kad jai nepadeda, kad gyvena iš jos pensijos ir dar prašo pinigų. Jie barėsi, tada ji užsimojo jam trenkti per galvą, užkabino pakaušį, bet dėl to jis jai jokių pretenzijų neturi. Jis dar labiau supykęs, vieną kartą dešine koja spyrė jai. Norėjo pataikyti į užpakalį, bet pataikė, kiek pamena, į kairę koją, jie tuo metu buvo buto koridoriuje. Girdėjo, kad mama iš namų telefono, kuris stovi prieškambaryje, kviečia policiją. Kadangi praeitą penktadienį jau nakvojo areštinėje, nenorėjo daugiau ten važiuoti. Jis apsirengė ir išėjo iš namų. Grįžo namo gal po valandos ar dviejų. Atsiprašė mamos ir jie su ja susitaikė. Jam būnant namuose, mamai paskambino policijos pareigūnai. Suprato, kad jo greit atvažiuos, dėl to liko namie, nes kiek čia prilakstysi. Atvažiavę policijos patruliai jį išvežė į areštinę. Dėl to, kas įvyko, jis labai gailisi. Kitos gyvenamosios vietos jis neturi ir negalės susirasti, nes nei kitų giminių, nei pinigų kažką nuomotis, jis neturi. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, pažada nebendrauti su mama, laikytis nuo jos atstumo ir tikrai nesipykti. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 136-142).
Motyvuojamoji dalis
Be J. S. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais ir duomenimis.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja J. S. parodė, kad 2020 m. balandžio 27 d., tarp 10.00 val. ir 11.00 val. laikotarpiu, adresu (duomenys neskelbtini), jai būnant namuose, kuriuose taip pat gyvena jos vyras A. S., kurio tuo metu namuose nebuvo, kai grįžo jos blaivus įsūnis J. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pradėjo prašyti iš jos pinigų. Ji paklausė, kam J. pinigus naudos, jis atsakė, kad jam reikia perduoti garso aparatūrą į „Moki veži“ įmonę ir tai kainuoja. Jis paprašė jos likusio 1 euro, kurį ji turėjo, tačiau jam reikėjo daugiau pinigų, todėl jis paprašė, kad ji nueitų pas kaimynę D. ir paprašytų jos pinigų. Ji nuėjo pas kaimynę paprašyti pinigų ir ji jai davė 6 eurus. Grįžusi namo ji davė J. iš viso 7 eurus, tačiau jis pasakė, kad jam 7 eurai yra per mažai ir nurodė, kad ji eitų pas kaimynę, atiduotų jai tuos 7 eurus ir paprašytų 10 eurų. Nuėjusi pas kaimynę, paprašė 10 eurų, tačiau kaimynė kategoriškai atsisakė jai paskolinti tuos pinigus. Grįžusi namo, pasakė J., kad kaimynė jai neskolins pinigų ir jog ji daugiau neprašys kaimynės duoti pinigų, jis pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Ji labai išsigando, kadangi jis pasidarė agresyvus, todėl pasakė jam, kad iškvies policiją. Kadangi J. nuolatos jos prašo pinigų ir įžeidinėja įvairiais necenzūriniais žodžiais, ji pradėjo kviesti policiją savo laidiniu telefonu, kuris yra buto koridoriuje ir būtent toje vietoje, J. tai pamatęs, jog ji skambina policijai, spyrė jai savo dešine koja į jos kairę koją, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Po J. spyrio jis pabėgo iš namų. Tuo metu ji bendravo su bendruoju pagalbos centru ir išsikvietė policiją. Anksčiau J. buvo smurtavęs prieš ją, tačiau į policiją ji nesikreipė (b. l. 1-8).
Policijos registruojamų duomenų išraše nurodyta, jog J. S. 2020 m. balandžio 27 d., 12.18 val. pranešė, kad blaivus 36 metų įsūnis reikalauja pinigų, konfliktuoja. Mažamečių nėra, GMP nereikia (el. baudžiamosios bylos priedo 21 lapas).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad J. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė, kad namo grįžo būdamas piktas, paprašė savo įmotės paskolinti jam pinigų, jai atsisakius tai padaryti, tarp jų kilo žodinis konfliktas, įmotė reiškė jam priekaištus, kad jis niekur nedirba, po ko jis dar labiau supykęs, buto koridoriuje vieną kartą dešine koja spyrė jai, pataikė į kairę koją. J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad konflikto metu koridoriuje J. savo dešine koja spyrė jai į kairę koją, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Tiek J. S., tiek J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nekelia abejonių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, kad J. S. tyčia spyrė savo šeimos nariui – įmotei J. S. ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
J. S. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 171-172).
J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas J. S. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia, jog J. S. anksčiau 9 kartus teistas, daugybę kartų už turto pagrobimus arba plėšimus, taip pat 2016 metais teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 120-135), per pastaruosius vienerius metus daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, keliasdešimt kartų baustas už smulkias vagystes, informacijos apie jam paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 71-117), nedirba (b. l. 118), registruotas darbo biržoje (b. l. 119), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kad jis yra teistas ne tik už kitos rūšies nusikalstamas veikas, tačiau ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta J. S. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmę, didesnę nei įstatymo numatytas šios bausmės vidurkis. Taip pat J. S. turi būti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos, kurios atitiktų jo paties, visuomenės bei valstybės interesus. Viena iš tokių pareigų – įpareigojimas įsidarbinti ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Nors šiuo atveju nusikalstama veika buvo padaryta namuose, o ne viešoje vietoje, vis tik teismas daro išvadą, kad, įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo teistumus, įpareigojimas būti namuose nakties metu padės kontroliuoti probuojamąjį asmenį ir atitiks jo paties interesus. Be to, kadangi kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą, jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), nes tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, J. S. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. balandžio 27 d. 16.20 val. (b. l. 37-38) iki 2020 m. balandžio 28 d. 14.21 val. (el. baudžiamosios bylos priedo 33 lapas) (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per devynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 27 d. 16.20 val. (b. l. 37-38) iki 2020 m. balandžio 28 d. 14.21 val. (el. baudžiamosios bylos priedo 33 lapas) (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą diena prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.